Kauno apygardos teismo nutartis

2025-06-06 · Civilinė byla Nr. e2S-707-601/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. e2FB-406-901/2024Nutartis · 2024-02-01Klaipėdos apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2025-06-06Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-06-06
Bylos Nr.
e2S-707-601/2025
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05027-2023-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Evaldas Burzdikas
Pareiškėjas
R. J.
Suinteresuotas asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „B2Kapital“, uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, T. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-707-601/2025Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05027-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.3.2.6.1; 3.3.2.7 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. J. atstovės bankroto administratorės E. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2FB-1586-901/2025 pagal pareiškėjos R. J. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo, suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „B2Kapital“, uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“ ir T. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 22 d. nutartimi iškėlė R. J. fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė E. G.. Teismas 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi patvirtintas kreditorių UAB „B2Kapital“ ir UAB „Intrum Lietuva“ kreditoriniai reikalavimai bankrutuojančio asmens bankroto byloje (2024 m. liepos 25 d. nutartimi pakeistas pradinis kreditorius UAB „Intrum Lietuva“ nauju kreditoriumi – UAB „Julianus Inkaso“). 2024 m. vasario 1 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios R. J. 2023 m. gruodžio 27 d. kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektas.

Šalies argumentai

2. Bankroto administratorė E. G. 2024 m. lapkričio 26 d. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti R. J. 2024 m. lapkričio 25 d. kreditorių susirinkimo sprendimą Nr. 2 ir sprendimą Nr. 3 bei leisti R. J. negrąžinti kreditoriams iš viso 1 038,82 Eur. Nurodė, kad 2024 m. lapkričio 25 d. kreditorių susirinkimas 2-uoju darbotvarkės klausimu nutarė neleisti negrąžinti R. J. pirmoje ataskaitoje susidariusio 1 030,86 Eur perviršio bei 3-uoju darbotvarkės klausimu – neleisti negrąžinti antroje ataskaitoje susidariusio 7,96 Eur perviršio. Akcentavo, kad kreditorė UAB „Julianus Inakso“ balsavo prieš visus darbotvarkės klausimus ir nurodė, kad R. J. turi grąžinti pirmoje ir antroje ataskaitoje susidariusius perviršius (1 030,86 ir 7,96 Eur), nors šios lėšos panaudotos sūnaus ortodontiniam gydymui ir jų faktiškai nebėra. Pažymėjo, kad R. J. deda pastangas uždirbti didesnes pajamas. Be to, pajamų perviršis didžiąja dalimi susidarė dėl trečiųjų asmenų finansinės pagalbos.

Atsiliepimas

3. Suinteresuoti asmenys T. B. ir UAB „Julianus Inkaso“ atsiliepimų į bankroto administratorės prašymą nustatytu terminu nepateikė.

4. Suinteresuotas asmuo UAB „B2Kapital“ prašė bankroto administratorės prašymą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Pažymėjo, kad kreditorių susirinkimo metu nereiškė prieštaravimo dėl perviršinių lėšų negrąžinimo, tad balsavime išreikštos pozicijos nekeičia.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas skundžiama 2025 m. sausio 13 d. nutartimi bankroto administratorės E. G. prašymo netenkino.

6. Teismo vertinimu, bankrutuojantis asmuo savavališkai negali perviršytų lėšų panaudoti savo poreikiams, t. y. turi parengti mokumo atkūrimo plano pakeitimo projektą, teikti jį derinti kreditoriams, vėliau – atitinkamai teismui.

7. Teismas atkreipė dėmesį, kad R. J. darbo užmokestis šiuo metu didesnis, negu buvo tvirtinant mokumo atkūrimo planą, tačiau kaip yra panaudojamos likusios lėšos, duomenų nėra. Be to, nors R. J. nurodo, kad perviršio lėšos buvo panaudotos sūnaus ortodontiniam gydymui ir jų faktiškai nebėra, teismui kilo klausimas kodėl pareiškėja sūnaus ortodontiniam gydymui nepanaudojo dalies gautų alimentų.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

8. Atskirajame skunde R. J. atstovė bankroto administratorė E. G. apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 13 d. nutartį ir tenkinti bankroto administratorės prašymą dėl 2024 m. lapkričio 25 d. kreditorių susirinkimo sprendimo Nr. 2 ir Nr. 3 panaikinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į tai, kad mokumo atkūrimo plane buvo numatytos 700 Eur dydžio būtinosios mėnesinės išlaidos (250 Eur maistui, sveikatos priežiūrai, drabužiams ir avalynei, 50 Eur vaikų išlaikymui, 50 Eur ryšiams ir 350 Eur būsto išlaidoms). Ši būtinųjų lėšų per mėnesį suma buvo net mažesnė nei pusė minimaliosios mėnesinės algos (MMA) vienam asmeniui (2024 m. MMA atskaičius mokesčius – apie 709,00 Eur). Vadinasi, vienam asmeniui proporcingai tenkanti suma būtų apie 354,50 Eur, o trijų asmenų šeimai – ne mažiau kaip 1 063,50 Eur. Tokia suma, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, yra laikoma pakankama pagrindiniams poreikiams tenkinti ir jos atitikties šiam tikslui papildomai įrodinėti nereikia. Kadangi tuo metu R. J. pajamos siekė apie 800,00 Eur per mėnesį, būtinosios mėnesinėms išlaidoms buvo patvirtinta 700,00 Eur suma;

1.2. R. J. laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 30 d. (nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos) iki 2024 m. gegužės 31 d. grynaisiais pinigais išėmė 2 230,00 Eur, o nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 8 d. – dar 760,00 Eur. Pastarasis laikotarpis apima ir datą, kuomet buvo apmokėta dalis išlaidų, susijusių su sūnaus ortodontiniu gydymu. Kadangi ji jau anksčiau žinojo apie būsimas išlaidas vaiko gydymui, todėl, atsižvelgdama į savo finansines galimybes, sistemingai taupė lėšas šiam tikslui – jas išsigrynindama ir laikydama atskirai. Be to, išgryninti pinigai buvo naudojami ir kasdieniams poreikiams: kaip dienpinigiai vaikams bei atsiskaitymams už paslaugas ar prekes tais atvejais, kai nebuvo galimybės atsiskaityti mokėjimo kortele;

1.3. Atsižvelgiant į pateiktus medicininius dokumentus (2024 m. rugpjūčio 8 d.), vaiko ortodontinio gydymo kaina siekia apie 3 800,00 Eur, o numatoma gydymo trukmė – apie dvejus metus. Pagal bankroto administratorei pateiktus įrodymus, R. J. jau yra apmokėjusi odontologines paslaugas bendrai 2 340,00 Eur sumai: 2024 m. rugpjūčio 8 d. – 1 640,00 Eur, o 2024 m. lapkričio 19 d. – 700,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, R. J. dar liko padengti bent 1 460,00 Eur (3 800,00 Eur – 2 340,00 Eur) už likusią gydymo dalį. Tai reiškia, kad asmuo ir toliau privalės taupyti lėšas tolimesniam vaiko gydymui – tiek iš savo gaunamų pajamų, tiek iš periodiškai mokamų alimentų;

1.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad iš sąskaitos išrašo nėra akivaizdžiai matyti, kiek konkrečiai lėšų panaudota gydymui, taip pat kėlė nepagrįstas abejones kodėl vaiko ortodontiniam gydymui nebuvo panaudota dalis iš viso gautų 2 800,00 Eur alimentų. Vis dėlto, pagal sąskaitos išrašą matyti, kad 400,00 Eur suma, gauta 2024 m. rugpjūčio 17 d., buvo skirta būtent 2024 m. lapkričio 19 d. vizitui pas odontologą. Akcentuoja, kad R. J. ortodontinio gydymo išlaidas dengia palaipsniui, atsidėdama lėšas kas mėnesį tiek iš savo pajamų, tiek iš vaikų tėvo pervedamų alimentų ar kitų gautinų sumų. Atsižvelgiant į tai, kad gydymas truks dar apie 1,5 metų, toks nuoseklus lėšų kaupimas yra būtinas ir pagrįstas;

1.5. Vaikų išlaikymui skiriamos lėšos naudojamos ne tik sūnaus ortodontiniam gydymui, bet ir kitiems abiejų vaikų – sūnaus ir dukros – poreikiams tenkinti. Mokumo atkūrimo plane yra patvirtintos itin mažos (50,00 Eur) būtinosios mėnesinės išlaidos, todėl vien gaunamų darbo pajamų nepakanka visiems dviejų paauglių vaikų poreikiams padengti. Juolab, kad atsižvelgiant į vaikų amžių, jų kasdieniai ir periodiniai poreikiai yra didesni nei mažamečių vaikų – įskaitant išlaidas aprangai (pvz., mokyklinėms uniformoms), sveikatos priežiūrai, edukacijai, tyrimams ar būreliams. Dalis tokių išlaidų, kaip medikų tyrimai ar netikėtos būtinosios išlaidos, dažnai atsiranda nenumatytai ir negali būti suplanuotos iš anksto, todėl jų padengimas neatidėliotinas. Kadangi mokumo atkūrimo plano pakeitimo procedūra yra ilga ir formali, realiame gyvenime tokias išlaidas tenka padengti nedelsiant, iš turimų resursų;

1.6. Mokumo atkūrimo plano pakeitimo projektas šiuo metu nepateiktas, kadangi pagal antrąją bankroto administratoriaus ataskaitą už laikotarpį nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2024 m. spalio 31 d., dėl nedarbo buvo fiksuotas tik minimalus pajamų perviršis – 7,96 Eur. R. J. darbo santykius naujoje darbovietėje pradėjo tik nuo 2024 m. rugpjūčio 6 d., jai buvo nustatytas trijų mėnesių bandomasis laikotarpis, o darbo užmokestis gautas tik už nepilną rugpjūčio mėnesį ir už rugsėjį. Bandomasis laikotarpis šiuo metu jau yra pasibaigęs, R. J. dirba toliau ir tikisi, kad pajamos stabilizuosis arba augs. Vis dėlto, faktiniai duomenys rodo, kad per pastaruosius tris mėnesius darbo užmokestis buvo toks: už spalį – 765,55 Eur, už lapkritį – 747,11 Eur, už gruodį – 761,57 Eur. Įvertinus šeimos išlaikymo poreikius bei nustatytą būtinosioms išlaidoms skirtą sumą, šios pajamos nėra pakankamos nei įmokų bankroto procese, nei kasdienių šeimos poreikių padengimui. Dėl to R. J. dalį įmokų dengė naudodama ne tik savo pajamas, bet ir gautas išmokas vaikams ar alimentus. Atsižvelgiant į tai, kad objektyvus pajamų trūkumas išlieka, šiuo metu nėra teikiamas mokumo atkūrimo plano pakeitimo projektas;

1.7. Pirmojo mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpio metu susidaręs pajamų perviršis (1 030,86 Eur) atsirado išimtinai dėl artimųjų suteiktos finansinės pagalbos. Pastarieji, žinodami apie R. J. planuojamas išlaidas vaiko ortodontiniam gydymui, padėjo laikinai siekiant sukaupti reikiamą sumą gydymui bei patenkinti vaikų poreikius, susijusius su sveikata ir ugdymu. Šios papildomos lėšos buvo panaudotos ne R. J. asmeniniams ar buitiniams poreikiams, bet vaikų gerovei užtikrinti. Juolab, kad šias aplinkybes pripažino ir kreditorė UAB „B2 Impact“, t. y. pritarė siūlymui negrąžinti susidariusio 1 030,86 Eur perviršio, iš esmės patvirtindamas ir pripažindamas, kad šios lėšos buvo panaudotos teisėtai ir pagrįstai – vaikų interesams ir sveikatos poreikiams tenkinti.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. Byloje kilęs ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė bankroto administratorės prašymą. Administratorė siekė panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimus, kuriais buvo atsisakyta leisti negrąžinti bankrutuojančiam asmeniui 1 038,82 Eur sumos kreditoriams.

12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bankrutuojantis asmuo neturi teisės savo nuožiūra naudoti bankroto procese susidariusių perviršinių (likusių) lėšų asmeniniams poreikiams. Tokios lėšos negali būti paskirstomos ar panaudojamos be kreditorių ir teismo pritarimo. Todėl, siekdamas tokių lėšų panaudojimo, bankrutuojantis asmuo turi: (i) parengti mokumo atkūrimo plano pakeitimo projektą; (ii) pateikti šį projektą kreditorių susirinkimui derinti; (iii) gavęs kreditorių pritarimą – kreiptis į teismą dėl plano pakeitimo patvirtinimo. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, tvirtindama, kad šiuo atveju bankrutuojantis asmuo elgiasi sąžiningai, lėšas naudoja prioritetiškai vaikų gerovei ir nepažeidžia kreditorių interesų. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad susidarę perviršiai negali būti vertinami kaip netinkamas mokumo atkūrimo plano vykdymas ar lėšų panaudojimas asmeninėms reikmėms. Be to, kadangi šiuo metu išlieka objektyvus pajamų trūkumas, teikti mokumo atkūrimo plano pakeitimo projektą netikslinga. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais.

13. Pažymėtina, kad fizinio asmens bankroto instituto paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalis). Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, kurių finansinė būklė labai bloga, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų.

14. Viena iš fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Už teismo patvirtinto plano įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir bankroto administratorius pagal savo kompetenciją (FABĮ 7 straipsnio 12 dalis).

15. FABĮ 16 straipsnyje, be kita ko, įtvirtinta, kad fizinis asmuo bankroto proceso metu privalo (i) visus gautus grynuosius pinigus (gautą atlyginimą už naudojimąsi fizinio asmens autoriaus teisėmis, už naudojimąsi teise į fizinio asmens išradimą, gautą palikimą, išloštą pinigų sumą, gautus apdovanojimus, gautas dovanas, premijas ir kitas lėšas), kai jų suma viršija pusę bazinės socialinės išmokos per mėnesį, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jų gavimo dienos įmokėti į asmeninę sąskaitą kredito įstaigoje, (ii) nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos pervesti lėšas į depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams tenkinti ir bankroto administravimo išlaidoms mokėti plane nustatyta tvarka, (iii) pasikeitus finansinei būklei (padidėjus gaunamoms pajamoms, gavus palikimą, išlošus pinigų ir (ar) materialinių vertybių, gavus apdovanojimų, dovanų ir panašiai ar sumažėjus gaunamoms pajamoms ir kitais atvejais), ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šios būklės pasikeitimo dienos apie tai informuoti bankroto administratorių ir t. t. Taigi, bankrutuojantys fiziniai asmenys turi pareigą nepriekaištingai vykdyti plane prisiimtus įsipareigojimus. Mokumo atkūrimo plane nurodytos priemonės fizinio asmens mokumui pagerinti yra fizinio asmens ir jo kreditorių susitarimo išraiška, o bankrutuojantys fiziniai asmenys turi pareigą nepriekaištingai vykdyti plane prisiimtus įsipareigojimus, todėl perviršiu esančios lėšos gali būti naudojamos būtiniesiems poreikiams tenkinti tik tuo atveju, kai parengiamas ir patvirtinamas plano pakeitimo projektas, kuriuo susitariama dėl kitokios tam tikrų sąlygų vykdymo tvarkos.

16. Nagrinėjamu atveju R. J. mokumo atkūrimo plane, kuris patvirtintas 2024 m. vasario 1 d. nutartimi, numatytos būtinosios mėnesinės 700,00 Eur išlaidos, administravimo išlaidoms skiriama suma per mėnesį bus 50,00 Eur, į depozitinę sąskaitą R. J. yra įsipareigojusi pervesti ne mažiau 50,00 Eur per mėnesį kreditorių reikalavimams tenkinti. Plane numatyta, jei mėnesinės pajamos bus didesnės nei patvirtinta ir faktiškai patirta būtinųjų išlaidų, kreditorių poreikiams tenkinti ir administravimo išlaidų suma, šis lėšų perviršis taip pat bus pervedamas į depozitinę sąskaitą bei skirstomas kreditoriams įmokų mokėjimo datomis kartu su ataskaitinio laikotarpio sumomis. Mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpis nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2027 m. vasario 1 d.

17. Antrojoje mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitoje, kuri parengta 2024 m. lapkričio 12 d., nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2024 m. birželio mėn. iki 2024 spalio mėn. susidarė 7,96 Eur bankrutuojančio asmens gautų pajamų perviršis. Tačiau, kadangi ataskaitiniu laikotarpiu R. J. patyrė nenumatytų išlaidų, t. y. vaikų mokyklos uniformoms išleista 108,00 Eur (2024 m. birželio 26 d.) ir tyrimams privačioje įstaigoje „Northway“ 80,00 Eur (2024 m. spalio 25 d.), pasak administratorės, neva, galima teigti, kad susidariusio perviršio nebelieka. Be to, antrojoje ataskaitoje taip pat nurodyta, jog pagal pirmąją ataskaitą susidarė 1 030,86 Eur pajamų perviršis. 2024 m. birželio 25 d. kreditorių susirinkime buvo prašoma iš šio pajamų perviršio grąžinti tik 132,68 Eur, tačiau kreditorė UAB „Julianus Inkaso“ nesutiko ir įpareigojo skolininkę iki 2024 m. liepos 15 d. sumokėti susidariusį perviršį. Ataskaitoje paaiškinta, kad pastarasis (1 030,86 Eur) pajamų perviršis buvo panaudotas R. J. sūnaus būtinam ortodontiniam gydymui (R. J. 2024 m. rugpjūčio 8 d. sumokėjo dalį lėšų – 1 640,00 Eur už gydymą, visa gydymo kaina – 3 800,00 Eur). Ataskaitoje taip pat pažymėta, kad ataskaitiniu laikotarpiu asmuo, be kita ko, gavo 962,50 Eur išmokų vaikams, 2 800,00 Eur alimentų iš vaikų tėvo T. B. ir 400 Eur vaiko ortodontiniam gydimui iš T. B., tačiau šios lėšos, administratorės teigimu, neįskaitomos į bankrutuojančio asmens gaunamas pajamas.

18. R. J. kreditoriai 2024 m. lapkričio 25 d. susirinkime 2-uoju darbotvarkės klausimu svarstė ar leisti R. J. negrąžinti pirmoje ataskaitoje susidariusį 1 030,86 Eur perviršį iš pripažinti jį panaudotu bankrutuojančio asmens sūnaus ortodontiniam gydimui. Balsavimo rezultatai: „už“ – UAB „B2 Impact“ (14,81 proc.); „prieš“ balsavo UAB „Julianus Inkaso“ (85,19 proc.). Priimtas sprendimas – neleisti negrąžinti pirmoje ataskaitoje susidariusio 1 030,86 Eur perviršio. Tame pačiame susirinkime 3-uoju darbotvarkės kreditoriai svarstė ar leisti R. J. negrąžinti antroje ataskaitoje susidariusį 7,96 Eur perviršį ir pripažinti jį panaudotu būtiniesiems poreikiams tenkinti. Balsavimo rezultatai: „už“ – UAB „B2 Impact“ (14,81 proc.); „prieš“ balsavo UAB „Julianus Inkaso“ (85,19 proc.). Priimtas sprendimas – neleisti negrąžinti antroje ataskaitoje susidariusio 7,96 Eur perviršio.

19. Kreditorė, balsuodama „prieš“ balsavimo biuletenyje pateikė tokį paaiškinimą: „Ataskaitiniu laikotarpiu susidarė 7,96 Eur pajamų perviršis. Ataskaitoje už laikotarpį nuo 2023 m. spalio mėn. iki 2024 m. gegužės 31 d. susidarė 1.030,86 Eur pajamų perviršis, kurį Kreditorius prašė grąžinti. Mokumo plane buvo nurodyta, kad Pareiškėja gauna pajamas iš darbo užmokesčio, vaikų pinigus bei alimentus. Bankrutuojantis asmuo savavališkai negalėjo perviršytų lėšų panaudoti savo poreikiams, dėl tos priežasties, perviršis turėjo būti pervedamas į depozitinę sąskaitą ir kreditoriams skirstomas proporcingai. Jei yra numatoma trečiųjų asmenų pagalba bankroto metu prašome teikti plano projekto pakeitimą tvirtinimui tiksliai nurodant kokia finansinė pagalba bus pervedama bankrutuojančiam asmeniui“.

20. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo nesutikti nei su kreditorių susirinkime priimtais sprendimais, nei su pirmosios instancijos teismo nutartimi. Kaip minėta, mokumo atkūrimo plane aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, kad tuo atveju, kai asmens mėnesinės pajamos viršija nustatytas ir faktiškai patiriamas būtinąsias išlaidas bei lėšas, skirtas kreditorių reikalavimams tenkinti ir administravimo išlaidoms padengti, susidaręs perviršis turi būti pervedamas į depozitinę sąskaitą ir paskirstomas kreditoriams kartu su eilinėmis įmokomis. Mokumo atkūrimo planas turi būti griežtai vykdomas – net jei lieka nepanaudotų lėšų, jų negalima naudoti savo nuožiūra be kreditorių ir teismo sutikimo. Tokios lėšos gali būti nukreiptos kitai paskirčiai tik tuo atveju, kai patvirtinamas plano pakeitimo projektas. Toks reglamentavimas užtikrina kreditorių interesų apsaugą ir proceso skaidrumą.

21. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad R. J. yra bankrutuojantis asmuo, turintis pareigą vykdyti įsipareigojimus kreditoriams ir negalintis laisvai disponuoti savo pajamomis. Fizinio asmens bankroto tikslas – ne vien skolų panaikinimas, bet ir kuo didesnis kreditorių reikalavimų patenkinimas. Todėl pareiškėjos veiksmai, kai pajamų perviršis buvo panaudotas vaikų poreikiams ar sveikatos paslaugoms, yra nepagrįsti ir neatitinka plano sąlygų. Juolab, kad Lietuvoje veikianti nemokama sveikatos apsaugos sistema kelia abejonių dėl privačių gydymo įstaigų („Northway“, UAB „Demivitus“) paslaugų samdymo būtinybės, esant bankroto procesui.

22. Nustatytų ir aptartų aplinkybių pagrindu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 13 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Evaldas Burzdikas