- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-12
- Bylos Nr.
- I-3956-208/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01879-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Donatas Vansevičius, Liudmila Zaborovska, Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- B. M.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Advokatai
- Aušra Saulėnienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos ir Mefodijos Povilaitienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. M. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja B. M. kreipėsi į teismą su skundu (t. 1, b. l. 26–33), prašydama: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2017 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. 2.2-(NTP-2)-17-NT-647-11160 (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovę paskirti pareiškėjai advokatą civilinėje byloje Nr. 2-25404-595/2017.
Nesutikdama su skundžiamu Sprendimu, nurodo, kad jis neteisėtas, nes priimtas remiantis neteisėta ir nepagrįsta advokatės Aušros Saulėnienės išvada, jog šiuo atveju antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjos prašomoje civilinėje byloje yra neperspektyvus. Pareiškėjos teigimu, Tarnyba neteisėtai nepaskiria jai advokato, nes civilinė byla Nr. 2-25404-595/2017 ir vilkinama jau trečius metus ir būtent dėl teismų ir teisėjų kaltės. Pareiškėjos teigimu, teisėja Loreta Braždienė, nagrinėdama civilinę bylą Nr. 2-2458-430/2015 ir priimdama sprendimą, netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, dėl ko pareiškėjai buvo padaryta žala. Be to, pasak pareiškėjos, teismai neteisingai aiškino faktą, kad atsakovas turi būti juridinis asmuo, o ne fizinis asmuo, todėl buvo vilkinamas civilinės bylos procesas bei dėl šių aplinkybių buvo priimti neteisingi teismų sprendimai. Pareiškėja nesutinka su civilinėje byloje Nr. 2-2458-430/2015 priimtu jai nepalankiu sprendimu ir mano, kad būtent 2014 m. balandžio 24 d. sprendimas patenkinti pareiškėjos ieškinį, kuris buvo panaikintas aukštesnės instancijos teismo, civilinėje byloje Nr. 2-3623-235/2014 įrodo jos reikalavimo pagrįstumą. Pareiškėja siekia, kad jai būtų atlyginta padaryta žala.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. 71–73).
Nurodo, kad Tarnyba, išnagrinėjusi B. M. prašymą ir susipažinusi su advokatės Aušros Saulėnienės išvada, nustatė, kad pareiškėja prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl turtinės žalos priteisimo, atsiradusios dėl neteisėtų teismo veiksmų civilinėje byloje Nr. 2-2458-430/2015, t. y. dėl teisėjos Loretos Braždienės. Šioje byloje pareiškėjai buvo pasiūlyta pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, tačiau pareiškėja nesutiko, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2458-430/2015 atmetė pareiškėjos ieškinį, motyvuodamas tuo, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Loretos Braždienės 2015 m. kovo 16 d. priimto sprendimo teisėtumas buvo patikrintas Vilniaus apygardos teismo ir 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi sprendimas paliktas nepakeistas, tai reiškia, kad Vilniaus apygardos teismas nenustatė neteisėtų teisėjos Loretos Braždienės veiksmų. Anot Tarnybos, B. M. prašyme ir pateiktuose dokumentuose nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka įstatymų (materialinės ir procesinės teisės normų) nustatytų sąlygų, kurios yra teisiškai būtinos pareiškėjos reikalaujamo procesinio dokumento parengimui pagal atitinkamų įstatymų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pagrindo kreiptis į teismą dėl turtinės žalos atlyginimo dėl neteisėtų teisėjo (teismo) veiksmų, todėl antrinės teisinės pagalbos teikimas šiuo atveju būtų neperspektyvus. 2017 m. gegužės 10 d. pareiškėja savarankiškai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir prašė Tarnybos suteikti antrinę teisinę pagalbą minėtoje civilinėje byloje, tačiau ši aplinkybė, jog pareiškėja savarankiškai su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurių pagrindu antrinės teisinės pagalbos teikimas tapo perspektyvus, todėl atsakovė priėmė skundžiamą Sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Tarnyboje 2017 m. vasario 13 d. gautas pareiškėjos B. M. prašymas (reg. Nr. (2.2) VTP-1-647) suteikti antrinę teisinę pagalbą (t. 1, b. l. 75–79). Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio 9 dalimi, 2017 m. vasario 21 d. raštu Nr. (2.2) NO-2-1591 kreipėsi į advokatę Aušrą Saulėnienę su prašymu pateikti išvadą, ar nėra Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų (t. 1, b. l. 121). Advokatė Aušra Saulėnienė 2017 m. kovo 6 d. pateikė išvadą reg. Nr. (2.2) NO-1-2261, kurioje nurodė, kad nėra teisinių pagrindų teikti B. M. antrinės teisinės pagalbos, todėl ši pagalba neturėtų būti teikiama. 2017 m. kovo 13 d. raštu (reg. Nr. (2.2) NO-2-2154) Tarnyba pakartotinai paprašė advokatės Aušros Saulėnienės pateikti išvadą, ar nėra Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų (t. 1, b. l. 118–119). 2017 m. balandžio 3 d. advokatė pateikė išvadą (reg. Nr. (2.2) NO-1-3268), kurioje nurodė, kad nėra teisinių pagrindų teikti B. M. antrinę teisinę pagalbą (t. 1, b. l. 116–117).
Tarnyba skundžiamu Sprendimu atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai Tarnyba atsisako pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-2458-430/2015 dėl turtinės žalos priteisimo, atsiradusios dėl neteisėtų teismo veiksmų, argumentuodama tuo, kad atstovavimas šioje byloje yra neperspektyvus.
Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama Įstatymas numato tam tikrus apribojimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-1390/2010, 2011 m. kovo 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-822-1082/2011, 2016 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2138-552/2016 ir kt.). Įstatymo 3 straipsnio 2 punkte numatyta, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama, remiantis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principu. Kad šis principas būtų įgyvendintas, Įstatyme yra numatytos tam tikros išimtys, t. y. nurodyti atvejai, kada valstybės garantuojama teisinė pagalba neteikiama (arba nutraukiama). Antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai yra išvardinti Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje.
Nagrinėjamu atveju yra aktualus šio straipsnio 7 dalies 2 punktas, kuris numato, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus.
Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja 2017 m. vasario 13 d. prašymu reg. Nr. (2.2) VTP-1-647 kreipėsi į Tarnybą, prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje, kurioje siekia turtinės žalos atlyginimo priteisimo dėl neteisėtų teisėjo (teismo) veiksmų. Tarnyba skundžiamu Sprendimu atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai pagal jos 2017 m. vasario 13 d. prašymą, argumentuodama tuo, jog atstovavimas šioje civilinėje byloje pareiškėjos interesams yra neperspektyvus. Teisiniu skundžiamo sprendimo priėmimo pagrindu nurodyta Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punktas (antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus) ir 18 straipsnio 2 dalis.
LVAT yra ne kartą akcentavęs, jog atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. spręsti, ar pareiškėjo reikalavimas apginti materialiąją teisę yra pagrįstas, gali tik teismas, nagrinėjantis konkretų reikalavimą (bylą). Tačiau įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią piktnaudžiavimui teise į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, taip pat numatydamas tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti ne visų piliečių teisę ginti savo teises teisme, o tik tokių, kuriems tokia pagalba būtiniausia, pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimą suteikia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, kurios sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, esant skundui, tikrintinas teismo (LVAT 2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-714/200, 2011 m. kovo mėn. 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A62-2853/2011, 2011 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-684/2011, 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2177/2013, 2015 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1729-575/2015 ir kt.).
LVAT taip pat yra pabrėžęs, jog atstovavimo byloje perspektyvumas Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punkto taikymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Šį vertinimą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjo reikalavimų pagrįstumas ir atstovavimo byloje perspektyvumas Įstatymo taikymo prasme yra siejamas su atitinkamų specialių teisės normų aiškinimu, tačiau tik tiek, kiek kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina išspręsti klausimą dėl pareiškėjo (asmens, kuris siekia gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą) prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų atitikimo įstatymų nustatytoms sąlygoms, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimui parengti pagal atitinkamų įstatymų nuostatas. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas atstovavimo byloje perspektyvumo vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Antrinė teisinė pagalba, remiantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punktu, neteikiama, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos (LVAT 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3096/2011, 2016 m. kovo 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2482-575/2016).
Taigi teismas šioje byloje privalo nustatyti, ar buvo akivaizdžių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje nebuvo teisinės perspektyvos.
Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, B. M. 2013 m. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama priteisti iš I. K. 15 000 Lt ir teismas 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3623-235/2014 pareiškėjos ieškinį patenkino. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi sprendimas panaikino ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui, nes konstatavo, jog B. M. ieškinys turėjo būti pareikštas ne I. K., bet UAB „Insvadis“. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Braždienė, nagrinėdama civilinę bylą Nr. 2-2458-430/2015 iš naujo, 2014 m. spalio 7 d. nutartimi ir 2014 m. gruodžio 16 d. parengiamojo teismo posėdžio metu pasiūlė ieškovei B. M. pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, tačiau pareiškėja nesutiko. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2458-430/2015 atmetė ieškovės B. M. ieškinį, motyvuodamas tuo, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, kadangi I. K. sandorio sudarymo metu veikė įstatyminiu pagrindu kaip juridinio asmens – UAB „Insvadis“ atstovė. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimas buvo paliktas nepakeistas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja teigia, kad teisėja Loreta Braždienė, nagrinėdama civilinę bylą Nr. 2-2458-430/2015 ir priimdama 2015 m. kovo 16 d. sprendimą, netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, dėl ko pareiškėja patyrė žalą, nes, pareiškėjos manymu, atsakovu turi būti ne juridinis asmuo, kaip nurodo teismas, o fizinis asmuo. Taigi iš esmės pareiškėja nesutinka su civilinėje byloje Nr. 2-2458-430/2015 priimtu jai nepalankiu sprendimu, nors Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Loretos Braždienės 2015 m. kovo 16 d. priimto sprendimo teisėtumas buvo patikrintas Vilniaus apygardos teismo ir 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi sprendimas paliktas nepakeistas. Tai reiškia, kad Vilniaus apygardos teismas nenustatė neteisėtų teisėjos Loretos Braždienės veiksmų, o tik patvirtino faktą, kad pareiškėja pasirinko netinkamą atsakovą ir dar kartą buvo pasiūlyta keisti netinkamą atsakovą tinkamu. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjai kreiptis į teismą civilinėje byloje Nr. 2-2458-430/2015 dėl turtinės žalos atlyginimo dėl neteisėtų teisėjo (teismo) veiksmų nėra jokio teisinio pagrindo.
Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad Tarnyba pagrįstai ir teisėtai padarė išvadą, jog antrinės teisinės pagalbos teikimas šiuo atveju būtų neperspektyvus. Tokiu atveju Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punktu, skundžiamu Sprendimu pagrįstai atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą B. M.. Skundžiamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus bendruosius reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, dėl to nėra pagrindo jo panaikinti.
Antrasis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę paskirti pareiškėjai advokatą civilinėje byloje Nr. 2-25404-595/2017 yra išvestinis, kuris taip pat negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 str. 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos B. M. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.