Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Iš Atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraščio išrašo matyti, kad pareiškėjas disponuoja pakankamai didelėmis piniginių lėšų sumomis, kurias pagal savo nuožiūrą išleidžia pataisos įstaigos parduotuvėje. Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, todėl nėra jokio pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimą.

Bylos šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 str.).

Ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš Vilniaus PN neveikimo, pareiškėjui neužtikrinant galimybės nuo 2016 m. balandžio 1 d. naudotis internetine telefonija.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. birželio 8 d. Vilniaus PN pateikė prašymą leisti bendrauti su motina internetinės telefonijos pagalba. Vilniaus PN 2016 m. liepos 1 d. raštu Nr. 42-863(1) paaiškino skambinimo kitiems asmenims ir kalbėjimo telefonu tvarką, teigė, kad šiuo metu yra vertinamos pataisos įstaigų techninės galimybės, rengiama naudojimosi internetine telefonija tvarka, jos organizavimo ir priežiūros taisyklės, todėl ši paslauga pataisos įstaigose šiuo metu neteikiama (b. l. 26).

Pareiškėjas, nesutikdamas su pateiktu atsakymu, 2016 m. liepos 21 d. pateikė skundą Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris 2016 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. 2S-4262 paaiškino, kad Vilniaus PN pareigūnai, nesuteikdami teisės pasinaudoti internetine telefonija, pareiškėjo teisių nepažeidė, pažymėjo, kad ši paslauga Vilniaus PN bus mokama, paslaugos tiekėjams nustačius atitinkamus skambučių ir kalbėjimo internetine telefonija tarifus (b. l. 27-28).

Pareiškėjo teigimu, neturtinė žala atsirado dėl to, kad jo teisė nuo 2016 m. balandžio 1 d. paskambinti internetine telefonija ignoruojama, internetinė telefonija nemokama, todėl galėtų realizuoti savo teisę bendrauti su artimaisiais.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (LVAT bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Nuteistųjų teisė paskambinti telefonu įtvirtinta Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Skambinimo dažnumą nustato šio Kodekso 55, 73, 74, 75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai. Pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu, jeigu to prašo nuteistasis dėl svarbių aplinkybių (1 dalis); nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti, pasirenka nuteistasis. Telefoninių pokalbių išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis (2 dalis); skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (5 dalis).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punkte, galiojusiame iki 2016 m. balandžio 1 d., buvo nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos paskambinti telefonu. 2016 m. kovo 29 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-107, įsigaliojusiu 2016 m. balandžio 1 d., pakeistas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punktas įtvirtinant, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija.

Iš aptarto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad pataisos įstaigos direktoriui yra nustatyta pareiga užtikrinti nuteistiesiems sąlygas paskambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Nuteistųjų teisei paskambinti telefonu nuo 2016 m. balandžio 1 d. prilygintas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Tai yra aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog skambinimas internetine telefonija prilygsta trumpalaikiam pasimatymui. Nuteistųjų teisė į trumpalaikius pasimatymus reglamentuojama Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnyje, o detalizuota Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XVI skyriuje, kai tuo tarpu nuteistųjų skambinimas ir kalbėjimas telefonu įtvirtintas XIX skyriuje, apimančiame ir 124 šių taisyklių punktą. Pareiškėjas be jokio pagrindo sutapatina naudojimąsi internetine telefonija su trumpalaikiu pasimatymu.

Pareiškėjo teigimu, internetinė telefonija nemokama, todėl galėtų realizuoti savo teisę bendrauti su artimaisiais.

Kaip minėta, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punkte nustatyta, kad skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Remiantis Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio 2 dalimi, nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. <...>. Telefoninių pokalbių išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia teigti, kad skambinimas telefonu yra mokamas, o atitinkamai skambinimą ir kalbėjimą internetine telefonija prilyginus skambinimui ir kalbėjimui telefonu, darytina išvada, kad skambinimas internetine telefonija taip pat yra mokamas.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas priskirtas drausmės grupei, todėl jis turi teisę du kartus per mėnesį paskambinti telefonu (Bausmių vykdymo kodekso 75 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Į bylą pateikta pareiškėjo telefoninių pokalbių apskaitos kortelė patvirtina, kad pareiškėjas šia teise pasinaudojo, t. y. du kartus per mėnesį skambino telefonu (b. l. 15-17), šią aplinkybę patvirtino savo parašu. Iš atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraščio matyti, kad pareiškėjas 2016 m. sausio – birželio mėnesiais gavo pašalpą, išmoką, taip pat į jo asmeninę sąskaitą artimieji reguliariai perveda pinigines lėšas, todėl nėra objektyvaus pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad dėl sunkios turtinės padėties jam sunku įsigyti skambinimo kortelę, kuri kainuoja 2,90 Eur.

Atsakovės atstovas nurodo, kad patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas, kurios yra priteistinos iš pareiškėjo. Bylinėjimosi išlaidas sudaro prie atsiliepimo pridėtų dokumentų kopijos – viso 5 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 p., bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas nustatytinas 0,06 euro.