- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-14
- Bylos Nr.
- e2A-627-524/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01447-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė (pirm.), Irma Čuchraj, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- Z. A.
- Atsakovas
- D. L.
Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. e2A-627-524/2015
2015 m. gegužės 14 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Irmos Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės Z. A. ieškinį atsakovei D. L., institucijai, teikiančiai išvadą, Šilutės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo bei ieškovės apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-12-22 teismo sprendimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė nustatyti, kad jos sūnus D. A. nėra T. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o T. A. nėra D. A. vaikas. Nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) mirusio D. A. motina. T. A. gimimo liudijime nurodyta, kad D. A. yra jo tėvas. Sūnus D. A. nuo 2008 m. buvo pažįstamas su vaiko motina atsakove D. L., su ja jis periodiškai kartu gyveno nesusituokęs iki 2012 m. Ieškovės sūnus 2013 m. pabaigoje yra sakęs ieškovei, kad iš atsakovės sužinojo, jog nėra biologinis T. tėvas, todėl jis savo iniciatyva atliko tėvystės DNR tyrimą UAB „Edonum“. Tačiau ieškovė informacijos apie tyrimo duomenis nežino, jai jos minėta įmonė neteikia. Paaiškino, kad D. rūpinosi T. nuo pat gimimo, vaiką prižiūrėjo, davė jam savo pavardę, teikdavo išlaikymą T. ir atsakovei.
Atsakovė D. L. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino abejojanti, ar ieškovė yra tinkamas subjektas tokiems ieškinio reikalavimams reikšti. Pažymėjo, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad su ieškovės sūnumi susipažino 2006 m., artimai su juo bendravo ir po 3 metų draugystes jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus T., jo tėvas yra ieškovės sūnus. Pažymėjo, kad su niekuo daugiau artimų santykių neturėjo, todėl nėra jokios galimybės, kad T. gali būti ne D. A. sūnus. Teigė, kad ieškovės sūnus pripažino T. savo sūnumi, suteikė jam savo pavardę ir buvo įrašytas tėvu vaiko gimimo liudijime. Nurodė, kad D. A. augino ir mylėjo T. kaip savo sūnų, tarp jų buvo artimas glaudus ryšys ir pačiam D. nebuvo abejonių, kad T. galėtų būti ne jo sūnus. Paaiškino, kad kartu su ieškovės sūnumi ir vaiku kaip viena šeima gyveno suremontuotame bute, esančiame Šilutėje. Pažymėjo, kad ieškovė siekė išskirti savo sūnų su jo šeima, įtikinėdavo jį, kad vaikas T. nėra jo sūnus. Dėl minėtos priežasties ieškovės sūnus atliko DNR tyrimus, paaiškėjo, kad jis yra vaiko T. tėvas. Mano, kad ieškovės siekis – atimti iš vaiko T. teisę į palikimą, likusį po ieškovės sūnaus mirties.
Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė paaiškino, kad vaikas turi žinoti savo kilmę. Prašė teismo dėl ieškinio spręsti remiantis surinktais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2014-12-22 priėmė sprendimą, juo ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė apie tai, jog vaikas T. galbūt nėra D. A. sūnus, sužinojo 2013 m. pabaigoje, o tuo dar labiau įsitikino po sūnaus mirties (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į minėtą aplinkybę, teismas konstatavo, kad ieškovė kreipėsi į teismą, nepasibaigus ieškinio senaties terminui, ji teisę pareikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo turėjo. Konstatavo, kad atsakovės pateikti įrodymai apie atliktą DNR tyrimą patvirtina ieškovės sūnaus tėvystės vaikui T. faktą. Nustatė, kad byloje pateikti šalių paaiškinimai, ikiteisminio tyrimo medžiaga bei kiti įrodymai taip pat patvirtina, kad ieškovės sūnus vaiką T. laikė savo sūnumi, jį mylėjo ir auklėjo, kartu su atsakove ir vaiku kartu gyveno kaip viena šeima. Konstatavo, kad aplinkybę, jog ieškovės sūnus yra vaiko T. tėvas, ikiteisminio tyrimo metu pripažino ir pati ieškovė. Pripažino, jog tarp ieškovės sūnaus ir vaiko T. buvo stiprus bei artimas tėvo ir sūnaus emocinis ryšis, D. laikė atsakovės sūnų T. savo vaiku, su juo kaip tėvas bendravo ir rūpinosi vaiku.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-12-22 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi vien atsakovės pateiktais įrodymais ir nepagrįstai atsisakė skirti tėvystės nustatymo ekspertizę, dėl to nebuvo atskleista tikroji bylos esmė. Teigia, kad byloje pateikti ieškovės paaiškinimai patvirtina, kad yra pagrįstų abejonių dėl atlikto DNR tyrimo tikrumo, todėl būtina atlikti pakartotinę tėvystės nustatymo ekspertizę. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog tarp jos sūnaus ir vaiko T. buvo susiformavęs artimas, stiprus abipusis ryšis. Teigia, kad jos sūnus daug laiko praleisdavo užsienyje, grįžęs taip pat ne nuolat gyveno su atsakove, todėl tarp jos sūnaus ir vaiko minėtas ryšis suformuoti negalėjo. Pažymi, kad teismo priimtas procesinis sprendimas atsisakyti skirti tėvystės nustatymo ekspertizę pažeidžia paties vaiko teisę žinoti savo kilmę. Mano, kad iš jos priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis yra pernelyg didelis, todėl turėtų būti sumažintas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė su skundu nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad aplinkybė, jog ieškovės sūnus suteikė vaikui T. savo pavardę, buvo įrašytas vaiko tėvu vaiko gimimo liudijime, vaiką prižiūrėjo, patvirtina tai, jog ieškovės sūnus buvo įsitikinęs savo tėvyste vaikui T.. Teigia, kad teismas, priimdamas procesinį sprendimą, pagrįstai rėmėsi atliktos DNR ekspertizės rezultatais bei visuma kitų aplinkybių, liudijančių ieškovės sūnaus gyvenimą su atsakove ir vaiku T., rūpinimąsi vaiku ir pan. Palaiko savo atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją dėl ieškovės siekio atimti iš vaiko teisę į palikimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
CK 3.149–3.153 straipsniuose nustatyta tvarka yra leidžiama nuginčyti vaiko gimimo įraše nurodytus tėvo duomenis, jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo. Tokiu atveju ieškinyje ieškovas turi išdėstyti aplinkybes ir jas pagrįsti nurodytais įrodymais, jog gimimo akto įraše įrašytas asmuo nėra vaiko tėvas, taip pat nurodyti bei pagrįsti tokių aplinkybių sužinojimo laiką (CK 3.150 str. 1 d., 3.152 str. 1 d.).
Pažymėtina, kad bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Nuginčyti tėvystę aptartu atveju galima tik įrodžius, kad asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvas, negali toks būti. Įrodymai, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizės išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kitos įtikinamos faktinės aplinkybės. Esant abejonių dėl įrodymų patikimumo tokiais atvejais turėtų būti remiamasi giminystės ryšių patvirtinimo ar paneigimo ekspertizės išvada. Apeliacinio skundo motyvas, jog tokia eksperto išvada šioje byloje buvo būtina, yra nepagrįsta, nes byloje yra pateiktas DNR testo tyrimas, kuris buvo atliktas 2014-01-21, iki vaiko tėvo mirties, ir šis tyrimas įrodo, kad tikimybė, kad atsakovės sūnus yra ieškovės mirusio sūnaus vaikas, yra 99,9 procento, todėl akivaizdu, kad šioje byloje yra atliktas mokslinis tyrimas, reikalaujantis specialių žinių, todėl ekspertizę skirti šioje byloje nėra jokio pagrindo. Šio tyrimo dokumento originalą pirmosios instancijos teismas persiuntė apeliacinės instancijos teismui. Ši byla yra elektroninė, todėl tyrimo dokumento originalą pirmosios instancijos teismas turėtų grąžinti atsakovei. Dokumente tiriamųjų asmenų pavardės buvo nurodytos lietuvių kalba, todėl šis dokumentas neprieštarauja CPK 198 str. 2 d. nustatytai taisyklei. Be to, jo santrauką atsiuntė tyrimą atlikusi laboratorija ir ji yra elektroninė byloje. Ekspertizės skyrimas byloje tik užvilkins jos nagrinėjimą, padidins šalių bylinėjimosi išlaidas ir neigiamai paveiks vaiką, nes kartą jau toks tyrimas buvo atliktas. Atsižvelgtina į tai, kad vaiko tėvas yra miręs, jis būdamas gyvas tokio ginčo nekėlė, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Teismo padarytos išvados, kad byloje surinkti įrodomieji faktai neduoda pagrindo nustatyti, jog ieškovės sūnus nėra vaiko tėvas, laikytinos pagrįstomis. Byloje nustatyta, kad atsakovė ir ieškovės sūnus palaikė artimus santykius, kurių metu buvo pradėtas vaikas. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santykiai ir toliau buvo artimi iki ieškovės sūnaus mirties, vaikui gimus atsakovas pripažino tėvystę, nes vaiko gimimo liudijime jis įrašytas tėvu, suteikė jam savo pavardę, ikiteisminio tyrimo medžiagoje įrodyta (b. l. 48), kad mirusysis reguliariai lankydavosi vaiko darželyje, gyvybės draudimo sutartyje mirusysis naudos gavėjais nurodė ieškovę ir savo sūnų (ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 37), taip pat ikiteisminio tyrimo medžiaga įrodo, kad mirusysis savo gyvenamosios vietos adresu dokumentuose nurodydavo atsakovės adresą. Tėvai bendrai vaiką auklėjo ir išlaikė. Nustatęs šiuos įrodomuosius faktus dėl vaiko tėvystės, teismas turi pagrindą neskirti DNR ekspertizės, nes šios bylos įrodymų visuma leidžia padaryti išvadą, kad nėra jokio pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovės sūnus nėra vaiko tėvas. Byloje nėra duomenų (jų nenurodė ir ieškovė), kad atsakovė vaiko pradėjimo metu būtų palaikiusi artimus ryšius su kitu asmeniu. Ieškovė nenurodė aplinkybių, leidžiančių teigti, kad duomenys dėl vaiko tėvystės neatitinka tikrovės.
Apeliacinio skundo argumentas dėl CK 3.161 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos vaiko teisės žinoti savo biologinį tėvą laikytinas nepagrįstu, nes šioje byloje įrodyta, kad ieškovės sūnus yra T. A. tėvas.
Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl naikinti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Iš ieškovės atsakovei priteistina 250 EUR išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 3 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-12-22 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.