Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:

nedalyvaujant nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. M. skundą dėl Lietuvos transporto saugos administracijos 2024 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. VKTI-ANR-N-365-2024 administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. (toliau ir – pareiškėjas) Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau ir – Institucija) 2024 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. VKTI-ANR-N-365-2024 (toliau ir – nutarimas; skundžiamas nutarimas) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 463 straipsnio 1 dalį 850 Eur dydžio bauda už tai, kad (duomenys neskelbtini), įvažiavo ir važiavo mokamu magistraliniu keliu „A5“, transporto priemone „Volkswagen Crafter“ (N1 kategorija), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesumokėjęs transporto priemonių savininkams ar valdytojams nustatyto mokesčio už naudojimąsi keliais. Šiuo nutarimu pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Tokiai veiksmais V. M. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Kauno apylinės teismo Kėdainių rūmams pateiktu skundu ir teismo posėdžio metu pareiškėjas nesutiko su skundžiamu nutarimu. Nurodė, kad kelių mokesčius privalo mokėti automobilio savininkas, kuris yra jo buvusi darbovietė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „T. v. g.“. Įvykio metu automobiliu važiavo 6 asmenys darbo reikalais. Prašo panaikinti jam skirtą baudą arba ją sumažinti. Patvirtino, kad įvykio metu transporto priemonę vairavo jis. Jo šeima gyvena Lietuvoje, turi nepilnametę dukrą. Šiuo metu gyvena iš santaupų, ieško darbo.

Lietuvos transporto saugos administracija atsiliepimo pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo sprendimą dėl apelianto skundo priimti savo nuožiūra. Vadovaujantis Vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2007 m. kovo 23 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo Nr. 3-97 „Dėl elektroninių vinječių reikalavimų, naudojimo, tikslinimo ir perkėlimo kitai transporto priemonei tvarkos aprašo patvirtinimo“ 11 punkto nuostatomis „Kelių naudotojai, prieš įvažiuodami į mokamus magistralinių kelių ruožus, privalo turėti galiojančią elektroninę vinjetę“. Vairuotojas, žinodamas, kur važiuos išsinuomotu automobiliu, turi pasirūpinti, kad turėtų galiojančią vinjetę prieš įvažiuojant į mokamą kelią arba rinktis tokį maršrutą, kad nebūtų važiuojama mokamais keliais.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai. Institucija pateikė prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Liudytojas I. P. parodė, kad V. M. buvo jų įmonės, t. y. UAB „T. v. g.“ darbuotojas. 2023 m. rugpjūčio 13 d. V. M. vairavo automobilį, kurį UAB „T. v. g.“ nuomojosi iš UAB „T. v.“. Jų įmonėje įprasta praktika yra tai, kad kelių mokesčio vinjetę nusiperka vairuotojai už įmonės pinigus.

Liudytojas Ž. R. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) atstovas. Automobilis „Volkswagen Crafter“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išnuomotas UAB „T. v. g.“.

Liudytoja M. M. parodė, kad ji dirba UAB „T. v. g.“. V. M. 2023 m. rugpjūčio 13 d. buvo šios įmonės darbuotojas. Kelių mokestį moka patys vairuotojai.

Vadovaujantis ANK 641 straipsniu, teismas nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Administracinio nusižengimo byloje nėra ginčo, jog V. M., būdamas UAB „T. v. g.“ darbuotoju, 2023 m. rugpjūčio 13 d., 19 val. 23 min., (duomenys neskelbtini), įvažiavo ir važiavo mokamu magistraliniu keliu „A5“, transporto priemone „Volkswagen Crafter“ (N1 kategorija), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri priklausė pareiškėjo darbdaviui, nesumokėjęs transporto priemonių savininkams ar valdytojams nustatyto mokesčio už naudojimąsi magistraliniais keliais. Administracine tvarka nubausto asmens V. M. skundu yra keliamas jo kaltės dėl administracinio nusižengimo padarymo klausimas, teigiant, kad šiuo atveju kelių mokesčio sumokėjimu turėjo rūpintis darbdavys, o to nepadarius, bauda skirtina ne jam, o darbdaviui.

ANK 463 straipsnio 1 dalis (galiojusi nusižengimo padarymo metu) numato administracinę atsakomybę už važiavimą mokamais valstybinės reikšmės keliais kelių transporto priemonėmis nesumokėjus kelių naudotojo mokesčio ar kelių rinkliavos, bei užtraukia baudą vairuotojams arba transporto priemonių savininkams (valdytojams) – fiziniams asmenims arba juridinių asmenų vadovams nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. Iš lingvistinės šios normos formuluotės matyti, kad už šio administracinio nusižengimo padarymą gali būti baudžiami tiek vairuotojai, tiek transporto priemonių savininkai (valdytojai), nagrinėjamu atveju, tiek darbuotojas, kuris vairavo minėtą automobilį, tiek darbdavys, kuris yra automobilio valdytojas.

ANK 463 straipsnyje nurodyta norma yra blanketinė. Šiuo atveju, institucijos teigimu, pareiškėjas padarydamas administracinį nusižengimą nesilaikė teisės normų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros finansavimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad „M2, M3, N1, N2, N3 motorinių transporto priemonių valdytojai moka kelių naudotojo mokestį už naudojimąsi keliais. Už naudojimąsi vietinės reikšmės keliais kelių naudotojo mokestis nemokamas“.

Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje matyti, kad automobilio „Volkswagen Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra uždaroji akcinė bendrovė „T. V.“, o įvykio metu šios transporto priemonės valdytojas buvo pareiškėjas, kuris, būdamas UAB „T. v. g.“ darbuotoju, vairavo šią transporto priemonę (duomenys neskelbtini). Kelių eismo taisyklių 840 punkte yra nurodytas kelios ženklas, pažymintis vietą, nuo kurios kelias yra mokamas. Teismas pažymi, kad pareiškėjas V. M., išmanydamas Kelių eismo taisykles ir žinodamas, kad įvažiuoja į mokamų magistralinių kelių atkarpas, turėjo pasirūpinti, kad būtų laikomasi anksčiau išdėstytų teisės aktų reikalavimų, ir prieš išvažiuodamas į mokamo magistralinio kelio atkarpą sumokėti kelių naudotojo mokestį.

Pažymėtina, kad pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, transporto priemonių vairuotojai turi specialų teisės aktais reglamentuojamą statusą ir privalo žinoti jiems, kaip vairuotojams, numatytas pareigas bei taikomus specialiuosius atsakomybės reikalavimus. Be to, pareiškėjui analizuojamu atveju kilus bet kokiai abejonei dėl kelių mokesčio sumokėjimo (vinjetės įsigijimo) reikalingumo, jis galėjo kreiptis į darbdavį. Taigi, V. M. turėjo ir galėjo žinoti jam, kaip vairuotojui, nustatytas atitinkamas pareigas ir taikomą atsakomybę, todėl yra pagrindas pripažinti, jog jis kaltas dėl padaryto administracinio nusižengimo. Net ir manydamas, jog kelių naudotojo mokesčio sumokėjimu rūpinasi darbdavys, pareiškėjas privalėdamas žinoti jam, kaip vairuotojui nustatytas pareigas, privalėjo asmeniškai patikrinti, ar transporto priemonė turi visus reikiamus dokumentus, o jų negavus, reikalauti juos pateikti ir tik tuomet vairuoti darbdaviui priklausančią transporto priemonę. To nepadaręs, asmuo prisiėmė galimas savo neatsakingo elgesio pasekmes, todėl vien tik jo neatsakingas požiūris į jam priskirtų darbinių funkcijų vykdymą, jo atsakomybės vertinamu atveju nepašalina.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumoje, pritartina Institucijos išvadoms dėl V. M. kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 463 straipsnio 1 dalyje. Jo kaltė yra įrodyta byloje surinktais duomenimis, kurių patikimumu ir objektyvumu teismas neturi pagrindo abejoti. Tokiu būdu, teismas sprendžia, kad pareiškėjas pagrįstai buvo patrauktas atsakomybėn pagal ANK 463 straipsnio 1 dalį.

Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija turi teisę, atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, motyvuotai paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK 34 straipsnio 6 dalis). Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015, 2AT-38-895/2019).

Teismas, įvertinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, dėl žemiau išdėstytų motyvų, yra nustatytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos taikymo sąlygos.

Teismas pažymi, kad, nagrinėjamu atveju, pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas buvo padarytas dėl nežinojimo, nesukėlė jokių pavojingų padarinių, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad pareiškėjas neturėjo tyčios vairuoti transporto priemonę nesumokėjęs kelių mokesčio. Tai leidžia vertinti padarytą pažeidimą kaip mažesnio rūšinio pavojingumo. Pareiškėjas veikė neatsargia kaltės forma, kas taipogi išskiria padarytą administracinį nusižengimą ir leidžia teigti, kas jis pasireiškia mažesniu pavojingu, be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje administracine tvarka baustas 1 kartą, neteistas, yra nedirbantis, byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas turėtų turto. Dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytų veiksmų jokia žala nekilo.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, teismas sprendžia, kad yra pagrindas šioje dalyje taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir pakeisti skundžiamą nutarimą sumažinant Institucijos paskirtą baudą bei nustatant mažesnį negu minimalų baudos dydį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Lietuvos transporto saugos administracijos 2024 m. sausio 23 d. nutarimą Nr. VKTI-ANR-N-365-2024, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, V. M. paskirtą 850 eurų baudą sumažinti iki 200 eurų.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.