- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-29
- Bylos Nr.
- 2S-1612-560/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09722-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- UAB „Flameksas“, Ko
- Atsakovas
- UAB „Vilsta“
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Flameksas“ ir Ko atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal UAB „Flameksas“ ir Ko ieškinį atsakovui UAB „Vilsta“ dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Flameksas“ ir Ko kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo UAB „Vilsta“ ieškovo naudai priteisti 69 487,50 Lt skolos, 2 091,12 Lt delspinigių, 8,75 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo turtą 71 578, 62 Lt sumai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-25 nutartimi ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas ir areštuotas atsakovo UAB „Vilsta“ nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas 71 578,62 Lt sumai, o šiam turtui nesant ar jo nepakankant – pareikšto reikalavimo ribose areštuotos atsakovo piniginės lėšos, leidžiant daryti privalomus atsiskaitymus biudžetui, su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas bei mokėjimus ieškovui. Vilniaus apygardos teismo 2014-06-26 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-25 nutartis palikta nepakeista.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Vilsta“ teismui pateikė 2014-05-16 prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-25 nutarties panaikinimo. Nurodė, kad 2014-05-13 atsakovas UAB „Vilsta“ gavo ieškovo UAB „Flameksas ir Ko“ pranešimą dėl nustatytų defektų šalinimo, kuriuo ieškovas pripažino, jog darbai atlikti netinkamai, t. y. yra su defektais, ir įsipareigojo gavus atsakovo raštišką leidimą pašalinti nustatytus defektus bei atlikus darbus pateikti tvarkytų vietų akredituotos laboratorijos ataskaitą. Pažymėjo, kad kadangi ieškovas UAB „Flameksas ir Ko“ pripažino trūkumų buvimo faktą, reiškia, egzistavo rangos sutarties 5.6 p. numatytos aplinkybės, suteikiančios teisę atsakovui UAB „Vilsta“ sustabdyti prievolės vykdymą. Dėl nurodytų priežasčių atsakovas manė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal ieškovo UAB „Flameksas ir Ko“ pareikštus reikalavimus atsiskaityti už netinkamai įvykdytą sutartinę prievolę yra visiškai nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-21 nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-25 nutartimi atsakovui UAB „Vilsta“ taikytas laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą 71 578,62 Lt sumai. Teismas nurodė, kad dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-25 nutarties priimtas ir į apeliacinę instanciją išsiųstas atsakovo atskirasis skundas, taigi teismas negali nurodytos nutarties panaikinti, tačiau, teismo vertinimu, tai nekliudo spręsti klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, atsižvelgiant į naujai paaiškėjusias aplinkybes. Pažymėjo, kad teismas byloje taikydamas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu preliminariai vertino ieškinio pagrįstumą bei atsižvelgė į pakankamai didelę reikalavimo sumą. Rengiantis bylos nagrinėjimui iš esmės parengiamajame tesimo posėdyje ieškovas patvirtino, kad jo atlikti darbai, už kurių atlikimą jis prašo priteisti užmokestį, turi trūkumų ir jis juos taisys. Nurodė, kad šią aplinkybę patvirtina ir prie atsakovo prašymo pridėtas ieškovo 2014-05-08 pranešimas, jog jis įsipareigoja pašalinti trūkumus iki 2014-05-26. Taigi, teismas, įvertinęs naujai paaiškėjusias aplinkybes, rašytinius įrodymus, sprendė, kad byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu yra neproporcingos ir atsakovo interesai yra suvaržyti labiau nei yra reikalinga teisėtų tikslų pasiekimui. Todėl, teismo vertinimu, atsakovo prašymas turi būti patenkintas, panaikinant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-25 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas UAB „Flameksas“ ir Ko pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-21 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo UAB „Vilsta“ prašymą atmesti. Nurodo, kad skundžiama nutartimi teismas perkvalifikavo atsakovo prašymą iš prašymo panaikinti 2014-03-25 teismo nutartį į prašymą panaikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, taigi byloje išspręstas klausimas, kurio atsakovas neprašė. Tai, ieškovo teigimu, sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį. Be to, teismo nutartis nėra motyvuota, nes nutartyje nepaaiškinta, kuo pasireiškia byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neproporcingumas ir per didelis atsakovo interesų suvaržymas. Mano, kad nežymių darbų trūkumų pripažinimas negalėjo būti priežastimi panaikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes teismas nesiaiškino, kokius trūkumus pripažino ieškovas ir kokią reikšmę tai gali turėti bylos baigčiai. Pažymėjo, kad ieškovas netinkamai atliko tik 0,18 proc. darbų, o tokie nežymūs darbų trūkumai negali nulemti bylos baigties. Be to, ieškovas įsipareigojo šiuos trūkumus pašalinti, tačiau atsakovas vengia sudaryti sąlygas ieškovui pašalinti trūkumus. Atsakovo elgesys yra nesąžiningas, nes yra reikalaujama pateikti darbų technologinę kortelę, nors tokios kortelės nereikalavo sudarant statybos rangos sutartį ar ją vykdant. Mano, kad nežymių darbų trūkumų pripažinimas nedaro ieškinio tikėtinai nepagrįstu.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Vilsta“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurį prašo atmesti. Nurodo, kad ieškovas klaidingai vertina atsakovo 2014-05-16 prašymo turinį, nes atsižvelgdamas į naujai paaiškėjusias aplinkybes, kurios nebuvo žinomos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-25 nutarties priėmimo metu ir kurios turi įtakos tikėtino ieškovo ieškinio reikalavimų pagrįstumo vertinimui, atsakovas teismui pateikė prašymą panaikinti nutartį, kuria jo atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, išnykus jų taikymo pagrindams. Mano, kad toks prašymas dėl siekiamų teisinių pasekmių kaip atitinkantis CPK 149 str. įtvirtintą institutą savo esme laikytinas prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Taigi tokie teismo veiksmai nevertintini kaip byloje pareikštų reikalavimų ribų peržengimas. Pažymėjo, kad ieškovo reikalavimas kildinamas iš 2013-03-29 tarp šalių pasirašytos statybos subrangos sutarties, o ieškovui pripažinus, kad sutartyje nurodytus darbus jis atliko netinkamai, teismas pagrįstai sprendė, kad tolesnis laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų proporcingumo principą, nes minėtos subrangos sutarties 5.6 p. šalys sulygo, jog ieškovui vėluojant atlikti darbus ar juos atlikus nekokybiškai, atsakovas turi teisę sulaikyti mokėjimus už atliktus darbus iki kol bus ištaisyti darbų trūkumai. Taigi, mano, kad ši aplinkybė eliminuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamoje byloje būtinybę. Mano, kad skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta ir motyvuota.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, ieškovo paaiškinimus bei atsakovo atsikirtimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.
Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą pirmiausiai apsprendžia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams (CPK 144 str.). CPK 149 str. 1 d. nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali būti panaikinamos teismo, kurio žinioje yra byla, nutartimi. Pažymėtina, jog teismas gali panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, jeigu išnyksta teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, t. y. atsiranda naujos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebėra būtinas. Įrodyti, kad išnyko teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, t. y. atsirado laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindą sudarančios aplinkybės, turi atsakovas, kurio atžvilgiu taikytos tokios priemonės (CPK 12 str., 178 str.). Atsakovui neįrodžius, kad yra pagrindas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, teismas prašymą turėtų atmesti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2305/2011).
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas 2014-05-21 nutartimi pagrįstai panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-25 nutartimi atsakovo atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirajame skunde ieškovas, prašydamas panaikinti skundžiamą teismo nutartį, nurodo, jog šia nutartimi buvo išspręstas klausimas, kurio atsakovas neprašė, t. y. skundžiama nutartimi teismas perkvalifikavo atsakovo prašymą iš prašymo panaikinti 2014-03-25 teismo nutartį į prašymą panaikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks apelianto argumentas yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-21 nutartyje nurodė, jog atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-25 nutartį, tačiau dėl šios nutarties priimtas ir į apeliacinę instanciją išsiųstas atsakovo atskirasis skundas, taigi teismas negali nurodytos nutarties panaikinti. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, ir įvertinęs į bylą pateiktą prašymą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog šiuo atveju spręstinas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, atsižvelgiant į naujai byloje paaiškėjusias aplinkybes. Atsakovas prie pateikto prašymo pridėjo ieškovo 2014-05-08 pranešimą, kuriame nurodyta, jog ieškovo atlikti darbai turi trūkumų, kuriuos ieškovas įsipareigoja pašalinti iki 2014-05-26. Be to, rengiantis bylos nagrinėjimui iš esmės parengiamajame teismo posėdyje ieškovas šia aplinkybes patvirtino. Taigi, iš to, kas išdėstyta, matyti, kad byloje paaiškėjo naujos aplinkybės, turinčios esminę reikšmę ieškovo reikalavimo pagrįstumui ir tokio būdu laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu taikymui. Atsižvelgiant į šį faktą bei vadovaujantis tuo, jog atsakovo atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2014-03-25 teismo nutartį, buvo priimtas ir išsiųstas į apeliacinę instanciją, teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo pateiktą prašymą vertino kaip prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu panaikinimo, todėl nėra pagrindo teigti, jog bylą nagrinėjantis teismas peržengė atsakovo pateikto prašymo ribas.
Atskirajame skunde ieškovas taip pat nurodo, kad nežymių darbų trūkumų pripažinimas negalėjo būti priežastimi panaikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes teismas nesiaiškino, kokius trūkumus pripažino ieškovas ir kokią reikšmę tai gali turėti bylos baigčiai. Tačiau, pažymėtina, kad šios ieškovo nurodytos aplinkybės bus vertinamos bylos nagrinėjimo metu, tačiau ne prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar panaikinimo pateikimo metu, dėl to minėti ieškovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovui pripažinus, jog jo atlikti darbai, kylantys iš tarp šalių pasirašytos statybos subrangos sutarties, iš kurios kildinamas ir ieškovo reikalavimas atsakovui, turi trūkumų, tačiau atsakovo atžvilgiu nepanaikinus jam pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pažeistas proporcingumo principas, nes atsakovo interesai būtų suvaržyti labiau, nei reikalinga teisėtiems tikslams pasiekti. Tai, jog, ieškovo teigimu, darbų trūkumai sudaro tik 0,18 proc., nesudaro pagrindo teigti, jog šis faktas neįtakoja laikinųjų apsaugos priemonių fakto ir masto, nes, minėta, ieškovo atliktų darbų trūkumų apimtis bus vertinama bylos nagrinėjimo metu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad byloje taip pat nėra pateikti įrodymai, jog minėtus trūkumus ieškovas pašalino, dėl ko jo reikalavimo teisė į atsakovą yra pagrįsta visa apimtimi.
Taigi, dėl išdėstytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo 2014-05-21 nutartis yra nemotyvuota ir nepagrįsta. Teismo nuomone, atsakovas nagrinėjamu atveju įrodė, jog atsirado jo atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindą sudarančios aplinkybės, dėl to ieškovo atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovo UAB „Flameksas“ ir Ko atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.