- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-06
- Bylos Nr.
- 2A-136-464/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-013117-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Dalia Kačinskienė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- J. M., A. V.
- Atsakovas
- F. I., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Viginto Višinskio ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. M., kurios procesinių teisų perėmėja yra ieškovė A. V., apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-439-258/2015 pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovams F. I., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė J. M. 2014-06-18 su ieškiniu (b. l. 2-5) kreipėsi į teismą ir prašė solidariai priteisti iš atsakovų F. I. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 45 512,05 Eur (157 144 Lt) turtinės ir 289 620,01 Eur (1 000 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-10-08 nutartimi nutraukė baudžiamąją bylą dėl kaltinimų F. I. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį suėjus baudžiamosios senaties terminui. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu. Baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, jog F. I. nuo 2001-04-05 iki 2004-06-03, dirbdamas Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus Kalvelių seniūnijoje specialistu, turėdamas teisę veikti šios įstaigos vardu, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, suklastojo bei panaudojo žinomai suklastotą dokumentą ir taip padarė didelę žalą, kadangi dėl to J. M. nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,36 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje. Už kilusią žalą taip pat atsakinga Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kadangi F. I. buvo šios įstaigos tarnautojas ir už jo veiksmais padarytą žalą turi atlyginti valstybė (CK 6.271 str. 4 d.). J. M. pretendavo į nuosavybės teisių atkūrimą į 1,36 ha dydžio žemės sklypą. Negrąžinto sklypo vertė 45 512,05 Eur (122 944 Lt). Negautos pajamos nuo nusikalstamos veikos padarymo iki ieškinio pateikimo sudaro 34 000 Lt. Taip pat dėl nusikalstamų veikų J. M. patyrė ir 289 620,01 Eur (1 000 000 Lt) neturtinę žalą. Nors J. M. nuosavybės teisių atkūrimo procesą pradėjo dar 1993 m., procesas vyksta daugiau kaip 20 metų, J. M. sąmonėje buvo sumenkintas valstybės ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos autoritetas, šios institucijos pareigūnų prestižas ir tinkamas tarnybinių pareigų atlikimas, sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo piliečiams klausimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015-05-12 sprendimu (b. l. 140-145) ieškinį atmetė. Teismas, vertindamas ieškovės nurodytas aplinkybes ir baudžiamosios bylos Nr. 1-99-927/2013 duomenis, pažymėjo, kad galiojanti BK 300 straipsnio redakcija numato baudžiamąją atsakomybę tik dėl svarbių dokumentų suklastojimo (asmens tapatybės kortelės, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo, vairuotojo pažymėjimo), o ieškinio padavimo metu veika, nurodyta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-10-08 nutartyje, nusprendus nutraukti baudžiamąją bylą F. I. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, jau nebelaikoma nusikalstamos veikos dalyku. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad būtinas ir priežastinis ryšys tarp piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimo ir didelės žalos atsiradimas, kuris baudžiamojoje byloje nenustatytas, o nagrinėjamoje byloje neįrodytas. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000-05-25 sprendimu Nr. 41-9251 (baudž. bylos t. 1, b. l. 32) J. M. atkurta nuosavybės teisė į jai tenkančią buvusio savininko L. M. nekilnojamojo turto dalį. 2014-11-20 Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu J. M. nuosavybės teisė atkurta į jai tenkančią buvusio savininko K. R. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą - 1,36 ha žemės (duomenys neskelbtini). perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės ūkio paskirties sklypą. Teismas sprendė, kad nuosavybės teisės atkūrimas kitu būdu nereiškia, jog ji atkurta netinkamai. Taip pat teismas nustatė, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesui įtakos turėjo ir pačios ieškovės įgaliotų asmenų pasirinktos teisės gynimo būdai. Be to, ieškovė nepatyrė ir jokių kitų nuostolių, juolab būdama garbingo amžiaus (gim. 1924 m.), turėdama nuo 1992 m. diagnozuotas ligas, ji neturėjo realių galimybių gauti ieškinyje nurodytų pajamų. Nors ieškovė dėl jos sąmonėje sumenkinto valstybės ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos autoriteto patirtą neturtinę žalą vertino 1 000 000 Lt, teismas sprendė, jog ieškovės nurodytos aplinkybės nesudarė pagrindo pripažinti, jog ji patyrė neturtinę žalą. Priežastinio ryšio buvimo faktas dėl neturtinės ieškovei padarytos žalos taip pat neįrodytas. Pasisakydamas dėl atsakovų prašymo taikyti ieškinio senaties terminą, teismas nustatė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-10-08 nutartimi ieškovės J. M. civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje Nr. 1-99-927/13 paliko nenagrinėtą, o ši nutartis įsiteisėjo 2014-03-07. Nors ieškovė nereiškė prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, teismas pripažinęs, kad terminas yra praleistas dėl svarbios priežasties, jį atnaujino ex officio (CK 1.131 str. 2 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovės F. M. apeliaciniame skunde (b. l. 153-156) prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-05-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, o apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, pažeidė procesines normas vertindamas įrodymus. Be to, teismas šališkai ir nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes ir įrodymus, neobjektyviai juos įvertino.Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nėra atsakingas už žalą subjektas. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo svarstomas klausimas dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama. Teismas neargumentavo išvados, kodėl Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos negali būti atsakovu. Teismas nepagrįstai bandė revizuoti baudžiamojoje byloje įsiteisėjusią nutartį ir spręsti klausimą dėl nusikalstamų veikų (ne)buvimo. Baudžiamojoje byloje įsiteisėjusi nutartis yra nekvestionuojama ir turi prejudicinę galią. Bylos nutraukimas dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties BK 95 straipsnio nuostatų prasme nėra asmens išteisinimas. Priešingai, BK 95 straipsnis aiškiai apibrėžia, kad dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties procesas gali būti užbaigiamas tik esant visiems nusikalstamos veikos požymiams. Taigi baudžiamosios bylos nutraukimas dėl senaties yra nusikalstamos veikos padarymo konstatavimas. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nuosavybės teisės atkūrimas kitu būdu nereiškia, jog ji atkurta netinkamai. Ieškovei, po jos prašymo pateikimo, sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal įstatymą turėjo būti priimtas per 6 mėnesius. Dėl atsakovo F. I. nusikalstamų veikų, už kurio padarytą žala atsako ir valstybės institucija, nuosavybės teisės J. M. buvo atkurtos tik 2014-11-20 ir į ne lygiavertį sklypą. Vietoj 1,36 ha žemės sklypo viename masyve ir vienoje vietovėje, kurį ji įvertino 122 944 Lt, ieškovei buvo suteikti nuosavybėn 4 menkaverčiai sklypai įvairiuose (duomenys neskelbtini) vietovėse. Be to, ieškinys teismui buvo pateiktas 2014-06-18, o sprendimą dėl žemės gražinimo J. M. Nacionalinė žemės tarnyba priėmė 2014-11-20 ir šį sprendimą pateikė tik 2015-05-04 teismo posėdžio metu. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą priteisti iš atsakovų atlyginimą už negautas pajamas. Teismas savo sprendimą grindė argumentu, jog ieškovė yra garbingo amžiaus, jai diagnozuotos ligos, dėl ko ji neturėjusi galimybių gauti realias pajamas, Materialinės teisės normose nėra nustatyta, kad galimybė gauti pajamas priklauso tik nuo asmens amžiaus ir jo sveikatos būklės. Teismui buvo pateiktas negautų pajamų paskaičiavimas, jo tikslumas proceso metu nebuvo ginčijamas. Be to, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.).Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą atlyginti jos patirtą neturtinę žalą. Teismo išvados neatitinka faktinėms bylos aplinkybėms ir bylos medžiagai. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-10-08 nutartyje, kuri įsiteisėjo 2014-03-07, nustatė kad dėl atsakovo F. I. nusikalstamų veikų J. M. buvo padaryta didelė žala. Ieškovė patyrė didelius dvasinius išgyvenimus.
Atsiliepimas
Atsakovas F. I. atsiliepime (b. l. 158-160) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2015-05-12 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:
Pareiga suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, nurodyti tinkamą atsakovą yra šalies pareiga. Teismas negali šaliai nurodyti kokį atsakovą jai pasirinkti (CPK 17 str.). Ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismas privalėjo jai pasiūlyti koreguoti šalių procesinę padėtį. Baudžiamoji byla atsakovo atžvilgiu buvo nutraukta suėjus senaties terminui. Teismai savo procesiniuose sprendimuose nekonstatavo atsakovo kaltės dėl inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Civilinėje byloje taip pat nenustatytos civilinės atsakomybės sąlygos.Ieškovė nepagrįstai teigia, kad jai grąžinti menkaverčiai sklypai palyginus su tuo, į ką jai turėjo atkurti nuosavybės teise. Ieškovei Nacionalinės žemės tarnybos 2014-11-20 sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, su kurios negrąžinimu buvo siejama atsiradusi turtinė žala. Ieškovė šio sprendimo neginčijo, vadinasi, sutiko, kad už turėtą nuosavybę jai tinkamai atlyginta. Ieškovė neįrodė, kad jos paskaičiuotos gautinos pajamos buvo realias. Negautos pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos. Asmens sveikatos būklė ir amžius yra svarbūs kriterijai, nustatant, ar jis galėjo gauti pajamas iš žemės ūkio veiklos. Ieškovės pateiktas paskaičiavimas nėra tikslus ir pagrįstas. Nurodoma tik grikių supirkimo kaina, tačiau nėra išskaičiuotos išlaidos žemės įdirbimui, grikių pasėjimui, trąšoms, grikių nupjovimui, sandėliavimui, mokesčiai už gautas pajamas ir pan. Nenustatyta, ar ieškovės nurodoma žemė iš viso būtų tinkama sėti grikiams.Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė prašomos priteisti neturtinės žalos fakto ir dydžio. Ieškovė nenurodė, kuo jai neturtinė žala pasireiškė, neįrodė, kad atsakovo veiksmai jai sukėlė neigiamų padarinių.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime (b. l. 163-169) prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:
Teismas tinkamai taikė teisės aktų normas, susiformavusią teismų praktiką, tinkamai ištyrė ir vertino visus byloje esančius įrodymus ir atskleidė bylos esmę. Nutraukiant baudžiamąją bylą suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, kaltės klausimas nesprendžiamas, nes byla nutraukiama. Ieškovės reikalavimai dėl žalos atlyginimo galėtų būti patenkinami tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų. Tačiau ieškovė neįrodė viešosios atsakomybės sąlygų buvimo, kadangi neteisėtus veiksmus grindė tik Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-10-08 nutartimi, kuria baudžiamoji byla dėl kaltinimų F. I. nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014-11-20 sprendimu J. M. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkantį buvusio savininko K. R. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą - 1,36 ha žemę. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2014-09-10 gautose J. M. įgaliotų asmenų A. V. ir J. V. pastabose „Dėl žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ženklinimo ir atliekamų kadastrų matavimų“ buvo prašoma atsižvelgti į rašte pateiktas pastabas ir atsakyti į pateiktus klausimus, todėl galima spręsti, kad J. M. įgalioti asmenys A. V. ir J. V. nereiškė pretenzijų / neprieštaravo, t. y. sutiko, kad nuosavybės teisės į buvusio savininko K. R. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos valdytos žemės dalį būtų atkurtos 4 žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) kaime. Ieškovė klaidina teismą, teigdama, kad apie sprendimą sužinojo tik 2015-05-04 teismo posėdžio dieną. Ieškovės įgaliotas asmuo J. V. 2012-10-23 dalyvavo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projektavime ir pasirinko žemės sklypus. Negautos pajamos, kaip ir kiti nuostoliai, turi būti įrodomos. Pajamos turi būti realios. Negautas pajamas J. M. grindė teismui pateikusi niekuo nepagrįstus skaičiavimus dėl grikių supirkimo ir rėmėsi tik www.produktukainos.lt skelbiama informacija apie grūdų ir rapsų supirkimo kainas. Ieškovė nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad ji buvo numačiusi žemės sklypuose vykdyti būtent tokią veiklą, kokias išlaidas galėjo patirti dėl pasiruošimo grikių auginimui, ar kokių priemonių ėmėsi siekdama gauti tokių pajamų, be to, nėra aišku, kodėl ji rėmėsi būtent 2014 m. grikių supirkimo kaina, kai grūdų supirkimo kainos yra kintančios. J. M. neturtinę žalą įvardija kaip išgyventus didelius dvasinius išgyvenimus, kurie yra F. I. nusikalstamos veikos rezultatas. Tačiau remiantis CPK 178 straipsnyje įvardyta įrodinėjimo pareiga savo reikalavimo, t. y. neturtinės žalos padarymo fakto ir dydžio ji nepagrindė. J. M. nurodyti išgyvenimai yra abstraktaus pobūdžio ir grindžiami tik prielaidomis, nenurodyta konkrečių patirtų pasekmių, todėl nėra priežastinio ryšio tarp F. I. nusikalstamos veikos ir J. M. įvardijamų didelių dvasinių išgyvenimų. Ieškovė pateikė prašymą paskirti žodinį civilinės nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme nenurodydama jokių motyvų ir šio prašymo nepagrindė. Kadangi reikalavimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, nėra pagrindo jį tenkinti ir skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl procesinių teisių perėmimo apimties ir bylos apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo ribų
Atsižvelgdama į tai, kad viena iš bylos šalių – apeliantė J. M. - 2015-12-31 mirė, o po jos mirties atsiradusį palikimą paveldėjo jos testamentinis įpėdinė A. V., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016-04-14 nutartimi pakeitė byloje nurodytą apeliantę J. M. reikalavimo dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo jos teisių perėmėja A. V. (CPK 48 str.), o apeliacinį procesą, pradėtą pagal apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015-05-12 sprendimo dalies, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nutraukė (b. l. 226-228).
Vadovaujantis CPK 48 straipsnio 2 dalimi, teisių perėmėjai visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas. Tačiau tokiu atveju, kai neturtinių reikalavimų dalyje procesinių teisių perėmimas nėra galimas, byloje pagal apeliacinio skundo argumentus sprendžiamas tik turtinės žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo klausimas. Taigi nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalyką sudaro ginčas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius su viešosios teisės subjektų veiksmais, J. M. įgyvendinant nuosavybės teisių atkūrimo procesą, ir ar šių duomenų pagrindu padarė teisingą išvadą, kad šiems subjektams civilinė atsakomybė dėl J. M. nurodomos turtinės žalos atlyginimo nekyla. Dėl tokių aplinkybių teisėjų kolegija ir pasisakys.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 str.). Apeliaciniame skunde suformuluotas prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Viena vertus, šis prašymas nemotyvuojamas, nėra pagrindžiamas jokiais argumentais dėl poreikio apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kita vertus, proceso dalyvių prašymai dėl žodinio nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismui nėra privalomi, o teisėjų kolegija kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, nenustatė. Aktualu ir tai, kad apeliantė J. M. 2015-12-31 mirė (b. l. 185), taigi objektyviai jau negalėtų pateikti išsamesnio faktinių bei teisinių ginčo aplinkybių vertinimo, nei yra nurodyta jos apeliaciniame skunde. Ir nors byloje dalyvauja reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo dalyje ieškovo procesinių teisių perėmėja, testamentinė įpėdinė A. V. (b. l. 226-228), pagal CPK 320 straipsnio nuostatas byla apeliacine tvarka nagrinėjama ne pagal kurių nors neišklausytų pirmosios instancijos teisme asmenų paaiškinimus, o pagal apeliacinio skundo argumentus. Taigi ir ši procesinė aplinkybė nesuponuoja žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme būtinumo.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad turtinę žalą apeliantė įrodinėjo patyrusi dėl atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojo F. I. veiksmų (padaryto nusikaltimo), dėl ko apeliantei nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,36 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) vietovėje. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-10-08 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-99-927/2013 baudžiamąją bylą dėl kaltinimų F. I. (pagal BK 300 str. 2 d. bei 228 str. 1 d.) nutraukė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BK 95 str.); J. M. civilinį ieškinį, pareikštą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir F. I. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą; Vilniaus apygardos teismas 2014-03-07 nutartimi apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-10-08 nutarties atmetė (b. l. 10-21, 22-26). Taigi, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantė, baudžiamojoje byloje F. I. kaltumo ir nusikalstamų veikų padarymo fakto klausimai J. M. nuosavybės teisių atkūrimo procese nebuvo išspręsti. Kita vertus, baudžiamąją bylą nutraukus, o civilinį ieškinį palikus nenagrinėtą apeliantės galimybės reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo nebuvo paneigta, todėl apeliantė ir kreipėsi į teismą su atitinkamu ieškiniu civilinio proceso tvarka dėl žalos iš, jos manymu, žalą padariusių viešosios teisės subjektų atlyginimo.
Civilinėje teisėje turtinė žala suprantama kaip asmens turtiniai praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis (CK 6.249 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas, remdamiesi byloje surinktais įrodymais ir prie šios bylos pridėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-99-927/2013 medžiaga, nenustatė, kad apeliantė būtų patyrusi jos įvardijamų nuostolių dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Apeliacinio skundo argumentai šioje ginčo dalyje (dėl turtinės žalos atlyginimo) neteikia pagrindo kitokiai teisėjų kolegijos išvadai. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, aiškindamas ir taikydamas teisės normas, reglamentuojančias būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, tą atliko tinkami.
CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 str.); atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (CK 6.246 str.); kaltę, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 str.), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2011). Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (griežtoji civilinė atsakomybė) (CK 6.271 str. 1 d.). Valdžios institucija – tai bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kaip minėta, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Vadinasi, CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nebuvo įrodytos atsakovų F. I. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos visų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimas. Svarbiausia faktinė aplinkybė, paneigianti šių atsakovų atsakomybės egzistavimą, yra tai, kad apeliantė neįrodė žalos jai padarymo fakto. Kaip minėta, apeliantė turtinės žalos atsiradimą siejo išimtinai su aplinkybe, kad jai nėra atkurtos nuosavybės teisės į 1,36 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje. Būtent tokį faktinį savo reikalavimų pagrindą apeliantė nurodė pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose: ieškinyje ir dublike (b. l. 1-5, 59-61), įrodinėjo 2015-05-04 teismo posėdžio metu (b. l. 130-138, teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuotas teismo posėdžio garso įrašas, CPK 179 str. 3 d.). Tačiau byloje pateikti duomenys, t. y. 2014-11-20 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas, patvirtina, kad J. M. nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą – 1,36 ha žemės buvo atkurtos, grąžinant turtą natūra (keturis žemės ūkio paskirties sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime (b. l. 115-116). Taigi žala dėl ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių apeliantei nebuvo padaryta. Apeliantės skundo teiginiai, kad ji turėjo daug metų bylinėtis teismuose, negalėjo sėkmingai įgyvendinti savo teisių į nuosavybės atkūrimą, negalėjo naudotis nuosavybės teisėmis, patyrė valstybės institucijos (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos) darbuotojų spaudimą ir priešiškumą, nesudaro pagrindo atsakovų civilinės atsakomybės klausimą spręsti kitaip, nes byloje surinktų duomenų pagrindu negalima daryti išvados, jog būtent atsakovų (ne)veikimas nulėmė ilgą nuosavybės teisių atkūrimo, negatyvų požiūrį į apeliantę, taigi neįrodytas ir priežastinis ryšis.
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu pareiškimo dėl ieškinio patikslinimo, pagrindo ar / dalyko pakeitimo (CPK 13 str., 141 str.) pareiškusi nebuvo ir įrodinėjo, jog turtinė žala atsirado būtent dėl apeliantei J. M. neatkurtų nuosavybės teisių į 1,36 ha dydžio žemės sklypą, negrąžintą sklypo įvertinusi 45 512,05 Eur (122 944 Lt) suma. Tačiau apeliacinis skundas grindžiamas naujomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo įvardintos ir įrodinėtos pirmosios instancijos teisme kaip sudarančios ieškinio faktinį pagrindą, ir į kurias atsakovai būtų galėję pareikšti atsikirtimus (CPK 12 str., 142 str.), t. y., kad J. M. nuosavybės teisės buvo atkurtos ne į lygiavertį sklypą, o vietoje 1,36 ha žemės sklypo viename masyve ir vienoje vietovėje (122 944 Lt vertės) buvo suteikti nuosavybėn keturi menkaverčiai sklypai įvairiuose (duomenys neskelbtini) vietovėse. Pasisakant šiuo aspektu aktualu yra tai, kad apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas nėra skirtas ginčo nagrinėjimui iš naujo (jo pakartojimui ar naujų reikalavimų nagrinėjimui), jo paskirtis- pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymas. Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis. Apeliacinis teismas turi įsitikinti, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių, ar teisiškai teisingai kvalifikavo šalių santykius bei reikšmingas šiam konkrečiam ginčui išspręsti, teismo nustatytas (įrodytas) aplinkybes. Todėl CPK 312 straipsnyje imperatyviai draudžiama apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Be to, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas ir aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta būtent pirmosios instancijos teisme, ir būtent šiam teismui pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reik
Žemesnės instancijos teismas
Vadinasi, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl nuosavybės teisių atkūrimą į nelygiavertį turtą (t. y. J. M. nuosavybėn perduoti keturi žemės sklypai neatitinka 1,36 ha žemės sklypo, buvusio (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje), siejant jį su tos pačios žalos dydžiu, kuris buvo paskaičiuotas pagal ieškinio pateikimo metu negrąžinto sklypo vertę, teisiškai neaktualūs ir apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtini. Pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje šiomis aplinkybėmis, kaip faktiniu ieškinio pagrindu, nesiremta, ieškinys netikslintas, reikalavimų šioje ginčo dalyje, kai nuosavybės teisės faktiškai buvo atkurtos, neatsisakyta. Kadangi nuosavybės teisė atkurta, 122 944 Lt turtinė žala (negrąžinto sklypo vertė) apeliantei nepadaryta.
Dėl žalos atlyginimo (negautų pajamų) realumo
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas ir dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas iš žemės ūkio veiklos, kurių apeliantė tvirtino negavusi dėl ilgai trukusio nuosavybės teisių atkūrimo proceso. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo inter alia atmestas ir reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo, apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino negautų pajamų sąvoką ir nepagrįstai negautų pajamų galimybę siejo su J. M. amžiumi bei jos sveikatos būkle. Teisėjų kolegija ir su šiais apeliacinio skundo argumentais negali sutikti.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Be to, kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos sprendžiant dėl negautų pajamų priteisimo, konstatavo, kad negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, nagrinėjant reikalavimą atlyginti padarytą žalą (priteisti negautas pajamas), nenukrypstant nuo pirmiau nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų, būtina vertinti apeliantės pagrįstus lūkesčius ir realias galimybes gauti pajamų, o taip pat nustatyti jų dydį. Apeliantė įrodinėjo, kad už pasėlius ir naudmenas (grikius) už laikotarpį nuo 2001-04-05 jos negautos pajamos butų sudariusios 9 847 Eur (34 000 Lt) sumą (b. l. 118-119.). Kilusį ginčą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad J. M., būdama garbingo amžiaus, gim. 1924 m., o taip pat turėdama sveikatos sutrikimų, nurodė, kad realių galimybių gauti tokių pajamų būtent iš žemės ūkio veiklos (užaugintos produkcijos) ji neturėjusi. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, susiję su apeliantės suinteresuotumu gauti pajamas iš žemės ūkio veiklos, auginant grikius, nepaneigia šių pirmosios instancijos teismo išvadų dėl negautų pajamų tikėtinumo.
Kita vertus, į bylą pateiktoje Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-10-08 nutartyje (b. l. 10-21) yra užfiksuoti apeliantės procesinių teisių perėmėjos, jos dukters A. V. paaiškinimai (b. l. 13) leidžia įsitikinti, kad jos mama, J. M. siekė atkurti nuosavybės teisės būtent į miško paskirties žemę. Todėl akivaizdu, kad dėl nurodytos aplinkybės nėra prasmės vertinti negautų pajamų už užaugintą žemės ūkio produkciją (grikius) realumo ir tikėtinumo. Byloje taip pat nebuvo teikiama jokių argumentų bei įrodymų, kurie patvirtintų apeliantės ketinimus gauti pajamas ne iš žemės ūkio produkcijos auginimo, bet iš kitos rūšies ūkinės veiklos (nuomos, medienos pajamų ar pan.). Tokiu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės teiginiai apie negautas pajamas, kartu atsižvelgiant ir į buvusią jos sveikatos būklę bei amžių, iš esmės grindžiami tik prielaidomis, šių nuostolių atsiradimo fakto ir priežastinio ryšio apeliantė neįrodė, o pirmosios instancijos teismas ir šioje ginčo dalyke iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, nustatančias įrodymų vertinimo taisykles, bei materialiosios teisės normas, reglamentuojančias žalos (negautų pajamų) atlyginimą. Todėl nebuvo pagrindo tenkinti apeliantės reikalavimų ir priteisti žalos atlyginimą dėl negautų pajamų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme
Atsakovas F. I. prašo priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus: 2015-06-26 pinigų paėmimo kvitą bei sąskaitą už teisines paslaugas (b. l. 161-162). Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015-03-20 galiojanti jų redakcija), į Rekomendacijų 8.11 punktą, kuris numato, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (šiuo konkrečiu atveju – 714,49 Eur), sprendžia, kad atsakovo F. I. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintinas (CPK 93 str., 98 str. 2 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui F. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš apeliantės procesinių teisių perėmėjos A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.