Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-08-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-490-1033/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-08-17
Bylos Nr.
1-490-1033/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47875-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Kaltinamasis
E. B.
Nukentėjusysis
V. M., A. Č.
Civilinis ieškovas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Advokatai
Loreta Guižauskienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-490-1033/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47875-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.9.10; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.10; 1.2.4.6.2.1; 1.2.27.1; 2.1.15.3.3.3; 2.3.6.4.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 17 d.Vilnius

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,

sekretoriaujant Akvilei Nemanienei, Dianai Sabinai Bakaitytei,

dalyvaujant prokurorei Loretai Masiulionytei,

kaltinamajam E. B., jo gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei (nuotoliniu būdu),nukentėjusiems V. M., A. Č. (nuotoliniu būdu),

civilinio ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Večislavui Burneikai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „A“ vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2014-05-22 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalį 8 punktą, - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams nustatant įpareigojimus. Vilniaus apygardos teismo 2015-05-29 nutartimi nuosprendis pakeistas dalyje dėl priteistos turtinės žalos atlyginimo. 2016-04-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi papildomai paskirta BK 67 straipsnyje numatyta pareiga – 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 2 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo. 2016-11-30 įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą (nemokami darbai) Vilniaus probacijos skyriuje, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, 140 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B. 2019 m. lapkričio 9 d. apie 22.35 val. automobilių stovėjimo aikštelėje prie pramogų centro „Forum palace“, G. Baravyko g. 10, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (atsisakė pasitikrinti neblaivumą), pagal Bendrojo pagalbos centro pranešimą dėl konfliktiško E. B. elgesio pašalinių asmenų atžvilgiu į minėtą vietą atvykus policijos pareigūnams – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) vyriausiams patruliams V. M. ir M. P., E. B. elgėsi agresyviai, keikėsi, įžeidinėjo policijos pareigūnus, nevykdė teisėtų jų reikalavimų, dėl ko policijos pareigūnams bandant E. B. sulaikyti, jis priešinosi, tyčia rankomis stūmė nukentėjusįjį V. M. nuo savęs, policijos pareigūnams mėginant uždėti antrankius, tyčia vieną kartą kaire koja spyrė nukentėjusiajam V. M. į kairės kojos blauzdą, taip smurtaudamas pasipriešino tarnybines pareigas vykdančiam policijos pareigūnui V. M., t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

Taip pat E. B. 2019 m. lapkričio 9 d. apie 22.35 val. automobilių stovėjimo aikštelėje prie pramogų centro „Forum palace“, G. Baravyko g. 10, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (atsisakė pasitikrinti neblaivumą), pagal Bendrojo pagalbos centro pranešimą dėl konfliktiško E. B. elgesio pašalinių asmenų atžvilgiu į minėtą vietą atvykus policijos pareigūnams – Vilniaus apskrities VPK vyriausiams patruliams V. M. ir M. P., E. B. elgėsi agresyviai, keikėsi, įžeidinėjo policijos pareigūnus, nevykdė teisėtų jų reikalavimų, dėl ko policijos pareigūnams bandant E. B. sulaikyti, jis priešinosi, tyčia rankomis stūmė nukentėjusįjį V. M. nuo savęs, policijos pareigūnams mėginant uždėti E. B. antrankius, tyčia vieną kartą kaire koja spyrė nukentėjusiajam V. M. į kairės kojos blauzdą, taip smurtaudamas pasipriešino tarnybines pareigas vykdančiam policijos pareigūnui V. M., nesunkiai sutrikdydamas jo sveikatą dėl padarytų kairės blauzdos sumušimo, pasireiškusio priekinio ir užpakalinio šeivikaulio – pėdos raiščių daliniais plyšimais, t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte.

Taip pat E. B. 2020 m. sausio 27 d. apie 08.30 val. bute, (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje tyčia vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė lovoje miegančiai nukentėjusiajai sugyventinei A. Č. į veidą, sugriebė ją už pažastų, pakėlė ir, nunešęs į svetainę, numetė ant stalo, taip smurtaudamas prieš šeimos narį, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. Č. sveikatą padarydamas nukentėjusiai poodines kraujosruvas kairio žasto, kairės šlaunies ir abiejų blauzdų srityse, kairės plaštakos I piršto ponaginės kraujosruvas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl nusikalstamų veikų pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, BK 286 straipsnį nukentėjusiojo V. M. atžvilgiu.

Kaltinamasis E. B. teismo posėdyje savo kaltę dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams pripažino iš dalies, dėl pareigūno sužalojimo kaltės nepripažino. Paaiškino, kad 2019-11-09 jis atvažiavo į “Forum palace” aikštelę, laukė draugų, nespėjo su draugais susitikti. Ten stovėjo kompanija, jis priėjo prie tos kompanijos, paprašė cigaretės, nes pagalvojo, kad ten buvo jo pažįstamas, bet jam taip tik pasirodė. Jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio - buvo išgėręs 6 butelius alaus. Pradėjo bendrauti su ten stovėjusiais žmonėmis, tada priėjo G. ir paklausė, kodėl jis prie jų priėjo, pradėjo grubiai kalbėti. Jis pasakė, kad kalbasi ne su ja, o su kitu žmogumi. Po to prie jo priėjo G. draugė ir pasakė jam eiti, pastūmė jį rankomis, o G. pasakė, kad iškvies policijos pareigūnus, jeigu jis nenueis. Jis sutiko, kad kviestų policiją, nes jo nuomone, konflikto nebuvo. Atvykę policijos pareigūnai paklausė, koks konfliktas. G. pasakė, kad jis kabinėjosi prie ten stovėjusių žmonių. Policijos pareigūnai paprašė jo ištraukti rankas iš kišenių, tačiau jis pasakė, kad neištrauks rankų, tada pareigūnas dar kartą pakartojo tą patį, bet jis nepakluso ir pareigūnas dešiniaja ranka paėmė jam už peties ir suspaudė prie kaklo. Pribėgo kitas pareigūnas ir paėmė jį už rankos, ar už peties (tiksliai neprisimena) bei pasakė nesipriešinti, nes uždės antrankius. Po to policijos pareigūnai prispaudė jį prie policijos automobilio, pradėjo laužti dešinės rankos plaštaką, jis rėkė, nes buvo sukeltas didelis fizinis skausmas. Jis prašė, kad jį paleistų, pradėjo muistytis. Policijos pareigūnai jam dar stipriau pradėjo laužti rankas, prie automobilio kai stovėjo, jo kojos buvo praskėstos, jis pradėjo muistytis ir abu pareigūnai pargriovė jį ant žemės, vienas keliu prispaudė kaklą iš viršaus, o kitas buvo prie jo kojos. Tuo metu vienas iš pareigūnų pradėjo rėkti, kad jam skauda koją. Jis buvo sulaikytas, pasodintas į policijos automobilį ir išvežtas. Tuo metu atvažiavo dar kitas policijos ekipažas, atėjo pareigūnė, atidarė duris ir papurškė jam dujų balionėliu. Jis policijos pareigūnui koja nespyrė – pareigūnai jį pargriovė ant žemės, užlaužė ranką, panaudojo kovinius veiksmus, tada jis nukrito ant žemės ir negalėjo matyti, kaip pareigūnas koją susižalojo. Jis nežinojo, ar pareigūnas sakė, kodėl jam skauda koją. Jis nematė, kaip pareigūnas šlubavo, matė jį šlubuojant tik vaizdo įraše. Įvykio metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tai galimai dėl to pasakė pareigūnui, kad sumokės už sužalotą koją. Krisdamas negalėjo sužaloti pareigūno kojos, galbūt savo svoriu nukrito ant jo kojos. Jis negrasino pareigūnams susidorojimu. Pripažįsta, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir atsisakė pasitikrinti girtumą, kad elgėsi agresyviai, keikėsi, įžeidinėjo policijos pareigūnus, nevykdė jų reikalavimų, tačiau nepripažįsta, kad tyčia pastūmė V. M. nuo savęs ir, kad spyrė jam į kairės kojos blauzdą. Civilinių ieškinių nepripažįsta, mano, kad pareigūnas nori pasipelnyti.

Nukentėjusysis V. M. teismo posėdyje paaiškino, kad buvo iškvietimas prie “Forum” aikštelės, nes ten buvo konfliktas. Atvykę į vietą rado konfliktuojančius merginą ir vaikiną. Vaikinas buvo agresyviai nusiteikęs, bandant jį sulaikyti, pasipriešino policijos pareigūnams. Jis patyrė fizinį skausmą, buvo nustatytas dalinis kojos raiščio plyšimas. Į įvykį atvyko su kolega M. P. Vaikinas atsisakė pateikti asmens dokumentą, jie negalėjo nustatyti jo duomenų. Agresyvų vaikiną bandė sulaikyti. Paprašė jo prieiti prie tarnybinio automobilio, jis priėjo nenoriai, tada jis su kolega jėga prispaudė vaikiną prie tarnybinio automobilio. Kolega bandė uždėti vaikinui antrankius, bet šis atsilaisvino ir jis (V. M.) pajuto kairėje kojoje didelį skausmą. Jie kartu nukrito ant žemės, po to jis negalėjo atsistoti. Jis pagalvojo, kad lūžo koja, jos nejautė. Prieš krisdamas ant žemės pajuto skausmą, todėl ir nukrito, negalėjo stovėti vietoje. E. B. stovėdamas į jį nugara spyrė jam į kairę koją. Jie laikė E. B. veidu į policijos automobilį. Jis paėmė kaltinamąjį už kaklo jau pajutęs fizinį skausmą, tai buvo koviniai imtynių veiksmai sulaikant įtariamąjį. Jie su kolega M. P. kartu sulaikė E. B., kartu griuvo, kartu viską darė. M. P. kartu nugriuvo, jis atsisėdo ant kaltinamojo, kol atvažiavo pagalba. Anksčiau jis neturėjo traumų, skausmas nuo smūgio atsirado. Jis negalėjo matyti smūgio, nes su kolega vaikiną sulaikė ir nežiūrėjo į apačią, į kojas. Smūgį ir skausmą pajuto vienu metu, bet skausmas buvo didesnis nei smūgio pojūtis. Jiems mergina liudytoja, su kuria E. B. konfliktavo, pasakė kokia koja E. B. spyrė. Vietos, kurioje pajuto smūgį, tiksliai neatsimena – smūgis buvo kojos apačioje, žemiau kelio. Jie su kolega stovėjo prie tarnybinio automobilio, laikė E. B. Porininkas stovėjo E. B. iš dešinės pusės, o jis - iš kairės. Nugriuvęs jis gulėjo ant pilvo ir laikė pargriautą sulaikytąjį. Porininkas irgi laikė ir kvietė pagalbą (pastiprinimą), kuri atvyko po 5 ar 8 minučių. Atvykę pareigūnai pamatė jį nugriuvusį šalia įtariamojo ir padėjo jam atsistoti. Kiti asmenys tuo metu buvo aikštelėje ne daugiau 2 metrų atstumu nuo jų. Nors lauke jau buvo tamsu, apie 10 val. Vakaro, tačiau automobilių aikštelė buvo apšviesta. Teismo posėdyje pagarsintus V. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis patvirtino, jie yra teisingi, neturi ką papildyti. Jis iškart po įvykio geriau viską prisiminė, tuo metu Body kamerų nebuvo. Savo patikslintą 2000 Eur civilinį ieškinį palaiko, jo darbovietės išmokėta kompensacija į jo civilinio ieškinio sumą neįeina. Tris mėnesius jis turėjo nedarbingumą (nuo lapkričio iki vasario mėn.), reabilitacija buvo Vilniaus centrinėje poliklinikoje. Jo žmona tuo metu buvo nėščia, todėl taip pat patyrė stresą, lankėsi pas psichologus, jis negalėjo užtikrinti šeimos gerovės, nes iki įvykio dirbo dviejuose darbuose – policijoje ir taksi pavežėju.

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. M. 2019-11-10 parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės 1-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigose. 2019-11-09 apie 22.35 val., dirbdami kartu su Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės 1-osios kuopos 5-ojo būrio vyriausiuoju patruliu M. P., iš Vilniaus apskrities VPK operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Gedimino Baravyko g. 10 nepažįstamas neblaivus vyras, apie 30 metų amžiaus, apsirengęs pilkos spalvos sportiniu kostiumu, konfliktuoja su pranešėja ir aplinkiniais. 2019-11-09 apie 22.50 val. atvažiavus į vietą, juos pasitiko pranešėja G. G.-J., kuri paaiškino, kad jai būnant automobilių stovėjimo aikštelėje prie "Forum palace", prie jos ir jos draugų priėjo nepažįstamas vyras, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus ir pradėjo su jais konfliktuoti, grasinti fiziniu susidorojimu, įžeidinėti ją, todėl ji iškvietė policiją. Aiškinantis aplinkybes, minėtas vyras stovėjo šalia jų, buvo agresyviai nusiteikęs, nuolat keikėsi necenzūriniais žodžiais, keikdamasis laikė rankas kišenėse. Jis ir vyr. patrulis M. P. pareikalavo vyro nutraukti neteisėtus veiksmus, nesikeikti ir ištraukti rankas iš kišenių, kad jas matytų, tačiau vyras į jų reikalavimus visiškai nekreipė dėmesio ir pasidarė dar agresyvesnis, pradėjo jų atžvilgiu vartoti necenzūrinius žodžius, įžeidinėti juos. Jis ir vyr. patrulis M. P. pareikalavo vyro prieiti prie tarnybinio automobilio ir paaiškino vyrui, kad dėl savo neteisėtų veiksmų jis bus sulaikytas ir privalo vykti su jais į policijos įstaigą. Po šių žodžių ir bandant vyrą sulaikyti bei uždėti antrankius dėl jų ir jo paties saugumo, vyras pradėjo stumti rankomis jį nuo savęs. Dėl to jis ir vyr. patrulis M. P. jėga paėmė vyrą už rankų ir atrėmė į tarnybinį automobilį. Jis priėjo vyrui iš kairės pusės, o vyr. patrulis M. P. iš dešinės, paėmė vyrą už rankų, užsuko jas už nugaros, po ko vyr. patrulis M. P. bandė uždėti vyrui antrankius. Jis tuo metu buvo užsukęs vyrui kairę ranką už nugaros ir ją užfiksavęs bei fiksavo vyro kairę koją. Užsukęs ranką, stovėjo sulaikytam vyrui už nugaros, tačiau vyr. patruliui M. P. bandant uždėti antrankius, vyras staiga ištrūko iš jo fiksacijos ir su kaire koja spyrė jam į kairės kojos blauzdą. Po vyro suduoto smūgio jis pajuto stiprų fizinį skausmą kojos srityje, kurį jaučia ir apklausos metu bei negali laisvai fiziškai judėti, šlubuoja. Po suduoto smūgio jis ir vyr. patrulis M. P., panaudodami kovinių imtynių veiksmus, vyrą pargriovė ant žemės, vyr. patrulis M. P. vėl vyrui užsuko ranką už nugaros, o kadangi kairę ranką vyras laikė po savimi ir neleido jos užsukti už nugaros, vyr. patrulis M. P. atsisėdo ant vyro, prispausdamas jį prie žemės. Po suduoto smūgio jam buvo sunku judėti, todėl fiziškai negalėjo padėti sulaikyti vyro, dėl to kartu su vyr. patruliu M. P. radijo ryšio priemone iškvietė kitus policijos pareigūnus į pagalbą. Atvykę kiti policijos pareigūnai padėjo vyr. patruliui M. P. sulaikyti asmenį, o vėliau jį pristatė į Vilniaus apskrities VPK operatyvaus valdymo skyrių, adresu T.Ševčenkos g. 26, Vilniuje. Dėl įvykio jam padaryta fizinė ir moralinė žala, pageidauja reikšti civilinį ieškinį ir kreiptis į teismo medicinos ekspertizę. Tarnybinio automobilio vaizdo stebėjimo kameros šio įvykio neužfiksavo (1 t., b. l. 28-29).

Liudytojas M. P. teismo posėdyje paaiškino, kad jis dirbo su V. M., gavo pranešimą, kad vyksta konfliktas. Atvykus į vietą, pastebėjo grupę žmonių, į juos kreipėsi mergina, nurodė pilietį, kuris kabinėjosi ir bandė sukelti muštynes. Tas žmogus buvo neadekvatus, kažką buvo pavartojęs, nes kalbėdamas vartojo necenzūrinius žodžius, bandė kalbėti su kompanija ir su jais (pareigūnais) tuo pačiu metu. Pranešėja paaiškino, kodėl iškvietė policijos pareigūnus. Sulaikymo metu pranešėja buvo už nugaros, kur ir visa kompanija, tiksliai nežino kokiu atstumu. Pakankamai daug žmonių buvo įvykio vietoje, mažiausiai apie 20, kurie stebėjo įvykį. Jis su kolega V. M. nusprendė nustatyti įtariamojo tapatybę ir pristatyti į policijos komisariatą. Staiga tas asmuo pradėjo priešintis, todėl teko panaudoti kovinius veiksmus. Jis laikė kaltinamąjį už dešinės rankos, o V. M. - už kairės. Staiga įvyko sujudimas, tas žmogus spyrė koja, kūnu bandė išsisukti. Po tokių veiksmų jie pargriovė vyrą ant žemės. Dedant antrankius, porininkas pasakė, kad skauda koją, negali judėti. Jis spėjo ant vienos rankos uždėti antrankius, iškvietė pagalbą, paaiškino, kad nukentėjo pareigūnas. Greitai atvyko dar vienas policijos ekipažas, pareigūnė padėjo uždėti antrankius, o kiti pareigūnai nuvedė įtariamąjį į tarnybinį automobilį. Po staigaus sujudimo jo porininkui V. M. suskaudo koją, skausmas atsirado, kai kaltinamasis pradėjo priešintis. V. M. sakė, kad gavo smūgį. Kolega pritūpė tuo pačiu momentu, kai buvo pargriautas asmuo. Kai jie laikė suimtąjį, jis gulėjo, o V. M. pakartojo, kad daugiau jokių veiksmų negali atlikti. Prieš sulaikymą, išlipus iš tarnybinio automobilio, porininkui buvo viskas gerai. V. M. po sulaikymo pasakė, kad kažkas sutraškėjo ir jis negali judėti, tada jis iškvietė pagalbą ir pasakė, kad reikalinga ir greitoji, po to atvyko ir kolegos ir greitoji. V. M. jis prilaikė, nuvedė prie tarnybinio automobilio, ten jį apžiūrėjo medikai. Jis surašė tarnybinį pranešimą, kur aprašė visą įvykį. Tarnybiniame teisingai aprašė aplinkybes, nes viskas buvo iškart po įvykio, todėl negalėjo jų pamiršti. Atsimena, kad pirma buvo sujudimas, po to spyris į koją ir porininkas pasakė, kad jam skauda koją. Spyrė kaltinamasis, stovėdamas prispaustas prie tarnybinio automobilio. Nors kaltinamasis buvo laikomas už rankų, tačiau jo kojos buvo laisvos. Jis neatsimena į kokią koją spyrė, dabar jam sunku pasakyti kokia koja kaltinamasis spyrė, bet spyris buvo į V. M. pusę. Ar sakė kaltinamasis, kad jam skauda ranką, tokio fakto neatsimena. Tuo metu jie (pareigūnai) dar neturėjo Body kamerų. Tarnybiniame automobilyje vaizdas filmuojamas automobilio priekyje, gale ir viduje, o šonų nefilmuoja. Jie buvo prispaudę kaltinamąjį prie automobilio šono, todėl nebuvo nufilmuota. Automobilio vaizdo kameros veikia ir tuomet, kai variklis išjungtas. Visa informacija iš vaizdo kamerų patenka į jų serverį. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė teisingus parodymus, juos tvirtina. Tuomet geriau atsiminė aplinkybes.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. P. 2019-11-10 parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės 1-osios kuopos 5-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigose. 2019-11-09 apie 22.35 val., dirbdamas kartu su Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės 1-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiuoju patruliu V. M., iš Vilniaus apskrities VPK operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Gedimino Baravyko g. 10 nepažįstamas neblaivus vyras konfliktuoja su pranešėja ir aplinkiniais. 2019-11-09 apie 22.50 val. atvažiavus į vietą, juos pasitiko pranešėja G. G.-J., kuri paaiškino, kad jai būnant automobilių stovėjimo aikštelėje prie "Forum palace", prie jos ir jos draugų kompanijos priėjo nepažįstamas vyras, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, pradėjo su jais konfliktuoti, grasinti fiziniu susidorojimu, įžeidinėti ją ir kitus, todėl ji iškvietė policijos pareigūnus. Aiškinantis aplinkybes, vyras, kuris konfliktavo su aplinkiniais ir G. G.-J., stovėjo šalia jų, nuolat vartojo necenzūrinius žodžius, keikdamasis laikė rankas kišenėse. Jis ir vyr. patrulis V. M. pareikalavo vyro nutraukti neteisėtus veiksmus, o būtent nesikeikti ir ištraukti rankas iš kišenių, kad jie matytų. Vyras į jų aiškiai išreikštus reikalavimus visiškai nekreipė dėmesio, pasidarė dar agresyvesnis, pradėjo jų atžvilgiu vartoti necenzūrinius žodžius ir įžeidinėti juos. Jis ir vyr. patrulis V. M. pareikalavo vyro prieiti prie tarnybinio automobilio ir paaiškino vyrui, kad dėl neteisėtų veiksmų jis bus sulaikytas ir privalo vykti su jais į policijos įstaigą. Bandant vyrą sulaikyti ir uždėti antrankius, vyras pradėjo stumdytis, rankomis nustūmė vyr. patrulį V. M. nuo savęs. Dėl to jis ir V. M. iš karto jėga paėmė vyrą už abiejų rankų ir atrėmė į tarnybinį automobilį. Jis priėjo vyrui iš dešinės pusės, o vyriausiasis patrulis V. M. iš kairės, paėmė vyrą už rankų ir užsauko jas už nugaros, po ko bandė uždėti vyrui antrankius. Kol jis bandė uždėti antrankius, vyro kairę ranką ir koją fiksavo vyriausiasis patrulis V. M.. Užsukęs ranką vyr. patrulis V. M. stovėjo sulaikytam vyrui už nugaros. Jam bandant uždėti vyrui antrankius, vyras staiga ištrūko iš vyr. patrulio V. M. užfiksavimo ir su kaire koja spyrė V. M. į kairę koją. Jis matė, kad V. M. nuo suduoto smūgio labai skaudėjo koją, negalėjo laisvai judėti. Po smūgio jis ir V. M. vyrą pargriovė ant žemės, jis vėl vyrui užsuko ranką už nugaros. Kairę ranką vyras laikė po savimi ir neleido jos užsukti už nugaros, todėl jis atsisėdo ant vyro, prispausdamas jį prie žemės. Nuo kojos skausmų vyr. patrulis V. M. negalėjo padėti jam sulaikyti vyro, todėl radijo ryšiu iškvietė kitus policijos pareigūnus į pagalbą. Atvykę kiti policijos pareigūnai padėjo jam sulaikyti asmenį, o vėliau jį pristatė į Vilniaus apskrities VPK OVS (1 t., b. l. 108-109).

Liudytojas V. V. teismo posėdyje paaiškino, kad įvykis buvo prie “Forum palace”, buvo vakaras, jie stovėjo su kompanija. Prie pažįstamo M. R. priėjo E. ir norėjo pasikalbėti su M., tačiau M. R. nenorėjo bendrauti su juo. Prasidėjo ginčas tarp jų kompanijos ir E. B. G. pradėjo užstoti M. R., kad E. B. nelįstų prie jų, bet E. B. norėjo pasikalbėti su M., kilo didelis ginčas, jie pradėjo rėkti vienas ant kito. Jo žmona I. V. užstojo G., kad E. nelįstų. E. laikė kišenėje rankas, jo žmona pagalvojo, kad išimdamas rankas iš kišenių, jis gali kažką padaryti, todėl žmona atstūmė jį nuo savęs. E. B. pažiūrėjo griežtai į ją, tada jis užstojo žmoną. Buvo iškviesta policija, pareigūnai atvažiavo ir suėmė E. B. G. iškvietė policiją. Jis nežino, kodėl E. B. norėjo pasikalbėti su M. Jis pirmą kartą matė E. B. Iš pradžių vienas policijos automobilis atvažiavo. Buvo daug žmonių, kurie užstojo jam vaizdą. Pareigūnai pasakė laikytis atokiau, jie tik pamatė, kad E. B. suėmė ir išvežė. Grumtynių jis nematė, nes buvo daug žmonių. E. pradėjo gintis, policijos pareigūnas norėjo jį suimti, bet E. nenorėjo ir jie pargriuvo. Jis nematė, kad E. B. spirtų policijos pareigūnui, nes buvo daug žmonių, jie stovėjo už automobilių. Kai atvažiavo policija ir prasidėjo suėmimas, E. pradėjo rėkti, buvo agresyvus. Jis nepastebėjo E. neblaivumo požymių, neužuodė alkoholio kvapo, tarp jų bendraujant buvo apie 2 metrų atstumas. Kai jie pradėjo apsižodžiuoti, E. nesvirduliavo. Jis matė, kad E. priešinosi policijos pareigūnams, tada jie pristūmė jį prie mašinos ir pradėjo suiminėti. Daugiau jis nieko nematė. E. B. sulaikymą matė maždaug iš 7 metrų atstumo. Kai vyko sulaikymas, pareigūnai pasakė pasitraukti ir jie atsitraukė. Aplink juos buvo daug prisirinkusių žmonių ir jie pasimetė nuo kompanijos. Prie jo buvo žmona, kiti žmonės užstojo sulaikymą. Pareigūnus iškvietė G., nes E. pradėjo sakyti jai, kad kažkur ją išveš, ji bijojo ir pasakė, kad iškvies pareigūnus, liepė jam apsiraminti. Kai atvažiavo pareigūnai, priėjo prie G., paklausė, dėl ko buvo iškviesta policija ir ji paaiškino. Tada pareigūnas priėjo prie jų, norėjo sulaikyti E. B., o jiems reikėjo atsitraukti. Jis nematė E. B. smūgio pareigūnui ir nematė, kaip sulaikant E. B. pareigūnai pargriuvo. Jis tik matė, kaip pareigūnai pradėjo suiminėti E. B. Paskui matė, kaip E. B. buvo pasodintas į VW automobilį ir kaip policijos pareigūnas šlubavo prie tarnybinės mašinos, nusiėmė batą. Neprisimena, ar kas padėjo jam atsistoti, prisimena tik, kad eidamas prie mašinos šlubavo. Negali tiksliai pasakyti, ar greitoji buvo atvažiavusi.

Liudytoja I. V. (buvusi pavardė N.) teismo posėdyje paaiškino, kad buvo “Forum palace” aikštelėje, buvo į vakarą, valandos neprisimena. Jie stovėjo su kompanija, kurioje buvo A. K., G., M.. Prie jų priėjo E. B. ir prisikabino prie M. R. (kodėl nežino), pasidarė agresyvus, kai M. atsisakė eiti su juo. Vėliau M. užstojo G., o E. B. pradėjo jai grasinti. Matėsi, kad žmogus neadekvačiai elgiasi, kad yra išgėręs. Ji užstojo G., nes kaltinamasis ją įžeidinėjo, siūlė į kitą šalį išvežti. Kuomet jis pakėlė rankas, ji išsigandusi pastūmė jį. Jos vyras V. V. prašė E. išeiti, bet jis nesiklausė, todėl G. iškvietė policiją. Ji matė, kaip policija išvežė E. B. Atvykę pareigūnai prašė jo nusiraminti, bet jis nenusiramino, nenorėjo pasiduoti. Vėliau vaizdą užstojo žmonės, kurių buvo daug prisirinkę. Buvo policijos prašymas nusiraminti E. B., jam sudėjo rankas už nugaros. Kaip policijos pareigūnai nuvedė E. B. prie tarnybinio automobilio ji nematė. Kai E. B. buvo sulaikytas, po to daugiau ji nieko nematė, tik girdėjo, kaip žmonės šnekėjo, kad pareigūnas šlubuoja. Pagarsinus teismo posėdyje šios liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji patvirtino, kad jie teisingi, po įvykio geriau atsiminė aplinkybes. E. B. elgesys buvo agresyvus, bet fizinio smurto pareigūno atžvilgiu ji nematė, nes stovėjo už mašinos.

Ikiteisiminio tyrimo metu liudytoja I. V. (N.) 2019-11-10 parodė, kad 2019-11-09 apie 22.30 val. buvo Vilniuje, Gedimino Baravyko g. 10, prie "Forum palace", automobilių stovėjimo aikštelėje. Buvo kartu su M. R., A. K., G. G.-J., draugu V. V. ir kitais pažįstamais. Jiems būnant prie "Forum palace" ir bendraujant, prie jų kompanijos priėjo nepažįstamas vyras, kuris buvo apie 30 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, šviesiais trumpai kirptais plaukais, apsirengęs pilkos spalvos sportiniu kostiumu "Nike". Vyras priėjęs prie jų kompanijos sakė M. R., kad pastarasis prie jo prieitų, nes nori su juo pakalbėti „vyriškai“. Kadangi šio vyro nepažįsta, prašė jį grįžti atgal į savo kompaniją, iš kur atėjo. Tuo metu į pokalbį įsiterpė G. G.-J., kuri bandė užstoti M. R. Vyras pradėjo konfliktuoti su jais, stovėdamas arti jos pradėjo mosikuoti rankomis jai prie veido, todėl iš reflekso nustūmė vyrą nuo savęs. V. V. tai pamatęs užstojo ją ir pradėjo bendrauti su vyru. Vyras pasakė, kad nieko joms, panelėms, nedarys. Vyras buvo akivaizdžiai neblaivus. Išprovokavęs konfliktą vyras pradėjo visus ir ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, provokuoti muštynes, vėliau pradėjo sakyti, kad G. G.-J. išveš į Dubajų, kur ji dirbs ir teiks seksualines paslaugas, pasakė V. V., kad gali jį ir kitus ten esančius sumušti. G. G.-J. iškvietė policijos pareigūnus. Vaikinas iki policijos pareigūnų atvykimo ir jiems atvykus pasidarė dar agresyvesnis ir pradėjo šaukti. Atvykę policijos pareigūnai liepė visiems atsitraukti per atstumą, kad stovėtų toliau nuo jų ir vyro, su kuriuo buvo konfliktas, todėl ji ir V. V. nuėjo už automobilio ir stebėjo pareigūnų pokalbį per atstumą. Apie ką kalbėjo vyras su pareigūnais, negirdėjo. Vyras pokalbio metu nenusiramino, kitų ten buvusių žmonių akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius, garsiai šaukė. Vėliau matė, kaip policijos pareigūnai nusivedė vyrą prie savo tarnybinio automobilio, bandė jį sulaikyti, tačiau vyras visaip muistėsi, neleisdamas sulaikyti, spardėsi kojomis, neleido užsukti rankų už nugaros. Matė, kaip policijos pareigūnai pargriovė vyrą ant žemės, kas vyko toliau, nežino, nes stovėdama už automobilio nematė. Sulaikant vyrą atvažiavo daugiau policijos pareigūnų su tarnybiniais automobiliais ir greitosios medicininės pagalbos automobilis. Vyrą sulaikė ir išvežė (1 t., b. l. 91-92).

Liudytojas M. R. teismo posėdyje paaiškino, kad su draugais stovėjo Forum automobilių aikštelėje, prie jo priėjo nepažįstamas vyras ir norėjo pasišnekėti nuėjus į šalį. Akivaizdžių požymių dėl apsvaigimo nebuvo, bet jautėsi alkoholio kvapas nuo E. B., kai buvo priėjęs prie jo pasikalbėti. Draugai pasakė jam neiti su E. B., šis pradėjo lįsti, buvo iškviesti pareigūnai, nes pasitraukti draugiškai E. B. nenorėjo. Jis matė, kaip atvyko pareigūnai, bet toliau veiksmo nežiūrėjo, nes jam buvo neįdomu. Jis stovėjo apie 10 metrų atstumu nuo pareigūnų. Buvo apie 10-11 val. vakaro, aikštelė buvo apšviesta gatvės žibintų. Jis matė, kaip pareigūnai sulaikinėjo E. B. ir šis buvo agresyvus, priešinosi, matė, kad jam buvo uždėti antrankiai, buvo nuvestas prie tarnybinio automobilio ir pasodintas. Kaltinamasis nesutiko sėstis, jį per prievartą pasodino. Jie pasitraukė toliau, kai pareigūnai liepė pasitraukti. G. buvo kartu su jais, kai sodino į tarnybinį automobilį E. Jis matė, kad vienas pareigūnas šlubavo. Pareigūnas ir E. buvo nugriuvę ant žemės, tačiau kaip nugriuvo, jis nematė. E. gulint ant žemės buvo uždėti antrankiai. Šiuo metu, praėjus 1,5 metų po įvykio, jis įvykį yra primiršęs, neprisimena ar kaltinamasis vartojo necenzūrinius žodžius, iš jų kompanijos niekas nevartojo. Pagarsinti jo parodymai, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi, nenori jų papildyti.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. R. 2019-11-10 parodė, kad 2019-11-09 apie 22.30 val. buvo Vilniuje, Gedimino Baravyko g. 10, prie "Forum palace", automobilių stovėjimo aikštelėje. Kartu su juo buvo I. N., V. V., A. K., G. G.-J. ir kiti pažįstami. Prie jų kompanijos priėjo nepažįstamas vyras, kuris buvo apie 30 metų amžiaus, apie 175 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, šviesiais trumpai kirptais plaukais, apsirengęs pilkos spalvos sportiniu kostiumu "Nike". Vyras pradėjo kalbėti rusų kalba ir kreipėsi į jį, kvietė jį pakalbėti ir nueiti į šoną, nuo jo draugų ir pažįstamų. Kadangi jis ir kiti vyro nepažįsta, jo draugai jam pasakė, kad jis niekur neitų. Visi mandagiai paaiškino vyrui, kad nenori su juo bendrauti ir paprašė išeiti ir nesikabinėti prie jų kompanijos. Vyras pradėjo konfliktuoti su jų kompanijoje buvusiomis panelėmis, I. N. ir G. G.-J. Vyras buvo akivaizdžiai neblaivus. Išprovokavęs konfliktą vyras pradėjo visus įžeidinėti, keiktis necenzūriniais žodžiais ir sakyti, kad tuoj visus primuš. V. V. prašė vyro nusiraminti, nešaukti ir bendrauti mandagiai, tačiau vyras buvo agresyviai nusiteikęs. G. G.-J. pasakė, kad iškvies policijos pareigūnus, jeigu vyras nepasišalins, ir kadangi jis neišėjo, ji taip ir padarė. Vaikinas, išgirdęs, kad G. G.-J. kviečia policijos pareigūnus, pasidarė dar agresyvesnis ir pradėjo garsiai šaukti. Atvykę policijos pareigūnai pasakė, kad jie stovėtų toliau nuo jų ir vyro, su kuriuo įvyko konfliktas, todėl stebėjo pareigūnų pokalbį per atstumą. Matė, kad vyras buvo iškėlęs rankas į viršų ir galimai rankomis mosikavo policijos pareigūnui prieš veidą. Vyras vis tiek nenusiramino, kitų žmonių akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius, garsiai šaukė. Girdėjo, kaip policijos pareigūnai mandagiai paprašė vyro nueiti iki jų tarnybinio automobilio ir atsisėsti į vidų, tačiau vyras į jų prašymus nereagavo. Policijos pareigūnams nusivedus vyrą prie tarnybinio automobilio, vyras bandė išvengti sulaikymo, muistėsi ir neleido užsukti rankų, po ko matė, kad policijos pareigūnai pargriovė vyrą ant žemės ir toliau jį sulaikinėjo. Kas vyko sulaikymo metu ir toliau, nežino, nematė. Vyro sulaikymo metu atvažiavo dar keli ekipažai policijos pareigūnų, kurie padėjo sulaikyti vyrą. Jis asmeniškai vyro nepažįsta, apie ką jis norėjo su juo pakalbėti nežino. (1 t., b. l. 96-97).

Liudytoja G. G.-J. teismo posėdyje paaiškino, kad ji susitiko pabendrauti su draugais, E. B. atėjo, prikibo prie M., pradėjo kabinėtis, pasiūlė eiti į šalį. Jie pasiūlė pasikalbėti vietoje. E. B. pradėjo negražiai kalbėti su keiksmažodžiais, šalia stovėjo M. mergina. To žmogaus niekas nepažinojo iš jų kompanijos. Ji įsikišo, nes kaltinamasis siūlė M. nusiimti akinius, norėjo muštis. Ji pasakė, kad E. B. išsiblaivytų ir tada, jeigu kažkas negerai, galima pasikalbėti. Ji iškvietė policiją. E. B. spardėsi, kilnojo kojas prieš pareigūnus, buvo įspyręs pareigūnui į koją. Tačiau, kai įspyrė į koją ji nematė, tik matė, kai E. stumdėsi, kilnojo kojas prieš pareigūnus, negali pasakyti, į kurią koją spyrė. Ji turi vaizdo įrašą, kai E. B. jau paguldytas ant žemės, bet vis dar priešinosi, du pareigūnai buvo jį užspaudę ir kvietė pagalbos, nes negalėjo susitvarkyti. Taip pat turi vaizdo įrašą, kai pareigūnas stovi atsirėmęs į mašiną, nes sužalota jo koja, jam skaudėjo, jis šlubavo (parodo abu įrašus teismo proceso dalyviams). Gali šiuos įrašus pateikti, jeigu bus pareikalauta. Ji neprisimena, ar minėjo pareigūnams apie vaizdo įrašus kai buvo apklausiama liudytoja, tai buvo prieš 1,5 metų. Vaizdo įrašo tada nebuvo pareigūnams parodžiusi. Įvykio metu, kai filmavo, ji stovėjo nuo sulaikomo E. B. iki 3 metrų atstumu. Stovėjo prie mašinos. Įvykio vietoje buvo daug žmonių, tačiau jie neužstojo jai matymo lauko. Ji nepastebėjo, ar pareigūnai turėjo vaizdo fiksavimo įrangą. Kaltinamasis jai grasino, kad ją parduos, išveš, su ja susidoros. Ji buvo išsigandusi E. B., todėl kvietė policiją. E. B. buvo išgėręs, todėl nežinojo ką gali padaryti, jis stumdėsi, jai netrenkė. Mano, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė įvykio aplinkybes nei teismo posėdyje. Pagarsintus teismo posėdyje jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina, jie teisingi, daugiau nieko neprisimena, nori šį įvykį užmiršti, nes jai nemalonus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. G.-J. 2019-11-10 parodė, kad 2019-11-09 apie 22.30 val. buvo Vilniuje, Gedimino Baravyko g. 10, prie "Forum palace", automobilių stovėjimo aikštelėje. Kartu su ja buvo jos draugai I. N., M. R., A. K., V. V. ir kiti pažįstami. Jiems būnant prie "Forum palace" ir bendraujant, prie jų kompanijos priėjo nepažįstamas vyras, kuris buvo apie 32 metų amžiaus, apie 175 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, šviesiais trumpai kirptais plaukais, apsirengęs pilkos spalvos sportiniu kostiumu "Nike". Vyras priėjęs prie jų kompanijos pradėjo kalbėti rusų kalba ir sakė M. R., kad pastarasis prie jo prieitų, nes nori su juo pakalbėti vyriškai. Pokalbis vyko rusų kalba. Kadangi niekas vyro nepažįsta, ji ir kiti kompanijoje buvę asmenys vyrui atsakė, kad jei jis nori kalbėtis, tegul kalba vietoje, kad niekas niekur su juo neis. Vyras nesutiko, pradėjo konfliktuoti su jais ir su ja. Vyras buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, matė, kad jam aplink lūpas buvo baltos spalvos putos, todėl įtaria, kad jis galėjo būti apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Išprovokavęs konfliktą vyras pradėjo visus, ir ją tuo pačiu, įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, provokuoti muštynes, todėl ji pasakė, kad jeigu jis neišeis, ji iškvies policijos pareigūnus. Vaikinas tai išgirdęs pasidarė dar agresyvesnis, pradėjo šaukti, sakė jai, kad geruoju nepasibaigs, ėmė grasinti jai, kad išveš ją į Dubajų, kur ji teiks seksualines paslaugas, todėl ji nelaukdama iš karto iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams vyras nenusiramino. Jai aiškinant situaciją atvykusiems pareigūnams, vyras vis norėjo įsiterpti į pokalbį, jos, policijos pareigūnų ir kitų ten buvusių žmonių akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius. Atvykus policijos pareigūnams, jie bandė apraminti vyrą, tačiau jis vis tiek buvo agresyvus. Pokalbio metu vyras laikė rankas kišenėse, todėl policijos pareigūnai pareikalavo vyro rankas ištraukti iš kišenių. Vyras į reikalavimus nekreipė dėmesio, pareigūnai dar kelis kartus pareikalavo ištraukti rankas iš kišenių, tačiau vyras vis tiek nepakluso aiškiai išreikštiems jų reikalavimams. Kadangi vyras įžeidinėjo policijos pareigūnus bei juos ir buvo agresyvus, policijos pareigūnai bandė jį sulaikyti, užsuko jam rankas už nugaros, tačiau vyras vis tiek nenusiramino, buvo agresyvus, muistėsi, spardėsi kojomis. Muistydamasis vyras vienam iš policijos pareigūnų, tam, kuris buvo be barzdos, spyrė iš kojos, kiek atsimena, į kairę koją ir vis tiek nenusiramino. Kadangi į vietą atvykę du policijos pareigūnai negalėjo sulaikyti vyro, nes šis buvo neadekvatus, stangrino rankas ir neleido būti sulaikomas, į vietą atvažiavo dar keli ekipažai policijos pareigūnų, kurie padėjo vyrą sulaikyti. Po to, kai vyras buvo sulaikytas, M. R. į mobiliojo ryšio telefoną paskambino kažkoks pažįstamas, kurio duomenų nežino ir pateikti negali, kuris labai prašė nerašyti pareiškimo sulaikyto vyro atžvilgiu, o kodėl, nepaaiškino. Po to, kai vyras pasipriešino policijos pareigūnams, sunerimo dėl savo ir savo vaikų gyvybės ir sveikatos, todėl mano, kad jo grasinimai jos atžvilgiu gali būti realūs. Prašo sulaikytą vyrą patraukti atsakomybėn (1 t., b. l. 102- 103).

Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad 2019-11-09 22.29 val. pranešėja vardu G. pranešė, kad Vilniuje, Gedimino Baravyko g. 10 nepažįstamas neblaivus vyras apie 30 metų amžiaus su pilku sportiniu kostiumu konfliktuoja su pranešėja ir aplinkiniais (1 t., b. l. 12).

Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus (toliau – BPC) pranešimas „Dėl informacijos pateikimo“ ir 2020-03-12 daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad BPC pateikė garso įrašą, kurį apžiūrėjus nustatyta, jog pagalbos telefonu 2019-11-09 22.29 val. kreipėsi G. J. nurodydama, kad prie „Forumo“, Konstitucijos pr. nuo upės, girtas apie 30 metų vyras su pilku sportiniu kostiumu „Nike“ labai kabinėjasi prie aplinkinių, jai grasina, prašo policijos pagalbos. Garso įrašas įrašytas į CD laikmeną, kuri prijungta prie bylos (1 t., b.l. 77-81).

Vilniaus apskrities VPK vyresniojo tyrėjo R. R. 2019-11-10 tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2019-11-09 apie 22.35 val. Vilniuje, Gedimino Baravyko g. 10, E. B. sulaikymo metu pasipriešino Vilniaus apskrities VPK PR vyriausiems patruliams M. P. ir V. M. Sulaikymo metu E. B. kaire koja spyrė V. M. į kairės kojos blauzdą ir tuo sukėlė stiprų fizinį skausmą. RVUL diagnozuotas blauzdos stiprus sumušimas (1 t., b. l. 13).

Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad 2019-11-10 buvo apžiūrėta įvykio vieta Vilniuje, Gedimino Baravyko g. 10 – automobilių stovėjimo aikštelė prie „Forum palace“. Apžiūros metu smurto žymių ir vaizdo stebėjimo kamerų nenustatyta, padarytos fotonuotraukos (1 t., b. l. 21-25).

Vyresniojo tyrėjo A. S. 2019-11-10 nutarimu V. M. pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b.l. 33).

Nukentėjusysis V. M. 2019-11-10 pateikė medicinos dokumentų išrašą iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL), kurio grafoje „Traumos aplinkybės“ nurodyta, kad sulaikymo metu jam į koją įspyrė įtariamasis. Medicinos dokumento išraše nurodyta, kad pacientas V. M. skundžiasi kairės blauzdos skausmu, trauma įvyko darbe 2019-11-09 22.50 val., išduotas nedarbingumo pažymėjimas (1 t., b. l. 36-39).

VšĮ „Greitosios medicinos pagalbos stotis“ pateikė 2019-11-09 22.53 val. kvietimo kortelę, kurioje fiksuota, kad pagalbą adresu Konstitucijos pr. 25, Vilnius, kvietė policija dėl apatinių galūnių traumos. Nukentėjęs V. M. nurodė, kad sulaikymo metu pažeidėjas priešinosi ir spyrė į koją, jis išgirdo trekštelėjimą ir aštrų kojos skausmą. Koja patinusi ties čiurnos sąnariu, skausminga, sumažėjusi judesių amplitudė, preliminari diagnozė – čiurnos kaulo lūžis (1 t., b.l. 53-56).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019-11-12 specialisto išvadoje Nr. G 4065/2019 (01) nurodyta, kad, remiantis V. M. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, V. M. nustatytas kairės blauzdos sumušimas, pasireiškęs priekinio ir užpakalinio šeivikaulio-pėdos raiščių daliniais plyšimais, kuris galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu būdu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl raiščių dalinio plyšimo sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Neatmetama galimybė, kad nustatytas sužalojimai galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku. Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Nustatyto sužalojimo vietoje individualių požymių, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusį daiktą (daiktus), neužsifiksavo (1 t., b. l. 44-46).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020-02-24 specialisto išvadoje Nr. pG 582/2020 (01) nurodyta, kad, remiantis specialisto išvada G 4065/2019(01) ir papildomų medicinos dokumentų duomenimis, V. M. nustatytas kairės blauzdos sumušimas, pasireiškęs priekinio ir užpakalinio šeivikaulio-pėdos raiščių daliniais plyšimais, kuris galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu būdu, t. y. neatmetama, kad spiriant į V. M. kairę blauzdą. Sužalojimas visumoje kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl raiščių dalinio plyšimo sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 60-62).

Vilniaus apskrities VPK vyriausiojo patrulio M. P. 2019-11-09 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019-11-09 patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu V. M. (ekipažas V1740), apie 22.35 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Gedimino Bravyko g. 10 nepažįstamas neblaivus vyras, apie 30 metų, su pilku kostiumu, konfliktuoja su pranešėja ir aplinkiniais. Atvykus minėtu adresu, į juos kreipėsi pranešėja G. G.-J., kuri paaiškino, kad prie jos ir jos draugų priėjo nepažįstamas neblaivus vaikinas, pradėjo kabinėtis, grasinti fiziniu susidorojimu, įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Pranešėja pasakė vaikinui, kad dėl jo elgesio kviečia policiją, šis pradėjo grasinti, kad ji negyvens, taip pat bus per prievarta išvežta į užsienį dirbti. Jiems besiaiškinant aplinkybes, minėtas vaikinas stovėjo šalia, buvo agresyvus, neleisdavo pranešėjai pasakyti žodį, pastoviai pertraukinėjo, vartodamas necenzūrinius žodžius, taip pat laikė rankas kelnių kišenėse. Jiems pareikalavus vaikino nutraukti neteisėtus veiksmus ir ištraukti rankas iš kišenių, vaikinas pasidarė labiau agresyvesnis, į jų reikalavimus nereagavo, toliau jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Buvo pareikalauta vaikinui prieiti prie tarnybinio automobilio, nes jis yra sulaikytas ir bus pristatytas į policijos įstaigą. Vaikinas staiga pradėjo stumti rankomis nuo savęs V. M., po ko jie iš karto jėga paėmė vaikiną už rankų ir atrėmė į tarnybinį automobilį. Jis (M. P.) buvo iš dešinės, o V. M. iš kairės pusės, užlaužė rankas už nugaros ir jis norėjo uždėti antrankius, tuo pačiu momentu V. M. sulaikytam vaikinui fiksuodamas jo kairę koją bei buvo užlaužęs kairę ranką, sulaikytas vaikinas staiga ištrūko iš fiksacijos ir V. M. su kaire koją spyrė jam į kairę koją ir sukėlė labai didelį skausmą. Vaikinas iš karto buvo paguldytas ant žemės, jis vėl jam užlaužė dešinę ranką ir ant jo atsisėdo, kairę ranką vaikinas laikė po savimi. Kadangi V. M. jautė labai didelį kairės kojos skausmą ir padėti jam sulaikyti vaikiną buvo sunku, jis iškvietė pagalbą. Atvykęs V1720 ekipažas, padėjo sulaikyti vaikiną. Vaikinas prisistatyti atsisakė, V1921 jį pristatė į OVS, faktinis sulaikymo laikas 23.00 val. V. M. GMP brigada 0893 pristatė į Lazdynų RVUL. Sulaikymo metu panaudoti antrankiai, kitų spec priemonių panaudota nebuvo. Prie tarnybinio pranešimo pridedamas G.G. J. pareiškimas (1 t., b. l. 112).

Šalies argumentai

G. G. J. pareiškime nurodyta, kad atvykus policijos pareigūnams nepažįstamas žmogus, kuris kabinėjosi prie jos ir jos draugų, įžeidinėjo juos ir grasino, priešinosi pareigūnams, sulaikomas keiksnojo pareigūnus ir vienam iš pareigūnų spyrė į koją (1 t., b. l. 113).

Vilniaus apskrities VPK vyriausiojo patrulio R. R. 2019-11-09 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019-11-09 jis dirbo kartu su Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos antrojo būrio vyriausiuoju patruliu O. S. tarnybiniu automobiliu „VW Kombi“, identifikuojantis borto Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 22.45 val. per radijo ryši išgirdo, kad Vilniuje, Gedimino Baravyko g., policijos patruliams reikalinga skubi pagalba. Apie 23.00 val. atvykus į įvykio vietą, ten buvę pareigūnai perdavė jiems sulaikytą asmenį, kuris buvo įtariamas sužalojus policijos pareigūną. Paprašius, kad sulaikytas asmuo prisistatytų, šis atsisakė tai daryti. Sulaikytas asmuo pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS. Faktinis asmens sulaikymo laikas 23.00 val. Būnant įvykio vietoje pastebėjo, kad auto patrulių automobilyje V1740 sėdi galimai sužalotas policijos pareigūnas. Šis pareigūnas laikėsi susiėmęs už kojos ir teigė aplinkiniams, kad negali paeiti, jaučia labai didelį skausmą. Buvo matyti, kad policijos pareigūnui buvo sunku kalbėti (1 t., b. l. 114).

Vilniaus apskrities VPK OVS vyriausios postinės M. D. 2019-11-09 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019-11-09 apie 23.15 val. į OVS patalpas buvo pristatytas akivaizdžiai neblaivus E. B., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, eidamas svirduliavo, elgėsi neadekvačiai ir agresyviai. Vyras kategoriškai atsisakė pasitikrinti girtumą (1 t., b. l. 115).

Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad 2021-05-11 buvo apžiūrėti liudytojos G. G. J. pateikti du vaizdo įrašai iš įvykio vietos. Vaizdo įraše pavadinimu IMG_9589 matyti, kaip automobilių stovėjimo aikštelėje du uniformuoti policijos pareigūnai ant žemės laiko prispaudę asmenį, dėvintį pilkos spalvos kelnes ir juodus batus. Vienas iš pareigūnų, stambesnio kūno sudėjimo, trumpai kirptais plaukais, kitas pareigūnas sunkiau matomas, labiau prisispaudęs prie sulaikytojo. Kitame vaizdo įraše pavadinimu IMG_9590 matyti, kad automobilių stovėjimo aikštelėje stove trys policijos pareigūnų tarnybiniai automobliai, šalia jų matomi uniformuoti policijos pareigūnai. Vienas iš pareigūnų, stambesnio kūno sudėjimo, trumpai kirptais plaukais, stovi nugarą atsukęs į kamerą ir atsirėmęs į tarnybinį automobilį, kiek vėliau matoma, kad tas pats policijos pareigūnas pakelia koją, pašokinėja ant vienos kojos, tuo metu prie jo prieina kitas kolega (3 t., b.l. 81, 86).

Vilniaus apskrities VPK vyriausios specialistės R. M. 2019-12-03 tarnybiniame pranešime dėl vaizdo įrašų peržiūros nurodyta, kad Vilniaus apskrities VPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriuje atliekant tyrimą dėl Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio V. M. 2019-11-09 sužalojimo iš Vilniaus apskrities VPK Policijos departamento Informacinių technologijų valdybos Informacinių technologijų administravimo skyriaus buvo gauti tarnybiniuose automobiliuose V1740 ir V1720 įrengtų vaizdo registratorių visų kamerų 8 vaizdo ir garso įrašai nuo 2019-11-09 22.40 val. iki 23 val., įkelti į duomenų talpyklą (\\172.19.1.81\video-vts). Peržiūrėjus vaizdo įrašus nustatyta, kad vaizdo įraše V1740 HOP343_ch1_20191109234402_20191109235959 matyti, kaip pareigūnai važiuoja į iškvietimą, atvykę išlipa iš tarnybinio automobilio. Vairuotojo vietoje sėdi vyr. patrulis M. P., priekinėje keleivio vietoje - vyr. patrulis V. M. Automobiliui sustojus pirmasis išlipa vyr. patrulis V. M. (šlubavimo požymių nesimato), iš tarnybinio automobilio taip pat išlipa ir M. P. Pareigūnai priremia prie automobilio dešinės pusės vyriškį, bando jį laikyti už parankių. Vyriškis vartoja necenzūrinius žodžius, muistosi, aktyviais veiksmais priešinasi, girdimi riksmai. Pro automobilio kairėje pusėje esančias užpakalines duris įsodinamas vyriškis, kuris necenzūriniais žodžiais įžeidinėja pareigūnus. Netrukus pareigūno padedamas (į jį atsirėmęs) pakėlęs kairę koją į priekinę keleivio vietą atsisėda vyr. patrulis V. M., iš kurio veido mimikos ir kūno judesių matyti, kad skausmas stiprus, kurį laiką pareigūnas kojas laiko nuleidęs į lauką, kitas pareigūnas atsitūpęs prie kojų. Vaizdo įraše be garso, kurio pavadinimas V1720 JZB 443_ch2_20191109223925_ 20191109230024 matyti, kad tarnybinis automobilis V1720 22.50 val. įvažiuoja į automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje stovi tarnybinis automobilis V1740. Netrukus (22.51 val.) prie šio automobilio šlubuodamas ir kito pareigūno vedamas prieina vyr. patrulis V. M. Jis atsiremia prie tarnybinio automobilio ir kito pareigūno padedamas į jį atsisėda. Kiti pareigūnai atlieka sulaikytojo apžiūrą ir įsodina į minėtą automobilį. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad kituose vaizdo įrašuose duomenų, reikšmingų tyrimui, nėra (3 t., b. l. 84, 87).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje 2021-06-08 peržiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu V1740 HOP343_ch1_ 20191109234402_20191109235959 iš tarnybinio automobilio V1740 salono girdisi vyr. patrulio V. M. ir sulaikytojo E. B. pokalbis. E. B. klausia pareigūno V. M., ar tikrai jis koją jam sulaužė, jeigu iš jo pusės yra kaltė, žalą atlygins, pinigų turi, paskambins draugams. Matyti, kad policijos pareigūnas V. M. blogai jaučiasi, kenčia skausmą, jam sunku kalbėti ir pajudėti.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir teismo išvados

Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktas nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino asmenį dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo. Už šią nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Už šią nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuoja, kad E. B. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir BK 286 straipsnyje, nes panaudodamas fizinį smurtą – tyčia rankomis stumdamas nuo savęs policijos pareigūną V. M., atliekantį tarnybines pareigas, ir spirdamas į koją, jam pasipriešino bei nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Nors kaltinamasis E. B. savo kaltę dėl pasipriešinimo policijos pareigūnui V. M. pripažino iš dalies, o dėl pareigūno sužalojimo kaltės nepripažino, teigia, kad jis nespyrė pareigūnui ir negalėjo įspirti, nes buvo prispaustas prie tarnybinio automobilio, jo kojos buvo praskėstos, pareigūnas koją galėjo susižaloti griūdamas su juo ant žemės, galbūt savo svoriu jis nukrito pareigūnui ant kojos, nematė, kad pareigūnas šlubuotų, tačiau tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip gynybinę poziciją ir siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamojo E. B. kaltę patvirtina nukentėjusiojo policijos pareigūno V. M. parodymai, kuriais jis patvirtino, kad sulaikymo metu E. B. buvo agresyvus, priešinosi sulaikymui, buvo nuvestas prie tarnybinio automobilio ir prispaustas prie automobilio jėga, jo rankos buvo užlaužtos už nugaros, bet kojos buvo laisvos (nespėjo jų užfiksuoti), buvo bandoma uždėti antrankius, tačiau kaltinamasis atsilaisvino ir staiga jis pajuto smūgį į koją žemiau kelio ir didelį fizinį skausmą, pagalvojo, kad lūžo koja, jos nejautė. Tada kartu su kolega M. P. pargriovė kaltinamąjį ant žemės ir laikė prispaustą, kol atvyko kiti policijos pareigūnai ir padėjo kaltinamąjį sulaikyti. Liudytojas M. P. taip pat patvirtino, kad jis su kolega V. M. nusprendė nustatyti įtariamojo tapatybę ir pristatyti į policijos komisariatą, bet asmuo pradėjo priešintis, todėl teko panaudoti kovinius veiksmus. Jis laikė kaltinamąjį už dešinės rankos, o V. M. - už kairės. Staiga įvyko sujudimas, kaltinamasis spyrė koja, kūnu bandė išsisukti. Po tokių veiksmų jie pargriovė vyrą ant žemės. Dedant antrankius, porininkas pasakė, kad jam skauda koją, negali judėti. Jis spėjo ant vienos rankos uždėti antrankius, iškvietė pagalbą, paaiškino, kad nukentėjo pareigūnas. V. M. skausmas atsirado kai įtariamasis pradėjo priešintis, iki jo pargriovimo. Viską jis teisingai surašė savo tarnybiniame pranešime iškart po įvykio. Liudytoja G. G.-J., kuri matė įvykį iš arti (iki 3 m atstumu) ir telefonu suspėjo nufilmuoti keletą epizodų iš sulaikymo vietos, taip pat patvirtino, kad matė, kaip E. B. sulaikomas buvo agresyvus, spardėsi ir koja įspyrė pareigūnui V. M. į kairę koją. Vaizdo įrašai patvirtina, kad E. B. įvykio metu buvo agresyvus, rėkavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, priešinosi sulaikomas, po sulaikymo įsodintas į policijos tarnybinį automobilį kažkiek apsiramino ir paklausė pareigūno V. M. ar tikrai sulaužė jam koją, jeigu yra jo kaltė, atlygins žalą, pinigų turi. Taigi kaltinmasis suvokė, kad savo veiksmais galėjo sulaužyti pareigūnui koją ir dėl to sunerimo, norėjo tartis su pareigūnu dėl žalos atlyginimo. Nors teisme kaltinamasis sakė, kad dėl savo girtumo siūlė pareigūnui susitarti dėl žalos atlyginimo, tačiau tokius jo teiginius teismas vertina kaip vieną iš bandymų švelninti savo padėtį. Nors įvykio metu kaltinamasis buvo neblaivus, tačiau iš jo elgesio negalima daryti išvados, kad jis būtų nesupratęs savo veiksmų, nesiorentuotų kur yra ir ką daro, būtų neadekvatus. Taip pat iš vaizdo įrašų matyti, kad atvykus į įvykio vietą pagal iškvietimą, policijos pareigūnas V. M. išlipo iš automobilio ir nuėjo nešlubuodamas, koja jam neskaudėjo, tačiau po E. B. sulaikymo V. M. šlubavo, kolega kitas pareigūnas padėjo jam atsistoti ir prieiti prie tarnybinio automobilio. Tai, kad V. M. šlubavo matė ir kiti įvykio vietoje buvę liudytojai V. V., M. R., G. G.-J. Teismas kritiškai vertina kaltinamojo E. B. teiginius, kad jis būdamas prispaustas prie tarnybinio automobilio, negalėjo, neturėjo galimybės įspirti pareigūnui. Policijos pareigūnai patvirtino, jog sulaikomo E. B. kojos buvo laisvos (nespėjo jų užfiksuoti), jis buvo priremtas prie automobilio veidu į tarnybinį automobilį, abu pareigūnai stovėjo prie E. B. (V. M. iš kairės pusės, o M. P. iš dešinės) už nugaros ir laikė užlaužtas jo rankas, todėl remdamasis krūtine į automobilį, kaip vieną iš atramos taškų, jis galėjo pakelti koją ir spirti policijos pareigūnui į koją, ką ir padarė. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusio ir liudytojų parodymais, nes jie iš esmės sutampa, vieni kitus papildo ir neprieštarauja nei vieni kitiems, nei rašytinei, vaizdinei bylos medžiagai – policijos pareigūnų tarnybiniams pranešimams, pareiškėjos G. G. –J. pareiškimui, vaizdo įrašams, sutampa su medicinos dokumentų išrašais ir specialisto išvada, kurioje nustatyti nukentėjusiam V. M. padaryti sužalojimai, todėl teismas šiais įrodymais remiasi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.

Žemesnės instancijos teismas

E. B. veiksmai atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir BK 286 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtis ir kvalifikuoti teisingai, nes jis, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui (policijos pareigūnui) atliekančiam savo tarnybines funkcijas ir nesunkiai jį sužalojo.

Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nukentėjusios A. Č. atžvilgiu

Kaltinamasis E. B. savo kaltės dėl A. Č. sužalojimo nepripažino, fizinio smurto prieš ją nenaudojo. Paaiškino, kad 2020-01-27 07.00 val. atvažiavo į nuomojamą butą, nes paskambino A. Č. draugė apie 6.30 val. ir pasakė, kad ši apsvaigusi nuo alkoholio. Jam užėjus į butą, A. Č. pradėjo jį pulti, jis pasakė, kad atvažiavo savo daiktų pasiimti ir, kad daugiau nenori su ja bendrauti. Jis neturėjo savo raktų, todėl A. Č. jį įleido į butą. Kai jis atvyko į butą, ten buvo dar Z. Jis pamatė, kad svetainėje buvo netvarka, matėsi, kad šuo buvo neišvestas į lauką, gulėjo sudaužytas stalas, bute jautėsi alkoholio kvapas. A. Č. pasakė, kad buvo atėję svečiai, vyko vakarėlis ir sudužo stalas, ji taip pat sakė, kad jos pusseserė prokurorė ir jį pasodins. Ji delnu trenkė jam į veidą ir uždarė buto duris, jis liepė atidaryti arba duoti raktus, ji pradėjo keiktis, kalbėjo nesąmones. Po 20 min. atvažiavo policija. A. Č. pasakė jam eiti į kambarį, o ji stengsis, kad neužeitų pareigūnai. Tada jis paklausė, kam ji kvietė policijos pareigūnus. Jis išėjo ir pasikalbėjo su policijos pareigūnais, pasakė jiems, kad A. Č. išgėrusi, pareigūnai pasakė jam eiti į kambarį ir palaukti, o jie apklaus žmogų, kuris iškvietė policiją. Pareigūnai apklausė tuo metu kambaryje buvusią Z., ji patvirtino, kad jis atvažiavo pasiimti daiktų, patikrino A. Č. blaivumą, po to patikrino jo blaivumą (jis įpūtė 0 promilių) ir jį išvežė į areštinę. Jis nepripažįsta, kad A. Č. numetė ant stalo, kad nešė už pažastų, nes jam atėjus į butą, stalas jau buvo sudaužytas. A. Č. susinervino, nes pamatė jo žinutes (tai buvo susirašinėjimai su kitomis merginomis), pradėjo jam grasinti, ji nekenčia jo. Su A. Č. jie gyveno 9 mėnesius, jų santykiai buvo geri. Jis nežino, koks buvo pagrindas kviesti policiją per giminaitę. Fizinio smurto prieš A. Č. jis nenaudojo, o dėl kelių nubrozdinimų ji nenorėjo jam nieko paaiškinti. Pažymi, kad jis yra kairiarankis ir dešine ranka negalėjo jai trenkti.

Nukentėjusioji A. Č. teismo posėdyje paaiškino, kad kartu su kaltinamuoju nebegyvena. Dar prieš įvykį, gruodžio 28-29 d. ji su E. B. buvo pakviesti į vestuves ir gruodžio 30 d. jis smurtavo prieš ją - išrovė daug priaugintų plaukų, sulaužė nagus, tačiau ji jam atleido, bet po 3 savaičių įvyko naujas konfliktas, susistumdymas. Ji šventė vakarėlį su draugėmis, miegojo ir prabudo nuo smūgio, pamatė E. B. Ji neįleido jo į namus, nežino, kaip jis įėjo į butą. Tuo momentu ji buvo bute ne viena, dar buvo V. Z. Ji (A. Č.) kreipėsi pagalbos į pusseserę, kad iškviestų policiją, atvažiavo policijos pareigūnai ir užfiksavo įvykį. Smūgį į veido sritį gavo, kai miegojo. E. B. ją nusitempė ir metė į stalą, stalas dužo (yra nuotraukos), nuo smūgio ji susižalojo į stiklus, buvo sužeistos kojos, daug mėlynių buvo. Neadekvatus buvo E. B., dar prieš įvykį siuntinėjo su pistoletu žinutes jos šeimos nariams, draugams, kad nėra patenkintas, jog jie išsiskyrė, kad jis Baltarusijoje. Ji sakė, kad jam neatleidžia, jam uždrausta buvo prie jos artintis, bet jis periodiškai pasirodo. Jis darė jai gėdą prieš kaimynus, rašinėdavo žinutes. Jis psichologiškai bandė jai pakenkti, manipuliuodavo, nesilaiko jokių ribojimų. Ji patyrė moralinį, psichologinį ir fizinį smurtą, jis nuolatos lenda prie jos. Ji negalėjo dirbti, ant jos kūno buvo daug mėlynių. Nuo smūgio į kairę veido pusę ji atsibudo, gali būti, kad E. B. trenkė jai su plaštaka. Paskui tempė ją už pažastų iš lovos, norėjo kažką aiškintis, reikalavo, kad ji atsiimtų pareiškimą, bandė ją provokuoti. E. B. po smūgio į veidą pakėlė ją už pažastų, iš miegamojo nuvilko į saloną, metė ją į stalą, ji vertėsi su stalu, kompiuteriu, kuris buvo ant stalo, dužo stiklai. Konflikto metu namuose buvo V. Z., bet tuo momentu ji miegojo ir atsibudo, kai atvažiavo pareigūnai. Daugiau žmonių nebuvo. Kai E. B. ją numetė, ji pradėjo jį raminti, bandė valdyti situaciją, pasakė, kad nori į tualetą, o pati tuo momentu parašė žinutę į „Viber“ savo pusseserei, vardu B., kad ji iškviestų policiją, nes jeigu pati pradės kviesti policiją, tai jis griebs jai iš rankų telefoną. Ji parašė savo pusseserei, kad atsitiko nelaimė, smurtas artimoje aplinkoje ir kad ji iškviestų policiją. E. pamatė, kad ji rašo ir kviečia pagalbą, vėl prasidėjo grumtynės, ji pati nebūtų spėjusi paskambinti policijai. Pusseserė iškvietė policiją, ji parašė gyvenamosios vietos adresą. E. B. buvo neblaivus ir nevaldomas. Penktadienį ir šeštadienį pas ją buvo vakarėlis, ji buvo išgėrusi, po vakarėlio nuėjo miegoti, prabudo nuo smūgio, kai E. B. sudavė jai ranka į veidą. Ji skambino pusseserei po visko, kai krito į stiklus, kai pamatė, kad situacija nebevaldoma. Kai išsiuntė žinutę, E. B. atidarė duris ir griebė jai iš rankų telefoną, o tuo momentu ji trynė žinutes, kad jis nematytų, jog prašo pagalbos, kad pusseserė iškviestų policiją. Kai jis atėmė jos telefoną, toliau vyko grumtynės, buvo smurtas, daug necenzūrinių žodžių. E. B., pamatęs žodį „policija“, liepė parašyti žinutę, kad nereikia jai pagalbos ir tą parašyti ji turėjo prie jo akių. Tačiau policija atvyko. E. B. stovėjo šalia, buvo agresyviai nusiteikęs ir ji nieko negalėjo padaryti. Nežino, kiek promilių ji įpūtė, kai pareigūnai pamatavo. Jai girtumas netrukdė prisiminti įvykio aplinkybių. Ji gynėsi nuo E. B., bet nepajėgi apsiginti prieš tokį agresyvų vyrą. E. B. yra dešiniarankis, todėl mano, kad su dešine ranka jis trenkė jai į kairę veido pusę. Ji labai gerai pažįsta E. B. Nematė, kuria ranka jai trenkė, nes miegojo. Kai atsimerkė, jis dviem rankomis ją griebė. Pagarsinus nukentėjusios A. Č. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji paaiškino, kad viskas buvo taip. Prisimena, kad V. miegojo, todėl negali teigti fakto, kad V. įleido E. B. į namus, bet viskas įvyko taip, gal įvykio eiga ir kita, bet faktai tokie, kokie perskaityti: ji gavo smūgius, kvietė policiją per pusseserę, E. B. pagriebė jos telefoną, liepė rašyti, kad nereikia policijos, tik gal ji neteisingai pasakė įvykių eigą, bet faktai tokie tikrai buvo. Ji nugara, šonu krito, nuo smūgių, lūžo dirbtini nagai, rankos buvo kruvinos. Civilinio ieškinio nereikš.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. Č. 2020-01-27 parodė, kad šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su ja gyvena sugyventinis E. B. 2020-01-27 apie 08.30 val., kai miegojo namuose ant lovos, į namus grįžo sugyventinis E. B., kurio porą dienų nebuvo namuose. Kai ji miegojo, jis priėjo prie jos ir delnu dešinės rankos vieną kartą sudavė per kairės pusės veidą, vėliau čiupo ją už pažastų, pakėlė ir nunešė į kitą kambarį, svetainę, kur metė ją ant kambaryje stovėjusio staliuko. Krisdama ji sudaužė stiklinį paviršių ir nukrito ant žemės. Šiais veiksmais E. B. sukėlė jai stiprų fizinį skausmą. Šiuo metu jai skauda nugarą ir kojas. Kadangi dar nebuvo pabudusi, nelabai suprato, kas darosi, be to, nuo vakar, t. y. 2020-01-26 pietų su kitais asmenimis vartojo alkoholinius gėrimus ir vėliau, kai jie išėjo, apie 22.30 val. nuėjo miegoti. Namuose, svetainėje liko miegoti sugyventinio E. pažįstama V. Z. Kai ji kėlėsi nuo žemės, E. B. jos atžvilgiu naudojo daugybę įvairių necenzūrinių žodžių, kurių šiuo metu neprisimena. Vėliau ji nubėgo į tualetą, kur iš savo numerio parašė žinutę pusseserei, kad ji iškviestų policiją. Po kažkurio laiko į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė sugyventinį ir išsivežė į komisariatą tolimesniam aiškinimuisi. Prašo imtis visų priemonių, kad daugiau tai nepasikartotų, nes konfliktai kartojasi ne pirmą kartą, tačiau dėl jų nesikreipė į policiją. Ar įvykį matė V. Z., nežino, tuo metu galėjo ir miegoti (1 t., b. l. 144-145).

Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. Č. 2020-01-29 parodė, kad E. B. yra jos sužadėtinis. Su E. susipažino 2019 m. kovo mėn., maždaug po savaitės kartu apsigyveno pas jo tėvus (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) su E. persikraustė 2019 m. gruodžio 24 d. Butas yra nuomojamas, nuomos sutartis sudaryta jos vardu. E. nematė nuo sausio 22 d. arba 23 d. 2020 m. sausio 26 d. vakare po 22 val. E. su draugu, jo vardo ir pavardės nežino, pirmą kartą matė, atvažiavo susirinkti savo daiktų. Tuo metu pas ją buvo svečiai. Jis susirinko dalį savo daiktų ir maždaug po pusvalandžio išvažiavo. Jokio smurto nebuvo. Su draugėm vartojo alkoholį, buvo girtos. Draugės išvažiavo, liko tik V. Z., kuri liko nakvoti, miegojo svetainėje, o ji nuėjo miegoti į miegamąjį. Sausio 27 d. pabudo nuo smūgio į veido kairę pusę. Nesuprato, kas vyksta. Šalia lovos stovėjo E. ir rėkė, kad ji jam neištikima. Tai buvo tik vienas smūgis ranka jai į veidą, jai gulint lovoje. Jie pradėjo kalbėtis, aiškintis. Tada ji atsikėlė ir nuėjo į tualetą. Parašė greitai pusseserei B. D. per “Viber”, kad iškviestų policiją, nes vyksta konfliktas su sužadėtiniu. Ji pati bijojo skambinti, nes jis galėjo išgirsti jos balsą ir atimti telefoną. Pradėjo trinti savo žinutes ir tuo metu į tualetą užėjo E. Jis griebė jai iš rankos telefoną, perskaitė žinutės pabaigą, kurios nespėjo ištrinti, suprato, kad iškvietė policiją. Tada jis bandė ją priversti parašyti, kad nereikia policijos. Pusseserė parašė, kad jau vėlu ir policija iškviesta. Tada jis paėmė ją už pažastų ir išvilko iš tualeto į svetainę, pakėlęs metė ant stalo. Stalas apvalus, medinis, ant viršaus stiklas. Ant stalo ji nusileido šonu, stalas apsivertė ir ji nukrito ant grindų su stalu ir kas buvo ant stalo. Ji susižeidė nugarą ir kojas. Neįsipjovė, kraujo nebuvo, tik pajuto fizinį skausmą nugaroje ir kojose. Tuo metu svetainėje buvo V., ji nemiegojo ir viską matė. Tada jie pradėjo su E. grumtis. Viskas vyko nuo 8 val. ryto, ji dar 8.47 val. E. mamai nusiuntė nuotrauką, kaip sudaužytas stalas, bei parašė, kad pasiimtų savo sūnų, nes jis vėl daužo visus namus. Labai greitai atvažiavo policijos pareigūnai. Pareigūnus įleido ji. Jie apklausė ją, o dar kiti pareigūnai išvežė E. Greitosios pagalbos jai nereikėjo, žaizdų nebuvo, tik jautė fizinį skausmą. Tuo metu, kai ryte atvažiavo E., namuose buvo tik ji ir V., jokių vyrų tuo metu namuose nebuvo. Įsitikinusi, kad į butą E. įleido V., nes jis neturėjo raktų. Raktus grąžino dar vakare. Nuo smūgio į veidą jokių žymių nebuvo, tačiau visas kūnas nusėtas mėlynėmis. 2020-01-28 buvo pas teismo medikus ekspertizei. Į tyrėjos klausimą, kodėl skambino į policiją sausio 26 d. 22.10 val. ir sausio 27 d. 00.34 val. atsako, kad negali nieko paaiškinti, mato, kad skambino, bet neprisimena, kodėl, buvo girta. Į tyrėjos klausimą atsako, kad asmeniškai pas E. jokio ginklo nematė, jis jai ginklu niekada negrasino. Jos draugė, kuri gyvena Anglijoje, jai atsiuntė E. nuotrauką, kur jis su ginklu. Nuotraukoje tikrai E., bet jis tuo metu, kai pozavo, buvo Baltarusijoje. Tai ne jo butas. Ginklas gali būti ir pusbrolio. Į tyrėjos klausimą atsako, kad į veidą trenkė, kai ji miegojo lovoje, o už pažastų nešė iš tualeto. Įvykį prisimena miglotai, nes buvo girta. Pati tikrai negalėjo užkliūti ir nugriūti. Tai buvo ne pirmas kartas kai jis smurtavo prieš ją. Smurtas dar buvo 2019-12-29, jis ją sumušė, bet į policiją nesikreipė. E. gal 4 kartus gydytas psichiatrinėje ligoninėje. Ji pati lankosi pas psichologą. Nuo pirmadienio E. nematė. E. neatleis, nori pareikšti civilinį ieškinį dėl sudaužyto stalo ir moralinės žalos (1 t., b.l. 156).

Papildomai apklausta nukentėjusioji A. Č. 2020-05-15 parodė, kad su E. B. ji kartu nebegyvena. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2020-01-27 pati buvo pavartojusi alkoholinių gėrimų, tačiau vis tiek suprato įvykio aplinkybes. Edgar naudojo smurtą prieš ją, ji su juo neketina taikytis, nori, kad jis būtų nubaustas įstatymų numatyta tvarka. Tuo metu, kai E. B. naudojo prieš ją smurtą, bute dar buvo V. Z., kuri yra E. pažįstama. Šiuo metu nurodyti, kokia buvo jai padaryta žala, negali, tačiau civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo medžiagoje reikš, nes patyrė moralinę ir turtinę žalą. (1 t., b. l. 162).

Liudytojas A. M. teismo posėdyje paaiškino, kad jis yra Vilniaus apskrities 2PK vyresnysis tyrėjas, atsimena, kad buvo įvykis dėl smurto su mergina, kuri krito ant stalo. Tai buvo prieš 1,5 metų. Jie su kolega T. K. atvyko į (duomenys neskelbtini), gavę pranešimą apie įvykį dėl smurto artimoje aplinkoje, juos pasitiko mergina, kuri verkė, sakė, kad draugas ar sugyventinis smurtavo, pastūmė, ko pasekoje griuvo nugara ant stiklinio staliuko ir jaučia fizinį skausmą. Pabendravę su ja, užėjo į butą, kur buvo draugas-sugyventinis ir dar viena moteris. Mergina, kvietusi pareigūnus, paaiškino, kad draugas jos atžvilgiu smurtavo, tai kartojasi ne pirmą kartą. Bute buvo netvarka, buvo sudaužytas staliukas, ant sofos miegojo neprisistačiusi moteris. Aplink buvo alkoholiniai gėrimai. Minėta trečioji moteris, kuri buvo ne konflikto dalis, smurto atvejo nepatvirtino, neigė, kad kažkas bute vyko. Ji buvo atsikėlusi, bet buvo lovoje. Nenukentėjusioji moteris agresyviai elgėsi, keikėsi, į klausimus negalėjo aiškiai nieko atsakyti, nuo ko konkrečiai buvo apsvaigusi nukentėjusioji negali pasakyti. Bute buvo nukentėjusiosios draugas-sugyventinis, tačiau ką jis sakė, neprisimena. Jis (liudytojas) turėjo Body kamerą, visas įvykis buvo filmuojamas, vaizdo įraše galima tiksliai pamatyti, ką kalbėjo konflikto dalyviai, buto aplinka turi matytis įraše. Sugyventinis nebuvo linkęs bendrauti ir vykdyti jų nurodymų. Ant nukentėjusiosios smurto žymių jie (pareigūnai) nematė, įvykio vietoje buvo sunku įvertinti sužalojimus nugaroje. Sumušimai buvo juosmens nugaros srityje. Vėliau jie išvedė nukentėjusiąją į tarnybinį automobilį, kolega pradėjo tyrimą, buvo iškviestas kitas patrulis, kad nukentėjusiosios draugą pristatytų į VPK, kur jis buvo sulaikytas. Nukentėjusiosios draugui girtumas buvo nustatytas patrulio, kuris vežė į sulaikymo patalpas. Nukentėjusioji konkrečiai nurodė apie smurtą, kad buvo pastumta ir nugara krito ant staliuko. Ar minėjo apie kitą smurtą, dabar tiksliai negali atsakyti. Nukentėjusios sugyventinis geranoriškai nebuvo linkęs bendradarbiauti, nereagavo į jų prašymus, aiškino, kad sėdėjo, kad jokio smurto nebuvo, į prašymą eiti link automobilio, nereagavo, vengė sulaikymo pasyviais veiksmais, dėl to buvo iškviestas dar vienas patrulis, kad asmuo saugiai būtų pristatytas ir sulaikytas. Jie klausė E. B., atvykę į įvykio vietą, ar buvo smurtas, bet dabar negali pasakyti, ką atsakė E. B., įraše turėtų būti.

Liudytojas K. teismo posėdyje paaiškino, kad įvykio nelabai atsimena, kasdien budi ir į (duomenys neskelbtini) jis yra važiavęs ne kartą. Atsimena, kad dirbo su kolega A. M., gavo iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje, duris atidarė apsiverkusi nukentėjusioji, pasakė, kad jos atžvilgiu panaudotas fizinis smurtas, matėsi sudaužytas staliukas, aplink buvo vartoti alkoholiniai gėrimai. Jis neprisimena, kas smurtavo, lygtai sugyventinis. Kažkas dar buvo bute - motina ar draugė, kuri buvo labai girta, sunkiai galėjo susikalbėti su ja. Smurtautojas buvo bute, bet nieko nekalbėjo. Ant rankų ir veido nesimatė sužalojimų, kraujo žymių nebuvo, o jei buvo, tai apžiūros protokole užfiksuota, jis neprisimena. Matėsi, kad įtariamasis buvo vartojęs alkoholį, kolegos turėjo tikrinti jo girtumą, kolegos turėjo pristatyti įtariamąjį į PK. Jis (liudytojas) dirbo su nukentėjusiąja. Neprisimena, ar įtariamasis buvo agresyvus. Nukentėjusioji nerodė ant kūno žymių, jai buvo įteiktas dokumentas, kad nuvažiuotų į teismo medicinos įstaigą dėl abdukcijos. Nukentėjusioji buvo apsvaigusi, tačiau jos elgesys buvo adekvatus. Pradžioje ji buvo susinervinusi, paskui nusiramino ir papasakojo viską. Kadangi jie dirba poroje, tai Body kamerą turi vienas, jam neteko žiūrėti vaizdo įrašo. Pagarsinus šio liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, jie teisingi.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. K. 2020-01-29 parodė, kad 2020-01-27 su kolega A. M. dirbo tarnybiniu automobiliu su šaukiniu 1204. Iš OVS gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), galimai yra smurtaujama prieš A. Č. Atvykus nurodytu adresu, buto duris atidarė A. Č., paskui ją iš buto išėjo E. B. Matėsi, kad moteris buvo sutrikusi, išsigandusi, pasimetusi, jo akivaizdoje bijojo kažką sakyti. Tai pamatę, jie liepė E. B. grįžti į butą, kad galėtų su ja ramiai pabendrauti. Ji pasakė, kad E. jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Jis asmeniškai ant nukentėjusios veido nematė smurto žymių, tik matėsi, kad ji apsiverkusi, neblaivi, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, veidas buvo paburkęs, galimai nuo alkoholio. Ji pasakė, kad vakare išgėrė 0,5 l alkoholio. Pokalbis vyko laiptinėje. Toliau su ja bendravo A. M. Jie užėjo į butą, per raciją buvo iškviestas papildomas policijos ekipažas, kad pristatyti įtariamąjį smurtautoją į policijos komisariatą. Kol laukė pareigūnų, moteris pasakė, kad E. ją paėmė už pažastų ir metė į svetainėje stovėjusį stalą. Svetainėje matėsi, kad šalia stalo ant grindų guli sudužęs stiklinis stalviršis. Ant stalo stovėjo tušti du stikliukai, šalia stalo ant grindų gulėjo tuščias butelis nuo brendžio. Tuo metu svetainėje ant sofos gulėjo, kaip vėliau paaiškėjo, E. draugė V. Z. Matėsi, kad ji tik neseniai atsikėlė iš miego. Ji juos varė iš namų, sakė - "ką čia mentai daro, čiuožkit iš čia" ir panašiai. Ji buvo akivaizdžiai neblaivi, pati pripažino, kad iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus, aiškino, kad šitame bute jau tris paras geria alkoholį. Jie paklausė, ar ji matė įvykio aplinkybes, į tai ji nieko neatsakė, bet kaltino, kad A. pati sudaužė stalą. A. prašė, kad nerašytų pareiškimo ant E. B., kad daro nesąmones. E. B. apskritai atsisakė kažką paaiškinti dėl to įvykio, sakė, kad nieko nesakys. Jis kaip ir buvo ramus, tačiau sukėlė įtarimus, matėsi, kad gali pasielgti neprognozuojamai, todėl visą laiką buvo atidžiai stebimas. Prieš tai A. Č. juos buvo įspėjusi, kad jis buvo užpuolęs policijos pareigūną, dėl ko jam buvo iškelta baudžiamoji byla. Ji teigė, kad jis apie 6 kartus gydėsi psichiatrinėje ligoninėje. Atvyko kitas policijos ekipažas ir jį išsivežė. Tada jie nuėjo į tarnybinį automobilį pildyti procesinius dokumentus. Tuo metu draugė išėjo iš buto, bet jos duomenys buvo užrašyti. V. Z. daug kartų kartojo A., kad jai bus blogai dėl to, kad parašė pareiškimą ant E. B. Nukentėjusioji jiems skundėsi, kad nuo patirto fizinio smurto jai skauda kojas ir nugarą. Akivaizdžių smurto požymių ant veido ir rankų nesimatė, jai buvo įteikta užduotis atlikti tyrimą dėl patirtų sužalojimų. Ji patvirtino, kad tikrai kitą dieną, kai prablaivės, kreipsis į teismo medikus. Įvykio vietoje ir ant nukentėjusiosios kraujo pėdsakų nebuvo. Apklausos metu A. Č. davė parodymus, kad E. B. namuose nebuvo, jis tik ryte grįžo namo. Kai ji miegojo miegamajame, jis priėjo prie jos ir vieną kartą rankos delnu be jokios priežasties, nieko nesakęs sudavė jai per veidą. Tada paėmė už pažastų ir nunešė ją į svetainę, kur metė ant stalo. Ji buvo apsimiegojusi ir nesuprato, kas vyksta. Po šių E. B. veiksmų patyrė stiprų fizinį skausmą. Po to ji nubėgo į tualetą ir parašė žinutę telefonu savo giminaitei, kad iškviestų policiją į jos namus (2 t., b. l. 10).

Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad 2020-01-27 08.42 val. pranešėja B. G. pranešė, jog iš savo giminaitės A. Č. ką tik gavo SMS žinutę, kurioje sakoma: „Aš visa stikluose, reikia policijos, negaliu garsiai kalbėti“ ir nurodytas adresas (duomenys neskelbtini). Pranešėja nežino kas giminaitei atsitiko, su moterimi pranešėja nebendrauja. Nurodytu adresu ir vardu 2020-01-26 22.10 val. buvo iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Moteris kontaktinis nr. (nurodomas). Tikslinant aplinkybes pranešėja gavo dar vieną žinutę, kurioje moteris teigė, kad policijos nereikia. Aplinkybės neaiškios (1 t., b.l. 141-143).

A. Č. 2020-01-27 pareiškime nurodė, kad 2020-01-27 apie 08.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), sugyventinis E. B. jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, t. y., kai ji miegojo, jis priėjo prie jos ir delnu dešinės rankos vieną kartą sudavė per kairės pusės veidą, vėliau paėmė ją už pažastų, pakėlė ir nunešė į svetainę, kur metė ant ten stovėjusio staliuko, krisdama ji sudaužė staliuko stiklą ir nukrito ant žemės, dėl to patyrė stiprų fizinį skausmą (1 t., b.l. 144).

Įvykio vietos apžiūros metu 2020-01-27 buvo apžiūrėta įvykio vieta - butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad butas yra dviejų kambarių, svetainės viduryje stovi nedidelis staliukas, šalia stalo ant žemės guli sudužęs staliuko stiklas. Daugiau patalpoje bendra tvarka nepakitusi. Apžiūros metu fotografuota, nuotraukos prijungtos prie bylos (1 t., b.l. 144, 150-152).

Vyresniojo tyrėjo T. K. 2020-01-27 nutarimu A. Č. pripažinta nukentėjusiaja (1 t., b. l. 154).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020-01-28 specialisto išvadoje Nr. G 356/2020 (01) nurodyta, kad remiantis A. Č. apžiūros ir medicininių dokumentų duomenimis, A. Č. nustatytos poodinės kraujosruvos kairio žasto, kairės šlaunies ir abiejų blauzdų srityse, kairės plaštakos I piršto ponaginė kraujosruva, padarytos minėtas sritis paveikus kietais bukais daiktais ir plokštumomis, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2020-01-27). Nustatyti sužalojimai tiek vertinant visumoje, tiek ir kiekvieną iš jų atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti ir išvadoje išvardinti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai aštuoniais trauminiais poveikiais ir galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius nukentėjusiajai kietais bukais daiktais, tiek ir pačiai nukentėjusiajai griūnant ir minėtomis kūno sritimis atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Nustatyti sužalojimai yra nukentėjusiosios rankomis pasiekiamose vietose. Sužalojimų vietose požymių, kuriais remiantis galima būtų spręsti apie žalojusį objektą, jo formą, dydžius ar žalojusių objektų skaičių, neužsifiksavo (2 t., b.l. 3-4).

Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad 2020-10-26 buvo apžiūrėtas prie pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo 2020-01-27 vaizdo ir garso įrašas iš kurio matyti, kad moteris pasakoja atvykusiems policijos pareigūnams įvykio aplinkybes, į klausimus atsakydama, kad miegojo, prabudo nuo to, kad gavo smūgį į veidą iš delno nuo sugyventinio E. B., kuris pradėjo ją tempti iš lovos už pažastų, iš miegamojo iki salono, kur ją pakėlė ir metė ant stalo. Moteris rodo, kad dužo visi stiklai, ji patyrė fizinį skausmą, psichologinį, viską jai skauda, susižeidė nugarą ir kojas (2 t., b. l. 6).

Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateikti du garso įrašai patvirtina, kad pagalbos telefonu 2020-01-27 08.42 val. kreipėsi B. G. nurodydama, kad gavo SMS iš giminaitės A. Č., gyvenančios (duomenys neskelbtini), kad jai reikalinga policija, nes ji visa stikluose, negali garsiai kalbėti. Antrame garso įraše užfiksuota, kad BPC darbuotojas skambina B. G. dėl A. Č. mobiliojo telefono numerio pateikimo, kurį B. G. pasako BPC darbuotojui ir papildomai paaiškina, kad ką tik gavo SMS žinutę iš A. Č. nebekviesti policijos, todėl nieko nesupranta, kas čia vyksta (2 t., b.l. 15-19).

Vilniaus apskrities VPK vyr. tyrėjo A. M. 2020-0127 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad patruliuojant kartu su vyr. tyrėju T. K., 2020-01-27 08.51 val. iš VP OVS gavo pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini). 09.20 val. atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko pranešėja A. Č., kuri nurodė, kad bute esantis sugyventinis E. B. jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, t. y., kai ji miegojo, jis priėjo prie jos ir delnu dešinės rankos vieną kartą sudavė per kairės pusės veidą, vėliau paėmė ją už pažastų, pakėlė ir nunešė į svetainę, kur metė ant ten stovėjusio staliuko, krisdama ji sudaužė staliuko stiklą ir nukrito ant žemės, dėl ko patyrė stiprų fizinį skausmą. 09.41 val. E. B. buvo sulaikytas ir perduotas patruliui V1722 pristatyti į Vilniaus VPK OVS (2 t., b. l. 21).

Asmens blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai patvirtina, kad E. B. 2020-01-27 10.00 val. nustatytas 0,00 promilės blaivumas, A. Č. nustatytas 2,19 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 25, 26).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus ekspertizės akte Nr. 75U-II-40/2020 (ekspertizė atlikta 2020-08-26 – 2020-09-04) nurodyta, kad nusikalstamų veikų padarymo metu E. B. nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatyta mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, kas nusikalstamų veikų padarymo metu netrukdė visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu E. B. neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatyta mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, kas šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Su E. B. galima atlikti tyrimo veiksmus, jis gali dalyvauti teismo posėdyje. E. B. nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones (2 t., b. l. 99-105).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad E. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes panaudodamas fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę A. Č. sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamasis E. B. savo kaltės nepripažino, teigė, kad fizinio smurto prieš sugyventinę A. Č. nenaudojo, ji išsigalvoja, buvo atvažiavęs į butą pasiimti savo daiktų, neturėjo buto raktų, pati A. Č. jį įleido į butą, ji nemiegojo, buvo neblaivi ir sukėlė konfliktą iš pavydo dėl jo susirašinėjimo žinutėmis su kitomis merginomis, stalas svetainėje jau buvo sudaužytas iš anksčiau. Tačiau tokie kaltinamojo parodymai prieštarauja nukentėjusios A. Č. ir liudytojų parodymams, rašytinei bei vaizdinei bylos medžiagai.

Nukentėjusioji A. Č. iš esmės nuosekliai nuo pat tyrimo pradžios tvirtino, kad E. B. jai trenkė į veidą, kai ji miegojo, po to paėmė ją už pažastų, nutempė į kitą kambarį (svetainę) ir metė ant stalo, krisdama ji sudaužė stalo stiklą, jautė stiprų fizinį skausmą. Po to, pasakiusi, kad nori į tualetą, ten nuėjusi iš savo telefono parašė žinutę pusseserei B., kad ji iškviestų policijos pareigūnus, nurodė buto adresą, nes pati bijojo telefonu kalbėti, kviesti pagalbą, kad E. B. neišgirstų. Šis pamatęs jos žinutes supyko, liepė atšaukti policijos iškvietimą. Tokius nukentėjusios parodymus patvirtina ir jos pareiškimas policijai, įvykio registracijos kortelės duomenys, kad buvo gautas B. G. pranešimas, kad iš savo giminaitės A. Č. ką tik gavo SMS žinutę, kurioje sakoma: „Aš visa stikluose, reikia policijos, negaliu garsiai kalbėti“ ir nurodytas adresas (duomenys neskelbtini). Pranešėja nežino kas giminaitei atsitiko. Tikslinant aplinkybes pranešėja gavo dar vieną žinutę, kurioje moteris teigė, kad policijos nereikia. Tokios aplinkybės užfiksuotos ir garso įraše iš BPC. Įvykio vietos apžiūros metu svetainėje buvo rastas sudaužytas stalas, sudužęs stiklas buvo nukritęs ant žemės šalia stalo. Liudytojai A. M. ir T. K. patvirtino, kad atvykę pagal iškvietimą matė, kad nukentėjusioji A. Č. buvo išsigandusi, verkė, bijojo pasakoti apie įvykį prie E. B., skundėsi nugaros, kojų skausmais, sakė, kad prieš ją smurtavo draugas -sugyventinis E. B. Jos paaiškinimai atvykusiems policijos pareigūnams užfiksuoti vaizdo įraše iš Body kameros. Specialisto išvada patvirtina, kad dėl smurto metu A. Č. padarytų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta jos sveikata. Nukentėjusios A. Č. parodymai sutampa su jos pareiškimu, liudytojų A. M. ir T. K. parodymais, tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis, garso ir vaizdo įrašais, todėl teismas remiasi šiais įrodymais ir konstatuoja, kad E. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį ir kvalifikuoti teisingai, nes smurtaudamas prieš savo šeimos narį (sugyventinę), nežymiai jį sužalojo.

Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių šiame epizode nėra.

Bausmės skyrimas, kardomosios ir baudžiamojo poveikio priemonės.

Skiriant bausmę E. B., teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, pavojingumą, pasekmes (padaryti trys tyčiniai nusikaltimai, iš kurių vienas apysunkis, veikos užbaigtos, smurtiniai veiksmai atlikti prieš du nukentėjusius, iš kurių viena moteris, padarė nukentėjusiems nežymų ir nesunkų sveikatos sutrikdymus, atsiprašė V. M., kad muistėsi ir keikėsi, tačiau, kad sužalojo nukentėjusius neatsiprašė), į kaltinamojo asmenybę (dirba ir darbdavio charakterizuojamas teigimai, teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą, po ankstesnio teistumo už smurtinį nusikaltimą nepasimokė, išvadų dėl savo elgesio nepadarė), taip pat į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir tai, kad nėra lengvinančių aplinkybių, todėl skiria kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų sankcijose numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydį nustato mažesnį už tokios bausmės vidurkį (BK 50 str. 2 d.).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir 286 straipsnį bendrintinos apėmimo būdu (ideali sutaptis), po ko, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie paskirtos griežtenės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, paskirtos už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, tačiau ne mažesnę nei minimalus šios bausmės rūšies dydis, ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikaltimus po išnykusio teistumo ir laikomas neteistu, dirba, nėra duomenų, kad jam būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidedamas, paskiriant įpareigojimus, kurie padės daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.

Teismas, atidėdamas bausmės vykdymą, atsižvelgia ir į tai, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai skatina taikyti alternatyvias laisvės atėmimui bausmes, o valstybės Europos Tarybos narės tiesiogiai skatinamos įtvirtinti ir plėsti su laisvės atėmimu nesusijusių sankcijų ir priemonių taikymo praktiką, nacionalinėse baudžiamosios justicijos sistemose taikyti laisvės atėmimą kaip kraštutinę priemonę (pvz., Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-242-870/2017, 1A-202-626/2018).

E. B. padarė smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį, nukentėjusioji A. Č. patvirtino, kad kaltinamasis smurtauja prieš ją ne pirmą kartą, todėl jam skiriama BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Ikiteisminio tyrimo metu E. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019-11-09 23.00 val. iki 2019-11-10 14.55 val. (1 t., b. l. 118, 140) ir nuo 2020-01-27 09.41 val. iki 2020-01-28 09.04 val. (2 t., b.l. 28, 40), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas (dvi dienos), įskaičiuotinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

E. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 134; 2 t., b.l. 38) - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Dėl civilinių ieškinių, daiktinių įrodymų

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 191,94 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo priteisimo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., 6.280 str., 6.283 str. 1 d.). Ieškinyje nurodė, kad išlaidos už nukentėjusiojo V. M. gydymą asmens sveikatos priežiūros įstaigose buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų, todėl jas turi atlyginti už asmens sužalojimus atsakingas kaltininkas. Prašė bylą nagrinėti civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant, civilinį ieškinį palaiko (1 t., b. l. 67-71; 3 t., b.l. 7).

Civilinis ieškovas Vilniaus apskrities vyriausias policijos komisariatas pareiškė 3785,55 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, priteistą sumą pervedant į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato sąskaitą Nr. LT32 7044 0600 0118 8548, esančią AB SEB banke. Ieškinyje nurodė, kad atlikto tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog policijos pareigūnas V. M. 2019-11-09 kairės kojos sužalojimus patyrė atlikdamas tarnybines pareigas, kai šių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ir rizika jo sveikatai ir gyvybei. Pareigūnui V. M. į koją spyrė E. B., kuris sulaikymo metu pasipriešino policijos pareigūnams. Dėl patirtos kojos traumos V. M. gydėsi ir turėjo nedarbingumą nuo 2019-11-10 iki 2020-01-22. Vidaus reikalų ministerijos Centrinė medicinos ekspertizės komisija (CMEK) nustatė V. M. lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymą, todėl, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies 7 punktu, V. M. 2020-05-08 buvo išmokėta 3,11 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija už sužalojimą – 3785,55 Eur. Vilniaus apskrities VPK, kaip trečiais asmuo, atlyginęs nukentėjusiam kito asmens padarytą žalą, turi atgręžtinio reiklavimo (regreso) teisę į žalą padariusį asmenį. Kaltininkui pareiga atlyginti žalą kyla iš bendrosios civilinės atsakomybės sampratos ir principo, pagal kurį žalą padaręs ar už ją atsakingas asmuo turi ją atlyginti (CK 6.245 str. 1 d., 6.263 str. 2 d., 6.290 str.), nes priešingu atveju būtų pažeista nuostata, kad niekas negali turėti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (pvz., kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008). Policijos pareigūnai priskiriami asmenims, kurių sveikata ir gyvybė yra draudžiama valstybės lėšomis. Lietuvos Aukščiausias Teismas išaiškino, kad tarnybos metu nukentėjusiems policijos pareigūnams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikoma valstybės socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2009). Kompensaciją iš valstybės gavęs policijos pareigūnas netenka teisės reikalauti žalos atlyginimo iš už žalą atsakingo asmens, nes visas jo teises įgyja kompensaciją išmokėjusi įstaiga (CK 6.113 str.). Tik tuo atveju, jeigu išmokėta kompensacija visiškai nepadengtų patirtos žalos, pareigūnas galėtų reikalauti iš atsakingo asmens žalos skirtumo, kurio nepadengia kompensacija (CK 6.254 str. 2 d.; kasacinės nutartys Nr. 3K-7-496/2008, 3K-3-134/2013). Byloje yra visos atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.245 – 6.250 str.). Atsakovas įvykio metu pasipriešindamas policijos pareigūnams, atliko neteisėtus veiksmus, ko pasekmėje buvo sutrikdyta pareigūno sveikata, tuo padarant pareigūnui žalą (2 t., b.l. 154-176). Civilinio ieškovo įgaliotas atstovas V. Burneika teismo posėdyje civilinį ieškinį palaikė ir prašė tenkinti.

Civilinis ieškovas V. M. pareiškė patikslintą 2000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir nurodė, kad dėl prieš jį padarytos nusikalstamos veikos jis 3 mėnesius buvo nedarbingas, todėl prarado pajamas, kurias gaudavo dirbdamas dviejuose darbuose. Tiek jis, tiek jo sutuoktinė, kuri tuo metu buvo nėščia, patyrė didelį stresą, emocinius išgyvenimus, dirbdamas iki šiol jaučia nerimą ir perteklinę savisaugą darbinėse situacijose. Dėl patirtos traumos buvo priverstas lankytis gydymo įstaigose, pirkti medikamentus bei įtvarus traumos reabilitavimui ir greitesniam gijimui (1 t., b.l. 63, 64; 3 t., 113).

Kaltinamasis E. B. civilinių ieškinių nepripažino.

Civilinių ieškovų Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir Vilniaus apskrities VPK pareikšti civiliniai ieškiniai yra pagrįsti dokumentais, žala atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo E. B. veiksmų ir iki šiol nėra atlyginta, kito asmens padarytą žalą atlyginęs asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio, todėl šių civilinių ieškovų pateikti civiliniai ieškiniai yra tenkinami visiškai, reikalaujamos priteisti sumos priteistinos iš atsakingo už nusikaltimų padarymą asmens – E. B. (BPK 115 str. 1 d., CK 6.249 str. 1 d., 6.263 str. 2 d., 6.283 str. 1 d., 6.280 str. 1 d., 6.290 str.). Taip pat, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, iš kaltinamojo E. B. priteistinos civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 191,94 Eur sumą, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-11-303/2019, Nr. 2K-P-75-788/2019).

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.520 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, turi būti atsižvelgiama į tokius reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-03 Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).

Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios bylos aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Nors teismai atsižvelgia į sumas, priteisiamas tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia skirtingus padarinius ir liekamuosius reiškinius, todėl remtis buvusiais atvejais, kaip precedentu yra sudėtinga. Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais teismų įvertinama skirtingai, priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 579 eurų iki 5792 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010, 2K-29/2011). Paprastai už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiama iki 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-200/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), tačiau išimtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių išlieka liekamieji reiškiniai, minėta suma gali būti ir padvigubinama (kasacinės nutartys Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis E. B. yra atsakingas už nukentėjusiajam V. M. padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą (specialisto išvada). E. B. savo kaltės ir civilinių ieškinių nepripažino, tačiau akivaizdu, kad dėl neteisėtų tyčinių jo veiksmų nukentėjusysis V. M. patyrė ne tik fizinį skausmą dėl kojos traumos, bet ir stresą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, buvo sužalotas viešoje vietoje matant aplinkiniams, galėjo jaustis pažemintas, patyrė nepatogumus, jam buvo sunku vaikščioti dėl skaudančios kojos, tris mėnesius buvo nedarbingas, išgyveno dėl negalėjimo pasirūpinti šeimos išlaikymu, nes darbo užmokesčio kompensacija jam buvo išmokėta tik 2020-05-08, t. y. praėjus pusei metų po įvykio, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad V. M. buvo padaryta neturtinė žala. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, nukentėjusiajam tyčiniais veiksmais padaryto sužalojimo sunkumą ir pasekmes, gydymosi laikotarpį, į kaltinamojo amžių, darbingumą, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo V. M. prašoma 2 000 eurų neturtinė žala yra pagrįsta ir nėra per didelė, todėl turi būti priteista iš kaltinamojo E. B. (CK 6.250 str.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenos (3 vnt.) su garso ir vaizdo įrašais (1 t., galinis viršelis; 3 t., b. l. 86, 87) – paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115, 297-298, 302-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte (dėl policijos pareigūno V. M. sužalojimo vykdant tarnybos pareigas) ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 9 mėnesiams.

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje (dėl pasipriešinimo policijos pareigūnui V. M. atliekančiam tarnybines pareigas), ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 4 mėnesiams.

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (dėl sugyventinės A. Č. nežymaus sveikatos sutrikdymo), ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir 286 straipsnį subendrinti apėmimo būdu, po ko, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su laisvės atėmimo bausme, paskirta už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant E. B. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymųsi, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realaus bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti E. B. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. lapkričio 9 d. 23.00 val. iki 2019 m. lapkričio 10 d. 14.55 val. ir nuo 2020 m. sausio 27 d. 09.41 val. iki 2020 m. sausio 28 d. 09.04 val. (iš viso dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirti E. B. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš E. B. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 191,94 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą 94 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 191,94 Eur sumą, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš E. B. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 3 785,55 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 55 ct) turtinės žalos atlyginimo, priteistą sumą pervedant į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato banko sąskaitą Nr. LT32 7044 0600 0118 8548, esančią AB SEB banke.

Civilinio ieškovo V. M. civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš E. B. civiliniam ieškovui V. M. 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – CD laikmenas (3 vnt.) su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Rolandas Bužinskas