- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-10-20
- Bylos Nr.
- 1-1192-1150/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13398-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Kaltinamasis
- M. T.
- Nukentėjusysis
- I. T.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. T. (M. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) teistas:
1) 2018 m. spalio 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, paskirta galutinė bausmė – 38 MGL (1 900 Eur) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, kaltinamajam taip pat uždrausta 3 metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, nutarta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą – 1 320 Eur. 2021 m. lapkričio 3 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų sąrašo,
2) 2022 m. vasario 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų ir 7 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant kaltinamąjį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas artimam giminaičiui).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. M. T. kaltinamas tuo, kad, mušdamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimajam giminaičiui ir savo šeimos nariui – tėvui, o būtent: 2022 m. balandžio 18 d. apie 21.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo šeimos gyvenamojoje vietoje – individualiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) – kilusio žodinio konflikto tarp jo ir taip pat nuo alkoholio apsvaigusio jo tėvo I. T. metu, tyčia mušdamas I. T. – kumščiu suduodamas du smūgius I. T. į veido sritį – padarė I. T. muštines žaizdas kairio antakio ir dešinio skruosto srityje.
2. Kaltinamasis M. T. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę, gailėjosi. Jis parodė, kad dėl išgerto didelio alkoholio kiekio neatsimena, kiek kartų smogė tėčiui į veidą. Kaltinamajam jo draugas po įvykio sakė, kad kaltinamasis vieną kartą sudavė tėvui į veido sritį, tačiau kaltinamasis sutinka, kad galėjo suduoti ir du kartus.
3. Nukentėjusysis I. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tiki, jog sūnus ateityje pasitaisys, todėl teismo prašo kaltinamojo nenuteisti realia laisvės atėmimo bausme.
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamasis, nukentėjusysis.
5. Be kaltinamojo M. T. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais:
5.1. Nukentėjusysis I. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena kartu su žmona T. T. ir sūnumi M. T.. 2022 m. balandžio 18 d. sūnaus kambaryje jis, kaltinamasis, žmona ir sūnaus draugai A. B., E. P., D. P. vartojo alkoholį. Visi gėrė degtinę, išskyrus kaltinamąjį, pastarasis gėrė alų. Kaltinamasis alaus buvo išgėręs ir prieš tai, mieste. Begeriant, sūnus pradėjo nukentėjusįjį mušti – nukentėjusiajam ranka sudavė du kartus į veido sritį. Nuo suduotų smūgių nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, po įvykio dar kurį laiką skaudėjo, be to, ant veido buvo matyti kraujosruva. Konfliktai su kaltinamuoju šeimoje vyksta dažnai, kadangi kaltinamasis vartoja daug alkoholio. Greitosios medicinos pagalba nukentėjusįjį norėjo vežti į ligoninę susiūti žaizdą, tačiau nukentėjusysis atsisakė vykti kartu. Nukentėjusysis taip pat atsisakė kreiptis ir į teismo medicinos ekspertus. Kaltinamajam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 51–54, 60–63).
5.2. L. O. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra kaltinamojo ir nukentėjusiojo kaimynė. Apie 21.05 val. pas liudytoją į namus atėjo nukentėjusysis. Nukentėjusiojo kairysis antakis bei lūpos kamputis buvo praskeltas, bėgo kraujas. Matėsi, kad šviežiai bėgo kraujas. Nukentėjusysis paprašė pagalbos – paskambinti ir iškviesti greitąją ir policiją. Liudytojai bendraujant su bendrosios pagalbos operatoriumi ir nukentėjusiojo paklausus, kas jį sumušė, jis atsakė, kad sūnus M. (1 t., b. l. 66–68).
5.3. L. V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. balandžio 18 d. jis 20.00 val. iš (duomenys neskelbtini) miesto važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą pas draugą M. T.. Pas kaltinamąjį namuose buvo kaltinamojo tėvai ir draugas D. P.. Iki liudytojui ateinant, jie visi gėrė kaltinamojo kambaryje. Liudytojas taip pat atsivežė alaus. Kažkuriuo metu, begeriant, nukentėjusysis stvėrė už alaus butelio, o kaltinamasis tuomet kumščiu vieną kartą trenkė tėvui į veidą. Liudytojas su D. atitraukė kaltinamąjį nuo tėvo. Matė, kad kaltinamasis praskėlė antakį tėvui, tekėjo kraujas (1 t., b. l . 71–74).
5.4. Liudytojas Laurynas Lazickas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. balandžio 18 d. iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), įvyko smurtas artimoje aplinkoje, prieš tėvą I. T. smurtavo sūnus M. T.. Policijos pareigūnams atvykus, juos pasitiko nukentėjusysis. Ant nukentėjusiojo veido ir rankų matėsi sužalojimai – nubrozdinimai, veidas buvo kruvinas. Medikai nukentėjusiajam tvarkė žaizdas ant veido. Ant jo veido matėsi ir šviežių sužalojimų ir senų, nes buvo jau susidariusios senesnės kraujosruvos. Šviežiausia kraujosruva buvo virš antakio. Nukentėjusysis pats sakė, kad jį mušė ir rankom ir spardė kojom. Kiek smūgių jam suduota, nukentėjusysis paaiškinti negalėjo, buvo stipriai neblaivus. Kaltinamasis nieko nepaaiškino, taip pat buvo neblaivus (1 t., b. l. 88–91).
5.5. Liudytoja Vida Agintavičienė ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. balandžio 18 d. darbo metu buvo gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini). Atsimena, kad juos pasitiko nukentėjusysis, kuris paaiškino, kad jį sumušė sūnus. Nukentėjusysis medikei parodė ant veido dvi žaizdas, t. y. muštinės žaizdos kairio antakio ir dešinio skruosto srityje. Matė tik šias dvi žaizdas, kurios buvo ant veido, kitose vietose sužalojimų nukentėjusysis neminėjo, todėl jo ir neapžiūrinėjo. Liudytoja sutvarstė žaizdas, siūlė važiuoti išsamesnei apžiūrai į ligoninę, tačiau nukentėjusysis atsisakė, nes neturės kuo grįžti (1 t., b. l . 100–102).
5.6. Iš kitų objektų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad teismo medicinos ekspertas Janušas Rybalko išnagrinėjęs pateiktą nukentėjusiojo VŠĮ Trakų pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopiją bei susipažinęs su įvykio aplinkybėmis, pateikė išvadą, kad nukentėjusiajam nustatytos muštinės žaizdos kairio antakio ir dešinio skruosto srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviem trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais. Sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 37–39).
5.7. Iš specialisto paaiškinimų protokolo teismas nustatė, kad teismo medicinos ekspertas Janušas Rybalko patikslino pateiktą išvadą, nurodant, kad sprendžiant iš įrašų GMP kortelėje (veido paviršius ties sužalojimais – žaizdomis buvo kruvinas), galima teigti, kad sužalojimai galėjo būti padaryti kelių valandų laikotarpyje iki GMP brigados atvykimo pas nukentėjusįjį 2022 m. balandžio 18 d. 21.32 val. Nustatyti sužalojimai – muštinės žaizdos kairio antakio ir dešinio skruosto srityje, padaryti, kietais, bukais daiktais. Sprendžiant iš sužalojimo pobūdžio ir lokalizacijos, tikėtina, kad jie galėjo būti padaryti dviem smūgiais kumščiu (1 t., b. l. 40–42).
5.8. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra gyvenamasis vieno aukšto mūrinis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Užėjus į kambarį, kuriame vyko konfliktas, prie sienos matyti stovinti rudos spalvos komoda, šalia komodos stovi stalas, ant kurio sudėtas maistas ir alkoholio buteliai, šalia ant grindų guli nuversta garso kolonėlė. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti nukentėjusiojo sutvarstyti sužalojimai veido srityje – dešinės pusės skruostas bei kairės pusės antakio sritis (1 t., b. l. 11–15).
5.9. Iš blaivumo tikrinimo registracijos žurnalo matyti, kad alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARJK-0070, kurio patikros sertifikatas Nr. 1660037 galiojo iki 2022 m. liepos 21 d., nukentėjusiajam, nustatytas 2,56 promilių girtumas, o kaltinamajam – 3,48 promilių girtumas (1 t., b. l. 46–48).
M. T.
Motyvuojamoji dalis
nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį (žmogų) sužalojo ar trumpam susargdino – teismo pastaba) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnio 2 straipsnyje nurodyta, kad šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystės), sutuoktinio tėvai. BK 140 straipsnio 2 dalis kaltinamajam inkriminuota už veikos (fizinio skausmo sukėlimą) padarymą šeimos nariui – tėvui – pagrįstai.
7. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).
8. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad M. T. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio žodinio konflikto tarp jo ir taip pat nuo alkoholio apsvaigusio jo tėvo I. T. metu, tyčia kumščiu du kartus sudavė tėvui į veido sritį, t. y. kairį antakį bei dešinio skruosto sritį. Tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam, t. y. tėvui, kaltinamasis nežymiai sutrikdė sveikatą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visumą žemiau išdėstytų motyvų pagrindu:
8.1. Tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, patvirtina paties kaltinamojo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai. Kaltinamasis pripažino, kad įvykio dieną buvo išgėręs alkoholio, dėl ko visų įvykio aplinkybių neatsimena. Kaip trenkė tėvui ir dėl ko, kaltinamasis negalėjo atsakyti, tačiau jis neneigia, kad kaltinamajame akte nurodytoms aplinkybėms sudavė kumščiu du smūgius savo tėvui į veido sritį. Tuo tarpu nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad visi drauge vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau dėl ko kaltinamasis puolė nukentėjusįjį, jis nežino. Nukentėjusiojo parodymais viskas įvyko staiga. Nukentėjusiojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu iš esmės nuoseklūs ir logiški, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis išreiškė rūpestį dėl sūnaus, prašė jo pasigailėti. Tad teismas neturi pagrindo spręsti, kad nukentėjusysis siekia pabloginti kaltinamojo padėtį. Be to, nukentėjusiojo parodymai iš esmės sutampa su byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų parodymais.
8.2. L. V. P. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad kartu su kaltinamuoju bei nukentėjusiuoju vartojo alkoholinius gėrimus pas kaltinamąjį namuose. Liudytojo teigimu, nukentėjusysis pasiėmė butelį alaus, o kaltinamasis nieko nesakęs trenkė tėčiui kumščiu į veidą. Liudytojas matė, kaip dėl kaltinamojo suduotų smūgių iš nukentėjusiojo antakio bėgo kraujas, be to, padedant draugui pats atitraukė kaltinamąjį nuo nukentėjusiojo. L. O. K., kuri iškvietė pagalbą, nurodė, kad nukentėjusiajam praskeltas kairysis antakis ir lūpos kamputis, žaizdos kraujavo. Šiuos sužalojimus iš esmės patvirtino ir greitosios pagalbos specialistė V. A., kuri po įvykio tvarstė nukentėjusiajam žaizdas, bei įvykio vietoje buvęs policijos pareigūnas.
8.3. Nukentėjusiojo patirtus sužalojimus patvirtina ir kitų objektų apžiūros protokolo duomenys, fotonuotraukos, teismo medicinos specialisto išvada ir išvados paaiškinimai, iš kurių nustatyta, kad nukentėjusiajam nustatytos muštinės žaizdos kairio antakio ir dešinio skruosto srityje, padarytos kietais, bukais daiktais. Sprendžiant iš sužalojimo pobūdžio ir lokalizacijos, tikėtina, kad jie galėjo būti padaryti dviem smūgiais kumščiu. Teismo specialisto išvados duomenimis sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą. Be to, kaltinamajam sertifikuotu alkotesteriu nustatytas 3,48 promilių girtumas. Teismo vertinimu, didelis girtumo laipsnis neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
8.4. Taigi, kaltinamasis, suduodamas smūgius nukentėjusiajam, suprato, jog jo veika padarys žalos kito žmogaus, t. y. nukentėjusiojo I. T. sveikatai, nes pakaltinamas asmuo negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobūdžio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai sukels pavojingas pasekmes. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamos veikos objektą vertinami kaip nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, nukentėjusiajam nežymiai sutrikdydamas sveikatą, ką patvirtina šioje byloje ištirti įrodymai. Tad teismas daro išvadą, kad kaltinamojo atlikta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, t. y. atitinka sudėtį, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Dėl bausmės skyrimo
9. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.
10. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).
11. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į laisvės atėmimo bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.
12. BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos bausmės rūšys – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.
13. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
14. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei tai, kad naują nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).
15. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veika baigta, civilinio ieškinio byloje nėra. Teismas atsižvelgia į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – (duomenys neskelbtini), dirbantis, teistas, baustas administracine nuobauda, baudos nesumokėjęs, todėl laikoma, kad ji galiojanti, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.
16. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes (t. y. į kaltinamojo asmenybę, o būtent tai, jog kaltinamasis teistas už analogišką nusikalstamą veiką, ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės nevykdo, teismo skirtų įpareigojimų nesilaiko) bei, vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam paskyrus arešto bausmę, jos dydį nustatant didesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. 60 parų arešto.
17. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.
18. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu M. T. paskirta sumažinta bausmė subendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nuosprendžiu, pakeistu 2022 m. rugpjūčio 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi, kuria kaltinamajam paskirta 90 parų arešto bausmė. Bausmės iš dalies sudedamos – prie Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nuosprendžiu, pakeistu 2022 m. rugpjūčio 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi, paskirtos 90 parų arešto bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir M. T. paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 90 parų arešto. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis yra teistas ir ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių nevykdo, sprendžia, kad atidėti arešto bausmės vykdymą, pagrindo nėra.
19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. balandžio 18 d. 22.15 val. iki 2022 m. balandžio 20 d. 11.36 val., t. y. 2 paras, dvi laikinajame sulaikyme išbūtas dienas prilyginant dviem arešto parom (1:1) (b. l. 107–108, 118–120).
20. Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo (b. l. 137–139, 144-145) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendė:
M. T. (M. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. T. (M. T.) skirti 40 (keturiasdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi, paskirtą bausmę iš dalies sudedant subendrinti su 2022 m. vasario 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2022 m. rugpjūčio 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimties) parų areštą.
Įskaityti M. T. (M. T.) laikinajame sulaikyme išbūtą sulaikymo laiką nuo 2022 m. balandžio 18 d. 22.15 val. iki 2022 m. balandžio 20 d. 11.36 val., t. y. 2 (dvi) paras, 2 (dvi) sulaikymo dienas prilyginant 2 (dviem) arešto parom.
M. T. (M. T.) skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.