- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-02
- Bylos Nr.
- e2-3989-797/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00836-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Kavaliauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas
- Trečiasis asmuo
- akcinės bendrovės ,,Šiaulių energija“
- Advokatai
- Artūras Jaskelevičius, Tomas Lileikis
- Kategorijos
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 2.6.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
sekretoriaujant Tomai Ivoškutei, nuotoliniu būdu teismo posėdyje dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Šiauliai atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui, atsakovės kredito unijos „Ebitum“ atstovams vadovui A. L., advokatui Tomui Lileikiui, trečiojo asmens akcinės bendrovės ,,Šiaulių energija“ atstovei A. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Šiauliai ieškinį atsakovei kredito unijai „Ebitum“, trečiajam asmeniui akcinei bendrovei ,,Šiaulių energija“ dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė prašo priteisti iš atsakovės kredito unijos ,,Ebitum“ 248,66 Eur skolą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovė nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, taip pat jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą, nes buto savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo. Atsakovės skola už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas iš viso yra 248,66 Eur. Pateiktame dublike teigia, kad ieškovė, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorė, 2019 m. gegužės 15 d. gavo AB „Šiaulių energija“ pranešimą, kuriuo buvo informuota, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos vamzdynai neatitinka esminių statinio reikalavimų, neatlaiko hidraulinių bandymų ir yra netinkami tolimesnei eksploatacijai, todėl būtina atlikti jų keitimo darbus. Nurodytame pranešime pažymėta, jog, nepakeitus vamzdynų, buvo konstatuota, kad namui tiekti šilumą nebus techninių galimybių, kas nulems grėsmę namo bendraturčių sveikatai, bendrojo naudojimo objektams, bus suvaržytos gyvenimo ir veiklos sąlygos name. Kadangi šildymo sistemos vamzdynui pakeisti buvo reikalingas šildymo sistemos paprastojo remonto projektas, ieškovė organizavo šildymo sistemos projekto parengimo darbų pirkimo procedūras, kuriose dalyvavo namo įgaliotas atstovas. Ieškovė vykdė pagrindinį uždavinį ir privalėjo teisės aktų nustatyta tvarka užtikrinti projektinės dokumentacijos parengimą. Tokia tvarka yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka“. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 96 p., kuris detalizuoja, jog pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas privalo nedelsiant organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo darbus. Ieškovė yra atsakinga už bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų, šiuo atveju - šildymo sistemos vamzdynų priežiūrą, o bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti, atsakovė yra ne tik savininkė, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas. Ieškovė iš atsakovės reikalauja skolos priteisimo, kuri susidarė nemokant už ieškovės suteiktas paslaugas, t. y. atlikto šildymo sistemos vamzdynų remonto bei šildymo sistemos paprastojo remonto projekto parengimą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžiuose ieškovės atstovas paaiškino, jog 2019 m. pavasarį ieškovė, kaip namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė gavo iš AB ,,Šiaulių energija“ raštą, kuriame nurodyta, kad name šildymo sistemos vamzdynas yra stipriai paveiktas korozijos, vietomis prakiuręs, eksploatacijai netinkamas, jį reikia keisti. Kadangi šildymo sistemos atnaujinimas yra privalomasis reikalavimas, todėl namo savininkų sutikimas, jų sprendimas nereikalingas. Dėl šildymo sistemos pakeitimo projekto parengimo buvo organizuojama apklausa - apklausti trys subjektai, o laimėtoju paskelbtas mažiausią kainą pasiūlęs projektuotojas E. M.. Dalyvavo išrinktas namo atstovas K. G., jo įgaliojimo apimtys nenurodytos, galioja visiems klausimams. Projektuotojas parengė projektą, už kurį ieškovė prašo sumokėti atsakovę proporcingai turimai nuosavybės daliai. Paaiškino, jog parengtas projektas apima butus, kiek tai yra susiję su bendro naudojimo nuosavybe, atsakovės pakeista šildymo sistema nebus keičiama, tą išsiaiškino po pirmojo teismo posėdžio. Nurodo, kad atsakovė nepaaiškina, kodėl laiko, kad neteisingai nurodytas plotas, už kurį turėtų mokėti skolą. Teigia, kad atstovui nežinoma, ar už parengtą projektą kiti namo gyventojai yra sumokėję ieškovei. Prašo ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovė skolos nesumokėjo, parengtas projektas nėra ginčijamas ar nuginčytas, jis parengtas 2019 m., todėl nesvarbi yra aplinkybė, jog namas yra atjungtas nuo centralizuotų šildymo tinklų, nes byla yra dėl skolos priteisimo.
Atsiliepimas
4. Atsakovė atsiliepime nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atsakovei name, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso trys patalpos, kuriose ji savo iniciatyva, jėgomis ir sąskaita 2013 m. pakeitė šildymo sistemą dviejose patalpose, o 2019 m. pakeitė šildymo sistemą ir trečioje patalpoje. Laikėsi teisės aktų nustatytos tvarkos, buvo gautos AB „Šiaulių energija“ šilumos įrenginių pertvarkymo sąlygos, parengtas paprastojo remonto projektas. Ieškovė neinformavo ir negavo atsakovės sutikimo rengti pastato šildymo sistemos projektą; ieškovė nevykdė viešojo pirkimo, prašė pateikti ir gavo vienintelio tiekėjo 2019-06-20 komercinį pasiūlymą dėl „(duomenys neskelbtini), šildymo sistemos paprastojo remonto projekto“ parengimo už 700 Eur. Projektas parengtas visam pastatui, t. y. tiek bendrosios nuosavybės teise priklausantiems objektams (laiptinės ir kt.), tiek ir butams, kitiems ne bendrosios nuosavybės teise priklausantiems objektams, jis parengtas ir atsakovės trims patalpoms, kurių šildymo sistema pakeista nauja dar 2013 m. ir 2019 m. Šildymo sistemos projektavimas atsakovės trims patalpoms buvo perteklinis, nes jose šildymo sistema jau buvo atnaujinta, tai paneigia ieškovės teisę reikalauti išlaidų atlyginimo. Ieškovė nesilaikė imperatyvių teisės normų – Viešųjų pirkimo įstatymo, perkant paslaugas neorganizavo viešojo pirkimo procedūrų, aprašas įgytas be pirkimo, yra niekinis ir negalioja. Nurodo, jog neteisingai paskaičiuota skola, nes Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 7 dalis numato, kad: „Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui“, todėl išlaidų dalis atsakovei skaičiuotina ne pagal jo turimą naudingąjį plotą, o pagal šio ploto ir viso pastato naudingo ploto santykį. Triplike nurodo, jog ginčo objektas yra tik atsakovės pagrįstas neatsiskaitymas už šildymo sistemos projekto rengimą, o ne dar ir už ieškovės nurodomą šildymo sistemos vamzdynų remontą. Atsakovė visada moka už visas suteiktas ieškovės paslaugas, išskyrus pagal 2019-10-31 SBN19004669 sąskaitą už „Šildymo sistemos projektavimo darbai“, kas su PVM sudaro 248,66 Eur. Namo bendrųjų patalpų šilumos sistema iki šiol nėra pakeista, pagal senąją šilumos sistemą šiluma tiekta, kas patvirtina, jog realios skubos keisti šildymo sistemą ir atlikti šildymo sistemos projektą nebuvo. Ieškovė privalėjo gauti atsakovės ir kitų namo savininkų išankstinį sutikimą dėl šildymo sistemos projekto rengimo. Kadangi sutikimo nėra, todėl atsakovė neprivalo mokėti prašomos skolos. Paaiškino, jog patalpų savininkai 2020 m. susirinkime nepritarė parengtam projektui, namas nuo 2021 m. rudenį yra atjungtas nuo centralizuoto šilumos tiekimo, parengtas projektas be savininkų sutikimo, jis nebetenka prasmės.
Šalies argumentai
5. Atsakovės atstovas kredito unijos ,,Ebitum“ vadovas paaiškino, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, nes atsakovei nuosavybės teise priklausančiose trijose patalpose 2013 m. ir 2019 m. yra pakeista šildymo sistema, nors nuo centralizuoto šilumos tiekimo nėra atsijungta. Nurodo, jog projektui rengti nebuvo gautas jo sutikimas, nebuvo gyventojų susirinkimo, pripažino, jog name yra skelbimų lenta, bet vienoje laiptinėje, ieškovė neįrodo, jog buvo pagrindas projektui rengti apskritai, nes šildymas buvo teikiamas, ieškovė neteisingai sako, kad bus paliesta tik bendroji dalinė nuosavybė, nes projekte yra minimi keistini radiatoriai butuose. Paaiškino, kad projektuotojas buvo atsakovės patalpose, nusifotografavo atsakovės turimus projektus, sakė, kad pabandys kažką padaryti, kad neliestų privačių butų, tačiau iš radiatorių skaičiaus, kuris nurodytas 42 vnt., sprendžia, jog būtų keičiami ir atsakovės jau pakeisti radiatoriai. Teigia, kad tokio savininko kaip K. G. jis nežino, o 2015-08-11 protokole nėra jo parašo, valios ar sutikimo būti namo atstovu.
6. Atsakovės atstovas advokatas su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog be atsakovės sutikimo yra rengtas projektas, nelaiko tai privalomuoju reikalavimu, o pagal Administravimo nuostatų 4.9 p. ieškovė privalėjo šaukti gyventojų susirinkimą dėl namo šildymo sistemos pertvarkymo, nėra savininkų valios dėl šilumos sistemos pertvarkymo. Nors projektas parengtas, tačiau šildymo sistema nepakeista ir buvo naudojama, skubos nebuvo. Projektas buvo parengtas dėl viso pastato, jis perteklinis, nes atsakovės patalpose jau buvo pakeista nauja šildymo įranga, atsakovei tektų mokėti antrą kartą už tą patį. Nurodo, jog yra Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimas, todėl tai nesukuria pasekmių. Pati skola yra paskaičiuota klaidingai, neatitinka Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 7 dalies nuostatų, kokia dalis turi būti atstovas nenurodo. 2015-08-11 Protokole minimas namo atstovas K. G., tačiau prie protokolo esančiame dalyvaujančių asmenų sąraše tokio asmens nėra, laiko, kad įgaliojime terminas nenurodytas, todėl vadovaujasi Civilinio kodekso norma, kad jis galėjo būti suteiktas ne ilgiau nei vieneriems metams. Kadangi dėl projekto nebuvo gautas atsakovės sutikimas, visos šilumos sistemos pertvarkymas name nelaikomas privalomuoju reikalavimu, todėl atsakovei nekyla pareiga mokėti. Daugiabučio namo gyventojai 2020 m. yra priėmę sprendimą nepritarti paprastojo remonto aprašui, namas atjungtas nuo centralizuotos šildymo sistemos 2021 m. rudenį, atsakovė šildosi autonomiškai. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
7. Trečiojo asmens AB ,,Šiaulių energija“ atstovė dėl pareikšto ieškinio palieka spręsti teismui. Jis atsiliepimo nepateikė, terminas pasibaigęs. Atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad yra teisininkė ir paaiškinti apie šildymo sistemos techninius dalykus gali tik specialistai, kad šiuo metu nuo 2021-11-01 daugiabutis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra atjungtas nuo centrinio šildymo, AB ,,Šiaulių energija“ nebetiekia šilumos į namą ir neišrašo sąskaitų už šildymą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
8. Tarp šalių kilo ginčas dėl skolos sumokėjimo už ieškovės organizuotą ir projektuotojo parengtą šildymo sistemos paprastojo remonto aprašą, neturint priimto daugiabučio namo savininkų sprendimo. Ieškovė nurodo, kad sprendimas ir sutikimas nebuvo reikalingas, nes tai susiję su privalomaisiais reikalavimais. Atsakovė nurodo, jog ji nebuvo informuota apie šildymo sistemos pakeitimo projekto rengimą, nebuvo priimto patalpų savininkų sprendimo, jų sutikimo, atsakovė tik 2013 m. ir 2019 m. savo patalpose yra pakeitusi šildymo įrangą, todėl ji neprivalo mokėti už projekto parengimą.
9. Ieškovė yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė ir teikia butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas pagal 2002 m. gegužės 20 d. Šiaulių miesto savivaldybės valdybos sprendimą dėl daugiabučio namo patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų priežiūros administratoriaus patvirtinimo ir skyrimo Nr. 141, kuri po reorganizacijos pakeitė savo pavadinimą.
10. Į bylą pateiktas AB „Šiaulių energija“ 2019-05-15 pranešimas Nr. SD-1149, iš kurio matyti, jog ieškovei pranešta, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos vamzdynai neatitinka esminių statinio reikalavimų, neatlaiko hidraulinių bandymų ir yra netinkami tolimesnei eksploatacijai, todėl būtina atlikti jų keitimo darbus, taip pat nurodyta, jog, nepakeitus vamzdynų, namui tiekti šilumą nebus techninių galimybių. Ieškovė ėmėsi veiksmų - organizuoti šildymo sistemos projekto parengimą. Projektui parengti buvo organizuota apklausa, parinktas projektuotojas. Ieškovė nurodo, jog pirkimo procedūrose dalyvavo namo įgaliotas atstovas ir pasiūlymą pasirašė. Iš protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) esančio namo atstovu Visuotinio butų savininkų susirinkimo metu 2015-08-11 yra išrinktas K. G.. Teismui nepateikti duomenys apie šio asmens įgaliojimus ir kuriam laikui jis yra išrinktas, todėl teismas vadovaujasi teisės aktais, kuriuose nustatytos namo atstovo teisės ir pareigos. Nėra duomenų, jog šis susirinkime priimtas nutarimas būtų pripažintas negaliojančiu, kad būtų buvęs perrinktas kitas asmuo, todėl teismas vadovaujasi į bylą pateiktais įrodymais (CPK 177, 178 str.).
11. Atsakovei Kredito unijai ,,Ebitum“ name, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa - parduotuvė, patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovės nuosavybės teise valdomose patalpose 2013 m. buvo atliekamas komercinių ir kitų patalpų šildymo prietaisų atstatymas pagal projektą, kurių darbai atlikti pagal technines sąlygas. Tokia pat išvada yra pateikta ir dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2019 m. šildymo sistemos pertvarkymo (remonto). Nustatyta, jog atsakovės patalpose yra pakeisti šildymo prietaisai pagal AB ,,Šiaulių energija“ išduotas technines sąlygas, darbai priimti, o centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų buvo tiekiamas iki 2021-11-01.
12. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovė, gavusi AB ,,Šiaulių energija“ 2019-05-19 raštą dėl šildymo sistemos vamzdynų susidėvėjimo, dar 2019-06-20 pradėjo organizuoti (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo šildymo sistemos paprastojo remonto projekto rengimo darbus, tai patvirtina 2019-06-20 projekto dalies vadovo E. M. Komercinis pasiūlymas. Tuo tarpu į bylą pateiktas ieškovės pranešimas patvirtina, jog namo gyventojai apie namo šildymo sistemos vamzdyno susidėvėjimą informuojami tik 2019-09-16 pranešimu, kuriame nurodoma, kad name šildymo sistema neparuošta 2019/2020 šildymo sezono pradžiai, kad šiuo metu yra ruošiamas šildymo sistemos paprastojo remonto projektas; po to bus ieškomas rangovas darbams atlikti (23 b. l. t. 2). Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodo, jog gyventojai apie blogą, susidėvėjusią šildymo sistemos vamzdyno būklę buvo informuoti 2020-08-12 gyventojų susirinkime ir kad informacija apie tai buvo iškabinta namo skelbimo lentoje ir savitarnos svetainėje (69 b. l. t. 2). Tai įrodo, jog namo gyventojai apie šildymo sistemos būklę buvo informuoti ieškovės jau nutarus rengti projektą šildymo sistemos atnaujinimui ir tai atliko beveik po 3 mėnesių, o nuo AB ,,Šiaulių energija“ pranešimo gavimo praėjus beveik 4 mėnesiams.
13. Pateikti ieškovės duomenys įrodo, jog 2019-06-20 buvo organizuotas konkursas dėl minėto namo šildymo sistemos paprastojo remonto projekto pirkimo, kurio metu, pasiūlius mažiausią kainą, nuspręsta pavesti tai atlikti E. M.. Pateikti duomenys patvirtina, jog buvo apklaustos trys asmenys, todėl teismas nesutinka su atsakovės motyvu, kad buvo pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas ir nebuvo organizuojamas konkursas (CPK 178, 185 str.). Organizavus konkursą (apklausą) ir projektuotojui parengus projektą, ieškovė projektuotojui 2019-11-14 sumokėjo 700 Eur (72 b. l. t. 2) ir patirtas išlaidas įtraukė daugiabučio namo patalpų savininkams į sąskaitas faktūras, pagal kurias iš atsakovės Kredito unijos ,,Ebitum“ pareikalavo sumokėti 248,67 Eur (prašo priteisti 248,66 Eur).
14. Atsakovė atsikerta ir nurodo, jog neteisingai paskaičiuota 248,67 Eur skola, nes Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 7 dalis numato, kad: „Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui“, todėl išlaidų dalis atsakovei skaičiuotina ne pagal jo turimą naudingąjį plotą, o pagal šio ploto ir viso pastato naudingo ploto santykį. Atsakovės atstovai negalėjo paaiškinti, kas blogai paskaičiuota ir kokia dalis turėtų būti nurodyta, jie tik apsiribojo teisės normos citata. Ieškovė nurodo, jog paskaičiuota dalis yra teisinga. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.82 straipsnio 7 dalies normos prasme butų ir kitų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančių gyvenamojo namo patalpų naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, jog įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai nereglamentuoja tokio, kaip pirmiau nurodytas, patalpų naudingojo ploto skaičiavimo, neteikia teisinio pagrindo kitaip aiškinti CK 4.82 straipsnio 7 dalį (anksčiau buvo 5 dalis). Šiai teisės normai taikyti reikšmingas patalpų naudingasis plotas, apskaičiuotinas atitinkamai pagal analogiją taikant teisės aktus, reglamentuojančius buto bendrojo ploto ir negyvenamųjų pastatų bendrojo ploto skaičiavimą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2018 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-313/2018 32 p.). Atsakovės nuosavybės teise priklausančio pirmo buto bendras ir naudingas plotas 81,70 kv. m, tokią dalį nurodo ir ieškovė PVM sąskaitoje faktūroje (70, 127 b. l. t.2); trečio buto bendras ir naudingas plotas 46,90 kv. m, tokia pati kvadratūra nurodyta ir sąskaitoje faktūroje, 10-tos patalpos bendras plotas 80,50 kv. m., (NT išraše naudingas plotas nenurodytas), ieškovė skaičiuoja už mažesnį 74,60 kv. m plotą. Atsakovė neįrodė, kad mokėtina dalis paskaičiuota pažeidžiant įstatymą. Įvertinęs tai, teismas sprendžia, jog dalis, tenkanti atsakovei paskaičiuota proporcingai turimai daliai, yra teisinga (CPK 178, 185 str.).
15. Ieškovė nurodo, jog ji organizavo šildymo sistemos projekto parengimo darbų pirkimo procedūras, kuriose dalyvavo namo įgaliotas atstovas. Atsakovė atsikerta, jog nors 2015-08-11 Protokole minimas namo atstovas K. G., tačiau prie protokolo esančiame dalyvaujančių asmenų sąraše tokio asmens nėra, o įgaliojimai jam pagal Civilinį kodeksą galėjo būti suteikti tik vieneriems metams, nes terminas nenurodytas. Teismas su tokia atsakovės pozicija nesutinka. Tai, kad namo patalpų savininkai buvo išrinkę namo atstovu K. G., patvirtina 2015-08-11 susirinkimo protokolas (CPK 178 str.). Teismui nepateikti duomenys, kad susirinkime priimtas nutarimas, kuriuo namo atstovu buvo išrinktas K. G., būtų pripažintas negaliojančiu, kad būtų buvęs perrinktas kitas asmuo. Ieškovė nurodo, jog ieškovei priimant sprendimus dėl viešojo pirkimo, dalyvavo namo atstovas ir pasirašė, tai prilygino savininkų sutikimui. Sprendžiant apie namo atstovo teises ir pareigas, svarbu išsiaiškinti, kokias jas turėjo ir turi namo atstovas. Šiuo atveju nėra tikslinga taikyti ir atsakovės nurodytą Civilinio kodekso normą dėl įgaliojimo termino vieneriems metams galiojimo, nes tai numato poįstatyminiai teisės aktai. Šiuo metu galiojantis Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 16 p. numato, kad ,,Patalpų savininkai susirinkime arba balsuodami raštu gali iš patalpų savininkų rinkti atstovą (atstovus) atstovauti patalpų savininkams turint santykių su administratoriumi: stebėtojo teisėmis dalyvauti namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų ir kitų paslaugų pirkimo, atliktų darbų priėmimo; balsuojant raštu ? balsų skaičiavimo komisijose, vykdant namo technines apžiūras, tikrinant šilumos, elektros energijos apskaitos, karšto vandens ir kitų matavimo prietaisų rodmenis. Administratorius apie sudaromas komisijas ar organizuojamus patikrinimus, kuriuose turi teisę dalyvauti patalpų savininkų atstovas (atstovai), informuoja jį (juos) su juo (jais) sutartu būdu. Patalpų savininkų atstovą (atstovus) gali rinkti namo ar jo dalies (laiptinės) patalpų savininkai sutartam laikotarpiui arba atšaukti. Patalpų savininkų atstovas (atstovai) gali būti perrenkamas (perrenkami) ar atšaukiamas (atšaukiami) nustatytam terminui nepasibaigus. Administratorius raštu per 3 darbo dienas praneša patalpų savininkų sprendimą atšauktam (atšauktiems) patalpų savininkų atstovui (atstovams). Patalpų savininkų atstovas (atstovai) gali atsisakyti atstovavimo raštu apie tai pranešdamas administratoriui ir patalpų savininkams. Jeigu atstovas (atstovai) neišrenkamas (neišrenkami), administratorius ne rečiau kaip kartą per metus organizuoja patalpų savininkų susirinkimą ar balsavimą raštu dėl atstovo (atstovų) išrinkimo, kol jis (jie) išrenkamas (išrenkami)“. Namo atstovas buvo išrinktas 2015-08-11 Visuotiniame butų savininkų susirinkime. Tuo metu iki 2015-08-13 galiojanti nuostatų redakcija numatė, jog ,,Patalpų savininkai susirinkime ar balsuodami raštu gali išrinkti įgaliotąjį atstovą (atstovus) atstovauti patalpų savininkams turint santykių su administratoriumi: dalyvauti namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų ir kitų paslaugų pirkimo, atliktų darbų priėmimo ir perdavimo, balsų skaičiavimo komisijose, tikrinant šilumos ir kitų matavimo prietaisų rodmenis, gauti informaciją apie planuojamus ir atliktus namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus, kitas suteiktas paslaugas, šių Nuostatų 8, 9 ir 9¹ punktuose nurodytų mėnesinių mokesčių, kaupiamųjų įmokų apskaičiavimą ir panaudojimą. Jeigu įgaliotasis atstovas (atstovai) neišrinktas (neišrinkti), administratorius ne rečiau kaip kartą per metus organizuoja patalpų savininkų susirinkimą ar balsavimą raštu dėl įgaliotojo atstovo (atstovų) išrinkimo, iki jis (jie) bus išrinktas (išrinkti). Taigi, nėra numatytas terminas iki kada namo atstovas veikia, kas leidžia spręsti, jog iki jo perrinkimo. Taip pat iš šių nuostatų matyti, kad namo atstovas neturi sprendžiamojo balso teisės, jis pagal šiuo metu galiojančią tvarką santykyje su administratoriumi dalyvauja tik stebėtojo teisėmis ir gali veikti tik nuostatuose numatytose srityse. Todėl nesutiktina su ieškovės pozicija, kad namo atstovo įgaliojimo apimtys nenurodytos ir galioja visiems klausimams. Atkreiptinas dėmesys, jog namo atstovas veikė stebėtojo teisėmis ir nėra priėmęs sprendimo už namo savininkus dėl namo šildymo sistemos atnaujinimo projektavimo darbų. Namo atstovo dalyvavimas pirkimo komisijoje stebėtojo teisėmis buvo leidžiamas, tačiau pats ieškovės sprendimas organizuoti tokį pirkimą, neinformavus patalpų savininkų, neorganizavus jų susirinkimo dėl šildymo sistemos pertvarkymo ir atnaujinimo yra nepagrįstas (CPK 177, 178, 185 str.). Taip teismas sprendžia įvertinęs byloje esančius įrodymus ir teisinį reglamentavimą.
16. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti skolą už paprastojo remonto aprašo parengimą (projektą), o atsakovė atsikerta ir nurodo, jog neprivalo sumokėti šių išlaidų, nes nedavė sutikimo projektui rengti, tai nėra susiję su privalomaisiais reikalavimais, nėra priimto savininkų sprendimo dėl šildymo sistemos pertvarkymo. Be to, atsakovė nurodo, jog pagal parengtą projektą jai antrą kartą reiktų mokėti už šildymo įrangos pakeitimą jos patalpose, kuri nustatyta tvarka buvo pakeista 2013 m. ir 2019 m. Ieškovės atstovė ankstesniuose teismo posėdžiuose aiškino, kad parengtas projektas nepaliestų atsakovės pakeistos šildymo įrangos butuose. Tam, kad būtų išsiaiškinta ši aplinkybė, teismas atnaujinimo bylos nagrinėjimą iš esmės ir ieškovės prašymu buvo apklaustas liudytoju projektuotojas E. M.. Jis patvirtino, jog nors atsakovė Kredito unija šildymo įrangą buvo pasikeitusi, bet pagal jo parengtą projektą būtų reikėję keisti radiatorius ir atsakovės patalpose, kadangi neatitinka galios, nes yra keičiama visa sistema iš vienvamzdės į dvivamzdę, kuri yra efektyvesnė, tvirtino, kad jo parengtas projektas negali būti įgyvendintas, nes patalpų savininkai yra atsijungę nuo centralizuotų šilumos tinklų, todėl negali įvykti avarija, yra išleistas vanduo (2021-11-24 garso įrašas).
17. Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta šios taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkai nurodytas išlaidas gali atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai nėra priimta butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka arba 2) kai išlaidos nesusijusios įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Buto savininkas negali atsisakyti apmokėti išlaidų, susijusių su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (CK 4.83 str. 4 d.). Ši nuostata papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigą sumokėti privalomąsias išlaidas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Ieškovė tvirtina, jog neprivalėjo gauti namo savininkų sutikimo ar sprendimo, nes veikti reikėjo nedelsiant, kadangi šildymo sistemos vamzdynas buvo susidėvėjęs ir tai buvo susiję su teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Su tokia ieškovės pozicija teismas nesutinka. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai yra keliami atitinkami reikalavimai. Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“, pagal kurio 11 punktą statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatymo ir statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Reglamento 12–31 punktuose įtvirtinti bendrieji statinių priežiūros reikalavimai: siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų; laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus; profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas; išvengti statinių griūčių, o joms įvykus arba įvykus stichinėms nelaimėms, išvengti papildomų padarinių ir nuostolių; siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai; būtina prižiūrėti, kad būtų tvarkingi išorės atitvarų (sienų, stogų, cokolių ir kita), pamatų ir kitų konstrukcijų drėgmę izoliuojantys įrenginiai (izoliacija, drenažiniai sluoksniai ir kita); būtina prižiūrėti, kad atitvarų elementų sujungimo siūlėse ir kitose vietose neatsirastų pavojingų deformacijų požymių (plyšių, apsauginių sluoksnių arba ekranų pažeidimų, drenažinių latakų ar vamzdelių užakimo ir kita); būtina prižiūrėti, kad laiku būtų pašalinti atitvarinių konstrukcijų apsauginio sluoksnio erozijos židiniai, ypač vyraujančiųjų vėjų kryptimis. Privalomųjų reikalavimų visumą sudaro: reikalavimai išlaikyti daugiabučio gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinių reikalavimus; reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti, kad patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį; nebūtų pažeisti esminiai architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai; nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (STR 1.07.03:2017, 84 punktas). Reglamento 96 punkte numatyta, kad pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas (šiuo atveju namo administratorius) nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus. Šiuo atveju nebuvo nustatyti gedimai, defektai, neįvyko avarija, kurie buvo būtini šalinti nedelsiant, t. y. nebuvo atvejo veikti be savininkų sutikimo ar jų sprendimo. Šildymo sezonas 2019-05-19 jau buvo pasibaigęs (CPK 178, 185 str.).
18. Šiuo atveju AB ,,Šiaulių energija“ informavo namo administratorę, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos vamzdynai neatitinka esminių statinio reikalavimų, neatlaiko hidraulinių bandymų ir yra netinkami tolimesnei eksploatacijai, todėl būtina atlikti jų keitimo darbus, taip pat nurodyta, jog, nepakeitus vamzdynų, namui tiekti šilumą nebus techninių galimybių. Iš Reglamento matyti, jog privalomieji reikalavimai yra susiję su objekto gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbais, o šiuo atveju buvo nurodyta, jog visa šildymo sistema (vamzdynai) neatitinka esminių statinio reikalavimų, todėl juos reikia keisti, t. y. atnaujinti ir ne dalį, bet visą sistemą. Todėl tai neatitinka privalomųjų reikalavimų (pašalinti avariją, defektą ir pan.), o turi būti sprendžiama dėl visos šildymo sistemos atnaujinimo, nes ji susidėvėjusi (CPK 185 str.). Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 8 dalis numato, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (toliau – nuostatai). Tokiu atveju ieškovė turėjo laikytis Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 4.9. punkto reikalavimų, kuriame numatyta, jog ,,Teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka šaukia patalpų savininkų susirinkimą arba organizuoja balsavimą raštu dėl namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) pasirinkimo, namo šildymo būdo keitimo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos pertvarkymo pagal šiai sistemai nustatytus privalomuosius reikalavimus, apsirūpinimo karštu vandeniu būdo, šilumos paskirstymo metodo, karšto vandens tiekėjo pasirinkimo ir dalyvauja įgyvendinant patalpų savininkų priimtus sprendimus. Atlieka namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) pasirengimo šildymo sezonui kontrolę“. Tačiau ieškovė, gavusi AB ,,Šiaulių energija“ pranešimą, kad organizuotų patalpų savininkų susirinkimą ar atliktų apklausą raštu dėl šildymo pertvarkymo, atnaujinimo, be savininkų sprendimo ar sutikimo po mėnesio ėmėsi projektuotojo paieškos. Nebuvo organizuotas patalpų ir bendrosios nuosavybės objektų savininkų susirinkimas, ar jų apklausa. Iš pateikto projekto matyti, jog buvo ne tik suprojektuota pakeisti viso namo šildymo sistemos vamzdyną, bet ir pakeistas šildymo sistemos tipas iš vienvamzdės į dvivamzdę, o atsakovei apie tai tapo žinoma tada, kai ieškovė pateikė jai sumokėti sąskaitą faktūrą už projekto parengimą.
19. Šilumos ūkio įstatymo 24 straipsnio 1 dalis numato, kad Daugiabučio namo butų ir patalpų savininkai šilumos punkto įrenginius valdo, naudoja ir jais disponuoja bendrosios nuosavybės teise. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 str. 3 d.). Butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 4.83 str. 4 d.). Pagal Administravimo nuostatų 3 punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. CK 4.85 straipsnio 1 dalis numato, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, taip pat naujų bendro naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenumatyta kitaip. CK 4.85 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad susirinkimus šaukia namo administratorius, 7 dalis numato, kad galimas balsavimas raštu, o namo administratorius įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus, priimtus nustatyta tvarka, atstovaudamas jiems (8 dalis). Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 4.9. punktas ir nurodytų teisės aktų analizė leidžia spręsti, jog administratorius (ieškovė) neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo, pertvarkymo. Jis pagal techninės apžiūros duomenis privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau ir jie turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams taip pat turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, kas šiuo atveju nagrinėjamojoje byloje nustatyta, jog ieškovė negalėjo remtis kaip privalomuoju reikalavimu, o turėjo būti šaukiamas susirinkimas arba atliekama apklausa raštu. Teismas sprendžia, jog ieškovės patirtų išlaidų susiejimas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais yra nepagrįstas. Teismui nėra pateiktas sprendimas, kuriame būtų patvirtintas planas šildymo sistemos vamzdynui atnaujinti (CPK 178, 185 str.).
20. Atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, paaiškėjo naujos aplinkybės. Į bylą pateiktas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo 2020-08-12 protokolas, iš kurio matyti, jog buvo svarstomas namo šilumos sistemos keitimo klausimas, tačiau buvo priimtas nutarimas nepritarti siūlomam sprendimui remontuoti šildymo sistemą pagal E. M. parengtą paprastojo remonto aprašą. Taip pat buvo svarstomas klausimas dėl centralizuoto šilumos tiekimo atsisakymo galimybių, bet sprendimas šiuo klausimu nebuvo priimtas. Tačiau į bylą pateiktos 2021 m. liepos mėnesį išduotos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų techninės sąlygos, kuriose nurodyta pakeisti pastato šildymo būdą, atjungti pastato šilumos įrenginius nuo šilumos perdavimo tinklų, demontuoti šilumos punktą. Nuo 2021-11-01 į daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų nebeteikiamas, namas yra atjungtas nuo šildymo sistemos.
21. Teisme apklausta liudytoja I. G., kuri dirba AB ,,Šiaulių energija“ patvirtino, kad jos funkcija yra išduoti prisijungimo ar atsijungimo nuo šildymo sistemos technines sąlygas; ji yra išdavusi technines sąlygas ir Kredito unijai, taip pat ir namo administratoriui projektui dėl šildymo sistemos pakeitimo paruošti, tačiau ji techninių detalių nesprendė, konkrečiai nenurodo, ką reikia keisti, tai būna numatyta projektavimo užduotyje. Liudytoja negalėjo atsakyti, ar namo (duomenys neskelbtini) šildymo tipas yra dvivamzdis, ar vienvamzdis, tvirtino, kad jai techninėms sąlygoms išduoti įtakos neturi ta aplinkybė, kad anksčiau buvo išduotos techninės sąlygos kitose patalpose šildymo įrangai pakeisti, ką konkrečiai keisti, sprendžia projektuotojas ir savininkai. Patvirtino, jog šiuo metu į (duomenys neskelbtini) namą centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų nebetiekiamas, šildymas atjungtas visam namui. Tai, kad patalpų savininkai yra atsijungę nuo centralizuotos šildymo sistemos, ar šildymo sistemos problema namui yra išlikusi, negali atsakyti, nes AB ,,Šiaulių energija“ nebėra prižiūrėtoja. Liudytojas E. M. patvirtino, jog dirba AB ,,Šiaulių energija“, taip pat užsiima individualia veikla – projektavimu. Jis rengė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos pakeitimo projektą, buvo projektuojama viso namo nauja šildymo sistema. Jis gavo pasiūlymą iš ieškovės rengti projektą 2019-06-25. Patvirtino, kad visi seni pastatai, ir (duomenys neskelbtini) namas buvo vienvamzdžio šildymo tipo, o jis projektavo kitaip, nes dvivamzdis šildymo tipas yra efektyvesnis, žiūrėjo į perspektyvą. Nors atsakovė šildymo įrangą buvo pasikeitusi, bet pagal projektą būtų reikėję keisti radiatorius, kadangi neatitinka galios, sistema keičiama iš vienvamzdės į dvivamzdę. Tvirtino, jog jo parengtas projektas negali būti įgyvendintas, nes patalpų savininkai yra atsijungę nuo centralizuotų šilumos tinklų, todėl negali įvykti avarija, yra išleistas vanduo, o bendros patalpos nebuvo šildomos ir anksčiau, laiptinėse radiatorių nebuvo.
21. Įrodymų visuma ir nurodyti teisės aktai patvirtina, jog ieškovė turėjo pareigą sušaukti butų ar kitų patalpų savininkų susirinkimą arba atlikti apklausą raštu dėl šildymo sistemos pertvarkymo ir/ar atnaujinimo darbų, tačiau šios pareigos nevykdė. Iš įrodymų nustatyta, kad šildymo sistema name nebuvo pakeista iki 2021-11-01, o nuo šios datos namas yra visiškai atjungtas nuo centralizuotos šilumos tiekimo, AB ,,Šiaulių energija“ nebetiekia šilumos į namą, neišrašo sąskaitų, nebėra namo šilumos punkto prižiūrėtoja. Jei ieškovė būtų organizavusi susirinkimą ir būtų priimtas savininkų sprendimas dėl šilumos atnaujinimo ar pertvarkymo, nes tokio lygio klausimus privalo spręsti savininkai, išlaidos būtų pagrįstos, tačiau ieškovė to neatliko, todėl veikė savo rizika. Įvertinęs įrodymus, teismas sprendžia, jog atsakovė neprivalo atlyginti ieškovės patirtų 248,66 Eur prašomų priteisti projektavimo išlaidų, todėl ieškinys dėl skolos priteisimo atmestinas (CPK 178, 185 str., CK 4.83 str. 4 d.).
22. Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl skolos priteisimo, atmestinas reikalavimas ir dėl 6 procentų procesinių palūkanų priteisimo (CPK 178, 185 str.).
23. Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovei priteistinos 1355,24 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą, kurios neviršija nustatytų rekomendacijų ir yra pagrįstos rašytiniais įrodymais (CPK 88, 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Šiauliai atsakovei Kredito unijai ,,Ebitum“ 1355,24 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus, 24 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.