- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-18
- Bylos Nr.
- 2A-1987-413/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00261-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Gintautas Koriaginas (pran.), Leonas Jachimavičius
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- S. K.
- Kategorijos
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus, Gintauto Koriagino (pranešėjas) ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. atstovės advokatės N. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-3058-773/2013 pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas S. K. ir atsakovas A. K. 2009 m. vasario 18 d. pasirašė paprastąjį vekselį, kuriame nurodyta, kad vekselio davėjas yra ieškovas S. K., o pinigų gavėjas yra atsakovas A. K., pinigų suma 60 000 Lt, vekselio išrašymo data 2009 m. vasario 18 d., mokėjimo terminas 2009 m. liepos 18 d., mokėjimo vieta (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 13).
Šalies argumentai
Ieškovas S. K. kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 60 000 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. vasario 18 d. su atsakovu pasirašė paprastąjį vekselį, kurio pagrindu jis paskolino atsakovui 60 000 Lt, kuriuos atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2009 m. liepos 18 d., tačiau to nepadarė iki šiol. Pažymėjo, kad dėl sunkios savo sveikatos būklės, t. y. ištikusio insulto, jis praleido 3 metų terminą reikalauti paprastojo vekselio apmokėjimo supaprastinta notarine tvarka, tačiau tai jam neužkerta kelio reikalauti iš atsakovo skolos grąžinimo bendra tvarka. Ieškovo nuomone, praleidus įstatymu nustatytą vekselio pateikimo apmokėti terminą notarine tvarka, dėl ko notaras atsisakė išduoti vykdomąjį dokumentą, paprastasis vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi.
Atsiliepimas
Atsakovas A. K. su ieškiniu nesutiko, pripažino, kad pasirašė minėtą vekselį, tačiau teigė, kad pinigų iš ieškovo negavo, tarp šalių buvo sudarytas preliminarus susitarimas dėl pinigų perdavimo atsakovui ateityje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovui S. K. iš atsakovo A. K. 60 000 Lt skolos, 5 proc. metines palūkanas nuo 60 000 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. sausio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 4040,60 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 23,39 Lt išlaidų valstybei.
Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, konstatavo, kad atsakovas A. K., pasirašydamas paprastąjį vekselį, šiam parašui turėjo suteikti teisinę reikšmę, kuri pagal šio dokumento pobūdį galėjo būti tik tokia, kad pinigų gavėjas (atsakovas) nurodytus pinigus 60 000 Lt yra gavęs. Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė teismui savo teiginius patvirtinančių įrodymų, jog vekselį sudarė tam, kad galėtų pateikti jį bankui kaip savo mokumo įrodymą, ir nepateikė įrodymų, kad vekselio kopiją pateikė bankui. Vertindamas 2009 m. vasario 18 d. paprastąjį vekselį, kaip įrodymą, kuris patvirtina tarp šalių esančius paskolos teisinius santykius, teismas atsižvelgė ir į tai, kad atsakovas iš esmės neneigė aplinkybės, kad jis skolinosi pinigus iš ieškovo. Remdamasis kasacinio teismo suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teismas sprendė, kad tarp ieškovo S. K. ir atsakovo A. K. susiklostė paskolos teisiniai santykiai – ieškovas S. K. perdavė atsakovui A. K. 60 000 Lt jo nuosavybėn, o atsakovas įsipareigojo grąžinti tokią pat pinigų sumą ieškovui (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Atsakovui A. K. nepateikus įrodymų, kad minėtą paskolą jis grąžino ieškovui, teismas pripažino ieškovo reikalavimus pagrįstais ir teisėtais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovo A. K. atstovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (t. 2, b. l. 3-6). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi ieškovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimo faktą, teismas be teisėto pagrindo konstatavo, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, kad pinigai atsakovui buvo perduoti. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis paprastojo vekselio turiniu, tačiau iš šio dokumento turinio akivaizdu, kad vekselio davėjas (skolininkas) yra ne atsakovas, o ieškovas. Būtent ieškovas pagal pateiktą vekselį įsipareigojo sumokėti atsakovui 60 000 Lt. Apelianto nuomone, taip pat niekuo nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovo pasirašymas vekselio grafoje „pinigų gavėjas“ patvirtina patį pinigų gavimo faktą. Taigi vekselio turinys yra priešingas teismo padarytai išvadai. Be to, ieškovas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių pinigų perdavimo faktą (CK 6.875 straipsnio 3 dalis).
2. Teigdamas, kad paprastąjį vekselį atsakovas pasirašė kaip paskolos raštelį, ieškovas privalėjo įrodyti tokio sandorio sudarymą, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Todėl teismo išvada apie šalių paskolinius santykius, vertinant juos pagal kitą paskolos sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir UAB „Dola“, atstovaujamos atsakovo, neturi jokio tiesioginio ryšio su šioje byloje nagrinėjamo paprastojo vekselio sudarymo aplinkybėmis.
3. Teismas neįvertino ieškovo elgesio po paprastojo vekselio sudarymo momento. Atsakovo nuomone, ieškovas nelaikė šio vekselio paskolos sandoriu, kadangi suėjus terminui šio vekselio nepateikė apmokėti. Nors ieškovas teigė, kad praleido vekselio pateikimo apmokėti terminą dėl ligos (insulto), tačiau po 2005 metų ieškovo sveikatos būklė nekliudė jam teikti paskolas kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Todėl atsakovas neturėjo jokio pagrindo vengti įvykdyti prievolę dėl ieškovo ligos.
4. Teismas, pripažindamas paprastąjį vekselį skolos rašteliu, netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias paskolos santykius. Ginčo vekselis yra tik paprastas skolos raštelis, todėl toks paskolos raštelis turi atitikti CK 6.870 straipsnio 1 dalies normą, kurioje suformuluota paskolos sutarties samprata. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi pakankamai aiškiai atsispindėti ne tik pats paskolos suteikimo faktas, tačiau ir pinigų perdavimo faktas. Iš paprastojo vekselio turinio aiškiai matyti, kad ne ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui pinigus, o atsakovas juos įsipareigojo sumokėti ieškovui, todėl pirmiausia jau pats paprastasis vekselis neatspindi ieškovo nurodytų aplinkybių apie paskolos santykių buvimą. Tai yra absoliutus pagrindas ieškiniui atmesti.
5. Teismas privalėjo ieškovą vertinti kaip stipresnę sandorio šalį, kadangi byloje esami įrodymai patvirtina, kad ieškovas skolino pinigus pagal paskolos sutartis, patvirtintas notaro, kitiems asmenims, kad paskolas suteikdavo su papildomu garantu – skolininko turto hipoteka. Suėjus paprastajame vekselyje nurodytam terminui ieškovas, kaip asmuo, nuolat teikiantis fiziniams ir juridiniams asmenims paskolas, nesiėmė jokių veiksmų šį vekselį pateikti apmokėjimui pagal LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas S. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodo, kad visa bylos medžiaga patvirtina, jog abi šalis siejo paskolos teisiniai santykiai. Ieškovo teigimu, skolinis įsipareigojimas, kuris patvirtintas vekseliu, o jame nenurodomas pinigų perdavimo-priėmimo faktas, nepaneigia tarp šalių egzistavusių paskolinių santykių ir nepanaikina atsakovo pagal vekselį prisiimtų įsipareigojimų. Be to, Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas nenumato reikalavimo paprastame neprotestuotiname vekselyje fiksuoti pinigų perdavimo fakto. Pripažinus vekselį skolos rašteliu, teisės normos, reglamentuojančios paskolos teisinius santykius, taikytinos tiek, kiek neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui. Taigi neužfiksuotas raštiškas pinigų perdavimo faktas neprieštarauja įsakomuosius ir paprastuosius vekselius reglamentuojančioms teisės normoms, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra jokio pagrindo laikyti, kad ieškovas S. K. neperdavė atsakovui A. K. pinigų pagal abiejų šalių 2009 m. vasario 18 d. pasirašytą paprastąjį vekselį, kad jį sudarė tik tam, kad atsakovas turėtų jo mokumą patvirtinantį įrodymą. Be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovas, duodamas paaiškinimus, yra pripažinęs, jog sudarė vekselį, žinojo jo sudarymo teisines pasekmes, niekada iš ieškovo nepareikalavo surašyto vekselio originalo. Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau. Šaliai nepasinaudojus šia teise, laikytina, jog paskolos sutartis objektyviai egzistuoja ir sudaro pagrindą manyti, kad paskolos dalykas pagal tokia sutartį buvo perduotas (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), kas sukelia atitinkamus teisinius padarinius. Todėl vekselio turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas teisėtu jo savininku ir šiame dokumente įtvirtintos reikalavimo teisės turėtoju.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Bylos duomenimis, šalys 2009 m. vasario 18 d. pasirašė paprastąjį vekselį, kuriame nurodyta, kad vekselio davėjas yra ieškovas S. K., o pinigų gavėjas yra atsakovas A. K., pinigų suma 60 000 Lt, vekselio išrašymo data 2009 m. vasario 18 d., mokėjimo terminas 2009 m. liepos 18 d., mokėjimo vieta (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 141). Apeliantas teigia, kad pagal vekselio turinį skolininkas yra ieškovas. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Visų pirma, atsakovas šioje byloje niekada neįrodinėjo, kad jis yra ieškovo kreditorius ir priešingai, gynėsi nuo pareikšto ieškinio neigdamas pinigų gavimo faktą. Antra, kai kyla šalių ginčas dėl sutarties ar konkrečios jos sąlygos galiojimo, sutarties rūšies, pobūdžio, šalių teisių ir pareigų apimties ar pan., teismas, spręsdamas ginčą, turi vadovautis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nustatytomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, taip pat suformuluotomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011; kt.). CK 6.193 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas, pagal kurį visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Iš vekselio turinio matyti, kad pinigų gavėju yra įvardytas atsakovas, pinigų mokėjimo (grąžinimo) vieta - ieškovo adresas, atsižvelgiant į byloje nustatytą aplinkybę, kad atsakovas niekada nelaikė savęs ieškovo kreditoriumi, kad šalys nėra profesionalūs teisininkai, yra pagrindas išvadai, kad vekselio grafoje „vekselio davėjas“ įrašyta ieškovo pavardė ir vardas yra elementarus rašymo apsirikimas, kuris įtakos šalių teisėms ir pareigoms pagal šį dokumentą neturi (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktiką taip, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Kadangi vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir iš jo kylanti prievolė taip pat yra abstrakti, tai vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; kt.). Bylos duomenimis, ieškovas praleido įstatymu nustatytą trejų metų terminą reikalavimams pareikšti (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 72 straipsnio 1 dalis, 79 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Lietuvos apeliacinis teismas panašioje savo faktinėmis aplinkybėmis civilinėje byloje yra išaiškinęs, kad vekselio turėtojui praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio rekvizitus atitinkančio vekselio pateikimo apmokėti terminą, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tuomet būtina nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-253/2008). Pirmosios instancijos teismas šalių susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikavo kaip paskolinius ir teisėjų kolegija su tokiu vertinimu sutinka. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, svarbi reikšmė tenka sutarties turiniui, t. y. paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, pripažįstama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju pareiga įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą tenka paskolos gavėjui (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011). Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010).
Atsakovas savo nesutikimą su ieškiniu grindė iš esmės dviem aplinkybėm: 1) kad vekselį pasirašė turėdamas tikslą įrodyti savo mokumą prieš trečiuosius asmenis (banką) sprendžiant paskolos grąžinimo klausimus, taigi vekselio turinys neatitiko tikrosios jo valios; 2) pinigai pagal vekselį jam nebuvo perduoti. Abu šie argumentai tiesiogiai susiję su proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymu bei aiškinimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus. Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
Įvertinusi šalių elgesį ir vekselio pasirašymo aplinkybes (šalys prieš tai jau buvo sudarę vieną paskolos sutartį (t. 1, b. l. 77-80); į tai, kad vekselis pasirašytas abiejų šalių valia, prieš tai nuvykus į notarų biurą ir gavus ten vekselio blanką; į tai, kad šalys neginčijo, jog vekselis išrašytas tikslu išspręsti atsakovo finansines problemas; į vekselio turinį, iš kurio seka, kad atsakovas kaip pinigų gavėjas įsipareigojo („privalau sumokėti“) sumokėti ieškovui jo gyvenamojoje vietoje 60 000 Lt; į įstatyminį vekselio pasirašymo reglamentavimą (paprastajame vekselyje turi būti tik jo davėjo (atsakovo) parašas (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnio 7 punktas); į tai, kad atsakovas nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui įrodymų apie vekselio pateikimą finansinėms institucijoms, kurioms, apelianto teigimu, jis norėjo įrodyti savo mokumą ir gebėjimą vykdyti prisiimtus įsipareigojimu; į tai, kad suprasdamas jog vekselis neatitinka tikrosios atsakovo valios, kaip sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo šio vekselio jis neginčijo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl šalių paskolinių teisinių santykių ir pinigų perdavimo fakto atsakovui bei jų negrąžinimo yra pagrįstos ir teisėtos, dėl ko teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė teisingai, tinkamai taikė ir aiškino ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, nepažeidė įrodinėjimo taisyklių, todėl panaikinti teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Apeliacinį skundą atmetus, ieškovo prašymas priteisti 1600 Lt dydžio atstovavimo išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, remiantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 5 ir 8.11 punktais, tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovo 1 200 Lt (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.