Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-202-513/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-03-09
Bylos Nr.: e2A-202-513/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-08667-2021-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Irma Čuchraj
Ieškovas: „Swedbank P&C Insurance“ AS
Atsakovas: individualiai įmonei A
Trečiasis asmuo: V. P.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-202-513/2023 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08667-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.10.9; 3.1.7.11; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „Swedbank P&C Insurance“ SE AS Lietuvos filialo ieškinį atsakovei individualiai įmonei A. Z. firmai dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, trečiasis asmuo V. P.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Swedbank P&C Insurance“ SE AS Lietuvos filialas ieškiniu prašė iš atsakovės IĮ A. Z. firmos priteisti 771,66 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.

3. Teismas nustatė, kad 2020 m. spalio 19 d. buvo aplietas trečiajam asmeniui V. P. (prieš tai byloje dalyvavusiai kaip liudytoja) nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas gyventojų turto draudimu Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filiale (sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Gyventojų turto draudimo sertifikate nurodyta, kad bute 2016 metais buvo atlikti renovacijos darbai. Buto draudimo laikotarpis nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. Virš aplieto buto yra atsakovei IĮ A. Z. firmai nuosavybės teise priklausantis butas (duomenys neskelbtini). 2020 m. lapkričio 3 d. surašytas sunaikinto, sugadinto turto – buto apžiūrėjimo aktas Nr. TUK30184, kuriame užfiksuoti buto grindų ir lubų sugadinimai, atsiradę galbūt dėl užliejimo iš aukščiau virš jo esančio buto, akte taip pat nurodyta, kad paskutinė bute daryto remonto data – 2018 m., pateiktose buto foto nuotraukose matyti grindų dangos pakitimai: grindų laminatas nelygus ir pakilęs, ant grindų taip pat matoma išdžiūvusi didelė gelsva dėmė, lubose ties apšvietimo lempute taip pat matoma gelsva dėmė. Įvertinus butui padarytą žalą ieškovės partneriai 2020 m. balandžio mėnesio kainomis sudarė buto remonto lokalinę sąmatą, kurioje nurodyta remonto darbų kaina 1 144,89 Eur, nusidėvėjimas įvertintas 80,11 Eur, o frančizė 57 Eur, iš viso 1 007,38 Eur. Šią sumą ieškovas 2020 m. lapkričio 12 d. išmokėjo turtui padarytai žalai atlyginti. Ieškovas 2021 m. gegužės 3 d. raštu kreipėsi į atsakovę informuodamas apie butui, esančiam (duomenys neskelbtini), padarytą žalą ir remdamasis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi pareikalavo ją atlyginti, t. y. per 15 darbo dienų sumokėti 791,28 Eur žalos atlyginimą. Atsakovė 2021 m. gegužės 7 d. pateikė atsakymą, kuriuo su ieškovo reikalavimu dėl žalos atlyginimo nesutiko. DNSB (duomenys neskelbtini) namo pirmininkė 2021 m. rugsėjo 29 d. raštu nurodė, kad į 2020 m. lapkričio 17 d. paklausimą Nr. TUK30184 dėl įvykio (duomenys neskelbtini), kreipimųsi iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų nebuvo gauta, bendros namo inžinerinės įrangos avarijų nebuvo fiksuota. Teismas nustatė, kad atsakovei priklausančiose patalpose remonto darbai vyko nuo 2020 m. vasario 4 d. iki 2020 m. spalio 6 d.

4. Teismas nurodė, kad CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Ieškovės ir atsakovės sutartiniai santykiai nesieja, todėl atsakovei gali būti taikoma deliktinė atsakomybė CK 6.245 straipsnio 4 dalies pagrindu. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Teismas pažymėjo, kad šioje teisės normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės, tačiau kitas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos – privalo įrodyti ieškovė.

5. Teismas nurodė, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju neteisėti asmens veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Jeigu užliejimas įvyko dėl priežasties, nesusijusios su nurodytais trūkumais, statinių ar įrenginių savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju vanduo teka iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Teismas taip pat nurodė, kad vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą, turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius.

6. Atsakovei argumentuojant, kad įvykis turėjo būti pripažintas nedraudžiamuoju, kadangi pagal AB „Swedbank“ Gyventojų turto draudimo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. gegužės 25 d.) nuostatas nuomojamam turtui draudimo apsauga negalėjo būti taikoma, teismas pažymėjo, jog teismų praktikoje suformuluota nuostata, jog draudikas neįgyja reikalavimo teisės į kaltą asmenį ta apimtimi, kuria išmokėjo draudimo išmoką, buvus teisiniam pagrindui jos nemokėti arba sumažinti, turi būti suprantama kaip įpareigojanti įvertinti deliktinės civilinės atsakomybės normose įtvirtintus teisinius pagrindus, pavyzdžiui, išvardytus CK 6.253 straipsnyje, 6.282 straipsnio 1 dalyje, neatlyginti padarytos žalos ar sumažinti jos atlyginimą. Jei tokių pagrindų nėra, vien tik draudimo teisės normose ar draudimo sutartyje nustatyti pagrindai nemokėti draudimo išmokos neatleidžia žalą padariusio asmens nuo prievolės atlyginti draudikui išlaidas, kurias šis patyrė dėl to, kad, išmokėdamas draudimo išmoką, atlygino žalą nukentėjusiajam. Be to, teismų praktikoje akcentuojama ne draudimo sutarties sąlygų tikslaus laikymosi svarba, bet aplinkybių, kurios lemia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę, jos apimtį, svarba. Tinkamai nustačius civilinės atsakomybės, kilusios dėl draudžiamuoju įvykiu padarytos žalos, sąlygas, draudikui išmokėjus nepagrįstai didelę draudimo išmoką, žalą padaręs asmuo nėra įpareigojamas atlyginti daugiau nei jo padaryta žala.

7. Teismas pažymėjo, kad ieškovas atsakovės kaltę įrodinėjo remdamasis trečiojo asmens V. P. nurodytomis aplinkybėmis apie įvykį, sunaikinto – apgadinto turto apžiūrėjimo aktu, kuris surašytas iš V. P. paaiškinimų, susirašinėjimu su butą administruojančios bendrijos pirmininke, kurios rašte nurodyta, jog įvykio laikotarpiu informacijos apie bendros namo inžinerinės įrangos avarijas ar kitos su ginčo butu susijusios informacijos nebuvo gauta. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių patalpų užliejimo židinio vietą buvusią atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute, ieškovė nepateikė.

8. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė foto nuotraukų, kurios galėtų patvirtinti nukentėjusio buto būklę iki įvykio, sudarant draudimo sutartį buto nuotraukų taip pat nereikalaujama, turtas nėra apžiūrimas, o bute jo savininkė nuolat negyvena, atvyko į butą po 2 savaičių ir pamatė balą prie spintos bei aptaškytą šviestuvą. Užlipusi į virš jos buto esantį atsakovės butą pasikvietė ten buvusius darbininkus, po kurio laiko atvykusi į butą pamatė, kad pabrinkęs parketas ir pranešė draudėjui, kurio atstovai po kelių dienų atvyko į butą ir tik tada atstūmus spintą pamatė išdžiūvusią dėmę. Tačiau į atsakovės butą draudiko atstovai nepateko, tikslios trečiojo asmens buto užliejimo židinio vietos nenustatė, o atsakovė tvirtino, kad apie įvykį sužinojo tik maždaug po pusės metų, gavusi laišką iš ieškovės dėl žalos atlyginimo. Be to, atsakovės bute įrengtos administracinės patalpos, nuolat būna darbuotojų, bute buvo atliktas remontas, visi įrenginiai ar konstrukcijos, galėję sukelti trečiojo asmens patalpų apipylimą buvo tvarkingi. 2019 m. lapkričio 3 d. surašant sunaikinto – apgadinto turto aktą, apipiltų patalpų savininkė pati nedalyvavo, o apipylimo priežastis ar vandens dėmės akte nenurodytos.

9. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė duomenų, jog dėl nurodyto įvykio buvo imtasi visų reikiamų priemonių užliejimo židiniui nustatyti arba kad avarijos dieną ar surašant sunaikinto – apgadinto turto aktą ir apžiūrint patalpas buvo bandoma susisiekti su atsakove, ar vėliau siekiama pakartotinai patekti į jai priklausantį butą, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės žalos šaltiniui nustatyti. Ieškovas ikiteismine tvarka nesiaiškino patalpų užliejimo vandeniu priežasčių ir už padarytą žalą atsakingų asmenų, nepateikė teismui duomenų, kad kreipėsi į asmenis, kompetentingus nustatyti užpylimo židinį, šalys nepasinaudojo teismo siūlymu atlikti ekspertizę. Taip pat nepateikta duomenų, kad atsakovei priklausančiame bute būtų netinkamai eksploatuojami vandens ar kiti įrenginiai, kurie būtų galėję tapti žalos priežastimi, juo labiau, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog remonto darbai atsakovei priklausančiose patalpose buvo atlikti iki ieškovo nurodyto įvykio. Teismas pažymėjo, kad pateiktos nuotraukos taip pat neįrodo tiesioginio priežastinio ryšio tarp atsakovės atliktų remonto darbų ir ieškovo įrodinėjamos žalos, kadangi jos fiksuoja tik aplink šviestuvą esančias rusvas dėmes ir išdžiūvusią vandens dėmę po spinta. Byloje pateiktose nuotraukose vandens pratekėjimo šaltinis neužfiksuotas, lubose esantis šviestuvas yra pakankamai nutolęs nuo spintos, trečiasis asmuo paaiškino, kad ant šviestuvo esančias dėmes lengvai nuvalė.

10. Teismas konstatavo, jog ieškovas būdamas profesionaliai veikiantis draudimo ir žalų sureguliavimo srityje asmuo, atstovaujamas profesionalių teisininkų, jokių konkrečių įrodymų, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovei priklausančių patalpų, nepateikė, įvykio aplinkybių tyrimo tinkamai neatliko, o vien aplinkybė, kad atsakovei priklausantis butas yra virš aplieto buto, neįrodo, jog buto užliejimo židinio vieta yra atsakovės bute.

11. Teismas nurodė, kad atsakovė byloje patyrė 1 780 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, todėl priteisė iš ieškovo jų atlyginimą atsakovei. Taip pat teismas nurodė, kad šioje byloje patyrė 17,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir priteisė jų atlyginimą valstybės biudžetui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

12. Ieškovas „Swedbank P&C Insurance“ SE AS Lietuvos filialas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimą, ginčą išspręsti iš esmės ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

13. Nurodo, kad 2020 m. spalio 19 d. buvo aplietas ieškovo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis V. P. Ieškovas aplieto buto savininkei išmokėjo 1 007,38 Eur draudimo išmoką taip atlygindamas padarytą žalą ir regreso tvarka įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš kaltų asmenų, t. y. atsakovės, kuriai nuosavybės teise priklauso tiesiai virš nukentėjusio buto esantis butas, adresu (duomenys neskelbtini). Reikalavimų suma sudaro 771,66 Eur, kuri apskaičiuota iš remonto darbų sąmatoje nurodytos tiesioginių statinio statybos išlaidų sumos (848,28 Eur) atėmus taikytiną nusidėvėjimą medžiagoms (19,62 Eur) bei besąlyginės išskaitos sumą (57 Eur).

Žemesnės instancijos teismas

14. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog byloje nebuvo įrodyta, kad atsakomybė už padarytą žalą tenka būtent atsakovei, nes byloje nesiekė nustatyti labiausiai tikėtinos užliejimo židinio buvimo vietos, išvadas teismas grindė ne civiliniam procesui taikoma tikėtinumo taisykle ir nepagrįstai nustatė per didelius įrodinėjimo reikalavimus ieškovui, netinkamai vertino byloje esančių įrodymų visumą ir nepagrįstai sprendė, jog užliejimo židinio buvimo vieta nėra įrodyta. Pažymi, jog byloje buvo neginčijamai nustatyta, jog nukentėjęs butas yra antrajame daugiabučio namo aukšte, o virš šio buto yra atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas, taip pat nustatytas buto apliejimo faktas, t. y. nukentėjusio buto nuotraukose matoma lubose ties apšvietimo lempute esanti gelsva dėmė, mačiusi šlapią dėmę lubose paliudijo ir V. P. 2022 m. gegužės 4 d. teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja. Ši aplinkybė nėra neigiama ir pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nukentėjęs butas buvo aplietas, o tai suponuoja pagrįstą išvadą, jog aplieta buvo iš viršaus.

15. Be to, virš nukentėjusio buto yra bendrojo naudojimo objektai, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantys visiems butų savininkams (vamzdynai, stogas, bendrosios namo konstrukcijos ir pan.), arba privačios nuosavybės teise priklausantys butai. Daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkė 2021 m. rugsėjo 29 d. elektroniniu laišku nurodė, jog ginčui aktualiu laikotarpiu avarijų bendrojo naudojimo inžinerinėse sistemose nebuvo fiksuota.

16. Mano, kad atsakovės teiginys, jog vanduo galėjo skverbtis iš bendrojo naudojimo vamzdyno, yra nepagrįstas, nes ginčo atveju vyko vienkartinis vandens išsiliejimas. Jei bendrojo naudojimo vamzdynas būtų buvęs nesandarus, užliejimai būtų kartojęsi tol, kol šis defektas būtų pašalintas. Apie tokių darbų atlikimą neabejotinai būtų žinoma namo bendrijos pirmininkei. Savo teiginio, kad namo perdangos yra karkasinės, todėl drėgmė galėjo prasiskverbti iš bet kur: per stogą, stogo plėvelę, bendrąsias konstrukcijas ar kt., atsakovė taip pat nepagrindė jokiais įrodymais, nepateikė įrodymų nei kad daugiabučio namo perdangos yra karkasinės, nei kad tarp nukentėjusio buto ir atsakovei priklausančio buto esančioje perdangoje yra įrengti kokie nors vamzdžiai ar kiti vandens šaltiniai ar vyksta kondensacija. Taip pat jokiais įrodymais nepagrįsta atsakovės kelta versija, kad butas galėjo būti aplietas trečiojo asmens nuomininkams netinkamai naudojant buities prietaisus, skalbyklę, šaldytuvą. Tokiu atveju neįmanoma, kad lubas būtų sugadinęs iš skalbyklės ant grindų išsiliejęs vanduo.

17. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia pagrįstai konstatuoti, jog užliejimo židinio vieta nebuvo bendrojo naudojimo objekte. Vadinasi, ji buvo viename iš privačios nuosavybės teise priklausančių butų. Butų, esančių daugiabučiuose namuose, apliejimo atveju visuomet labiausiai tikėtina užliejimo židinio vieta yra tiesiogiai virš nukentėjusio buto esantis butas, ypač kai išsiliejusio vandens kiekis nėra itin didelis, nes nedidelis vandens kiekis negali nukeliauti itin tolimo atstumo. Taigi vien ši aplinkybė leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog užliejimo židinio vieta buvo būtent atsakovei priklausančiame bute. Be to, ginčo įvykio metu atsakovei priklausančiame bute buvo atliekami remonto darbai, juos atliko ne atsakovės darbuotojai, todėl tikėtina, kad tiksli vandens išsiliejimo priežastis galėjo būti nežinoma ir pačiai atsakovei, užliejimo židinio vieta galėjo būti paslėpta po naujai įrengtomis grindimis. Atsakovės pateiktas 2020 m. spalio 6 d. atliktų darbų aktas įrodo, kad tuo metu dar nebuvo atlikti plytelių dangos įrengimo darbai, todėl atitinkamai tuo metu negalėjo būti baigti ir santechnikos įrengimo darbai. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ginčo įvykio metu visi jos buto remonto darbai buvo atlikti ir užbaigti, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti tokią aplinkybę, juo labiau, kad pati V. P., davusi priesaiką teisme paliudijo po apliejimo nuėjusi į atsakovės butą ir mačiusi, kad jame remonto darbai nebuvo visiškai baigti, o po įvykio ieškovo atstovai nesėkmingai bandė patekti į atsakovės butą, iš padarytų nuotraukų matyti, kad tuo metu dar nebuvo įrengti lauko durų apvadai, neįrengtas durų skambutis, matomas iš atsakovės buto išvestas elektros laidas, kuris nebuvo įjungtas į elektros skydinę. Dėl to nepagrįsti ir pirmosios instancijos teismo teiginiai, jog ikiteismine tvarka nebuvo bandoma išsiaiškinti užliejimo židinio buvimo vietos.

18. Argumentuoja, kad tokio pobūdžio bylose ieškovas neprivalo įrodinėti dėl kokios priežasties užpylimo atveju vanduo teka iš atsakovo buto, jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai, tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas privalėjo nustatyti ir pateikti teismui duomenis apie tikslią buto užliejimo židinio vietą ir avarijos priežastis. Taigi, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką ir netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą byloje.

19. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo nesivadovauti kaip liudytoja apklaustos nukentėjusio buto savininkės parodymais, ypač, kai byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių jais abejoti. Liudytojo parodymai yra tinkama ir CPK leistina įrodinėjimo priemonė, kuri neturėtų būti paneigiama ar atmetama remiantis vien deklaratyviomis abejonėmis. Liudytoja parodė, kad paskutinis nukentėjusio buto remontas buvo atliktas 2018 metais, jis buvo naujai suremontuotas ir paruoštas nuomoti, iki ginčo įvykio buto lubos ir grindų danga nebuvo apgadinta, o nuotraukose buvo pažymėtos lubų ir grindų sugadinimo vietos, šviestuvas įrengtas tiesiai virš sugadintų grindų vietos.

Atsiliepimas

20. Atsakovė individuali įmonė A. Z. firma atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

21. Argumentuoja, kad įvykis nebuvo draudžiamasis, draudėja nuslėpė nuo draudiko esminę informaciją, jog butas bus nuomojamas ir draudikas nebuvo prisiėmęs tokios draudimo rizikos, todėl buvo pagrindas draudimo išmoką iš esmės mažinti arba iš viso nemokėti. Draudėja pati yra atsakinga už kilusią žalą, nes vykdydama komercinę buto nuomos veiklą tinkamai jo neprižiūrėjo, o iš ieškinio ir prie jo pridėtų priedų negalima daryti vienareikšmės išvados, kad žala buvo padaryta nurodytu laiku ir kad ją padarė būtent atsakovė. Draudikas rėmėsi žalos dydžio nustatymo dokumentais, kurie nepagrindžia ir patikimai neįrodo realių nuostolių dydžio. Vien tai, kad bendrija nefiksavo pastato inžinerinių sistemų avarijų, savaime nereiškia, kad neaiškios kilmės skystis ant ieškinyje nurodomo buto grindų atsirado būtent iš atsakovės buto. Draudikas nesielgė apdairiai ir rūpestingai sureguliuodamas žalą bei išmokėdamas draudimo išmoką ir esant daugybei abejonių dėl žalos priežasties, įvykio laiko, priežastinio ryšio ir kitų aplinkybių bei nebesant galimybės objektyviai įvertinti įvykio aplinkybių, nes apie tariamą įvykį pranešta praėjus tik daugiau kaip pusei metų, ieškovas turi prisiimti finansinę naštą dėl savo kliento interesų draudimo ir žalos sureguliavimo aplinkybių, nes reguliuodamas žalą nesielgė rūpestingai.

Žemesnės instancijos teismas

22. Pažymi, jog apeliantas neginčija, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias subrogacijos sąlygas. Teismas pagrįstai konstatavo, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Todėl draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog būtent ieškovas turi įrodyti neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Skirtingai nei nurodo apeliantas, pirmos instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas ir nenustatė per didelių įrodinėjimo reikalavimų ieškovui, visiškai pagrįstai konstatavo, kad vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą.

23. Pagal Gyventojų turto draudimo taisyklių (Taisyklės) Nr. 002 (2018 m. gegužės 25 d. redakcija) nuostatas jeigu numatoma draudžiamą gyventojo nekilnojamąjį turtą naudoti komerciniais tikslais – nuomos paslaugų teikimui, apie tokią aplinkybę Draudėjas privalo informuoti Draudiką prieš draudimo sutarties sudarymą, o ją sudarius – nedelsiant, nes tokia aplinkybė neišvengiamai didina riziką, dėl kurios draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos arba ją iš esmės sumažinti. Be to, Taisyklėse aiškiai nurodyta, kad draudiminė apsauga netaikoma Turtą naudojant komercinei veiklai – turtą naudojant nuomos paslaugoms. Pagal šias nuostatas gyventojo buto nuoma yra priskiriama komercinei veiklai, kuri pripažįstama nedraudžiamuoju įvykiu ir tokiam tikslui (turto naudojimas komercijai, nuomos paslaugoms ir pan.) pagal Taisykles objektai nedraudžiami. 2022 m. gegužės 4 d. teismo posėdžio metu V. P. nurodė, jog ji bute nuolatos negyveno ir butą nuomojo, o apie šią aplinkybę ieškovas sužinojo tik civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu. Ši aplinkybė neginčijamai patvirtina, kad prieš sudarydamas draudimo sutartį draudėjas neatskleidė esminių aplinkybių apie ketinamą vykdyti nuomos veiklą draudžiamame objekte, o draudikas neturėdamas šios esminės informacijos tokios rizikos neapsiėmė drausti. Todėl įvykis negali būti pripažintas draudžiamuoju ir draudikas neįgijo subrogacijos teisės.

24. Draudikas turėjo rūpestingai išnagrinėti žalos sureguliavimo bylą, tačiau to nepadarė, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo reikalavimas grindžiamas iš esmės tik nukentėjusio buto savininkės, kuri draudimo sutarties sudarymo metu neatskleidė esminių aplinkybių, paaiškinimais, kurie neįrodo, kad dėl žalos kalta būtent atsakovė. Ieškovui žalos administravimo paslaugas teikianti įmonė UAB „Smart claims“, surašydama 2022 m. lapkričio 3 d. apžiūros aktą, neapsilankė atsakovės bute nei draudiminio įvykio metu, nei vėliau. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas ikiteismine tvarka nesiaiškino patalpų užliejimo vandeniu priežasčių ir už padarytą žalą atsakingų asmenų, nepateikė teismui duomenų, kad kreipėsi į asmenis, kompetentingus nustatyti užpylimo židinį, nepateikė informacijos, ar tuo metu name nevyko kiti darbai, kurie galėtų būti susiję su įvykusia avarija bute. Apeliantas ydingai interpretuoja pirmos instancijos teismo padarytas išvadas, t. y. apeliantas nepagrįstai savo apeliaciniame skunde teigia, kad pirmos instancijos teismas neva konstatavo, jog yra nustatytas buto užliejimo iš atsakovės buto faktas. Priešingai, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tarp šalių kyla ginčas dėl už padarytą žalą atsakingo asmens, ir laikė neįrodyta, kad butas užlietas būtent ir atsakovės buto.

25. Teigia, kad joks vandens nutekėjimas atsakovės bute neįvyko, nes priešingu atveju būtų atsiradę ir likę vandens poveikio patalpoms požymių. Be to, atsakovės bute nėra prietaisų (šaldytuvo, skalbyklės), kurie yra potencialūs vandens ir įvairių skysčių atsiradimo šaltiniai. Šie prietaisai yra būtent toje vietoje, kur buvo aptikta išdžiūvusi po spinta skysčio dėmė su galbūt sugadinta grindų danga. Būtent ieškovas ir neįvertino, jog tarp nukentėjusio buto nuomininkų veiklos ir žalos yra priežastinis ryšys.

26. Byloje taip pat nenustatyta skysčio kilmė bei nepateikta lubų užliejimo vandeniu įrodymų. Lubų aptaškymo dėmės ir lubų užliejimo vandeniu poveikio pasekmės yra skirtingos priežasties ir pobūdžio. Lubų šviestuvą galėjo aptaškyti nuomininkai atidarydami putojantį gėrimą, imdami iš šaldytuvo kokį nors skystą maisto produktą, o buto savininkė patvirtino, kad dėmės nusivalė, tačiau ieškovas paskaičiavo, kad neva reikia suremontuoti didelį plotą buto patalpos lubų. Jeigu per lubas būtų skverbęsis vanduo, tai jis būtų neabejotinai bėgęs per visus šviestuvus ir žalos mastas būtų daug didesnis, o tokių aplinkybių nefiksuota. Dėmė po spinta taip pat galėjo būti palikta nuomininkų, trečiasis asmuo patvirtino, kad dėmė išsivalė, tačiau draudikas nutarė išmokėti draudimo išmoką už visų grindų pakeitimą, nors buvo savininkė patvirtino, kad nei dažė lubas, nei keitė grindis. Akivaizdu, kad draudikas nesiėmė veiksmų nustatyti realią žalą ir jos dydžio neįrodė.

27. Pažymi, kad nei ieškovas, nei jam žalos administravimo paslaugas teikianti įmonė, nei trečiasis asmuo nei įvykio dieną, nei per protingą terminą po įvykio nesikreipė ir nepareiškė noro patekti į atsakovės patalpas. Žala buvo fiksuojama ir reguliuojama neinformavimo atsakovės, vienašališkai, o tai neabejotinai kelia didelių abejonių Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialo nurodytų aplinkybių tikrumu ir reikalavimo pagrįstumu. Ieškovas turėjo visas galimybes bei pareigą tinkamai išsiaiškinti aplinkybes. Trečiasis asmuo, kuriam priklauso nukentėjęs butas, paaiškino, kad bent jau jai nebuvo problemų patekti į atsakovės patalpas, tačiau ji nereiškė atsakovei jokių pretenzijų dėl tariamo buto užliejimo, o aplinkybės apie jos bendravimą su nenustatytais asmenimis (darbininkais), byloje neįrodytos. Mano, kad jeigu būtų butas užlietas, tai bet kuris rūpestingas asmuo būtų siekęs išsiaiškinti savininką ir su juo nedelsiant būtų susisiekęs.

Žemesnės instancijos teismas

28. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, fiksuojančių avarijos faktą, užliejimo šaltinį, todėl padarė išvadą, kad vien deklaratyvūs teiginiai, nesant įrodymų apie fakto konstatavimą, negali patvirtinti žalos kilimo (šaltinio) vietos. Argumentuoja, kad ieškovas nepagrįstai apeliaciniu skundu reikalauja atleisti jį nuo įrodinėjimo pareigos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Teismas nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).

30. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

31. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

32. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir įrodymų vertinimu. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių ieškovo apeliacinio skundo argumentų.

33. Nustatyta, kad trečiajam asmeniui V. P. pranešus, jog 2020 m. spalio 19 d. buvo aplietas jai nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas gyventojų turto draudimu Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filiale (sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ieškovas nustatė, kad įvykio metu buvo sugadintos trečiajam asmeniui priklausančio buto lubos ir grindų danga, t. y. laminuota grindų danga nelygi ir pakilusi nuo drėgmės, taip pat matoma išdžiūvusi didelė gelsva dėmė, lubose aplink apšvietimo lemputę susidariusi gelsva dėmė. Ieškovas šį įvykį pripažino draudžiamuoju, 2020 m. lapkričio 3 d. surašė sunaikinto, sugadinto turto – buto apžiūrėjimo aktą Nr. TUK30184, kuriame užfiksavo buto grindų ir lubų sugadinimus, atsiradusius galbūt dėl užliejimo iš aukščiau virš jo esančio buto, sudarė buto remonto lokalinę sąmatą 2020 m. balandžio mėnesio kainomis, kurioje nurodyta remonto darbų kaina 1 144,89 Eur, nusidėvėjimas įvertintas 80,11 Eur, o frančizė 57 Eur, iš viso 1 007,38 Eur. Šią sumą ieškovas 2020 m. lapkričio 12 d. išmokėjo trečiajam asmeniui turtui padarytai žalai atlyginti. Ieškovas 2021 m. gegužės 3 d. raštu kreipėsi į atsakovę informuodamas apie padarytą žalą ir remdamasis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi pareikalavo 791,28 Eur žalos atlyginimo. Atsakovė 2021 m. gegužės 7 d. pateikė atsakymą, kuriuo su ieškovo reikalavimu dėl žalos atlyginimo nesutiko.

34. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojamas draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009, 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023). Todėl žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą.

35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017 pasisakė dėl teisės normų, reglamentuojančių subrogaciją, aiškinimo ir taikymo, kilus klausimui, ar draudikas turi subrogacijos teisę, jei jis draudėjui išmokėjo draudimo išmoką, atlygindamas trečiojo asmens faktiškai padarytą žalą, tačiau toks įvykis pagal draudimo sutartį gali būti pripažįstamas nedraudžiamuoju. Kasacinis teismas šioje byloje nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog įvykio, dėl kurio kilo žala, pripažinimas nedraudžiamuoju yra pagrindas netenkinti draudiko subrogacinio reikalavimo žalą padariusiam asmeniui, nes nedraudžiamieji įvykiai yra draudimo teisės normose ar draudimo sutartyje apibrėžti įvykiai, reikšmingi draudimo santykiuose, bet ne sprendžiant dėl reikalavimo teisės, perėjusios draudikui. Draudikui perėmus draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą, nepasikeičia santykių, iš kurių šios teisės kildinamos, prigimtis, todėl nesikeičia ir žalą padariusio asmens gynybos nuo reiškiamų reikalavimų atlyginti žalą pagrindai, t. y. nuo tokių reikalavimų galima gintis tik deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų nuostatomis. Taigi, į prievolę įstojus draudikui, nesikeičia nei prievolės pobūdis, nei taikytina jai teisė. Priešingas aiškinimas sudarytų pagrindą taikyti asmeniui atsakomybę net tuo atveju, kai pagal deliktinį ar sutartinį teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas jis neturėtų atsakyti žalą patyrusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-611/2020). Nurodytų išaiškinimų kasacinis teismas laikosi ir naujausioje praktikoje, kurioje konstatuota, kad aplinkybė, ar įvykis yra draudžiamasis (ar nedraudžiamasis), yra reikšminga tik tuomet, kai sprendžiamas draudėjo ir draudiko ginčas dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau ji nėra reikšminga vertinant draudiko subrogacijos pagrindu perimto galbūt atsakingam už žalą asmeniui pareikšto reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad spręsdamas dėl draudiko subrogacijos pagrindu perimto reikalavimo pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo vertinti, ar byloje įvykęs įvykis pagal draudiko ir draudėjo sudarytas draudimo sutarties sąlygas (draudimo taisykles) gali būti pripažįstamas draudžiamuoju (nedraudžiamuoju). Dėl to atsakovės argumentai, susiję su įvykio pripažinimu draudžiamuoju ar nedraudžiamuoju, pripažintini nepagrįstais ir konstatuotina, kad atsakovė nuo ieškovo (draudiko) pareikšto reikalavimo gali gintis tais pačiais argumentais, kokiais ji panaudotų gindamasi ir nuo draudėjos V. P. tiesiogiai pareikšto reikalavimo.

36. Apeliantui argumentuojant, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, taikė per didelius įrodinėjimo standartus, pažeidė įrodinėjimo taisykles, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pastatų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė be kaltės atsiranda tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryšiui, kaltei (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Taigi, jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Jeigu užliejimas įvyko dėl priežasties, nesusijusios su nurodytais trūkumais, statinių ar įrenginių savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais.

37. Asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Būtent šią ieškovo įrodinėjimo pareigą pagrįstai akcentavo pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog vandens pratekėjimo šaltinis į apdraustą trečiojo asmens butą buvo būtent iš atsakovei priklausančio buto. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

38. Nagrinėjamoje byloje pateiktos trečiajam asmeniui priklausančio buto foto nuotraukos sudaro pagrindą tikėtinai išvadai, kad butas galėjo būti aplietas vandeniu iš viršaus, t. y. aplink šviestuvą (apšvietimo lemputę) lubose matoma geltona dėmė ir vandens (skysčio) lašų žymės ant šviestuvo bei maždaug po šiuo šviestuvu esančiame nedideliame grindų plote ir po šalia esančia spinta matomos išdžiūvusio vandens (skysčio) žymės. Šias aplinkybes patvirtina ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai (2020 m. lapkričio 3 d. sunaikinto, sugadinto turto – buto apžiūrėjimo aktas Nr. TUK30184, foto nuotraukos), kaip liudytoja apklaustos buto savininkės (vėliau į bylą įtrauktos trečiuoju asmeniu) parodymai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje kilo ginčas ne dėl trečiajam asmeniui priklausančio buto užliejimo fakto, bet dėl užliejimo židinio buvimo būtent atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute ir dėl atsakovės civilinės atsakomybės už užliejimo padarinius. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai ir atsakovės argumentams, kad vien tik aplinkybė, jog atsakovei priklausantis butas yra virš aplieto buto, savaime, nesant byloje kitų įrodymų, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad užliejimo židinys buvo būtent atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute, o vien tik ieškovo spėjimo ir prielaidų šiai aplinkybei pagrįsti nepakanka.

39. Byloje yra 2021 m. rugsėjo 29 d. namą administruojančios bendrijos DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininkės raštas, kuriame nurodyta, kad į ieškovo 2020 m. lapkričio 17 d. paklausimą Nr. TUK30184 dėl įvykio (duomenys neskelbtini), kreipimųsi iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų nebuvo gauta, bendros namo inžinerinės įrangos avarijų nebuvo fiksuota. Taigi, namo administratorė neturi jokios informacijos apie 2020 m. spalio 19 d. įvykusį įvykį, minėtu laikotarpiu name nebuvo užfiksuota jokių bendrojo naudojimo objektų ir / ar įrangos gedimų / avarijų, nebuvo gauta jokių namo gyventojų / butų savininkų ar naudotojų pranešimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų ir / ar įrangos gedimų / avarijų. Taip pat byloje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu name būtų atliekami kokie nors bendrojo naudojimo objektų ir / ar įrangos remonto darbai. Apeliantas, argumentuodamas, kad už žalą atsakinga atsakovė, remiasi šiuo namo bendrijos pirmininkės atsakymu teigdamas, kad nesant duomenų dėl bendrojo naudojimo objektų gedimų, avarijų, logiška išvada, kad vanduo prasiskverbė iš privačios nuosavybės objekto – virš užlieto buto esančio atsakovei priklausančio buto. Ieškovas taip pat savo reikalavimą grindžia 2020 m. lapkričio 3 d. sunaikinto, sugadinto turto – buto apžiūrėjimo aktu Nr. TUK30184, foto nuotraukomis ir kaip liudytoja apklaustos draudėjos buto savininkės V. P. parodymais. Pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 24 d. posėdyje ji parodė, kad bute nuolat negyvena, vasaros laikotarpiu užsiima trumpalaike buto nuoma, į butą nuvyksta tik kartą per mėnesį pasiimti komunalinių paslaugų tiekėjų sąskaitų, o kai butas nėra naudojamas vandens įvadus išjungia. Liudytoja negalėjo nurodyti tikslios dienos, kada butas buvo aplietas, parodė, kad nuvykusi į butą ant grindų pamatė balą, kiek laiko buvo vanduo, nežino, aplink lempą pamatė geltoną dėmę, todėl nutarė, kad butas buvo aplietas iš viršaus. Nuėjusi į virš jos buto esantį butą rado jame remontą atliekančius darbininkus, į buto vidų nėjo, kokie konkretūs remonto darbai ten buvo atliekami, nežino, bet susiję su grindimis, su darbininkais kalbėjo tarpdury, kadangi jos bute vandens buvo nedaug, jį iššluostė, aptaškytą lempą nuvalė, manė, kad vanduo išdžius ir pretenzijų niekam nereiškė. Po kelių dienų nuvykusi į savo butą pamatė, kad laminuotos grindų dangos lentelių kraštai išsipūtė nuo drėgmės, todėl kreipėsi į draudimo bendrovę ir pranešė apie įvykį. Draudimo bendrovės atstovai dar po kelių dienų atvyko apžiūrėti jos buto, bet ji pati dirbo, dalyvauti negalėjo, todėl su draudimo atstovais bendravo jos motina. Apžiūrint butą buvo atitraukta spinta ir pastebėta, kad po ja yra didesnė vandens dėmė.

40. Kaip jau minėta, pagal kasacinio teismo praktiką užliejimo faktą iš aukščiau esančio buto turi įrodyti patalpos savininkas, šiuo atveju – jo reikalavimą perėmęs draudikas, tačiau nagrinėjamu atveju jokių pagrįstų įrodymų apie tai, jog trečiajam asmeniui priklausančio buto, esančio namo antrame aukšte, užliejimas įvyko iš atsakovės buto, esančio namo trečiame aukšte, be nukentėjusio buto savininkės V. P., kuri pati įvykio nematė, kada tiksliai ir kaip jis įvyko, nežino, byloje nėra. 2020 m. lapkričio 3 d. sunaikinto, sugadinto turto – buto apžiūrėjimo akte Nr. TUK30184 aprašyti tik bute matomi lubų ir grindų sugadinimai, atsiradę „galimai po užliejimo iš viršutinio buto“. Pažymėtina, jog pats draudikas (ieškovui žalos administravimo paslaugas teikęs atstovas), tyręs draudimo įvykio aplinkybes šiame akte pažymėjo, jog apžiūros metu į viršuje esantį butą nepateko, o ieškovo atstovas pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 4 d. posėdyje nurodė, kad nors ir turi galimybę gauti duomenis apie nekilnojamojo turto savininką, jo tiriant įvykį nesiaiškino, nes tokios pareigos neturi, be to, kad galėtų gauti duomenis apie nekilnojamojo turto savininką, tam turi turėti pagrįstą pagrindą; šiuo atveju duomenimis apie viršutinio buto savininką pasidomėjo tik tam, kad žinotų, kam išsiųsti pretenziją. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šie ieškovo atstovo paaiškinimai taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl žalos kaltininko, kadangi tiriant įvykį pats draudikas nemanė turintis pakankamą pagrindą pasidomėti virš aplieto buto esančio buto savininku ir kartu su juo aiškintis įvykio aplinkybes. Kaip minėta, namą administruojanti bendrija jokių duomenų apie šį įvykį taip pat neturi. Be to, nors 2020 m. lapkričio 3 d. sunaikinto, sugadinto turto – buto apžiūrėjimo akte Nr. TUK30184 nurodyta, kad apžiūrint butą dalyvavo jo savininkė, ji pati pirmosios instancijos teisme paliudijo, kad apžiūros metu dirbo ir apžiūrint butą dalyvavo jos motina, šią aplinkybę patvirtina ir apžiūros akte esantis ne buto savininkės, o jos motinos parašas. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žalos administravimo procedūra nebuvo atlikta itin kruopščiai siekiant nustatyti kilusios žalos priežastį ir aplinkybes ir šiuo atveju negalima daryti išvados, kad draudikas dėjo visas protingas pastangas ištirti įvykį. Tai reiškia, jog konkrečios patalpos, iš kurių buvo aplietas trečiajam asmeniui priklausantis butas, nustatytos nebuvo.

41. Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu.

42. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog konkrečiu atveju ieškovas nesiėmė priemonių nustatyti, iš kur konkrečiai į draudėjos butą pratekėjo vanduo. Žalos tyrimo metu nebuvo bandoma nustatyti žalos šaltinio, ieškovo į bylą pateiktas aktas surašytas tik iš draudėjos žodžių. Ieškovas nesiėmė priemonių, kad būtų betarpiškai patikrintas atsakovei priklausantis butas. Atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovas yra juridinis asmuo, profesionalus verslininkas, veikiantis draudimo srityje, kuris turėjo visas sąlygas ir galimybes tinkamai įgyvendinti savo teisės gynimą teisme.

43. Įvertinęs byloje surinktus, ištirtus ir įvertintus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė atsakovės atsakomybės sąlygų – atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jos kaltės bei priežastinio ryšio tarp veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos, t. y. neįrodė aplinkybės, kad trečiajam asmeniui priklausantis butas aplietas iš atsakovei priklausančio buto. Nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017). Nagrinėjamu atveju byloje nėra pakankamai duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad žalą sukėlęs įvykis buvo atsakovės bute, todėl, nenustačius šios aplinkybės, kad būtent atsakovė yra atsakingas subjektas, nėra pagrindo spręsti dėl atsakovės deliktinės atsakomybės taikymo. Būtent tai ir konstatavo pirmosios instancijos teismas.

44. Atsižvelgdamas į atsakovo apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312–314, 320 straipsniai).

45. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai analizavo byloje esančią medžiagą ir vertino visus byloje esančius įrodymus. Apeliantas iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodo pagrįstų teisinių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, jo teigimu, neteisėtas ir nepagrįstas, o tai, kad faktines bylos aplinkybes interpretuoja kitaip, nei jas nustatė ir vertino bylą išnagrinėjęs teismas, nesudaro teisinio pagrindo ginčijamą sprendimą panaikinti ar pakeisti. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis), juo labiau, kad šios išvados padarytos tinkamai aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas ir nenukrypstant nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).

46. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovo ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Vien ieškovo subjektyvus bylos medžiagos vertinimas ir kritika nesudaro pagrindo priešingoms, nei pirmosios instancijos teismo, išvadoms. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, o apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartoja, taip pat ir šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

49. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.

50. Atsakovė pateikė įrodymus, kad už advokato teisines paslaugas rengiant atsliepimą į apeliacinį skundą patyrė 1 560 Eur išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išlaidos pagrįstos, protingo dydžio, patirtos realiai, neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl atsakovei priteistinos iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovės individualios įmonės A. Z. firmos naudai 1 560 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovo „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialo.

Teisėja Irma Čuchraj