- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-13
- Bylos Nr.
- e2-40-840/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01573-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Joana Kvaselytė
- Ieškovas
- L. S.
- Atsakovas
- V. R.
- Advokatai
- Renata Vilčiauskienė
- Kategorijos
- 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovės L. S. atstovei advokatei Renatai Vilčiauskienei, atsakovui V. R. ir institucijos teikiančios išvadą byloje ? Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ? atstovei Vidai Kalaušienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui V. R. dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo vaikui priteisimo (institucija teikianti išvadą ? Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė L. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama:
- pripažinti atsakovą V. R. nepilnametės G. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu;
- nustatyti nepilnametės G. S. gyvenamąją vietą kartu su ja ? motina ? ieškove L. S.;
- priteisti iš atsakovo V. R. nepilnametei dukrai G. S. išlaikymą kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt (144,81 Eur[1]) nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukters pilnametystės, kasmet šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;
- priteisti iš atsakovo V. R. nepilnametei dukrai G. S. trijų mėnesių (iki ieškinio teismui pateikimo dienos) išlaikymo įsiskolinimą, iš viso: 1500,00 Lt (434,43 Eur);
- priteisti iš atsakovo V. R. visas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės L. S. atstovė advokatė Renata Vilčiauskienė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Atstovė nurodė, jog jos atstovaujamoji ? ieškovė L. S. su atsakovu V. R. susipažino 2013-09-20. Maždaug po mėnesio jie ėmė kartu gyventi, o lapkritį ieškovė pastojo ir (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters ? G.. Šalys kartu nebegyvena nuo 2013 m. pabaigos, susipyko, tačiau mergaitės tėvas yra atsakovas V. R., ką patvirtina atlikta teismo medicininė DNR ekspertizė. Nuo pat mergaitės gimimo atsakovas neprisideda prie jos išlaikymo, visiškai ja nesirūpina, nesidomi ir nelanko. Dėl šių priežasčių mažametės mergaitės gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove ? motina, ? o iš atsakovo ? tėvo ? priteistinas išlaikymas mergaitei nuo pat jos gimimo. Išlaikymas teiktinas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kas geriausiai atitiktų vaiko interesus. Atsižvelgus į šalių dukters amžių (neturi metų), sveikatą (yra sveika), jos poreikius (maždaug per mėnesį mergaitės poreikiams išleidžiama apie 1000,00 Lt (289,62 Eur): maistui ? 350,00 Lt (101,37 Eur); rūbams ? 200,00 Lt (57,92 Eur); higienos priemonėms, vaistams ir vitaminams ? 200,00 Lt (57,92 Eur); sauskelnėms ? 100,00 Lt (28,96 Eur); būsto išlaikymui ? 150,00 Lt (43,44 Eur) ir ieškovės turtinę padėtį (viena augina mažametę dukterį, šiuo metu niekur nedirba, pragyvena tik iš gaunamų pašalpų ir artimųjų paramos, neturi jokio registruotino turto), iš atsakovo dukrai priteistinas 500,00 Lt (144,81 Eur) dydžio mėnesinis išlaikymas.
Atsiliepimas
Atsakovas V. R. su jam pareikštu ieškovės L. S. ieškiniu visiškai nesutiko. Paklaustas, teismo posėdžio metu atsakovas V. R. patvirtino ieškovės L. S. atstovės nurodytas aplinkybes apie jo ir ieškovės pažintį, gyvenimą kartu, išsiskyrimą, taip pat vaiko atsiradimą. Atsakovas nurodė, jog ieškovės L. S. mergaitė negali būti jo, nes pagal jo skaičiavimus ieškovė pastojo jau po jų bendro gyvenimo. Jei taip nutiktų, kad teismas vis tik pripažintų jo tėvystę, jis neprieštarautų, kad mergaitė ir toliau gyventų su motina ? ieškove L. S.. Be to, atsakovas nurodė, kad tėvystės pripažinimo atveju jis negali teikti prašomo išlaikymo mergaitei, nes dirba tik nuo šių metų pradžios, gauna nedidelį darbo užmokestį, kurio nepakanka net jo poreikiams patenkinti. Paklaustas, atsakovas atsakė, jog yra sveiktas ir darbingas, tačiau turintis tik septynių klasių išsilavinimą, dėl ko sunkiai susirado darbą, darbo rinkoje yra nepatrauklus. Nėra vedęs, neturi jokio turto, taip pat išlaikomų asmenų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Vida Kalaušienė palaikė jų tarnybos pateiktą išvadą bei ieškovės L. S. reikalavimus. Nurodė, kad kiekvieno vaiko prigimtinė teisė yra žinoti savo biologinius tėvus, kurie turi teikti vaikams išlaikymą, todėl su ieškiniu sutiko, siūlė jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 str. (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi. Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Vaiko teisių konvencijos 3 str., Lietuvos Respublikos CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p. įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.
Pagal Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2014-08-13 išduotą gimimo liudijimą (akto įrašo (duomenys neskelbtini) ) G. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) motina yra L. S., gim. (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini) tėvo vardas ir pavardė ? nenurodyti.
Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (Lietuvos Respublikos CK 3.146 str.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.148 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos CPK 389 str. pagrindas tėvystei nustatyti, yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Lietuvos Respublikos CPK numatytos įrodymų priemonės (bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas ar išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, ir kiti).
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-01-07 nutartimi šioje byloje buvo skirta teismo medicininė DNR ekspertizė. Iš ekspertizės akto Nr. ES 19/15 (01) matyti, kad atsakovas V. R. yra G. S. tėvas su 99,996% tikimybe.
Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 str.). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant, pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų.
Atsakovas V. R. nepateikė teismui įrodymų, kurie absoliučiai paneigtų atsakovo galimybę būti G. S. tėvu, atvirkščiai ? bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas V. R. patvirtino ieškovės L. S. ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog susipažino 2013 m. rugsėjį, kartu gyveno ir vedė šeimyninį gyvenimą, išsiskyrė 2013 m. gruodį.
Įvertinęs ieškovės L. S. ieškinyje nurodytas ir teismo posėdžio metu jos atstovės advokatės Renatos Vilčiauskienės išsakytas aplinkybes, atsakovo V. R. paaiškinimus ir teismo medicininės DNR ekspertizės išvadą, teismas daro išvadą, jog atsakovas V. R., gim. (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini) yra G. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas (Lietuvos Respublikos CK 3.146 str. 1 d., 3.148 str. 1 d.).
Atsižvelgus į tai, kad atsakovas V. R. nuo pat dukters gimimo ja nesirūpina, nesidomi ir jos nelanko, kad šalių dukra yra mažametė ir šiuo metu gyvena su motina, mažametės G. S. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina ? ieškove L. S. (Lietuvos Respublikos CK 3.169 str. 2 d.).
Dėl išlaikymo priteisimo.
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Vaiko teisių konvencijos 27 str. 1 ir 2 d. įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostata detalizuota Lietuvos Respublikos CK 3.155, 3.192, 3.194 ir 3.201 str., reglamentuojančiuose atitinkamai tėvų valdžios turinį, tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, išlaikymo priteisimą, išlaikymo dydį ir formą, taip pat jų pakeitimą ir kt.
Pagal Lietuvos Respublikos CK3.155 str. tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (Lietuvos Respublikos CK 3.156 str.). Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 1 d. tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos CK 3.194, 3.196 str.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinus vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimą šiuo metu atitinka 1 BSI ? 38,00 Eur[2]. Tačiau, siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina Lietuvos Respublikos CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą ? 300,00 Eur[3] (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-13 nutartis Nr. 3K-3-469/2006).
Įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Teismas taip pat turi atsižvelgti į bendrus šeimos teisinių santykių reglamentavimo principus, bendras tėvų ir vaikų teises ir pareigas. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tačiau šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ir jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos CK 3.3 str. 1 d. ? prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis Nr. 3K-3-569/2008, 2010-02-08 nutartis Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis Nr. 3K-3-243/2010). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis Nr. 3K-3-596/2009, 2010-06-28 nutartis Nr. 3K-3-294/2010).
Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja resjudicata galios (Lietuvos Respublikos CPK 279 str. 5 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis Nr. 3K-7-24/2013).
Nagrinėjamu atveju teismui nustačius tėvystę, atsakovui V. R. atsiranda pareiga išlaikyti savo vaiką – nepilnametę dukrą G. S.. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo V. R. išlaikymą dukrai kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt (144,81 Eur) nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukters pilnametystės, kasmet šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nurodė, jog dukters išlaikymui per mėnesį ji išleidžianti apie 1000,00 Lt (289,62 Eur): maistui ? 350,00 Lt (101,37 Eur); rūbams ? 200,00 Lt (57,92 Eur); higienos priemonėms, vaistams ir vitaminams ? 200,00 Lt (57,92 Eur); sauskelnėms ? 100,00 Lt (28,96 Eur); būsto išlaikymui ? 150,00 Lt (43,44 Eur).
Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, jog ieškovės L. S. nurodyti dukters poreikiai iš esmės jie yra pagrįsti, atsižvelgiant į vaiko amžių, kuriam būdingas spartus vaiko augimas, ir sveikatos būklę.
Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, jog šalių mažametė dukra G. S. gyvena kartu su motina ? ieškove L. S., ? atsakovas V. R. prie mergaitės išlaikymo visiškai neprisideda ir niekada neprisidėjo. Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra jauni, sveiki ir darbingi, nėra vedę, neturi kitų vaikų ar paramos ir išlaikymo reikalingų asmenų, taip pat neturi registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Ieškovė šiuo metu nedirba, augina mažametę dukterį, pragyvena tik iš socialinės pašalpos ir valstybės vaikui mokamų pinigų, taip pat artimųjų paramos. Pagal teismui pateiktus rašytinius įrodymus ieškovės vidutinės mėnesinės pajamos ? maždaug 423,00 Lt (122,51 Eur). Atsakovas nuo 2015-01-01 dirba pas ūkininką, jo vidutinis darbo užmokestis ? maždaug 53,00 Eur.
Atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju ieškovės L. S. ir atsakovo V. R. turtinė padėtis yra panaši. Tačiau šiuo metu ieškovė galimybių susirasti darbą ir dirbti neturi, kadangi augina nė vienerių metų neturintį antrą vaiką, o atsakovas V. R. yra jaunas, sveikas ir darbingas, gali siekti aukštesnio išsilavinimo ir geriau apmokamo darbo.
Atsižvelgdamas į tai, įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, taip pat įvertinęs mažametės G. S. poreikius, ieškovės L. S. ir atsakovo V. R. turtinę padėtį, ieškovės L. S. realias galimybes įsidarbinti ir dirbti, ekonominę situaciją ir pragyvenimo lygį šalyje, tai, kad ieškovės L. S. ir atsakovo V. R. dukra gyvena su ieškove, t.y. jų dukters gyvenamąjį būstą užtikrina ieškovė, ieškovė dukrai teikia kasdieninį išlaikymą ir priežiūrą, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo iš kito tėvo priteisimas, teismas daro išvadą, kad ieškovės L. S. reikalaujamas iš atsakovo V. R. išlaikymo dydis vaikui – 500,00 Lt (144,81 Eur) per mėnesį ? yra pagrįstas, nėra per didelis, atitinka mažamečio vaiko poreikius ir interesus. Todėl iš atsakovo V. R. priteistinas išlaikymas dukrai G. S. po 144,81 Eur (500,00 Lt) periodinėmis išmokomis kas mėnesį, pradedant mokėti nuo kreipimosi į teismą dienos – 2014-10-29 iki dukters pilnametystės (Lietuvos Respublikos CK 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.199 str., 3.200 str.). Nustatytina ieškovės L. S. dukters išlaikymo prievolės dalis taip pat yra 144,81 Eur (500,00 Lt) (Lietuvos Respublikos CK 3.194 str., 3.196 str., 3.199 str., 3.200 str.). Nors atsakovas V. R. teigė, kad jo materialinė būklė sunki, jis mažai uždirba, neturi jokio turto, tačiau teismas pažymi, kad sunki tėvų padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-259/2004). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas. Pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo vaiko gimimo dienos (Vaiko teisių konvencijos 7 str., Lietuvos Respublikos CK 3.137 str.). Taigi vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (Lietuvos Respublikos CK 3.200 str.). Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas aplinkybes, jog atsakovas V. R., būdamas G. S. tėvu, nuo pat dukters gimimo ((duomenys neskelbtini)) neprisideda prie jos išlaikymo, visiškai ja nesirūpina ir nesidomi, iš atsakovo V. R. priteistinas trijų mėnesių išlaikymo dukrai įsiskolinimas (nuo jos gimimo ? (duomenys neskelbtini) ? iki kreipimosi į teismą dienos – 2014-10-29), iš viso: 434,43 Eur (1500,00 Lt = 3 × 500,00 Lt).
Mažametei G. S. priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise iki mergaitės pilnametystės paskirtina jos motina ? ieškovė L. S. (Lietuvos Respublikos CK 3.203 str.).
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
Ieškovė L. S. šioje byloje 100 proc. atleista nuo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, taip pat ir nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bei kitų bylinėjimosi išlaidų.
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 5 d. teismas gali nukrypti nuo įstatyme nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Įvertinęs atsakovo V. R. elgesį šios bylos nagrinėjimo teisme metu, taip pat atsakovo amžių, sveikatos būklę, darbingumą ir turtinę padėtį, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo nukrypti nuo įstatyme nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių. Tokiu atveju, ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo V. R. valstybei priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos: 75 proc. žyminio mokesčio, nes ieškinys teismui pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, t.y. 111,50 Eur ( iš viso: 385,00 Lt, t.y. už ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo mokėtinas 108,00 Lt (31,28 Eur) žyminis mokestis; už ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo mokėtinas 108,00 Lt (31,28 Eur) žyminis mokestis; už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo mokėtinas 135,00 Lt (39,10 Eur) žyminis mokestis; už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo priteisimo mokėtinas 34,00 Lt (9,85 Eur) žyminis mokestis); 3,65 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 472,54 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Lietuvos Respublikos CPK 79-80 str., 82-83 str., 85 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 99 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 285-286 str., Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 2 str. 2 d., 3 str. 1 d. ir 20 str. 4 d., teismas
nusprendžia:
L. S. ieškinį patenkinti.
Pripažinti V. R., gim. (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini) G. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvu.
Nustatyti nepilnametės G. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su jos motina – L. S., gim. (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš V. R., gim. (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai G. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo visų rūšių gaunamų pajamų po 144,81 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 81 ct) nuo kreipimosi į teismą dienos (2014-10-29) iki dukters pilnametystės, kasmet indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš V. R., gim. (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini) dukters G. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 434,43 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 43 ct) už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2014-10-29.
Nepilnametei G. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jos motiną L. S., gim. (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš V. R., gim. (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini) 111,50 Eur žyminio mokesčio, 3,65 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 472,54 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.