- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-06
- Bylos Nr.
- 2-3058-773/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00261-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Šimonis
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- A. K.
- Advokatai
- Neringa Grubliauskienė, Nerijus Žvingila
Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Šimonis, sekretoriaujant Renatai Paliokaitei, dalyvaujant ieškovui S. K., jo atstovui advokato padėjėjui Nerijui Žvingilai, atsakovo A. K. atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas S. K. (toliau - ieškovas) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (b.l. 69-74) atsakovui A. K. (toliau - atsakovas) dėl skolos priteisimo. Ieškovas teismo prašė priteisti iš atsakovo 60000 Lt skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2009 m. vasario 18 d. jie su atsakovu pasirašė paprastąjį vekselį, kurio pagrindu jis atsakovui A. K. paskolino 60000 Lt sumą, kurią pastarasis įsipareigojo grąžinti iki 2009 m. liepos 18 d., tačiau to nepadarė. Ieškovas pažymėjo, kad dėl itin sunkios savo sveikatos būklės, t.y. ištikusio insulto, jis praleido 3 metų terminą reikalauti paprastojo vekselio apmokėjimo iš atsakovo supaprastinta notarine tvarka, tačiau įgijo teisę kreiptis teisminės gynybos. Ieškovas taip pat nurodė, kad jis praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio rekvizitus atitinkančio vekselio pateikimo apmokėti terminą ir todėl notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą - išduoti vykdomąjį įrašą pagal paprastąjį vekselį, ko pasėkoje šis paprastasis vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko A. K. pareiga atsiskaityti su kreditoriumi. Ieškovas pažymėjo ir tai, kad atsakovui nustatytu terminu neatsiskaičius, konstatuojamas ieškovo teisės pažeidimas ir nuo 2009 m. liepos 18 d. pradedamas skaičiuoti teisės kreiptis į teismą pažeistai teisei ginti senaties terminas, kuris pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalį yra dešimt metų. Ieškovo teigimu, jis atsakovą, kuris buvo UAB „Dola“ direktorius, pažįsta nuo 2008 m. rudenio, o pastarajam 2009 m. pritrūkus lėšų verslui ir paprašius paskolinti 50000 Lt, jis sutiko, ko pasėkoje 2009 m. sausio 19 d. Kauno m. 18-ajame notarų biure buvo sudaryta sutartis, kurios pagrindu UAB „Dola“, atstovaujančiam ir vieninteliam akcininkui A. K. jis paskolino minėtą sumą, o atsakovas tą sumą įsipareigojo grąžinti iki 2009 m. liepos 19 d. Kaip nurodė ieškovas, praėjus mėnesiui laiko nuo sutarties sudarymo, atsakovas papildomai kreipėsi į jį ir paprašė jam asmeniškai paskolinti dar 60000 Lt, ko pasėkoje ieškovui sutikus jie nuvyko į Kauno m. 18-ąjį notarų biurą dėl papildomos paskolos sutarties sudarymo, tačiau notarui dėl užimtumo negalint jų priimti, notaro biuro laukiamajame surašė vekselį ir kelis kartus atsakovui perskaičiavus pinigus, jie buvo atsakovui perduoti. Ieškovo teigimu, iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad tarp jų su atsakovu vyravo paskoliniai santykiai nuo pirmos paskolos sudarymo, buvo pasitikėjimas ir iš atsakovo nebuvo jokių prieštaravimų ar pretenzijų. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas teigia, jog ieškovas pinigų jam neperdavė, tuo tarpu teismui pripažinus 2009 m. vasario 18 d. paprastąjį vekselį paskolos rašteliu, būtinas pinigų perdavimo faktas. Kaip pabrėžė ieškovas, vekselyje nenurodytas pinigų perdavimo – priėmimo faktas nepaneigia tarp šalių egzistavusių paskolinių santykių ir nepanaikina atsakovo pagal vekselį prisiimtų įsipareigojimų, nes šalims pasirinkus įtvirtinti savo teisinius santykius abstrakčiai, t.y. vekseliu, jie neabejotinai negali įgyti kitokių teisinių santykių formos, šiuo atveju, paskolos sutarčiai būdingų įstatymo nustatytų sutarties turinio ir formos elementų.
Atsiliepimas
Atsakovas A. K. atsiliepimu į ieškinį ir jo patikslinimą (b.l. 40-41, 56-58, 121-123) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir pažymėjo, kad jis nėra ir nebuvo skolingas ieškovui. Atsakovas nurodė, kad nėra ir nebuvo skolingas ieškovui, o pagal pateiktą vekselį būtent ieškovas įsipareigojo atsakovui sumokėti 60 000 Lt, kadangi būtent ieškovas pagal pateiktą paprastąjį vekselį yra vekselio davėjas, kuris pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 11 straipsnį yra atsakingas už vekselio akceptą ir apmokėjimą, be to, yra suėję šio įstatymo 72 straipsnio 1 punkte numatyti vekselio apmokėjimo terminai, nes reikalavimą buvo galima pareikšti per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos, t. y. iki 2012 m. vasario 18 d. Atsakovas taip pat nurodė, kad nors reikalavimuose tokio prašymo ir neformuluoja, iš patikslinto ieškinio turinio matyti, jog ieškovas paprastąjį vekselį prašo pripažinti skolos rašteliu, tačiau šis jo motyvas turi būti pripažintas nepagrįstu. Atsakovo teigimu, jis pripažįsta teismų suformuotą praktiką, kad vekselio turėtojui praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio rekvizitus atitinkančio vekselio pateikimo apmokėti terminą, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, tačiau remiantis suformuota praktika, būtina nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą. Taigi tokiu atveju būtina nustatyti teisinį santykį, kurio pagrindu buvo išduotas vekselis, laiku nepateikus apmokėti. Atsakovo nurodymu, tam, kad būtų galima konstatuoti, jog tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente turi pakankamai aiškiai atsispindėti ne tik pats paskolos teikimo faktas, tačiau ir pinigų perdavimo faktas. Kaip pabrėžė atsakovas, šiuo konkrečiu atveju pinigų perdavimo nebus galima įrodyti, nes atsakovas iš ieškovo niekada nebuvo gavęs pinigų, o vekselis buvo pasirašytas tik kaip ieškovo garantija paskolinti pinigus ateityje, jei tai atsakovui būtų buvę būtina. Atsakovas pabrėžė, kad paskolos sutartis tarp jų su ieškovu nebuvo sudaryta, nes pinigų ieškovas jam nėra davęs. Tai, kad atsakovas gavo iš ieškovo vekselyje nurodytą pinigų sumą nepatvirtina jokie duomenys, tokių duomenų ieškovas neturi ir negali turėti, kadangi pinigų perdavimo fakto nebuvo. Atsakovo nurodymu, tarp šalių buvo sudarytas preliminarus susitarimas ateityje esant būtinybei perduoti pinigus, todėl tuo tikslu ir buvo pasirašytas vekselis, tačiau jokio pinigų perdavimo nebuvo. Kaip pažymėjo atsakovas, jis tuo metu turėjo finansinių sunkumų ir vykdė derybas su banku, todėl sudarydamas tokį susitarimą ir pasirašydamas su ieškovu vekselį, jis šiuo vekseliu patvirtino bankui faktą, kad bet kuriuo metu gali padengti susidariusį įsiskolinimą, dėl kurio bankas buvo nutraukęs kredito sutartį. Kadangi su banku susitarti nepavyko, paskolos sutartis dėl 60000 Lt, atsakovo teigimu, ir nebuvo sudaryta, ieškovas pinigų jam neperdavė. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad tai, jog pinigų perdavimo nebuvo ir vekselis pasirašytas tik kaip preliminarus susitarimas ateityje esant būtinybei perduoti pinigus, įrodo ir kita aplinkybė – ieškovas, tuo metu užsiėmęs pinigų skolinimu, suteikdamas paskolą kaip jos užtikrinimą reikalaudavo įkeisti turtą, taip užsitikrindamas, kad skolininkui negrąžinant paskolos, ją bus galima išsiieškoti iš turto. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad tarp ieškovo ir UAB „Dola“, atstovaujamos direktoriaus A. K., jau buvo sudaryta viena paskolos sutartis notarų biure, kurios užtikrinimui paskolos gavėjas įkeitė jam nuosavybės teise priklausiusį turtą, tuo tarpu pasirašant vekselį prievolės įvykdymas nebuvo užtikrintas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo teigimu, ieškovo reikalavimas pripažinti paprastąjį vekselį skolos rašteliu negali būti pripažintas, kadangi paprastasis vekselis neatitinka CK 6.871 straipsnio reikalavimų dėl pinigų perdavimo fakto nebuvimo. Atsakovas pabrėžė ir tai, kad ieškovo pateikta 2009 m. sausio 19 d. paskolos sutartis nepatvirtina piniginių lėšų pagal paprastąjį vekselį perdavimo fakto, priešingai, ji patvirtina aplinkybę, kad paskolų teikimu užsiėmęs ieškovas jas suteikdavo pasirašydamas paskolos sutartis ir jas užtikrindamas turto įkeitimu. Atsakovas pažymėjo ir tai, kad ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog vekselį šalys pasirašė notarų biuro laukiamajame, paneigė pats ieškovas posėdžio metu, nurodydamas, jog K. atsinešė vekselį pas jį (S. K.) į namus, kur ir pasirašė vekselį, kas tik patvirtina ieškovo nesąžiningumą ir siekį praturtėti. Atsakovo teigimu, vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t.y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, todėl jis teigia, jog pasirašant paprastąjį vekselį šalių nesiejo paskoliniai teisiniai santykiai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
Teismas nustatė, kad ieškovas S. K. ir atsakovas A. K. 2009 m. vasario 18 d. pasirašė paprastąjį vekselį, kuriame nurodyta, kad vekselio davėjas yra ieškovas S. K., o pinigų gavėjas yra atsakovas A. K., pinigų suma 60 000 Lt, vekselio išrašymo data 2009 m. vasario 18 d., mokėjimo terminas 2009 m. liepos 18 d., mokėjimo vieta (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Ieškovas S. K. nurodė, kad pagal šį vekselį jis paskolino atsakovui A. K. 60 000 Lt, kuris pastarasis sutartu terminu negrąžino. Atsakovas A. K. pripažįsta pasirašęs minėtą vekselį, tačiau teigia, kad pinigų iš ieškovo S. K. negavo, tarp šalių buvo sudarytas preliminarus susitarimas ateityje esant būtinybei perduoti pinigus, dėl ko buvo pasirašytas vekselis. Tuo tarpu ieškovas S. K. pažymėjo, kad yra pagrindas teismui 2009 m. vasario 18 d. paprastąjį vekselį pripažinti paskolos rašteliu ir taikyti CK 6.870 straipsnio nuostatas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas tiria, ar tarp šalių ieškovo S. K. ir atsakovo A. K. susiklostę paskolos teisiniai santykiai ir ar atsakovas A. K. turi prievolę grąžinti ieškiniu reikalaujamą skolą ieškovui S. K..
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, taikytinos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos specialiosios taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Paskolos sutartis yra realinė – ji laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino. Be to, nagrinėjant iš paskolos teisinių santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t. y. į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 straipsnis). Skolos dokumento ar pakvitavimo buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 straipsnis), todėl kreditorius, norėdamas šią prielaidą nuginčyti, turi įrodyti, kad yra priešingai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).
Teismas konstatuoja, kad ieškovas S. K. įrodinėdamas, jog suteikė atsakovui A. K. 60 000 Lt paskolą, pateikė rašytinį įrodymą – paprastąjį vekselį, kurį yra pasirašiusios abi ginčo šalys: ieškovas S. K., kaip vekselio davėjas, ir atsakovas A. K., kaip pinigų gavėjas, ir kuriame nurodyta, kad jo išrašymo data yra 2009 m. vasario 18 d., mokėjimo terminas 2009 m. liepos 18 d., pinigų suma 60 000 Lt, mokėjimo vieta (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Teismas, tirdamas įrodinėtiną teisiškai reikšmingą faktinę aplinkybę, ar tarp šalių ieškovo S. K. ir atsakovo A. K. atsirado paskolos teisiniai santykiai, ir vertindamas ieškovo pateiktą rašytinį įrodymą, atsižvelgia į jo turinį, šalių paaiškinimus dėl šio vekselio sudarymo aplinkybių, vekselio buvimo vietą, šalių veiksmus vykdant tarpusavio įsipareigojimus, šalių tarpusavio santykių pobūdį, kitas reikšmingas aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
Teismas visų pirma įvertina tai, kad šį 2009 m. vasario 18 d. paprastojo vekselio originalą turėjo ieškovas S. K., kurį jis teismui pateikė 2013 m. gegužės 31 d. teismo posėdžio metu (b. l. 141, 146). Teismas taip pat įvertina, kad šiame vekselyje atsakovas A. K. ne tik nurodytas kaip pinigų gavėjas, tiksliai nurodant jo asmens kodą ir gyvenamąją vietą, tačiau atsakovas A. K. jį yra ir pasirašęs, o parašo vieta yra būtent ta vieta, kurioje nurodytas pinigų gavėjas ir gautų pinigų suma (b. l. 13, 141). Teismas, vertindamas šį rašytinį įrodymą, atsižvelgia į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnį vekselis turėjo būti pasirašytas tik išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo), tuo tarpu šį 2009 m. vasario 18 d. vekselį pasirašė ir pinigų gavėjas atsakovas A. K.. Teismas vertina, kad vadovaujantis loginiu metodu atsakovas A. K., pasirašydamas paprastąjį vekselį, šiam parašui turėjo suteikti teisinę reikšmę, kuri pagal šio dokumento pobūdį galėjo būti tik tokia, kad pinigų gavėjas atsakovas A. K. nurodytus pinigus 60 000 Lt yra gavęs. Teismas atsižvelgia į ieškovo S. K. paaiškinimus teismo posėdžio metu, kad jis atsakovui A. K. pagal pateiktą vekselį paskolino 60 000 Lt, kuriuos atsakovui A. K. asmeniškai perdavė grynais pinigais vekselio pasirašymo metu (b. l. 132-135), tuo tarpu atsakovas A. K. teismo posėdžio metu neigė iš ieškovo gavęs šiuos pinigus, nurodęs, kad jis prašė surašyti vekselį, kad galėtų pateikti bankui kaip įrodymą, jog gali daryti kažkokias įmokas (b. l. 137). Teismas įvertina tai, kad atsakovas A. K. nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo nurodytas atsikirtimo į ieškinį aplinkybes, kad vekselį sudarė tam, kad jį pateikti bankui kaip mokumo įrodymą, ir nepateikė įrodymų, kad vekselio kopiją buvo pristatęs bankui, nors tai nurodė teismo posėdžio metu (b. l. 138). Teismo posėdžio metu teismas siūlė atsakovui A. K. pateikti papildomus įrodymus, kurie patvirtintų vekselio išrašymo ir pateikimo bankui aplinkybes, tačiau atsakovas A. K. nurodė, kad įrodymų neteiks (b. l. 139). Teismas pažymi, kad atsakovo A. K. teismui pateiktos UAB „Juvila“ ir AB „Hansa lizingas“ sutartys (b. l. 85-117), taip pat tai, kad šiai bendrovei Kauno apygardos teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą (b. l. 83), savaime neįrodo, kad tarp šios civilinės bylos šalių ieškovo S. K. ir atsakovo A. K., kaip fizinių asmenų, nebuvo susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai, todėl atsakovo A. K. atsikirtimo į ieškinį argumentai atmestini kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis).
Teismas, vertindamas 2009 m. vasario 18 d. paprastąjį vekselį, kaip įrodymą, patvirtinantį tarp šalių esančius paskolos teisinius santykius, atsižvelgia ir į tai, kad atsakovas A. K. iš esmės neneigia, kad jis skolinosi pinigus iš ieškovo S. K. ir kad šalys iš esmės buvo suėję į paskolinius teisinius santykius (b. l. 137). Teismas įvertina, jog atsakovas A. K. pripažįsta, kad jis, atstovaudamas UAB „Dola“, skolinosi iš ieškovo S. K. 50 000 Lt, ką akivaizdžiai patvirtina 2009 m. sausio 12 d. notariškai patvirtinta Paskolos sutartis ir Sutartinės hipotekos lakštas (b. l. 77-80). Teismas atsižvelgia į ieškovo S. K. paaiškinimus, kad atsakovui 60 000 Lt paskolą suteikė kai atsakovas pasakė, kad jos reikia verslui ir kad kai viskas susitvarkys grąžins abi paskolas, ir kad ieškovas S. K. kartu atsakovu A. K. šiai paskolos sutarčiai sudaryti buvo nuvykęs pas notarą, tačiau notaras buvo užsiėmęs, todėl pavedė tai atlikti notaro padėjėjai, iš kurios ir gavo vekselio blanką (b. l. 133).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes, tokias kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005, ir kt.). Teismų praktikoje taip pat pripažinta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-260/2001; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2009 ir kt.). Šios bylos aplinkybėmis, esant teismui pateiktų įrodymų visetui, teismui nėra jokio pagrindo laikyti, kad ieškovas S. K. neperdavė atsakovui A. K. pinigų pagal abiejų šalių 2009 m. vasario 18 d. pasirašytą paprastąjį vekselį, kad jį sudarė tik tam, kad atsakovas turėtų jo mokumą patvirtinantį įrodymą. Teismas pažymi, kad tai, jog ieškovas tiksliai neprisimena, koks buvo metų laikas sudarant vekselį (b. l. 137), nepaneigia šiame vekselyje nurodytos jo sudarymo datos, juolab, kad kaip matyti iš teismui pateiktos ieškovo S. K. epikrizės, ieškovą 2005 m. liepos 14 d. buvo ištikęs insultas (b. l. 142). Teismas, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, daro išvadą, kad byloje pateikti įrodymai, teismui juos įvertinus pagal vidinį savo įsitikinimą, susiformavusį įstatymų nustatyta tvarka ištyrus įrodymų visetą, yra pakankami konstatuoti, kad tarp ieškovo S. K. ir atsakovo A. K. yra susiklostę paskolos teisiniai santykiai, ieškovas S. K. perdavė atsakovui A. K. 60 000 Lt jo nuosavybėn, o atsakovas įsipareigojo grąžinti tokią pat pinigų sumą ieškovui (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į teismo nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, atsakovui A. K. nenurodžius ir nepateikus tai patvirtinančių įrodymų, kad paskolą ieškovui S. K. jis grąžino, ieškovo S. K. ieškinys atsakovui A. K. tenkintinas, iš atsakovo ieškovui priteisiant 60 000 Lt skolą.
Atsakovui A. K., praleidusiam terminą įvykdyti piniginę prievolę, kyla sutarties neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovui S. K. įstatyme nustatytas 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. sausio 10 d. (b. l. 3) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl tenkintina ir ši ieškinio dalis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Byloje yra pateikti įrodymai, kad ieškovas S. K. patyrė bylinėjimosi išlaidas, viso 1600 Lt sumokant advokato padėjėjui už teisinę pagalbą (b. l. 7, 8, 9, 75, 76), 1800 Lt žyminį mokestį (b. l. 10, 11), 640,60 Lt būtinų išlaidų už teismo nutarčių, kuriomis buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, vykdymą (b. l. 12, 51, 52), viso 4040,60 Lt, kurių atlyginimas ieškovui priteistinas iš atsakovo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6, 8 punktai).
Valstybė patyrė 23,39 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurių atlyginimas, ieškinį visiškai patenkinus, valstybei priteistinas iš atsakovo (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 3 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 307, 375–385 straipsniais teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 60 000 Lt (šešiasdešimt tūkstančių litų) skolos, 5 (penkių) proc. metines palūkanas nuo 60 000 Lt (šešiasdešimt tūkstančių litų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. sausio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 4040,60 Lt (keturis tūkstančius keturiasdešimt litų šešiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 23,39 Lt (dvidešimt tris litus trisdešimt devynis centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.