Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam R. S., jo gynėjai advokatei Z. M.

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vedęs, nedirbantis, deklaruotos ir gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), Lietuva, teistas:

1. 2018-08-27 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 187 str. 1 d., galutinė bausmė - laisvės apribojimas 8 mėn. įpareigojant R. S. būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą pagal sudarytą susitarimą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

2. 2018-08-28 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str., galutinė bausmė- laisvės apribojimas 8 mėn., įpareigojant R. S. būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2018-10-03 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartimi vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d., R. S. paskirta 2018-08-27 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų baudžiamuoju įsakymu 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė subendrinta su 2018-08-28 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 metų 2 mėn. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą pagal sudarytą susitarimą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

3. 2019-05-17 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 284 str., galutinė subendrinta bausmė - 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo (įsiteisėjo 2019-06-07).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant per visą probacijos laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. S. nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui - žmonai J. S., būtent:

jis 2019-08-27 apie 20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ties namu pažymėtu Nr. 18 , Kariotiškių gatvėje, Kariotiškių kaime, Trakų rajone, konflikto su žmona J. S. (V.) metu, tyčia kumščiu sudavė žmonai du smūgius į nosį, padarydamas nukentėjusiajai nosies sumušimą, pasireiškusį kraujavimu iš nosies landų. Tęsdamas nusikalstamą veiką ją pargriovė ant žemės ir sudavė rankomis ne mažiau keturių smūgių į galvą. Tokiu būdu nežymiai sutrikdė žmonai J. S. (V.) sveikatą. Tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. S. dėl kaltinimo prisipažino iš dalies parodė, kad savo veiksmus, t. y. jog sumušė žmoną pripažino, tačiau kaltės nepripažino, nurodydamas, kad žmona išprovokavo tokius jo veiksmus. Parodė, kad 2019-08-27 vakare buvo išgėręs, nes žmona jį privertė pasigerti. Jis žmonos paprašė poro eurų, šiai atsisakius jam duoti pinigų jis užpyko, išėjo iš namų ir prisigėrė. Prieš tai žmona jį buvo išvariusi iš namų. Kariotiškių kaime sutiko žmoną grįžtančią iš darbo ir paprašė jos raktus nuo namų, kuriame gyvena, kad galėtų pasiimti daiktus, nes neturėjo net rūbų. Žmona duoti raktus atsisakė. Žmona jam pasirodė apsvaigusi, mano kad nuo narkotikų. Žmona pati pradėjo provokuoti konfliktą. Ji taip elgiasi visada. Konflikto metu sudavė žmonai du kartus į nosį, po to ją pargriovė ir sudavė dar kelis smūgius, tiksliai kiek kartų sudavė neprisimena. Paaiškino, kad žino jog yra teistas šių metų gegužės mėnesį, lankosi probacijos tarnyboje, tačiau tuo metu jis labai susinervino ir nesusilaikė, todėl sumušė žmoną. Paaiškino, kad neblaivumas nusikaltimo padarymui įtakos neturėjo, būdamas blaivus būtų pasielgęs taip pat. Papildomai parodė, kad jam būnant namuose su vaiku, žmona parvažiuoja iš darbo, būdama neblaivi, kalba nesąmones ir sako, kad tai jis girtas. Paprastai prie žmonos nelenda, bet ji pati provokuoja konfliktus, gąsdina, grasina ir t.t. Šiuo metu jis gyvena pas mamą, žmonos neatsiprašė ir atsiprašyti nenori. Apgailestavo, kad negalės matytis su sūnumi.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino dalinai, t. y. patvirtino, jog smūgiavo nukentėjusiajai J. S., teisiamojo posėdžio teigė, jog tai nukentėjusioji išprovokavo konfliktą, tačiau R. S. kaltę patvirtina byloje esantys įrodymai.

Nukentėjusioji J. S. parodė, kad 2019-08-27 apie 20:00 val. atvažiavo į Kariotiškių kaimą traukiniu, kuriame gyvena jos anyta, pasiimti sūnaus. Eidama sutiko kaltinamąjį R. S., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, svirduliavo, nesiorientavo aplinkoje. Jis gėrė nuo šeštadienio iki antradienio. Jis priėjo prie jos ir paprašė rakto nuo buto, kurį jiedu nuomoja. Rakto jam nedavė, nes prieš porą dienų jis bute girtavo su draugais, viską namuose apvertė ir ji grįžusi iš darbo R. S. su draugais išvijo bei atėmė raktą. Kai atsisakė duoti R. S. raktus, jis pradėjo ant jos rėkti, sakė, kad neduos jai sūnaus ir sudavė du kartus į nosį. Iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Tada ji pradėjo skambinti į pagalbos centrą ir tai išgirdęs R. S. pargriovė ją ir pradėjo daužyti. R. S. ją mušė rankomis per galvą. Dėl įvykio savaitę laiko nedirbo, tačiau nosis nebuvo sulaužyta. Papildomai paaiškino, kad iki santuokos su kaltinamuoju draugavo pusantrų metų, kaltinamasis tuo metu nesmurtavo, tačiau barnių pasitaikydavo. Šis smurto atvejis pirmas.

2019-08-27 20.11 val. Policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas pranešimas (ROIK 0119000458721) gautas 2019-08-37 20.11 val. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. +(duomenys neskelbtini), apie tai, kad pranešėjai anyta neatiduoda vaiko, šalia yra vaiko neblaivus tėvas. Pranešėja pokalbio pradžioje minėjo, kad ją sumušė (b. l. 7-8).

Iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio kamera užfiksuoto vaizdo įrašo matyti, vaizdo įraše matosi kruvinu veidu ir kruvinais drabužiais vilkinti moteris, kuri verkdama pasakoja, kad atvažiavo po darbo pas anytą pasiimti vaiko, girtas jos vyras R. S. pasitiko ją dar nepriėjus iki namų ir sumušė, sakė vaiko neatiduos, kiek smūgių sudavė ji neatsimena, į nosį pataikė, į veidą, sudavė ne mažiau keturių smūgių į veidą, į galvą (b. l. 10).

Iš įvykio apžiūros protokolo matyti, jog įvykio vieta Trakų rajonas, Kariotiškių kaimas, ties gyvenamuoju namu Nr. 18 ant trinkelių, dešinėje pusėje prie raudonų plytų krūvos, guli juodos spalvos mobilaus ryšio telefonas Huawei, šalia jo auksinės spalvos guminis telefono dėklas (b. l. 14-22).

2019-09-06 medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad J. S., pagal pateiktus medicininius dokumentus buvo nustatytas nosies sumušimas, pasireiškęs kraujavimu iš nosies landų. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodomu metu, vienu trauminiu poveikiu, kietu buku daiktu, būdingas smūgio sudavimui. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 43).

Nors kaltinamasis teigia, jog jo neteisėti veiksmai buvo išprovokuoti pačios nukentėjusiosios, byloje tokių duomenų, jog nusikaltimo padarymui įtakos turėjo neteisėti J. S. veiksmai, nėra. Kaltinamojo R. S. nurodoma versija, jog nukentėjusiosios veiksmai išprovokavo konfliktą, todėl jis pradėjo mušti savo sutuoktine, net jei tai ir būtų patvirtinta gyloje esančiais įrodymais, nepateisina jo smurtinio elgesio. Teismas nenustatė, jog nukentėjusioji J. S. būtų provokavusi konfliktą, t. y. kaltinamasis nenurodė, jog nukentėjusioji jo atžvilgiu būtų vartojusi necenzūrinius žodžius, naudojusi fizinį smurtą jo atžvilgius ar atlikusi kokius nors kitus aiškiai konfliktą provokuojančius veiksmus. Kadangi tiek nukentėjusiosios, tiek kaltinamojo parodymai dėl įvykio aplinkybių sutampa, juose nėra esminių prieštaravimų, teismas daro išvadą, jog kaltinamasis fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu panaudojo dėl mažareikšmės priežasties - atsisakymo duoti buto raktus.

Nors kaltinamasis nurodė neprisimenantis kiek smūgių sudavė nukentėjusiajai gulint ant žemės, tačiau tiek iš nukentėjusios parodymų, kitų byloje surinktų įrodymų nustatyta, jog R. S. sutuoktinei gulint ant žemės sudavė ne mažiau 4 smūgių į galvos sritį. Teismo vertinimu, tokie kaltinamojo veiksmai negali būti pateisinami jokiomis aplinkybėmis, kadangi būtent paties kaltinamojo ūmūs būdas ir savitvardos neturėjimas nei girtumas sąlygojo jo nusikalstamus veiksmus.

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą, neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Kaltinamasis R. S. pripažino, naudojęs fizinį smurtą nukentėjusiosios – sutuoktinės J. S. atžvilgiu. Kaip patvirtinta iš byloje esančio nukentėjusiosios J. S. medicininių dokumentų apžiūros protokolo, dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusios patirti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes R. S. veiksmuose yra visi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo R. S. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., visiškai įrodyta.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir nurodė, kad nuoširdžiai dėl to gailisi, dėl ko prokurorė pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nurodė jo kaltę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltė yra asmens subjektyvus santykis su padarytais veiksmais. Tam, kad būtų konstatuotas kaltės pripažinimas nepakanka vien pripažinti neteisėtų veiksmų padarymo faktą, bet ir vertinti šiuos veiksmus kaip neteisėtus. Teismo posėdyje kaltinamajam pakeitus savo požiūrį į savo nusikalstamus veiksmus ir jų vertinimą, R. S. pripažinti jo kaltę lengvinančią aplinkybę nėra pagrindo. Todėl teismas konstatuoja, Kad R. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad R. S. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytas nesunkus, tyčinis, smurtinis nusikaltimas prieš savo šeimos narį, į tai, jog nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į vieną kaltinamojo atsakomybę sunkiančią aplinkybę, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu kas rodo kaltinamojo nenorą taisytis, keisti savo elgesį ir daugiau nenusikalsti, į tai, kad dėl savo nusikalstamų veiksmų kaltina nukentėjusiąją, kas patvirtina kaltinamojo atsainų, nesavikritišką požiūrį į savo elgesį, visuomenėje priimtų įstatymų ir moralės nuostatų nepaisymą. Pažymėtina, kad kaltinamajam ankstesniu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau teismo sudaryta galimybe keisti savo elgesį be realaus laisvės atėmimo, kaltinamasis nepasinaudojo, išvadų dėl savo veiksmų nepadarė. Priešingai - bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė dar vieną tyčinį smurtinio pobūdžio nusikaltimą, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei BK 140 str. 2 d. numatytas sankcijos ribas, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti R. S. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkiui.

Į bausmės laiką įskaitomas laikinojo suėmimo laikas, nuo 2019-01-02 iki 2019-01-03, įskaitytas 2019 m. gegužės 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu.

Nors baudžiamoji bylą išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamajam nepripažinus savo kaltės, BK 64¹ straipsnio 1 d. numatytas paskirtos bausmės sumažinimas netaikomas (BK 64¹ str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. S., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti jį 1 metų laisvės atėmimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su 2019 m. gegužės 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimą ir R. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimą.

Bausmę atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į bausmės laiką įskaityti R. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2019-01-02 iki 2019-01-03, ir nuo t. y. 1 parą.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. S. sulaikymo dienos.

Kardomąją priemonę R. S. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.