- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-31
- Bylos Nr.
- e2S-574-460/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“
- Atsakovas
- J. K., N. K., M. K.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.10Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ ieškinį atsakovėms J. K., N. K. ir M. K. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Mano Būstas Neris“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašo įpareigoti atsakoves J. K., N. K. ir M. K. per 3 (tris) darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suteikti galimybes modernizaciją vykdantiems rangovams pateikti į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir į atsakovų valdomas sandėliukų patalpas ir leisti atlikti reikiamus remonto darbus, kad būtų galima įgyvendinti daugiabučio namo modernizacijos projektą; už kiekvieną praleistą teismo sprendimo nevykdymo dieną skirti atsakovams po 50,00 Eur baudą bei priteisi bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai. Teismas nusprendė įpareigoti atsakoves J. K., N. K. ir M. K. per 3 (tris) darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suteikti galimybes modernizaciją vykdantiems rangovams pateikti į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir į atsakovių valdomas dviejų sandėliukų, ant kurių durų baltais dažais pažymėtas skaičius „97“ patalpas ir leisti atlikti reikiamus remonto darbus, kad būtų galima įgyvendinti daugiabučio namo modernizacijos projektą; skirti atsakovėms J. K., N. K., ir M. K. kiekvienai po 50,00 Eur baudą už kiekvieną praleistą teismo sprendimo už akių nevykdymo dieną; priteisti iš atsakovių J. K., N. K. ir M. K. ieškovei UAB „Mano Būstas Neris“ 745,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 248,42 Eur iš kiekvienos atsakovės.
Šalies argumentai
3. Atsakovė J. K. pateikė pareikšimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Pareiškime nurodo, kad nebuvo tinkamai informuota apie bylą, ginčo bute negyvena daugiau nei 30 metų, reikalavimas įpareigoti patekti į sandėliukus faktiškai buvo įvykdytas dar rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais (iki teismo sprendimo priėmimo).
4. Atsakovė M. K. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašo sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Pareiškime nurodė, kad nebuvo tinkamai informuota apie bylą, įleisti rangovus fiziškai neturėjo ir neturi galimybių dėl sveikatos būklės, nors yra buto bendraturtė, tačiau jame negyvena daugiau nei 10 metų.
5. Atsakovės J. K. ir M. K. pateikė prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bus priimtas galutinis sprendimas sustabdyti išieškojimą vykdymo procese antstolio G. P. vykdomojoje byloje Nr. 0019/25/00084 ir antstolės D. M. vykdomojoje byloje Nr. 0012/25/00102.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartimi ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. nutartimi (dėl rašymo apsirikimo) atsakovių prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Teismas nutarė sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-28351-1040/2024, vykdymą atsakovių M. K. ir J. K., atžvilgiu iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo. Pagrindiniai teismo argumentai:
6.1. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovės J. K. ir M. K. nagrinėjamoje civilinėje byloje yra pareiškusios pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir šio sprendimo už akių pagrindu yra pradėtos vykdyti vykdomosios bylos antstolio G. P. kontoroje ir antstolės D. M. kontoroje, sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju padės išsaugoti esamos padėties stabilumą (status quo) iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje civilinėje byloje.
6.2. Teismas atsižvelgiant į faktinę situaciją, atsakovių prašymus tenkino, sustabdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-28351-1040/2024, vykdymą atsakovių M. K. ir J. K. atžvilgiu iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Apeliantė (ieškovė) teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartį. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
7.1. Apeliantės nuomone, teismas nevertino aplinkybių visumos ir to, jog visoms atsakovėms priklauso turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – butas). Nepaisant to, ar asmenys gyvena nurodytame adrese, ar ne, kyla pareiga rūpintis turtu ir gaunama korespondencija.
7.2. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė nuolat dėjo aktyvias pastangas bendrauti su buto savininkėmis įvairiais kanalais: telefonu, paštu ir gyvai. Dėl to jų argumentai, kad neturi galimybių įleisti rangovus atlikti darbus, nėra visiškai pagrįsti.
7.3. Atkreipia dėmesį, kad nepaisant visų aplinkybių, J. K. yra buto savininkė, kuri turi galimybę patekti į butą, jį valdo nuosavybės teise, arba dėti pastangas, kad nuosavybės teise priklausančiame bute būtų atlikti darbai, nes jų neatlikimas sąlygoja, kad pažeidžiami viso daugiabučio namo savininkų interesai.
7.4. Bute dėl to, kad neleidžia atlikti darbus, nėra šildymo, lauko temperatūra yra minusinė. Tai reiškia, kad patalpoje nėra užtikrinamos net higienos normos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įsakymo Nr. V-1081 Dėl Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ patvirtinimo 7 punkto nustatytų Gyvenamųjų patalpų ir lankytojams skirtų visuomeninių patalpų mikroklimato parametrų ribinės vertės.
7.5. J. K. pripažįsta, kad padėjo suteikti prieigą patekti į rūsio patalpas, o tai tik dar kartą patvirtina, kad apie susidariusią situaciją aiškiai žinojo ir turi galimybes įleisti rangovus, kad būtų atliekami darbai, kurie yra besąlygiškai reikšmingi viso namo bendraturčiams. Vykdomųjų bylų stabdymas ir siekis paneigti pareigą įleisti į butą (kuris priklauso nuosavybės teise), tik parodo nenorą bendradarbiauti ir padėti išspręsti situaciją.
7.6. Apeliantė tvirtina, kad svarbus aspektas, kad atsakovės yra vienintelės, dėl kurių modernizacijos procesas yra stabdomas.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė M. K. su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
8.1. Teigia, kad jai yra 91 metai, įleisti rangovus į butą ji fiziškai neturėjo ir neturi jokių galimybių, nors yra nurodyto buto bendraturtė. Teigia, kad ji tame bute negyvena daugiau nei 10 metų, yra visiškai nemobili, gulinti ir nuvykti į butą dėl savo sveikatos būklės negali.
8.2. Atsakovė tvirtina, kad tikrai neturi tikslo ir nesiekia stabdyti namo modernizacijos proceso, kaip nurodoma skunde. Tiesiog dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės ji jau negali būti aktyvi ir padėti ieškovei šiame procese.
4. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė J. K. su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
9.1. Atsakovė teigia, jog nors ieškovė, pateikdama komunikaciją įrodančias iškarpas, rašo, kad su „J. K. dar iki bylos inicijavimo tiesiogiai telefonu bendravo UAB Mano Būstas Neris darbuotoja ir direktore R. K.“, tačiau iškarpose matoma data tik įrodo, kad tai buvo ne iki bylos inicijavimo, o tuo metu, kai jau buvo pateiktas ieškinys (ieškinys 2024 spalio 1 d.). Tikina, kad apie ieškinį ieškovė neužsiminė nei tuomet, nei per vėlesnius mūsų pokalbius, o dar ir teismui pateikė klaidingą jų adresą, nors buvo informuota, kad šiuo adresu nei atsakovė, nei jos mama negyvena. Atsakovei susidarė nesmagus įspūdis, kad ieškovė galimai ir siekė teismo sprendimo už akių, nesudarant atsakovėms galimybių apsiginti.
9.2. Atsakovė J. K. patvirtino, kad nebuvo informuota apie modernizacijos darbus.
9.3. Teismui primena, kad ieškovė paduodama ieškinį spalio 2 d. ne tik neužsiminė, kad atsakovė siekė maksimaliai sudaryti sąlygas atlikti darbus sandėliuke, bet ir klaidino teismą dėl nepatekimo į sandėliukų patalpas, nors tuo metu reikalingi darbai sandėliuke jau buvo atliekami / atlikti.
9.4. Nors ieškovės atskirojo skundo 11 punkte pažymima, kad bute nėra šildymo, o 12 punkte pateikta higienos normų lentelę 13 punkte kaltinant, kad butas „galimai eikvoja bendrojo naudojimo objektų ir kitų bendraturčių (kaimynų) šilumos energiją“, tačiau niekur nepamini, kad net ir neteikiant šilumos, mokesčiai už šildymą yra skaičiuojami, kas matyti iš N. K. skundo, pateikto teismui.
9.5. Norėi akcentuoti, kad tikrai neturi ir niekada neturėjo tikslo stabdyti namo modernizacijos proceso, ar trukdyti ieškovei vykdyti atitinkamus darbus. Priešingai, darė viską, kas buvo jos galioje, kad nenukentėtų kiti laiptinės gyventojai ir, kad šildymo bei nuotekų vamzdynų keitimo darbai sandėliukuose būtų atlikti laiku. Būtent ji su mama atkakliai skambino ieškovei, geranoriškai siekdamos išspręsti problemą, kad meistrai galėtų patekti į rūsio patalpas, ir netgi įkalbino duoti nors kokius kontaktus pagaliau mums atskambinusią namo vadybininkę.
9.6. Nori pabrėžti, kad bute faktiškai gyvena ir jame yra vienintelė deklaruota atsakovė N. K., kurios atžvilgiu teismo sprendimas už akių yra vykdomas.
9.7. Tikina, kad ne dėl jos ir ne dėl atsakovės M. K. prašymo stabdyti teismo sprendimo už akių vykdymą ir ne dėl skundžiamos teismo nutarties, kuria sustabdytas sprendimo vykdymas jos ir atsakovės M. K. atžvilgiu vis dar negalima, kaip nurodo ieškovė, patekti į butą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsakovių prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės
13.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2025 m. sausio 7 d. Sprendimo už akių pagrindu 2025 m. sausio 13 d. išduoti du vykdomieji raštai išieškotojai UAB „Mano Būstas Neris“ – dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo ir nepiniginio (baudos) išieškojimo).
13.2. Atsakovių į bylą pateiktais duomenimis antstolio G. P. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0019/25/00084, kurioje 2025 m. sausio 20 d. priimtas vykdyti vykdomasis raštas, išduotas 2024 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-28351-1040/2024, ir įsiteisėjusio 2025 m. sausio 7 d., pagrindu dėl 248,42 Eur bylinėjimosi išlaidų iš skolininkės M. K. išieškojimo; antstolės D. M. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0012/25/00103 2025 m. sausio 13 d. vykdomojo rašto, išduoto 2024 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-28351-1040/2024, ir įsiteisėjusio 2025 m. sausio 7 d., pagrindu dėl nepiniginio išieškojimo iš skolininkės J. K.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
9. Atskirajame skunde nurodoma, jog nors atsakovė J. K. pateikė informaciją, kad įpareigojimas patekti į sandėliukus faktiškai buvo įvykdytas dar rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais (iki teismo sprendimo priėmimo), tačiau atkreipia dėmesį, kad rangovams reikia atlikti darbus bute ir sprendimas buvo priimtas dėl įpareigojimo leisti patekti ir į butą, ir leisti atlikti būtinus darbus, todėl įpareigojimas nėra visiškai įvykdytas. J. K. tai žinojo, nes buvo ne kartą bandyta dar iki bylos inicijavimo susitarti dėl galimybių patekti į butą. Pažymima, kad remiantis teisės aktų reglamentavimu, atsakovės buvo tinkamai informuotos apie civilinę bylą, todėl nėra objektyvių priežasčių stabdyti vykdomąsias bylas, kai ieškovė pateikia įrodymus, jog nuolat su atsakovėmis bandė kalbėti įvairiomis susiekimo priemonėmis. Teigiama, jog šioje situacijoje neturėtų būtų remiamasi vien tuo, jog atsakovės negyvena bute, todėl negavo teismo dokumentų. Skunde tvirtinama, jog taip yra pažeidžiami kitų bendraturčių interesai, kuriuos siekia apginti ieškovė. Teigiama, jog pirmosios instancijos teismas objektyviai turėtų vertinti, kad nebuvo pateikti pagrįsti įrodymai, kas eliminuotų atsakovių pareigą leisti atlikti darbus. Papildomai, nebuvo pateiktos svarbios pateisinančios priežasties dėl negalėjimo priimti teismo siunčiamus dokumentus. Nurodoma, kad remiantis išdėstyta aplinkybių visuma ir ieškovės siekiu, kad būtų apgintas viešasis, t. y. daugiabučio namo bendraturčio interesas, matyti, kad vykdomųjų bylų stabdymas pažeis interesus ir prieštaraus galiojančiai teismų praktikai.
10. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
11. Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas išdėstytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Viena tokių priemonių – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad vykdymo veiksmai gali būti stabdomi, kai, prasidėjus vykdymo procesui, skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas (pavyzdžiui, notarų vykdomieji įrašai užprotestuotuose ar neprotestuotinuose vekseliuose, ginčijami patys vekseliai ir pan.), trečiasis asmuo ginčija kitų asmenų sudarytą sandorį, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009; 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-408-180/2018).
13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, nors ir yra pripažįstama, kad išieškojimo vykdymo procese stabdymas pagal savo pobūdį yra riboto taikymo priemonė, tačiau nurodoma, jog jeigu byloje pareikšti reikalavimai yra dėl pripažinimo, tačiau tokių reikalavimų pagrindu galėtų būti panaikintas (išnykti) išieškojimo pagrindas priverstinio vykdymo procese, nustačius visas būtinas sąlygas, laikinoji apsaugos priemonė, įtvirtinta CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte, gali būti taikoma (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1078-943/2020 ir kt.).
14. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia akcentuoja tai, kad vykdomieji raštai, kurių pagrindu vykdomi vykdomieji veiksmai (jie skundžiama nutartimi sustabdyti), buvo išduoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimo už akių pagrindu. Aktualu ir tai, kad skundžiamos 2025 m. vasario 19 d. nutarties priėmimo metu jau buvo gautas pareiškimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.
15. Įvertintina tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovės 2025 m. vasario 18 d. pareiškimu ginčijo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimą už akių, kurio pagrindu pradėti vykdymo (skolos išieškojimo ir kt.) veiksmai iš skolininkių (atsakovių) antstolio G. P. kontoroje, antstolės D. M. kontoroje. Taigi, ginčo objektas skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo susijęs su pradėto išieškojimo vykdymo procese pagrindu, t. y. patenkinus atsakovių pareiškimą dėl 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, jį panaikinus, išnagrinėjus bylą iš esmės ir ieškinį atmetus, nebeliktų pagrindo priverstiniam išieškojimui iš atsakovių. Tokiu atveju išieškojimas iš atsakovių būtų negalimas.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisiškai reikšminga yra ir tai, jog kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, laikinųjų apsaugos priemonės taikymas padės užtikrinti nepasikeitusią bylos šalių padėtį iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės, t. y. išsilaikys status quo (esamą padėtį) iki bylos išnagrinėjimo pabaigos.
17. Pabrėžtina ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas gegužės 5 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės. Minėtas procesinis sprendimas patvirtina, kad skundžiama teismo nutartimi buvo pagrįstai sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomosiose bylose Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimo už akių pagrindu.
18. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės, be kita ko, gali turėti konservacinę paskirtį, kai būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar apskritai netektų prasmės ir tokiais atvejais, kai bylos teisminio nagrinėjimo metu netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala asmens turtiniams ar neturtiniams interesams bei nebūtų užkirstas kelias tokiems interesams pažeisti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1665-790/2018).
19. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovių prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis atitinka jų pareikštų reikalavimų esmę ir turi aiškų ryšį su būsimu teismo sprendimu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino atsakovių prašymą.
20. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovių prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siekiant užtikrinti teismo galimo sprendimo vykdymą pagal ieškinyje išdėstytą reikalavimą, atitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslą ir paskirtį.
21. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovės pagrindė grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino atsakovių prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
Dėl kitų argumentų
22. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl procesinės bylos baigties
23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaujantis anksčiau išdėstytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis, 339 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
24. Bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas byloje priėmus sprendimą iš esmės (CPK 93, 98 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju buvo sprendžiami laikino pobūdžio klausimai, bylinėjimosi išlaidos neskirstytinos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.