- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-17
- Bylos Nr.
- e2A-75-259/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-25225-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Aušra Baubienė
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- R. K., E. K.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K., atstovaujamos įstatyminės atstovės N. G., atsakovo R. K. ir atsakovės E. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. K., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą N. G., ieškinį atsakovams R. K., E. K., R. K. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė: iškeldinti atsakovus su visu jiems priklausančiu turtu iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir garažo, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; iškeldinti kitus trečiuosius asmenis, gyvenančius laikinai ar nuolat, esančius kitu pagrindu su visu jiems priklausančiu turtu iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir garažo, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; įpareigoti atsakovus perduoti ieškovės atstovei pagal įstatymą N. G. raktą nuo buto, esančio (duomenys neskelbtini), garažo, esančio (duomenys neskelbtini), vartų valdymo pultelį, taip pat nurodyti buto signalizacijos kodą; priteisti ieškovės naudai iš atsakovo R. K. 11 017,50 Eur nuostolių atlyginimą, o iš atsakovių E. K. ir R. K. solidariai – 2 241,80 Eur nuostolių atlyginimą; priteisti ieškovės naudai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), su garažu, esančiu (duomenys neskelbtini). Nurodytose patalpose ilgą laiką gyveno atsakovas R. K. Ieškovė kartu su savo atstove pagal įstatymą (mama) gyveno kitame bute, tuo metu neprieštaravo, kad R. K. gyventų ir naudotųsi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), taip pat naudotųsi garažu. Pasikeitus aplinkybėms ir jai norint naudotis turimu nekilnojamuoju turtu, atsakovas R. K. buvo raginamas išsikelti iš ginčo patalpų gera valia, tačiau to nepadarė. Atsakovas R. K. 2015 m. rugsėjo 8 d. buvo įspėtas apie tai, kad turi per 3 mėn. terminą atlaisvinti ieškovei priklausančias ginčo patalpas (butą su garažu). Nurodytas įspėjimas atsakovui buvo įteiktas 2015 m. rugsėjo 16 d. R. K. ginčo patalpų neatlaisvino, jomis toliau savavališkai naudojosi. Be to, nuo 2018 m. pradžios, R. K. ginčo patalpose neteisėtai apgyvendino dar du asmenis - savo motiną E. K. ir seserį R. K. Kadangi atsakovai neturi jokio teisinio pagrindo gyventi ir naudotis ginčo patalpomis, ieškovė prašo juos iškeldinti teismo tvarka. Kadangi nėra tiksliai žinoma, ar atsakovas R. K. nėra ginčo patalpose leidęs gyventi dar ir kitiems asmenims, todėl prašo teismo tvarka iškeldinti ir visus kitus trečiuosius asmenis, gyvenančius laikinai ar nuolat, esančius kitu pagrindu, jai nuosavybės teise priklausančiame bute ir garaže. Atsakovai privalo jos atstovei pagal įstatymą perduoti raktą nuo buto, garažo, vartų valdymo pultelį, taip pat nurodyti buto signalizacijos kodą. Be to, atsakovui R. K. neteisėtai gyvenant ieškovei priklausančioje gyvenamojoje patalpoje nuo 2015 m. gruodžio 17 d., o atsakovėms E. K. ir R. K. - nuo 2018 m. sausio 1 d., ji prarado galimybę turimą butą su garažu išnuomoti ir dėl to patyrė nuostolius, kuriuos sudaro negautos nekilnojamojo turto nuomos pajamos. Kadangi jos nuosavybės teise turimo buto (kartu su garažu) nuomos kaina 2016 m. - 2017 m. buvo apie 450 Eur - 550 Eur per mėnesį, todėl ieškovė prašo iš atsakovo R. K. priteisti 11 017,50 Eur nuostolių atlyginimą, o iš atsakovių E. K. ir R. K. – 2 241,80 Eur nuostolių atlyginimą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas R. K. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškovei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jis jau nebegyvena. Ten nuo 2018 m. sausio mėn. gyvena jo motina E. K. ir sesuo R. K.. Jis pats nuolat lankosi ginčo bute, nes prižiūri motiną ir seserį, joms padeda. Laiko, kad tiek jis, tiek ir jo motina su seserimi, turi teisę naudotis ginčo butu, nes tai E. K. jį padovanojo L. K., jis yra ieškovės tėvas, tiesiogiai prisidėjo prie buto statybos, kurią finansavo savo lėšomis. Ginčo butą visą laiką prižiūrėjo, mokėjo visus būtinus mokesčius, todėl nesutinka, kad iš jo būti priteistas nuostolių atlyginimas.
4. Atsakovės E. K. ir R. K. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad iš tiesų nuo 2018 m. sausio mėnesio gyvena ginčo bute. Ieškovei priklausančiame bute apsigyveno, nes ankstesnėje gyvenamojoje vietoje - (duomenys neskelbtini), nėra tinkamų gyvenimo sąlygų (nėra karšto vandens, šildymas kietu kuru, nėra vonios, toli parduotuvės). Kadangi butą kartu su garažu, E. K. padovanojo ieškovei (savo vaikaitei) L. K., todėl mano, kad turi teisę jame gyventi. R. K. yra E. K. dukra. Ji yra nedarbinga, ligota, neįgali, todėl glaudžiasi ir gyvena ten, kur ir E. K. Laiko, kad jokios objektyvios būtinybės iškeldinti jas iš ginčo buto su garažu nėra, nes ieškovė su motina N. G. gyvena trijų kambarių bute, jai kita gyvenamoji vieta nėra reikalinga.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2018 m. liepos 9 d. sprendimu patikslintą ieškinį patenkino iš dalies: iškeldino atsakovus R. K., E. K. ir R. K. su visu jiems priklausančiu turtu iš ieškovei L. K. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir garažo, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; įpareigojo atsakovus perduoti ieškovės L. K. atstovei pagal įstatymą N. G. raktą nuo buto, esančio (duomenys neskelbtini), garažo, esančio (duomenys neskelbtini), vartų valdymo pultelį, taip pat nurodyti buto signalizacijos kodą; kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė; priteisė ieškovei bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų lygiomis dalimis po 250,53 Eur iš kiekvieno; priteisė valstybei iš ieškovės ir iš atsakovų lygiomis dalimis po 2,26 Eur iš kiekvienos ginčo šalies teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
6. Teismas nurodė, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pašlijus santykiams, nuo 2012 m.‑ 2014 m. gyveno atsakovas R. K. Taip pat atsakovas naudojosi ir garažu, esančiu (duomenys neskelbtini). R. K. taip elgėsi gavęs ieškovės atstovės pagal įstatymą N. G. žodinį leidimą/sutikimą. Tai teismo posėdžio metu patvirtino pati N. G., analogiškai paaiškino ir pats atsakovas R. K. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad R. K. nuo 2012 m. - 2014 m. ginčo butu naudojosi neatlygintinos panaudos sutarties pagrindu (CK 6.629 straipsnis).
7. Teismas nustatė, kad atsakovui R. K. 2015 m. rugsėjo 8 d. buvo išsiųstas įspėjimas dėl to, kad jis ne vėliau nei per tris mėnesius nuo įspėjimo įteikimo dienos privalo išsikelti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei leisti juo naudotis buto savininkei L. K. Nurodytas įspėjimas atsakovui R. K. buvo išsiųstas AB „Lietuvos paštas“ registruota pašto siunta ir įteiktas 2015 m. rugsėjo 16 d. Iš ieškovei priklausančio buto atsakovas R. K. per nustatytą trijų mėnesių terminą neišsikėlė, ginčo butu ir garažu toliau naudojosi, neperdavė nei ieškovei, nei jos atstovei pagal įstatymą, buto raktų bei garažo vartų valdymo pultelio.
8. Remdamasis tuo, teismas sprendė, kad panaudos teisiniai santykiai dėl neatlygintinio naudojimosi butu tarp ieškovės L. K. (atstovaujamos atstovės pagal įstatymą N. G.) ir atsakovo R. K. nutrūko 2015 m. gruodžio 16 d. CK 6.642 straipsnio 1 dalies pagrindu ir nuo nurodyto momento atsakovas R. K. neteko teisėto pagrindo naudotis ginčo butu ir garažu.
9. Teismas nurodė, kad nors atsakovas teigė, kad gyveno ginčo bute tik iki 2018 m. sausio mėn., o vėliau jame nebegyveno ir šiuo metu negyvena, tačiau jo faktinis elgesys liudija, kad ir po 2018 m. sausio mėn. toliau jame laikė savo daiktus (Kauno apskr. VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus 2018-04-03 raštas liudija, kad minėtu laiku (t. y. 2018-04-03) atsakovui priklausančių ginklų laikymo vieta buvo (duomenys neskelbtini)); savo iniciatyva, elgdamasis kaip ginčo nekilnojamojo turto savininkas, jis apgyvendino ginčo bute du naujus asmenis - motiną E. K. ir seserį R. K.); teismo posėdžio metu nurodė, kad bute ir toliau nuolat lankosi, netgi lieka nakvoti. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovas R. K. ir toliau naudojasi ieškovei priklausančiu butu, taip pat garažu, jame gyvena (epizodiškai), su ginčo nekilnojamuoju turtu elgiasi kaip su savo.
10. Teismas nurodė, kad atsakovai byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog jie turi teisinį pagrindą gyventi ieškovei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (taip pat naudotis garažu, esančiu (duomenys neskelbtini)), ir naudotis šiuo nekilnojamuoju turtu kaip savu.
11. Teismas padarė išvadą, kad atsakovai savavališkai gyvendami ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute, taip pat savavališkai naudodamiesi ieškovei priklausančiu garažu, pažeidžia jos teisę į nuosavybę bei trukdo jai (veikiančiai per atstovę pagal įstatymą N. G.) savo nuožiūra valdyti, naudoti minėtą nekilnojamąjį turtą ir juo disponuoti. Todėl ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą dėl atsakovų iškeldinimo patenkino.
12. Teismas pažymėjo, kad atsakovė E. K. nuosavybės teise turi kitą gyvenamąją patalpą, t. y. gyvenamąjį namą (su priklausiniais - garažu, tvartu, daržine, ūkiniu pastatu, kiemo statiniais), esantį (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų teismas nustatė, kad vien gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė šiuo metu siekia 54 159,00 Eur, kas teismo vertinimu, reiškia, kad jo techninės būklė ir įrengimas negali būti blogi ar netinkami gyventi. Teismas nurodė, kad pati atsakovė E. K. teismo posėdžio metu teigė, kad iki pat 2018 m. sausio mėnesio kartu su dukra R. K. ten gyveno ir tai darė itin ilgą laiką. Kauno rajono savivaldybės administracijos Babtų seniūnijos 2018-04-16 raštas patvirtina, kad gyvenimo sąlygos gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) yra tinkamos - namas dviejų aukštų, mūrinis, su daliniais patogumais. Be to, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovė E. K. nuosavybės teise turi ir nemažai žemės ūkio paskirties žemės sklypų, kurių dalis yra nuomojama. Teismo vertinimu, atsakovės E. K. materialinė padėtis nėra bloga, ji turi galimybes pasirūpinti gyvenamąja vieta tiek sau, tiek ir savo dukrai R. K., dėl ko sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teismo iniciatyva taikyti CPK 284 straipsnio nuostatų.
13. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl kitų trečiųjų asmenų iškeldinimo iš jai priklausančios gyvenamosios patalpos ir garažo yra nepagrįstas, todėl atmetė. Pažymėjo, jog kiekvienas ieškiniu pareiškiamas materialinis/teisinis reikalavimas privalo būti nukreiptas į konkretų asmenį dalyvaujantį civilinės bylos nagrinėjime, t. y. atsakovą (CPK 37, 41 straipsniai). Kadangi nėra įvardinti asmenys, kurie turėtų atsakyti pagal šį ieškovės reikalavimą, jis negali būti tenkinamas, nes nesukurs jokiems asmens jokių teisių ar pareigų, be to - negalės būti vykdomas priverstinai.
14. Teismas taip pat nurodė, kad antstolio M. P. 2015-09-22 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 123-15-758 patvirtina, jog ieškovės L. K. atstovei pagal įstatymą N. G. nepavyko turimu raktu atrakinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų. Teismo posėdžio metu atsakovas R. K. patvirtino, kad turėjo buto raktą ir garažo vartų valdymo pultelį, kurie šiuo metu yra pas bute gyvenančią jo motiną E. K. Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad visi trys atsakovai yra artimais giminystės ryšiais susiję asmenys (motina, sūnus, dukra/sesuo) buto raktų ir garažo vartų valdymo pultelio naudotojais gali nuolat keistis, teismas sprendė, kad atsakovai neteisėtai ir nesąžiningai valdo ieškovei priklausančius kilnojamuosius daiktus (jai priklausančio buto raktus, vartų valdymo pultelį, disponuoja buto signalizacijos kodu), dėl ko yra pagrindas patenkinti ieškinio reikalavimą dėl atsakovų įpareigojimo perduoti raktą nuo buto, garažo vartų valdymo pultelį bei nurodyti buto signalizacijos kodą.
15. Teismas, įvertinęs bylos faktinių duomenų visetą, sprendė, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovė nepatyrė nuostolių, pasireiškusių negautomis pajamomis už ginčo buto nuomą, dėl ko ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo atmetė. Nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė (veikdama per atstovę pagal įstatymą N. G.) ketino nuo 2015-12-17 nuomoti jai priklausantį butą ir gauti iš to periodines pajamas. Kartu su pradiniu ieškiniu buvo pateiktas 2014-07-10 ieškovės atstovės pagal įstatymą N. G. rašytas ir atsakovui adresuotas raštas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), atlaisvinimo. Nurodytame rašte nėra jokių nuorodų į tai, kad ketinama ginčo butą nuomoti. 2015-09-08 atsakovui R. K. siųstame įspėjime taip pat nėra jokių nuorodų į tai, kad butą ketinama nuomoti ir iš to gauti reguliarias pajamas. Nors ieškovės atstovė pagal įstatymą ir paminėjo, kad butas galbūt būtų buvęs ir išnuomotas, tačiau, teismo vertinimu, tokia galimybė laikytina tik hipotetine - byloje nėra duomenų, kad 2015 m. ar vėliau ieškovė (jos atstovė pagal įstatymą) rengėsi minėtą butą nuomoti (pvz. talpino skelbimus dėl buto nuomos), turėjo potencialių buto nuomotojų, kurie ketino realiai išsinuomoti butą ir kiekvieną mėnesį mokėti ieškinyje nurodomo dydžio (450 Eur) nuomos mokestį.
16. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovė pradinį ieškinį dėl iškeldinimo atsakovui R. K. pareiškė dar 2015-12-16, t. y. vos suėjus 2015-09-08 išsiųsto įspėjimo jam išsikelti iš ginčo buto terminui. Taigi, nuostolių atlyginimą iš atsakovų ieškovė siekia prisiteisti bylos nagrinėjimo (ginčo) laikotarpiu - nuo 2015-12-17 (sekanti dieną nuo pradinio ieškinio pateikimo teismui dienos) iki 2018-05-15 (patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos). Teismo vertinimu, akivaizdu, kad atsakovui R. K. (o vėliau ir E. K. bei R. K.) gera valia neišsikeliant iš ginčo buto, esant teisme pareikštam ieškiniui dėl atsakovų iškeldinimo ir užsitęsus bylos nagrinėjimui, ieškovė (jos atstovė pagal įstatymą) jokiomis aplinkybėmis negalėjo numatyti ir pagrįstai (protingai, realiai) tikėtis išnuomoti ginčo butą ir iš to gauti reguliarias pajamas.
17. Teismas pažymėjo, kad ieškovė (jos atstovė pagal įstatymą) nepatyrė ir jokių tiesioginių nuostolių, susijusių su kitos gyvenamosios patalpos nuoma, panauda ar įsigijimu. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, N. G. nuo 2007-10-25 asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame ji su dukra (ieškove) ir gyveno pašlijus jos bei atsakovo R. K. tarpusavio santykiams.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
18. Apeliaciniame skunde ieškovė L. K., atstovaujama atstovės pagal įstatymą N. G., prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. sprendimo dalį pakeisti ir priteisti ieškovei iš atsakovo R. K. 10 800 Eur nuostolių atlyginimą; priteisti iš atsakovo ieškovės pagal įstatymą atstovės N. G. naudai proporcingai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas ir advokato išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovė nepatyrė nuostolių, pasireiškusių negautomis pajamomis už ginčo buto nuomą. Šiuo atveju buvo įrodyta, jog dėl atsakovo R. K. neteisėtų veiksmų (savavališko buto užėmimo ir jame apgyvendinimo kitų asmenų) ieškovė neturėjo jokios galimybės buto išnuomoti ir gauti pajamas už buto nuomą pagal rinkos kainas. Atsakovas R. K. be ieškovės leidimo gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. gruodžio 17 d. 2015 m. rugsėjo 16 d. ieškovė pareiškė reikalavimą išsikelti iš ginčo patalpų per 3 mėnesius. Reikalavimas nei praėjus trims mėnesiams nuo reikalavimo gavimo dienos, nei vėliau įvykdytas nebuvo. Šiuo atveju žala kildinama iš neteisėtų atsakovo veiksmų, kurie pasireiškė ieškovei negalint naudotis nuosavybės teise priklausančiu butu ir negaunant pajamų už buto nuomą. Aplinkybę, jog pagrįstai buvo tikėtasi ir planuota butą išnuomoti, pagrindžia susitarimas su Ukrainos piliečiu, turinčiu leidimą gyventi Lietuvoje K. M., jog nuo 2016 m. sausio 1 d. jam bus išnuomotas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto brokerės raštą dėl būsto su garažu nuomos kainos nustatymo, 2016-2017 metais buto nuomos kaina buvo 450-550 Eur per mėnesį. Atsakovas R. K. neteisėtai patalpomis naudojasi nuo 2015 m. gruodžio 17 d. Reikalavimas reiškiamas atlyginti nuostolius iki 2017 m. gruodžio 31 d. Šį laikotarpį sudaro 24 mėnesiai, todėl 10 800 Eur (24 mėn. x 450 Eur) nuostolių kaip negautų pajamų suma priteistina iš atsakovo R. K.
18.2. Aplinkybę, jog pajamos iš buto nuomos būtų tikrai gautos patvirtina Nekilnojamojo turto brokerės raštas dėl būsto su garažu nuomos kainos nustatymo, į kurią buvo kreiptasi ieškovės įstatyminės atstovės iniciatyva. Teismo posėdžio metu apklausta N. G. nurodė, kad jei atsakovas būtų atlaisvinęs butą tuomet, kai jo buvo prašoma, butas būtų išnuomotas. Nuomoti butą buvo ketinama seniai, dėl to ir pareikalauta atsakovą išsikelti. Tai patvirtina susitarimas su Ukrainos piliečiu turinčiu leidimą gyventi Lietuvoje K. M., kuris raštu patvirtino buvus tokį susitarimą. Reikalingos papildomos pajamos ieškovės išlaikymui bei investavimui į jos ateitį, buvo planuojama kaupti pinigus jos studijoms. Tačiau to nebuvo galima padaryti dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, nesutikimo atlaisvinti butą. Akivaizdu, kad ieškovė turėjo realią galimybę išnuomoti jai priklausantį butą, nes buvo išankstinis susitarimas dėl buto nuomos, tuo tikslu atsakovo pareikalauta išsikelti 2015 m. gruodžio 16 d., numatytas laikas iki 2016 m. sausio 1 d. pilnai sutvarkyti butą, o pajamos iš nuomos, priešingai nei nurodoma pirmosios instancijos teismo sprendime, buvo iš anksto numatytos gauti.
19. Apeliacine skunde atsakovas R. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas ir priteistos ieškovei iš atsakovų po 250,53 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidos, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Teismas turi priimti tokį sprendimą, kurį būtų galima realiai įvykdyti. Šiuo atveju teismas šios nuostatos nesilaikė. Bylos nagrinėjimo metu tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teisme atsakovas nurodė, kad ginčo bute jis negyvena nuo 2018 m. sausio mėn. ir pateikė įrodymus: pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, duomenis ir šaunamojo ginklo vietos pakeitimą ir t.t. Šias aplinkybes patvirtino ir atsakovė E. K.. Tačiau teismas, priimdamas sprendimą, padarė išvadą, kad atsakovas R. K. ginčo bute epizodiškai gyvena, kas visiškai neatitinka tikrovės. Dar daugiau, teismas sprendimu įpareigojo atsakovą perduoti ieškovės įstatyminei atstovei raktą nuo buto, garažo, vartų valdymo pultelį, taip pat nurodyti buto signalizacijos kodą, nors teismo posėdžio metu atsakovas buvo nurodęs, kad jų neturi, nes atidavęs E. K.. Ji šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino. Taigi, akivaizdu, kad sprendimo rezoliucinės dalies, kuria atsakovas R. K. įpareigotas išsikelti su visu turtu bei įpareigotas perduoti raktą, vartų valdymo pultelį, jis negali įvykdyti, nes ginčo bute negyvena, jame nėra jo daiktų, rakto ir vartų valdymo pultelio neturi, todėl šioje dalyje sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
19.2. Teismas neįvertino, kad tarp atsakovo R. K. ir ieškovės įstatyminės atstovės N. G. yra itin konfliktiški santykiai, prieš tai buvo ne vienas teisminis ginčas, o ši byla yra ne kas kita, kaip tik jos asmeninių ambicijų realizacija, nieko bendro neturinti su ieškovės L. K. interesais, nes ji kartu su motina gyvena trijų kambarių bute. Dar daugiau, teismas neįvertino, kad atsakovas R. K. yra toks pats L. K. įstatyminis atstovas kaip ir N. G., todėl, atsakovo nuomone, neprieštarauja ieškovės interesams faktas, jog jos bute gyvena jos senolė E. K. ir teta R. K., kurios jį pilnai išlaiko (įsiskolinimų nėra). Teismas neįvertino, kad būtent E. K. šį itin didelės vertės butą yra padovanojusi ieškovei, o dovanojimo sandorį teismo prašo nutraukti.
20. Apeliacines skunde atsakovė E. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas ir priteistos ieškovei iš atsakovų po 250,53 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidos, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Apeliantės nuomone, nepagrįsta skundžiamo sprendimo dalis, kuria teismas nusprendė iškeldinti atsakovus iš ginčo patalpų. Šiuo metu butas (duomenys neskelbtini) ir garažas priklauso apeliantės anūkei L. K. 2009 m. gegužės 11 d. dovanojimo sutarties Nr. 1393 pagrindu. Sūnus R. K. yra įstatyminis L. K. atstovas, kuris leido apeliantei ir jos dukrai R. K. gyventi bute. Tai, kad apeliantė galės gyventi bute buvo žinoma ieškovei ir jos įstatyminei atstovei tiek iki dovanojimo sandorio sudarymo, tiek ir po jo. Butas yra (duomenys neskelbtini), su visais patogumais. (duomenys neskelbtini), kur apeliantė gyveno anksčiau, buities sąlygos nėra pritaikytos jai gyventi atsižvelgiant į jos amžių ir sveikatos būklę. Anūkė L. K. gyvena kartu su savo mama N. G. adresu (duomenys neskelbtini), todėl poreikio jai gyventi ginčo bute nėra. Ginčo butas, kuriame gyvena apeliantė, yra išlaikomas, prižiūrimas, tvarkingas, įsiskolinimų už komunalinius patarnavimus nėra, buvo nupirktas naujas dujinis katilas skirtas patalpų šildymui, todėl L. K. nepatiria jokių papildomų išlaidų, susijusių su šio turto išlaikymu. Duomenų, kad L. būtų reikalingos papildomos pajamos, teismui nėra pateikta. R. K. yra L. K. įstatyminis atstovas, todėl jis taip pat turi teisę spręsti kaip turi būti naudojamas jo dukrai priklausantis turtas.
20.2. Šiuo metu vykstant ginčui tarp apeliantės ir ieškovės dėl apeliantės iškeldinimo iš patalpų (duomenys neskelbtini), ir apeliantei nesutinkant, kad ji su neįgalia dukterimi būtų iškeldintos, apeliantės nuomone, nėra pagrindo vykdyti ir teismo įpareigojimo perduoti raktus, vartų pultelį bei nurodyti signalizacijos kodą.
Žemesnės instancijos teismas
20.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apeliantės prašymą sustabdyti šios civilinės bylos dėl iškeldinimo nagrinėjimą, tuo pažeidė CPK 163 straipsnio 3 punktą. Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2013-480/2018 pagal apeliantės ieškinį L. K. dėl ginčo buto (duomenys neskelbtini) ir garažo dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu. Apeliantės nuomone, tik išsprendus ginčą dėl nekilnojamojo turto dovanojimo sandorio, teismas gali priimti sprendimą dėl apeliantės ir jos dukters priverstinio iškeldinimo iš ginčo buto.
Atsiliepimas
21. Atsiliepime į atsakovo R. K. apeliacinį skundą ieškovė L. K., atstovaujama įstatyminės atstovės N. G., prašo šį apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš apelianto ieškovės įstatyminės atstovės naudai bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
21.1. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas R. K. ir toliau naudojasi ieškovei priklausančiu butu, taip pat garažu. Atsakovas R. K. ginčo bute gyveno ir juo naudojosi tiek pradinio ieškinio pateikimo metu, tiek ir civilinės bylos nagrinėjimo metu. 2018 m. birželio 18 d. teismo posėdžio metu atsakovas pats nurodė, kad ir po 2015 m. gruodžio 16 d. toliau naudojosi ieškovei priklausančiu butu, taip pat ir garažu, su minėtu turtu elgėsi kaip su savu. Nors atsakovas teigė, kad ginčo bute gyveno tik iki 2018 m. sausio mėn., o vėliau jame nebegyveno ir šiuo metu negyvena, tačiau jo faktinis elgesys liudija, kad ir po 2018 m. sausio mėn. su butu jis elgėsi kaip su savu, t. y. toliau jame laikė savo daiktus (Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licenzijavimo skyriaus raštas liudija, kad 2018 m. balandžio 3 d. atsakovui priklausančių ginklų laikymo vieta buvo (duomenys neskelbtini)); savo iniciatyva jis apgyvendino ginčo bute du asmenis – motiną E. K. ir seserį R. K.; 2018 m. birželio 18 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad bute ir toliau nuolat lankosi, netgi lieka nakvoti.
21.2. Atsakovas pažeidė ieškovės teisę į nuosavybę, o asmeniniai atsakovo ir įstatyminės atstovės santykiai, neturi jokios reikšmės nagrinėjamai civilinei bylai ir sprendžiamam klausimui dėl nuosavybės teisių pažeidimo. Nustačius, kad nesant jokio teisinio pagrindo, atsakovas užėmė ieškovei priklausantį butą, dėl ko ji visų pirma negali naudotis savo turtu, atsakovas pagrįstai teismo įpareigotas išsikelti iš buto ir garažo, nes tai geriausiai atitinka ieškovės interesus.
21.3. Skundžiamame sprendime nustatytos faktinės aplinkybės, kad šiuo metu atsakovai disponuoja ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto raktais, taip pat garažo vartų valdymo pulteliu bei neaišku, kuris iš trijų atsakovų fiziškai turi buto raktus ir garažo vartų valdymo pultelį. Todėl teismas pagrįstai nurodė sprendime, kad buto raktų ir garažo vartų valdymo pultelio naudotojai gali nuolat keistis, todėl ir atsakovą R. K. įpareigojo perduoti anksčiau minėtus daiktus.
21.4. Priešingai nei nurodo atsakovas, pastarasis negali būti laikomas ieškovės įstatyminiu atstovu, kadangi jo pozicija iš esmės prieštarauja vaiko interesams ir ieškinio reikalavimams (CK 3.164 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad atsakovas pažeidžia ieškovės teises, neteisėtai užima ieškovei priklausantį butą, dėl ko jo atstovavimas negalimas.
22. Atsiliepime į atsakovės E. K. apeliacinį skundą ieškovė L. K., atstovaujama įstatyminės atstovės N. G., prašo šį apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš apeliantės ieškovės įstatyminės atstovės naudai bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
22.1. Atsakovės skunde nurodo aplinkybė, kad tai, jog ji su dukra galės gyventi ginčo bute neva buvo žinoma ir ieškovei ir jos įstatyminei atstovei N. G., tiek iki dovanojimo sandorio sudarymo, tiek ir po jo, iš esmės klaidinga, neatitinkanti tikrovės. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nekilnojamojo turto registro duomenys neginčijamai liudija, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei garažas, esantis (duomenys neskelbtini). Nurodyti nekilnojamojo turto objektai ieškovės nuosavybėn buvo įsigyti 2009 m. gegužės 11 d. dovanojimo sutarties Nr. 1393 pagrindu. Taigi ieškovė turi visas įstatyme numatytas teises ginti savo pažeistas teises nuo svetimo valdymo, ar trukdymo naudotis daiktu, nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu daiktas buvo įgytas. Aplinkybė, jog atsakovė dovanojimo sutarties pagrindu perleido nuosavybės teises ieškovei, niekaip nesuteikia atsakovei jokių teisių toliau daiktu naudotis, t. y. gyventi ginčo bute pasikeitus turto savininkui.
22.2. Aplinkybė, jog atsakovė gyvens ginčo bute nebuvo žinoma ieškovei ir jos atstovei, tokia sąlyga nebuvo iškelta ar siūlyta, nei iki dovanojimo sutarties sudarymo, nei jos sudarymo metu. Šias aplinkybes patvirtina kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1173-230/2016 E. K. atsiliepimo į ieškinį argumentai. Priešingai, nei nurodo atsakovė, ji pripažino, jog perleido ieškovei butą tam, jog ateityje po jos mirties nekiltų turtinių ginčų tarp jos vaikų. Taigi laikytina, jog atsakovė pati nesiūlė padovanoti ieškovei turto su sąlyga ateityje jame gyventi. Atsakovė aiškiai suvokė sudaromo sandorio tikslą ir to siekė, tad sudarė dovanojimo sutartį, kuri atitiko tikrąją atsakovės valią.
Šalies argumentai
22.3. Apeliantės teiginiai, kad (duomenys neskelbtini), kur gyveno atsakovė anksčiau, buities sąlygos nėra pritaikytos jai, atsižvelgiant į jos amžių ir sveikatos būklę, yra klaidingi, neatitinkantys tikrovės. Pati atsakovė Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1173-230/2016, atsiliepime į ieškinį nurodė, jog „visą gyvenimą gyvenau name (duomenys neskelbtini), kur gyvenu ir šiandien. Nei būtinybės, nei poreikio statytis kitą būstą aš su vyru niekada neturėjome“. Atsakovė iki 2018 m. sausio mėn. gyveno savo būste (duomenys neskelbtini). Iki tol atsakovė nepatyrė jokių nepatogumų ir nesiekė keisti būsto ir gyvenamosios vietos. Be to, gyvenamosios vietos teritorijoje yra maisto prekių parduotuvių, o vaistinės ir medicinos paslaugos atsakovei yra pasiekiamos. Kauno rajono socialinių paslaugų centro 2018 m. balandžio 23 d. raštu Nr. SD-758 patvirtinama, jog atsakovei kreipiantis į socialinių paslaugų centrą būtų organizuojamos ir teikiamos specialiojo transporto organizavimo paslaugos, pagalbos į namus paslaugos, dienos socialinė globa (slauga) asmens namuose, aprūpinimas techninėmis pagalbos priemonėmis. Taigi, atsakovė turi visas galimybes gyventi savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ir neturi jokios teisės savavališkai užimti ieškovei priklausančių gyvenamųjų patalpų.
22.4. Nebuvo jokio pagrindų stabdyti nagrinėjimą bylą kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-2013-480/2018 dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 25 d. nutartimi sustabdė šią civilinę bylą iki įsiteisės teismo sprendimas kitoje byloje Nr. 2-1173-230/2016, nagrinėjamoje Kauno apygardos teisme, dėl ginčijamas sandorio, kurio pagrindu ieškovė yra įgijusi nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Vienas iš ieškinio reikalavimų yra pripažinti negaliojančia 2009 m. gegužės 11 d. dovanojimo sutartį Nr. 1393, sudarytą tarp E. K. ir L. K., pagal kurią atsakovė E. K. padovanojo L. K. nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir garažą, esantį (duomenys neskelbtini). 2017 m. lapkričio 22 d. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-654-516/2017 priėmė nutartį Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taigi civilinės bylos Nr. e2-3569-451/2017 sustabdymo pagrindai išnyko, byla buvo nagrinėjama toliau. Civilinėse bylose Nr. 2-1173-230/2016 ir Nr. 2A-654-516/2017 dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, nustatyta, kad E. K. dovanojimo sutarties 4.2 punktu patvirtinusi ir garantavusi, kad butas ir garažas sutarties sudarymo dieną priklauso jai išimtine nuosavybės teise, jie teisėtai įgyti ir tinkamai teisiškai įregistruoti ir dovanotoja yra vienintelė ir teisėta dovanojamo turto savininkė, o sutarties 4.7 punktu patvirtinusi, jog sudarydama šią sutartį, nepažeidžia jokių sutarčių ar kitokių įsipareigojimų trečiųjų asmenų atžvilgiu. Taigi pakartotinai nustatinėti kitoje byloje su dovanojimo sutarties teisėtumu susijusių aplinkybių nėra reikalinga ir tikslinga, byla pagrįstai nebuvo sustabdyta antrą kartą.
Atsiliepimas
23. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai R. K. ir E. K. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. sprendimo dalį dėl nuostolių priteisimo palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
23.1. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovė nepatyrė nuostolių, pasireiškusių negautomis pajamomis už buto nuomą. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių faktinių duomenų, liudijančių, kad ieškovė, veikdama per atstovę, savo motiną N. G., ketino nuo 2015 m. gruodžio 17 d. nuomoti jai priklausantį butą ir gauti iš to periodines pajamas.
23.2. Ieškovės pateiktas 2018 m. rugpjūčio 2 d. pareiškimas kartu su apeliaciniu skundu, kaip papildomas rašytinis įrodymas, pasirašytas Ukrainos piliečio K. M., pagal ieškovę turėtų patvirtinti aplinkybę, kad buvo tartasi dėl buto nuomos nuo 2016 m. sausio 1 d. su minėtu piliečiu. Tačiau šis pareiškimas pateiktas jau po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Ieškovė įrodinėdama, kad ketino nuomoti butą, turėjo galimybę pateikti įrodymus bylos nagrinėjimo metu, juolab, jeigu toks susitarimas dėl nuomos buvo sudarytas daugiau kaip prieš dvejus metus, tai šį susitarimą ji turėjo. Tikėtina, kad nebuvo jokio susitarimo tarp ieškovės ir K. M. ne tik dėl to, kad ieškovė pirmos instancijos teismui nepateikė šio susitarimo bylos nagrinėjimo metu, bet ir dėl to, kad iš paties pareiškimo turinio net nėra aišku, už kokią kainą būtų butas išnuomotas, taip pat neaišku, kada buvo sudarytas pats susitarimas dėl buto nuomos nuo 2016 m. sausio 1 d. su K. M.
23.3. Aplinkybę, jog susitarimo su K. M. nebuvo, patvirtina ir tai, kad ieškovė savo nuostolius ir negautas pajamas įrodinėjo nekilnojamojo turto agentūros „Capital“ pažyma, kurioje nurodyta tikėtina 450 Eur buto ir garažo, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos kaina 2016 - 2017 metais, o ne nuomos kaina, aptarta su „potencialiu nuomininku“. Akivaizdu, kad 2015 m. susitarimas dėl ginčo buto ir garažo nuomos nebuvo sudarytas. o 2018 m. rugpjūčio 2 d. K. M. pareiškimas atsisakytinas priimti, kaip keliantis abejones.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Todėl teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateiktų apeliaciniu skundų argumentus.
25. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl fizinių asmenų iškeldinimo iš nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, garažo, nuostolių atlyginimo.
26. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovei L. K. asmeninės nuosavybės teise 2009 m. gegužės 11 d. dovanojimo sutarties Nr. 1393 pagrindu priklauso butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), bei garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat nustatyta, kad ginčo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvena atsakovai R. K., E. K. ir R. K. Ieškovė ir atsakovai neginčijo, kad atsakovas R. K. butu naudojosi neatlygintinos panaudos sutarties pagrindu (CK 6.629 straipsnis), o abi atsakovės E. K. ir R. K. žodiniu R. K. leidimu. Atsakovui R. K. 2015 m. rugsėjo 16 d. buvo įteiktas ieškovės įspėjimas ne vėliau nei per tris mėnesius nuo įspėjimo įteikimo dienos išsikelti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei leisti juo naudotis buto savininkei L. K.. Nurodomu terminu atsakovai iš buto neišsikėlė. Ieškovė pareiškė teisme ieškinį atsakovams, kuriame suformulavo reikalavimus iškeldinti juos iš nuosavybės teise turimo buto ir garažo, priteisti negautas pajamas ir buto nuomos teisinių santykių. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies: iškeldino atsakovus R. K., E. K. ir R. K. su visu jiems priklausančiu turtu iš ieškovei L. K. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir garažo, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; įpareigojo atsakovus perduoti ieškovės L. K. atstovei pagal įstatymą N. G. raktą nuo buto, esančio (duomenys neskelbtini), garažo, esančio (duomenys neskelbtini), vartų valdymo pultelį, taip pat nurodyti buto signalizacijos kodą; ieškinio dalį dėl nuostolių priteisimo atmetė.
27. Teismo sprendimo dalį dėl nuostolių priteisimo apeliaciniu skundu skundžia ieškovė, mano, kad teismas be pagrindo atmetė jos ieškinį priteisti nuostolius, prašo sprendimą pakeisti ir iš atsakovo R. K. priteisti 10 800 Eur nuostolių atlyginimą už naudojimąsi butu nuo 2015 m. gruodžio 17 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Atsakovai R. K. ir E. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės reikalavimas juos iškeldinti iš buto ir perduoti raktus, bei priteistos ieškovei iš atsakovų po 250,53 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidos, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Dėl civilinės bylos sustabdymo ir pateiktų naujų įrodymų prijungimo
28. Kauno apygardos teisme 2018 m. gruodžio 12 d. gautas apeliantės E. K. atstovės advokatės S. J. prašymas (2 t. b. l. 54), kuriame nurodoma, jog Kauno apygardos teisme yra išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-2013-480/2018, kurioje E. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2009 m. gegužės 11 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą Kauno rajono 2-jame notarų biure tarp ieškovės E. K. ir L. K.; taikyti restituciją natūra ir grąžinti E. K. nuosavybėn nekilnojamąjį turtą: butą (duomenys neskelbtini), ir garažą, (duomenys neskelbtini). Nurodoma, kad teismo sprendimas byloje neįsiteisėjęs. Tačiau minėtoje civilinėje byloje yra prašoma nutraukti dovanojimo sutartį, kurios pagrindu ieškovei yra atsiradusi nuosavybės teisė ir kurios pagrindu ji reiškia ieškinį dėl iškeldinimo, todėl darytina išvada, kad Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-1885-259/2018 sustabdytina iki įsiteisės sprendimas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2013-480/2018 dėl dovanojimo sutarties nutraukimo, nes sprendimas šioje byloje turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje (CPK 163 straipsnio 3 punktas).
29. Prašymas sustabdyti nagrinėjamą bylą netenkintinas. Iš viešos teismų sistemos „Liteko“ duomenų bazės teisėjų kolegija nustatė (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Kauno apygardos teismas 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimu E. K. ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-2013-480/2018 dėl 2009 m. gegužės 11 d. dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo atmetė. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, jog Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-1173-230/2016) atmetė ieškovo R. K. ieškinį, kuriuo jis be kita ko prašė: pripažinti negaliojančia 2009 m. gegužės 11 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp E. K. ir L. K., pagal kurią atsakovė E. K. padovanojo L. K. nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir garažą (duomenys neskelbtini). Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 22 d. nutartimi (civ. byla Nr. 2A-654-516/2017) Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą. Nors Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimas šiuo metu yra neįsiteisėjęs, tačiau toje byloje ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1173-230/2016 yra konstatuotas ginčijamos šioje byloje 2009 m. gegužės 11 d. dovanojimo sutarties (duomenys neskelbtini) teisėtumas. Nagrinėjamos apeliacine tvarka civilinės bylos sustabdymas tik užvilkintų bylos nagrinėjimą, sutrukdytų teismui įgyvendinti įstatymo leidėjo įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), taip pat nuostatą kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis).
30. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantė L. K. pateikė K. M. pareiškimą, leidimą K. M. gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodė, jog šiais įrodymais grindžia negautų iš turto nuomos teisinių santykių negautas pajamas (2 t, b. l. 8-12). Šiuos įrodymus teisėjų kolegija atsisako prijungti prie bylos medžiagos ir jais vadovautis bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pateiktas K. M. pareiškimas surašytas 2018 m. rugpjūčio 2 d.,t. y. jau po Kauno apylinkės teismo sprendimo (2018 m. liepos 9 d.) priėmimo, todėl jis neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl anksčiau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Iš byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumos matyti, kad visus reikšmingus bylai įrodymus byloje dalyvaujantys asmenys, tame tarpe ir ieškovė turėjo galimybę pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl ieškovės teisė teikti įrodymus pažeista nebuvo (CPK 177, 178 straipsniai).
Dėl iškeldinimo iš buto
31. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos CK 4.37 str. 1 d.). Turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (Lietuvos Respublikos CK 4.98 str.). Valdymas gali būti pažeistas paimant ar bandant paimti daiktą ar jo dalį, taip pat teises į jį, arba trukdant valdyti daiktą kitu būdu (CK 4.35 str. 1 d.). Vienas iš savininko teisės naudotis nekilnojamojo turto objektu (gyvenamosiomis patalpomis) pažeidimo pašalinimo būdas yra iškeldinimas iš savavališkai užimtų gyvenamųjų patalpų. Atsižvelgiant į tai, savininkas turi teisę pareikšti reikalavimą iškeldinti asmenis, kurie jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje gyvena savavališkai, t.y. neturėdami jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Lietuvos Respublikos CK 6.612 straipsnis aiškiai numato, kad savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t.y. įsikėlę į ją be nuomos, panaudos ar kitos panašios sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Pareiškęs reikalavimą iškeldinti asmenį iš jam priklausančių gyvenamųjų patalpų, savininkas privalo įrodyti, kad iškeldintinas asmuo neturi jokio teisinio pagrindo naudotis patalpomis, o iškeldintinas asmuo nepateikia teismui įrodymų, kad tokį pagrindą jis vis dėl to turi.
32. Nagrinėjamoje byloje surinkti faktiniai duomenys liudija, kad atsakovai - R. K., E. K. ir R. K. naudojasi ieškovei priklausančiu butu (1 t. b. l. 78-82), tačiau nėra ginčo nekilnojamojo turto buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir garažo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai. Leistinų įrodymų, kurie liudytų, kad atsakovai turi teisinį pagrindą gyventi ginčo bute (su garažu), nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra. Atsakovai R. K., E. K. ir R. K. nagrinėjamoje civ. byloje nepateikė jokių įrodymų, jog jie turi teisėtą pagrindą po 2015 m. gruodžio 16 d. (po 2015 m. rugsėjo 16 d. įspėjimo išsikelti iš buto įteikimo, 1 t. b. l. 16) gyventi ieškovei L. K. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), taip pat naudotis buto priklausiniu garažu, esančiu (duomenys neskelbtini).
33. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų ir to pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovai – R. K., E. K. ir R. K., savavališkai gyvendami ir naudodamiesi ieškovei L. K. nuosavybės teise priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), taip pat savavališkai naudodamiesi ir ieškovei priklausančiu garažu, esančiu (duomenys neskelbtini), pažeidė ieškovės teisę naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, jį valdyti bei disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.95 straipsnis). Todėl teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą iškeldintini R. K., E. K. ir R. K. su visu jiems priklausančiu turtu iš L. K. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir garažo, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, bei perduoti buto raktus.
Dėl negautų pajamų iš nekilnojamojo turto nuomos
34. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis nurodyta teisės norma, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir konkrečias priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Acumen“ v. UAB „Rovė“, bylos Nr. 3K-3-469/2009; 2015 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Liuks“ v. AB „Farmak“, bylos Nr. 3K-3-156-687/2015; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Neiseris“ v. UAB „Ozo turtas“, bylos Nr. 3K-3-391/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos sprendžiant dėl negautų pajamų priteisimo, konstatavo, kad negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Klaipėdos viešbutis v. AB „Axis Industries“, bylos Nr. 3K-3-220/2014, 2015 m. gegužės 22 d. nutartis priimta civilinėje byloje V. A. v. UAB „Verus gustus“ Nr. 3K-3-306-916/2015).
35. Ieškovė byloje teigė, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų naudojantis butu, ji neturėjo galimybės išnuomoti turimo buto ir garažo kitiems tretiesiems asmenims ir tokiu būdu gauti pajamas iš nuomos teisinių santykių. Pirmosios instancijos teismas teisingai skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime konstatavo, kad ieškovė nepateikė įstatymo leistinų įrodymų, jog ėmėsi konkrečių veiksmų ir priemonių, kad paviešinti siekį išnuomoti turimą butą ir garažą potencialiems nuomininkams, surasti nuomininkus ir sudaryti nuomos sutartis. Kaip jau buvo nurodyta pirmiau šioje teisėjų kolegijos nutartyje, asmens negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu jis įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės. Bylą nagrinėjant tiek pirmosios instancijos teisme, tiek su apeliaciniu skundu ieškovė nepateikė jokių įstatymo leistinų įrodymų, kad ginčo laikotarpiu buvo patalpinusi skelbimus ir siūlymus tam tikruose informaciniuose portaluose apie galimybę išsinuomoti jų turimą butą ir garažą, kad vedė derybas su konkrečiais asmenimis dėl žemės nuomos sutarčių sudarymo ir kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų potencialūs nuomininkai atsisakė nuomoti jos turimą turtą (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog CK 6.288 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimo mokėjimą, 1 dalyje nustatyta, kad žala atlyginama nuo jos padarymo dienos. Ieškovė nepagrįstai siekia, kad atsakovai atlygintų negautas pajamas iš turimo buto ir garažo nuomos nuo pat įspėjimo išsikelti iš buto įteikimo dienos. Tačiau ši data negali sutapti su žalos atsiradimo laiku, kadangi nėra realios fizinės galimybės gauti pajamas iš nuomos nuo įspėjimo išsikelti iš užimamo buto datos. Teisėjų kolegija pirmiau nurodomų motyvų pagrindu sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti nuostolius, įrodinėjamus iš nuomos teisinių santykių negautų pajamų pagrindu (CPK 178 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
36. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias materialinės teisės normas, visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, dėl to apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
37. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, valstybė turėjo 9,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (popierinės bylos 2 t. b. l. 80). Apeliacinius skundus atmetus, šios išlaidos priteisiamos valstybei iš apeliantų lygiomis dalimis (CPK 92 straipsnis).
38. Nustatyta, kad ieškovė turėjo 400 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti rengiant apeliacinį skundą, 450 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti rengiant atsiliepimą į R. K. apeliacinį skundą ir 400 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti rengiant atsiliepimą į E. K. apeliacinį skundą, prašo šias išlaidas priteisti iš apeliantų R. K. ir E. K. (2 t. b. l. 36-38). CPK 98 straipsnyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas ir už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (3 dalis). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas atmetė ieškovės ir atsakovų apeliacinius skundus. Teisėjų kolegija išaiškina, kad, kai procesą apeliacinėje instancijoje pralaimi abi šalys, kiekviena iš jų neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, susijusių su savo apeliacinio skundo padavimu, atlyginimą. Tuo tarpu kiekviena iš jų turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovavimu dėl atsiliepimo į priešingos šalies apeliacinį skundą rengimo, atlyginimą. Jeigu apeliacinis skundas, į kurį teiktas priešingos šalies atsiliepimas, buvo atmestas, tai atsiliepimo rengimo išlaidos turi būti atlygintos, kadangi jį rengusi šalis apeliaciniame procese šio proceso (t. y. pradėto pagal priešingos šalies apeliacinį skundą) požiūriu bei šio apeliacinio skundo atžvilgiu yra laimėjusi. Šalis, kuri pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prieš kurią pateiktas apeliacinis skundas buvo atmestas, yra vertinama kaip šalis, kurios naudai priimtas sprendimas apeliacinėje instancijoje. Todėl ji turi teisę į visų ar dalies atstovavimo išlaidų atlyginimą.
39. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir nurodomų motyvų pagrindu, teisėjų kolegija atmeta L. K. prašymą priteisti iš kitų dviejų apeliantų 400 Eur turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti rengiant apeliacinį skundą (CPK 93, 98 straipsniai). Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė pateikė du atsiliepimus į atsakovų apeliacinius skundus (1 t. b. l. 191-194, 2 t. b. l. 17-22). Atsakovų apeliacinius skundus atmetus, teisėjų kolegija priteisia L. K. iš apeliantų R. K. ir E. K. 850 Eur turėtas išlaidas atsiliepimams į apeliacinius skundus parengti (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti L. K., atstovaujamai įstatyminės atstovės N. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 425 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. K., atstovaujamos įstatyminės atstovės N. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 3,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.