- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-25
- Bylos Nr.
- I-980-257/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00305-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- Dariui Bučui, Dariaus Bučo
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
- Kategorijos
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Dariaus Bučo skundą ir patikslintą skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Darius Bučas (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalą.
Pareiškėjas Darius Bučas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b. l. 52). Pareiškėjas skunde (b. l. 2) nurodė, kad 2016 metų gruodžio mėnesį būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje kreipėsi į administraciją, kad būtų suteiktas vaizdo skambutis paskambinti dukrai, kurios nėra matęs nuo 2012 metų pabaigos, o 2013 metais pateko į įkalinimo įstaigą. Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija jo prašymo tyčia netenkino, nors įstatymas suteikia tokią galimybę. Tai jam sukėlė didelius išgyvenimus, pradėjo nervintis, blogai miegoti. Prašo priteisti 200 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Patikslintame skunde (b. l. 53) pareiškėjas nurodė, kad prašomą dieną Šiaulių tardymo izoliatorius jam nesuteikė nei vaizdo skambučio, nei paprasto skambučio ir tą dieną jam buvo užkirstas kelias bendrauti su artimaisiais ir telefonu, ir vaizdo skambučiu.
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b. l. 59).
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 44–49) nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą, o skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas Darius Bučas savo skunde teismui nurodo, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai 2016 m. gruodžio mėnesį jam nesuteikė vaizdo skambučio dukrai, todėl tai jam sukėlė didelius išgyvenimus, sukėlė nemigą ir nepasitikėjimą įstaigos administracija.
Atsakovas pažymi, kad nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojo 2016 m. kovo 29 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-110 patvirtinta nauja Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 74 punkto redakcija, kurioje nustatyta, kad Tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad suimtiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenis ir kalbėti su jais telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Bylai aktualiu laikotarpiu pareiškėjas Darius Bučas buvo nuteistasis, todėl jam taikoma 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojusio 2016 m. kovo 29 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-107 patvirtinta nauja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punkto redakcija, kurioje nustatyta, kad pataisos įstaigose privalo būti užtikrinta, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu, ir papildomai numatė, kad skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija, tokiu būdu naujai išdėsčius taisyklių punktą atsirado alternatyvus būdas nuteistiesiems susisiekti su asmenimis, esančiais už pataisos įstaigos ribų. Normoje imperatyviai nurodyta, kad pataisos įstaigoms nustatyta pareiga organizuoti ir užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos tinkamos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu (tokia galimybė Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuteistiesiems yra sudaryta, įstaigoje įrengti taksofonai), numatant alternatyvą, kad esant tokioms techninėms galimybėms pataisos įstaigose būtų ir antras komunikacijos būdas – internetinė telefonija. Nuteistiesiems yra suteikiama teisė skambinti telefonu, o skambinimui ir kalbėjimui telefonu yra tik prilyginimas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija yra naujai nustatytas ryšio palaikymas su artimaisiais bei kitais asmenimis būdas.
Šiuo metu, siekiant įgyvendinti minėtų normų nuostatų pakeitimus, yra vertinamos tardymo izoliatorių (bendrai) techninės galimybės, rengiama naudojimosi internetine telefonija tvarka, jos organizavimo ir priežiūros taisyklės, sprendžiamas klausimas dėl internetinės telefonijos sistemos įdiegimo visuose tardymo izoliatoriuose ir pataisos namuose, ne tik Šiaulių tardymo izoliatoriuje, siekiant visiems suimtiesiems (nuteistiesiems) sudaryti vienodas sąlygas dėl teisės pasinaudoti ir internetinės telefonijos galimybėmis. Tačiau atkreipė teismo dėmesį, kad naujos internetinės telefonijos sistemos įdiegimui reikalingas viešasis pirkimas, t. y. perkančiosios organizacijos atliekamas ir Viešųjų pirkimų įstatymu reglamentuojamas prekių, paslaugų ar darbų pirkimas, kurio tikslas – sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį.
Be to, akcentavo, kad teisės aktai tik nurodo, kad skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija, tačiau imperatyviai nenustato, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, jog nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti ir kalbėti internetine telefonija.
Teisės aktuose aiškiai nustatyta pataisos įstaigos (tardymo izoliatorių) direktorių pareiga užtikrinti nuteistiesiems (suimtiesiems) sąlygas paskambinti kitiems asmenimis ir kalbėti telefonu. Tai, kad pareiškėjui nebuvo leista skambinti internetine telefonija, kaip vienu iš skambinimo būdų, nereiškia, kad jo teisė paskambinti nebuvo užtikrinta (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-01-05 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-975-331/2017).
Sisteminė teisės aktų analizė leidžia daryti išvadą, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai tinkamai įgyvendina galiojančius teisės aktus, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui kelti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsikirtimą (b. l. 60–62) nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Akcentuota, jog pareiškėjas Darius Bučas savo atsikirtime teismui nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai 2016 m. gruodžio mėnesį jam nesuteikė nei vaizdo skambučio, nei paprasto skambučio, todėl tai jam sukėlė didelius išgyvenimus, sukėlė nemigą ir nepasitikėjimą įstaigos administracija.
Šiaulių tardymo izoliatorius yra kardomąją priemonę – suėmimą – vykdanti įstaiga. Bausmių vykdymo kodekse yra numatytos nuteistųjų Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme reglamentuotos suimtųjų teisės ir pareigos. Šiaulių tardymo izoliatoriuje suimtieji/nuteistieji turi teisę su savo šeimos nariais bei giminaičiais susirašinėti, pasimatyti, turi teisę skambinti telefonu. Atsakovas pažymi, kad nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojo 2016 m. kovo 29 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1 R-110 patvirtinta nauja Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 74 punkto redakcija, kurioje nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad suimtiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenis ir kalbėti su jais telefonu.
Šalies argumentai
2016-12-07 pareiškėjas D. Bučas Šiaulių TI administracijai pateikė prašymą dėl skambinimo. 2016-12-07 buvo suteikta teisė skambinti. 2016-12-08 pareiškėjas D. Bučas Šiaulių TI administracijai pateikė prašymą dėl skambinimo, 2016-12-08 buvo suteikta teisė skambinti.
Taigi atsakovas daro išvadą, jog teisė paskambinti pareiškėjui nebuvo suvaržyta.
Šiaulių tardymo izoliatorius savo veikloje vadovaujasi galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir tinkamai jį taiko, todėl negalima teigti, kad įstaiga veikė neteisėtai ir taip galimai buvo pažeistos pareiškėjo teisės. Atsakovas pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatorius nesudarė blogesnių sąlygų pareiškėjui nei kitiems suimtiesiems/nuteistiesiems ir neveikė neigiamai išimtinai prieš pareiškėją.
Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo Dariaus Bučo skundas ir patikslintas skundas atmestini kaip nepagrįsti.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš, pareiškėjo vertinimu, neteisėtų Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmų nesudarant jam galimybės naudotis internetine telefonija.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).
Nuteistųjų teisę paskambinti telefonu reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 102 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Telefoninių pokalbių skaičių nustato šio kodekso 73–75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai. BVK 102 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuteistųjų teisės paskambinti telefonu sąlygas: nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti, pasirenka nuteistasis. Telefoninio pokalbio išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis.
Nuteistųjų teisė skambinti telefonu įgyvendinama Taisyklėse nustatyta tvarka. Pagal Taisyklių 124 punkto nuostatas, pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos paskambinti telefonu.
Nuo 2016-04-01 įsigaliojo teisingumo ministro 2016-03-29 įsakymu Nr. IR-107 patvirtinta nauja Taisyklių 124 punkto redakcija, kurioje nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Analogiška teisės norma įtvirtinta ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 74 punkte. Nuteistųjų, kuriems BVK nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje.
Aiškinant išvardytas nuostatas sistemiškai, galima daryti išvadą, kad pataisos namuose atliekantiems bausmę nuteistiesiems ar esantiems tardymo izoliatoriuose privalo būti sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Internetinė telefonija yra prilyginama skambinimui telefonu, tačiau nėra išskirta į atskirą komunikavimo su artimaisiais ar kitais asmenimis priemonę. Taisyklėse nėra imperatyviai nustatyta, kad nuteistiesiems privalo būti sudarytos sąlygos naudotis internetine telefonija. Pažymėtina, kad ir aukštesnės galios teisės akte, t. y. BVK, komunikavimo būdas – internetinė telefonija nėra nustatytas.
Darytina išvada, kad nuteistiesiems yra suteikta teisė skambinti telefonu, o skambinimui ir kalbėjimui telefonu yra tik prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija, kaip alternatyvus telefonui komunikacijos būdas.
Iš administracinėje byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjas Darius Bučas atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose, tai pareiškėjas nurodė skunde (b. l. 2), patikslintame skunde (b. l. 53) ir prašyme neetapuoti jo į teismo posėdį (b. l. 64). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad pareiškėjas Darius Bučas 2016 m. gruodžio mėnesį epizodiškai buvo etapuotas jo paties prašymu nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-18-621/2017 Šiaulių apygardos administraciniame teisme. Pareiškėjas, būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, 2016 m. gruodžio 7 ir 2016 m. gruodžio 8 d. pateikė rašytinius prašymus nuvesti jį paskambinti (b. l. 57–58). Pareiškėjo prašymai buvo patenkinti, todėl rašytiniuose prašymuose yra atžymos, kad skambučiai suteikti. Pareiškėjas 2016-12-12 pateikė rašytinį prašymą Šiaulių tardymo izoliatoriui dėl vaizdo skambučio su dukra (b. l. 42). 2016-12-13 pareiškėjas pateikė skundą Šiaulių tardymo izoliatoriui, prašymas atsakyti raštu, kodėl 2016-12-12 jam nebuvo suteiktas vaizdo skambutis su dukra, kurios seniai nematė (b. l. 40). Pareiškėjui tiek į jo 2016-12-12 prašymą, tiek į 2016-12-13 skundą buvo atsakyta, kad įsigaliojus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintai naujai Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių atitinkamo punkto redakcijai, joje nustatyta, jog pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija (b. l. 41, 43). Pareiškėjas sutiko su atsakymuose išdėstytais motyvais ir argumentais, pateiktų atsakymų pareiškėjas nustatyta tvarka ir terminais neskundė. Pareiškėjas nepateikė rašytinio prašymo dėl 2016 m. gruodžio 12 d. nuvedimo paskambinti, kaip kad rašė 2016 m. gruodžio 7 ir 8 dienomis, o tik savo 2016 m. gruodžio 12 d. rašytiniame prašyme akcentavo ir reikalavo vaizdo skambučio.
Taigi pareiškėjas turėjo galimybę bendrauti su artimaisiais, ši jo teisė nebuvo suvaržyta, todėl negali būti pripažinta, kad negalėdamas bendrauti internetine telefonija pareiškėjas neteko galimybės bendrauti su artimaisiais, todėl patyrė dvasinius ir miego sutrikimus. Juo labiau, iš pateiktos asmens sveikatos istorijos (b. l. 7-37) matyti, kad pareiškėjas 2016 m. gruodžio 12 d. skundėsi tik sloga (b. l. 37). Be to, pareiškėjas nurodytu laiku Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo tik keletą dienų, todėl Šiaulių tardymo izoliatorius negali būti atsakingas už tai, kad pareiškėjas ilgą laiką nesimatė su dukra. Taip pat duomenų, kad tomis dienomis pareiškėjui būtų ribojami pokalbiai telefonu, nėra. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats pareiškėjas.
Atkreiptinas dėmesys, kad kaip atsiliepime nurodė Šiaulių tardymo izoliatorius, siekiant įgyvendinti minėtų normų nuostatų pakeitimus, yra vertinamos tardymo izoliatorių (bendrai) techninės galimybės, rengiama naudojimosi internetine telefonija tvarka, jos organizavimo ir priežiūros taisyklės, sprendžiamas klausimas dėl internetinės telefonijos sistemos įdiegimo visuose tardymo izoliatoriuose ir pataisos namuose, ne tik Šiaulių tardymo izoliatoriuje, siekiant visiems suimtiesiems (nuteistiesiems) sudaryti vienodas sąlygas dėl teisės pasinaudoti ir internetinės telefonijos galimybėmis. Atkreipė dėmesį, kad internetinės telefonijos sistemai įdiegti reikalingas viešasis pirkimas, t. y. perkančiosios organizacijos atliekamas ir Viešųjų pirkimų įstatymu reglamentuojamas prekių, paslaugų ar darbų pirkimas, kurio tikslas – sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį. Taigi, Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateikti paaiškinimai patvirtina, kad procesas dėl internetinės telefonijos įdiegimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra pradėtas ir darbus užbaigus Šiaulių tardymo izoliatoriuje bus galima naudotis internetine telefonija.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad Šiaulių tardymo izoliatorius neatliko teisei priešingų veikų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo Dariaus Bučo skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstus.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.