- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-16
- Bylos Nr.
- e2-1390-272/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00012-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stefanovič
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- R. S.
- Kategorijos
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei J. V.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui R. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateiktu ieškiniu prašo: 1) nutraukti ieškovės J. V. ir atsakovo R. S. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio sūnaus R. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamojoje vietoje; 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus R. S., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 215 Eur kas mėnesį periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 4) priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui R. S. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019-09-01 iki 2020-12-31, t. y. už 16 mėnesių po 200 Eur kas mėnesį, iš viso 3 200 Eur [pažymėtina, kad teismo posėdyje ieškovės atstovė patikslino, jog ieškinyje padaryta aritmetinė klaida (ieškiniu prašė išlaikymo įsiskolinimo už 17 mėnesių po 200 Eur kas mėnesį, iš viso 3 400)]; 5) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi R. S. tokią tvarką: atsakovas lanko sūnų vaiko gyvenamojoje vietoje 5 kartus per mėnesį, apie apsilankymą informuodamas ieškovę iš anksto prieš 1 - 2 dienas telefono skambučiu ar SMS žinute; 5) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei ikisantuokinę pavardę – V., atsakovui – S.; 6) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi, įskaitant ir antrinės teisinės pagalbos, išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad iš pradžių su atsakovu sugyveno normaliai, tačiau po kurio laiko santykiai pašlijo. Atsakovas girtavo, naudojo ieškovės atžvilgiu fizinį smurtą. 2019-08-27 atsakovas ieškovę sumušė, dėl to buvo nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019-09-30 nuosprendžiu laisvės atėmimo bausme, kurią atlikinėjo Alytaus pataisos namuose. Iš atsakovo elgesio ieškovei tapo aišku, kad šeimos tarp jų nėra ir negali būti, nes atsakovas šeima nesirūpino ir jos nevertino. Nurodė, kad santuokoje pagyveno neilgai, nes po atsakovo pavartoto smurto prieš ieškovę jie faktiškai išsiskyrė 2019 metais rugpjūčio mėnesio pabaigoje. Kadangi šalių šeiminiai santykiai yra nutrūkę ir buvimas santuokoje neteko prasmės, prašo santuoką nutraukti dėl sutuoktinio kaltės. Prašo nenustatyti termino susitaikymui, ne šalys daugiau nei metus laiko gyvena atskirai, išsaugoti šeimos nėra jokių galimybių. Nurodė, kad po santuokos nutraukimo ieškovė pageidauja pasilikti pavardę – V., atsakovui palikti jo pavardę – S.. Nurodė, kad šalims pradėjus gyventi atskirai, sūnus R. S. liko gyventi su ieškove, kuri sprendžia visus klausimus, susijusius su vaiko ugdymu, priežiūra, sveikatos palaikymu, ir jį išlaiko. Kadangi sūnus su ieškove gyvena nuo pat gimimo, tarp jos ir vaiko egzistuoja stiprus biologinis ir emocinis ryšys, todėl R. S. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Nurodė, kad 1 mėnesio išlaidos sūnaus išlaikymui sudaro 460 Eur: 180 Eur maistui (6 Eur x 30 d.), 30 Eur drabužiams įvairiems sezonams (360 Eur metams : 12 mėn.), 100 Eur būsto nuomai, komunalinėms paslaugoms (vaiko dalis), 30 Eur avalynei įvairiems sezonams (360 Eur metams : 12 mėn.), 20 Eur ugdymo priemonėms, žaislams, 20 Eur laisvalaikiui, 20 Eur vitaminams, vaistams ir kitoms medicinos priemonėms, 10 Eur higienos priemonėms, 30 Eur šeimos šventėms, gimtadieniams, išvykoms, 20 Eur nenumatytoms vienkartinėms išlaidoms. Ieškovė vykdo individualią veiklą, teikia kosmetikės paslaugas (teismo posėdyje ieškovė patikslino, kad ieškinyje per klaidą nurodyta, kad ji teikia kirpėjos paslaugas), jos pajamos nėra didelės ir pastovios, vidutiniškai per mėnesį „į rankas“ 2019 metais gaudavo apie 390 Eur per mėnesį. Taip pat gauna 120 Eur išmoka už vaikus (už 2 vaikus). Kurį laiką dėl karantino ji negalėjo teikti paslaugų ir jos materialinė padėtis yra labai sunki, nes turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus. Be R. S., ieškovė augina dar dukrą K. S., gim. (duomenys neskelbtini). Išlaikyti du vaikus ir save iš gaunamų pajamų ieškovei yra sunku, nes vaikų poreikiai nuolat auga. Prašo sūnaus išlaikymui priteisti iš atsakovo po 215 Eur periodinių išmokų kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad atsakovas neteikia išlaikymo vaikui nuo pat šalių gyvenimo skyrium, todėl prašo priteisti ir išlaikymo įsiskolinimą nuo 2019-09-01 iki 2020-12-31, iš viso 3 200 Eur (už 16 mėnesių, po 200 Eur per mėnesį). Nurodė, kad sūnus Rojus dar neturi dvejų metukų (ieškinio parengimo dieną), seniai nematė tėvo, kuris nepalaikė su sūnumi emocinio ryšio ilgą laiką, todėl, kol tas ryšys bus atkurtas, neprieštaraus, kad atsakovas lankytų sūnų vaiko gyvenamojoje vietoje 5 kartus per mėnesį, apie apsilankymą informuodamas ieškovę iš anksto prieš 1 - 2 dienas telefono skambučiu ar SMS žinute. Nurodė, kad šalys santuokoje jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįgijo, todėl dalintino turto nėra. Nurodė, kad bendrų kreditorių šalys neturi, ieškovė asmeninių skolų neturi, duomenų apie atsakovo skolas ieškovė neturi. Nurodė, kad ieškovė yra sveika, darbinga, išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja; atsakovas taip pat yra jaunas, sveikas, dirbantis, išlaikymas jam nereikalingas.
Ieškovė bei jos atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Ieškovė papildomai paaiškino, kad ji dirba, ne kirpėja, kaip per klaidą nurodyta ieškinyje, kosmetike, dirba pagal individualios veiklos pažymą, į „rankas“ gauna apie 500 Eur per mėnesį, dar gauna 70 Eur vaiko pinigų kas mėnesį sūnui Rojui. Paaiškino, kad atsakovas nuo pat šalių gyvenimo skyrium neteikia sūnui jokio išlaikymo, tik per 2020 m. Šv. Kalėdas vaikui nupirko rūbų - kostiumėlį, megztinį, kelnes. Nurodė, kad jie (ieškovė su vaikais) gyvena nuomojamame bute ir už buto nuoma moka po 250 Eur kas mėnesį. Taip pat, po 180 Eur moka už darbo vietos pagal individualią veiklą nuomą. Nurodė, kad ji neprieštarauja atsakovo bendravimui su vaiku ir nedaro tam jokių kliūčių, taip pat ji nedarys kliūčių, jeigu atsakovas norės pasiimti vaiką ir bendrauti su vaiku savo gyvenamojoje vietoje.
Atsiliepimas
Atsakovas R. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje nurodė, jog sutinka, kad šalių santuoka būtų nutraukta dėl jo kaltės. Nurodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) nuo 2021-01-15. Pirmą mėnesį gavo 500 Eur atlyginimą, o antrą mėnesį - 930 Eur, pagal darbo sutartį nustatytas darbo užmokestis 780 Eur. Nurodė, kad jis sutinka mokėti vaikui išlaikymą po 215 Eur kas mėnesį, tačiau nesutinka su išlaikymo įsiskolinimo priteisimu ir nesupranta, kodėl ieškovė jį skaičiuoja po 200 Eur per mėnesį. Nurodė, kad nuo 2019-11-04 iki 2020-12-18 jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, jam nebuvo suteikta darbo, ir jis neturėjo pinigų išlaikymui mokėti, todėl jo ir nemokėjo. Taip pat nurodė, kad jam atliekant bausmę, giminės siuntė jam pinigų ir jis siūlė ieškovei, bet ji atsisakė. Dėl bendravimo tvarkos su vaiku, tai jis norėtų sūnų pasiimti ir pas save, o ne tik susitikti su sūnumi vaiko gyvenamojoje vietoje. Patvirtino, kad jokio bendro turto, kurį reikėtų dalinti, jie su ieškove neturi, bendrų skolų su ieškove taip pat neturi. Jis turi asmeninių skolų, kurias pats ir sumokės. Paaiškino, kad rūbus vaikui, kurie buvo perduoti ieškovei per Šv. Kalėdas, surinko jo giminaičiai, jis jų nepirko, o tik perdavė sūnui, patvirtino, kad jis neteikė vaikui išlaikymo jokia forma nuo to laiko, kai jie su ieškove pradėjo gyventi atskirai.
Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – VVTAĮT) atstovė teismo posėdyje palaikė institucijos pateiktą 2021-01-29 išvadą Nr. 3SD-596, kurioje nurodyta, kad ieškovė J. V. gyvena su dviem vaikais (kartu gyvena J. V. nepilnametė dukra K. S.), gyvena 1,5 kambario apie 44 kv. m nuomojamame bute su visais patogumais. Namuose švaru, tvarkinga. Yra visi būtini baldai, namų apyvokos reikmenys. Patikrinus ir įvertinus sąlygas, nustatyta, kad vaikams sudarytos tinkamos sąlygos poreikiams tenkinti. Ištyrus ieškovės šeimos aplinkos sąlygas bei atsižvelgiant į vaiko geriausius interesus, jei nebus nustatytos kitos aplinkybės, palaiko ieškovės reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina. Ieškovė J. V. vykdo individualią veiklą, nuo 2020-12-14 registruota Užimtumo tarnyboje. Jos mėnesio pajamas sudaro - išmokos už vaikus apie 120 Eur, išmoka karantino metu vykdantiems individualią veiklą apie 260 Eur, iš viso apie 380 Eur. Atsakovas R. S. nuo 2021-01-15 dirba (duomenys neskelbtini), atsakovui neįgalumas nenustatytas. Vaikui R. S., gim. 2019-01-18, priklauso išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Vaiko išlaikymui prašoma priteisti suma po 215 Eur neprieštarauja vaiko R. S. interesams bei atitinka jo poreikius. Taip pat VVTAĮT nepreištarauja dėl šlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka iš esmės neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas iš esmės ieškinį pripažįsta visiškai, išskyrus dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, teismas dėl kitų ieškovės reikalavimų priima sprendimą ir surašo sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis).
Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės
Šalys susituokė 2019-07-19 Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalims dar iki santuokos įregistravimo, t. y. (duomenys neskelbtini), gimė sūnus R. S.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.60 straipsnyje ir 3.61 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos numatytos daugelyje CK straipsnių (3.26-3.30, 3.35-3.36 ir kt.); tai – lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima ir kt. Taigi, pagal CK 3.60 straispnio 2 dalies normos prasmę, esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ją nesirūpina.
Ieškovė ieškinyje ir ji bei jos atstovė teismo posėdyje nurodė, jog šalių santuokinis gyvenimas faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis girtavo, šeima nesirūpino ir jos nevertino, naudojo fizinį smurtą prieš ieškovę, 2019-08-27 atsakovas ieškovę sumušė, dėl to buvo nuteistas ir atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę [(Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, - Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019-09-30 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1476-424/2019 pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį].
Byloje nustatyta, kad po santuokos sudarymo šalys kartu pragyveno gan trumpą laiką (du mėnesius) – iki 2019 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos, nuo to laiko gyvena atskirai, ryšių faktiškai nepalaiko. Tai, kad sutuoktiniai nebegyvena šeiminio gyvenimo dėl atsakovo kaltės, nebeveda bendro ūkio, įrodyta ieškovės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, ieškovės bei jos atstovės ir atsakovo teismo posėdyje duotais paaiškinimais.
Taigi, šalys jau daugiau kaip vienerius metus gyvena atskirai, neveda bendro ūkio, nebepalaiko šeiminių santykių, jų šeima iširo ir išsaugoti jos neįmanoma, sutuoktinių šeiminiai ryšiai yra nutrūkę, šalys neprašo neskirti termino susitaikymui.
Nesant ginčo dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis, 3 dalis), todėl ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės tenkintinas ir šalių santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės.
Dėl sutuoktinių pavardžių
Nutraukus santuoką ieškovei jos prašymu paliekama jos iki santuokos turėta pavardė – V., atsakovui paliekama jo pavardė – S.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Sprendžiant šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, prioritetinis yra vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principas (CK 3.3 straispnio 1 dalis).
Iš byloje esančios gimimo įrašo Nr. 38 kopijos matyti, kad R. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad R. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuo gimimo gyvena su motina. Trakų rajono savivaldybės administracijos Lentvario seniūnijos 2020-11-20 pažymoje Nr. P-143 nurodyta, kad J. V. nuo 2007-09-25 savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), šiuo adresu deklaruota ir nepilnamečio R. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta. VVTAĮT savo išvadoje nurodė, kad ieškovė su dviem vaikais (iš kurių vienas - R. S.) gyvena nuomojamame 1,5 kambario apie 44 kv. m. bute su visais patogumais. Namuose švaru, tvarkinga. Bute yra visi būtini baldai, namų apyvokos reikmenys. Vaikams sudarytos tinkamos sąlygos poreikiams tenkinti, todėl VVTAĮT palaiko ieškovės reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina.
Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes bei į tai, jog atsakovas R. S. sutinka, kad nepilnamečio R. S. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina (ieškove), darytina išvada, jog šalių nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai bus užtikrinti, nustačius vaiko R. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo motina J. V., todėl šis ieškovės reikalavimas taip pat tenkintinas.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
CK 3.192 straispnio 1 dalis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). CK 3.192 straipsnio 3 dalis nustato, kad išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Sprendžiant išlaikymo klausimus, prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
Šioje byloje ginčo tarp šalių dėl jų nepilnamečio vaiko R. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo formos ir dydžio bei priteisimo momento nėra, t. y. ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 215 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, atsakovas teismo posėdžio metu sutiko su tokiu reikalavimu, todėl šis ieškovės reikalavimas tenkintinas visiškai ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui R. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021-01-06) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis), pavedant šalių sūnui skirtą išlaikymą, kuris yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, tvarkyti ieškovei uzufrukto teise išimtinai vaiko interesais (CK 3.185, 3.186 straipsniai, 3.203 straipsnio 1 dalis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo
Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo įsiskolinimo jų nepilnamečiam vaikui R. S., gim. 2019-01-18, priteisimo.
Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
Ieškovė, ieškovės atstovei teismo posėdyje patikslinus šį reikalavimą dėl ieškinyje padarytos aritmetinės klaidos, prašo priteisti iš atsakovo šalių nepilnamečiam sūnui R. S. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019-09-01 iki 2020-12-31, t. y. už 16 mėnesių po 200 Eur kas mėnesį, iš viso 3 200 Eur. Nurodė, kad atsakovas neteikia išlaikymo vaikui nuo pat šalių gyvenimo skyrium, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos, tik per 2020 m. Šv. Kalėdas vaikui nupirko rūbų - kostiumėlį, megztinį, kelnes.
Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutiko, motyvuodamas tuo, kad jis nuo 2019-11-04 iki 2020-12-18 atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, jam nebuvo suteikta darbo, ir jis neturėjo pinigų išlaikymui mokėti, todėl jo ir nemokėjo. Taip pat nurodė, kad jam atliekant bausmę, giminės siuntė jam pinigų ir jis siūlė ieškovei, bet ši atsisakė. Taip pat atsakovas nurodė, jog jam nėra aišku, kodėl išlaikymo įsiskolinimas paskaičiuotas po 200 Eur per mėnesį.
Kaip minėta anksčiau, byloje nustatyta, kad šalių vaikas R. S. nuo gimimo gyvena su motina (ieškove) J. V., kuri jį ir išlaiko, atsakovas šios aplinkybės neginčijo. Pats atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad jis neteikė vaikui išlaikymo jokia forma nuo to laiko, kai jie su ieškove pradėjo gyventi atskirai. Netgi paaiškino, kad rūbus vaikui, kurie buvo perduoti ieškovei per Šv. Kalėdas, surinko jo giminaičiai, jis jų nepirko, o tik perdavė sūnui.
Tačiau savo nepilnamečius vaikus materialiai išlaikyti privalo abu tėvai. Vykdydami šią pareigą, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Į bylą nepateikta duomenų apie vaiko išlaikymo išlaidas nurodytu laikotarpiu, nėra žinoma, kokio konkretaus dydžio išlaikymas buvo reikalingas šalių sūnui. Tačiau sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio, atsižvelgiama į teismų praktikoje suformuluotus kriterijus, t. y. vaikui teiktino išlaikymo dydžio susiejimą su minimalios mėnesinės algos dydžiu. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomas priteisti nepilnamečiam vaikui išlaikymo įsiskolinimas (po 200 Eur per mėnesį) yra netgi mažesnis nei orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, į kurį paprastai atsižvelgiama ir kuriuo vadovaujamasi, nustatant priteistino išlaikymo dydį (nuo 2019-01-01 neperskaičiuota minimali mėnesinė alga buvo 430 Eur; nuo 2020-01-01 – 607 Eur), o, be to, teismo nuomone, tiksliai paskaičiuoti vaiko poreikiams tenkinti būtinų lėšų sumos neįmanoma, nes vaikai auga, todėl keičiasi, auga ir jų poreikiai. Pažymėtina, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).
Atsakovas, kaip konstatuota anksčiau, sutiko su ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo šalių vaikui priteisimo ir neginčijo prašomo priteisti išlaikymo dydžio, t. y. po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tai, kad ieškovė atsisakė išlaikymo vaikui, kai atsakovas jai jį siūlė, kaip paaiškino teismo posėdyje atsakovas, nepašalina atsakovo pareigos teikti sūnui išlaikymą, nes tai yra vaiko pinigai ir ieškovė negali jų atsisakyti. Pažymėtina, kad ieškovei atsisakius išlaikymo, atsakovas turėjo galimybę teikti jį kitu būdu (pvz., nusiųsti pašto perlaidą). Taip pat, atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis buvo įkalinimo įstaigoje ir atlikinėjo bausmę, nedirbo ir neturėjo pinigų, neatleidžia atsakovo nuo CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos jo kaip tėvo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Pažymėtina, kad šiuo metu atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), gauna nuolatines pajamas ir turi ne tik pareigą, bet ir galimybę ne tik teikti reikiamą išlaikymą savo vaikui, bet ir sumokėti išlaikymo įsiskolinimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl 3 200 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimo priteisimo yra pagrįstas, įrodytas (CPK 12, 178 straipsniai), todėl tenkintinas visiškai, priteisiant 3 200 Eur (16 mėn. x 200 Eur) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019-09-01 iki 2020-12-31.
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).
Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi R. S. tokią tvarką: atsakovas lanko sūnų vaiko gyvenamojoje vietoje 5 kartus per mėnesį, apie apsilankymą informuodamas ieškovę iš anksto prieš 1 - 2 dienas telefono skambučiu ar SMS žinute.
Atsakovas iš esmės ieškovės pasiūlytai atsakovo bendravimo su vaiku tvarkai neprieštaravo, tačiau teismo posėdyje pasisakė, kad jis norėtų sūnų pasiimti ir pas save, o ne tik susitikti su sūnumi vaiko gyvenamojoje vietoje. Ieškovė nurodė, jog atsakovui rodant iniciatyvą, ji nedarys kliūčių atsakovui pasiimti vaiką ir bendrauti su vaiku atsakovo gyvenamojoje vietoje. Taigi, iš esmės ginčo tarp šalių dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nėra.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė savo pasiūlymų dėl bendravimo su vaiku tvarkos, darytina išvada, kad nustačius tokią bendravimo su vaiku tvarką, kokios prašo ieškovė, bus užtikrinta ne tik tėvo teisė bendrauti su savo sūnumi, bet ir vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais. Ieškovės pasiūlytai atsakovo bendravimo su vaiku tvarkai iš esmės neprieštaravo ir VVTAĮT. Todėl ieškovės reikalavimas dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tenkintinas ir nustatytina ieškovės prašoma atsakovo bendravimo su šalių vaiku tvarka.
Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo bet kuris iš tėvų gali kreiptis iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Pažymėtina ir tai, kad teismui nustačius tėvo bendravimo tvarką su vaiku, šalys abiejų geranorišku susitarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus, savo galimybes ar atsiradus nenumatytoms aplinkybėms (vaiko ar tėvų liga, komandiruotės, artimų giminaičių šventės ir pan.), gali nukrypti nuo teismo nustatytos tvarkos.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog šalys santuokos metu bendro turto, kuris turėtų būti dalijamas nutraukiant santuoką, neįgijo. Tai patvirtina VĮ „Registrų centras“ elektroninių dokumentų nuorašai, iš kurių matyti, jog nė viena iš šalių neturi nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, bei VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo 2020-10-29 pažyma Nr. 1.13-S3-1267 ir 2020-11-19 pažyma Nr. 1.13-S3-1362, iš kurių matyti, kad Nekilnojamojo turto registre ir Kelių transporto priemonių registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų ir transporto priemonių, kurie gali būti laikomi J. V. ir R. S. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nėra, todėl, nesant santuokoje šalių įgyto turto, jis nėra dalijamas.
Dėl skolinių įsipareigojimų
Duomenų apie šalių prievolinius įsipareigojimus byloje nėra.
Dėl šalių tarpusavio išlaikymo
Šalys išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, todėl jis nepriteistinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Vilniaus skyriaus 2020-10-14 sprendimu Nr. (8.1)-TP-20-T-2327-11522 ieškovei yra suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji yra 100 procentų atleista nuo visų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos.
Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 133 Eur žyminis mokestis valstybei (75 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir už nuo šio reikalavimo neatsiejamus reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo; 58 Eur (220 Eur x 12 mėnesių x 3 proc. x 75 proc.) už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo); 252 Eur išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021-03-29 pažymą Nr. (12.32Mr) PT-2258).
Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-19/1K-2, 6,66 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, įvertinus tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, taip pat valstybei priteisiamos iš atsakovo.
Taigi, iš atsakovo valstybei iš viso priteistinos 252 Eur bylinėjimosi išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 139,66 Eur kitos bylinėjimosi išlaidos.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
Įsiteisėjus teismo sprendimui panaikinamos Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021-01-11 nutartimi atsakovui R. S. taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiam vaikui R. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2021-01-06, iki sprendimo šioje byloje priėmimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio processo kodekso 5, 79, 88, 93, 96, 99, 150, 177-178, 259, 260, 268-270, 282 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Nutraukti dėl sutuoktinio R. S. kaltės santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Trakų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp J. V. (po santuokos sudarymo buvo suteikta pavardė S.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. S., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nutraukus santuoką J. V. palikti jos iki santuokos turėtą pavardę – V., R. S. palikti jo pavardę – S.
Nustatyti nepilnamečio R. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo motina J. V..
Priteisti iš R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui R. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021-01-06) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 200 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui R. S., gimusiam (duomenys neskelbtini).
Pavesti J. V. nepilnamečiam vaikui R. S. priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Nustatyti atsakovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi R. S., gimusiu (duomenys neskelbtini), tokią tvarką:
- atsakovas lanko sūnų vaiko gyvenamojoje vietoje 5 (penkis) kartus per mėnesį, apie apsilankymą informuodamas vaiko motiną J. V. iš anksto prieš 1 - 2 dienas telefono skambučiu ar SMS žinute.
Priteisti valstybei iš R. S. 252 Eur bylinėjimosi išlaidas už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą, pervedant lėšas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas – 5630, „Swedbank“, AB, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, ir 139,66 Eur kitas bylinėjimosi išlaidas.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021-01-11 nutartimi R. S. taikytas laikinąsias apsaugos priemones - priteistą laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui R. S., gim. (duomenys neskelbtini).
Pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021-01-11 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimo – R. S. sumokėtas sumas įskaityti į jo nepilnamečiam vaikui R. S., gim. (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.