Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistas Lietuvos Respublikoje 8 kartus, paskutinius iš jų:

1) Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį 16 MGL (800 Eur) dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) ir jam paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 27 d. nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios – 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnės– 4 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 8 mėnesiams. Nuosprendis neįsiteisėjęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. J. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent: 2022 m. lapkričio 10 d., apie 13:33 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), ir turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prekybos salėje per kelis kartus paėmė įvairių drabužių, kuriuos nusinešė į matavimosi kabiną, kur ant 2 vnt. vyr. marškinėlių „Tommy Hilfiger“, kurių vieneto kaina 79,99 Eur, bendros 159,98 Eur vertės, vyr. džemperio „Boss“, 159,99 Eur vertės, vyr. marškinėlių „Boss“, 99,99 Eur vertės, vyr. sportinių kelnių „Boss“, 129,99 Eur vertės, apsaugų magnetų užvyniojo turėtus su savimi folijos lankstinukus ir minėtus drabužius sudėjo į su savimi turėtą kuprinę, o kitus drabužius per kelis kartus grąžino į prekybos salę, ir nesusimokėjęs už minėtas prekes praėjo pro kasas ir apsaugos vartelius, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes prekybos centre buvo sulaikytas parduotuvės apsaugos darbuotojo, tokiu būdu pasikėsino pagrobti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 549,95 Eur vertės turtą.

Šiais savo veiksmais V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. J. nurodė, kad kaltę pripažįsta. Tuo metu vartojo narkotines medžiagas, užėjo į parduotuvę ir pavogė. Dabar narkotikų nevartoja, lanko grupes. Dabar yra (duomenys neskelbtini). Dirba ,,(duomenys neskelbtini)“. Nori važiuoti tęsti gydymą. Mano galima gyventi normaliai dirbti ir užsidirbti.

Kadangi V. J., kuris yra kaltinamas tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. J. nurodė, kad savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad priklausomybių ligų centro įskaitoje nėra įrašytas, narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartoja. Psichikos sutrikimų neturi ir gydytas nebuvo. Parodymus duoti sutinka. Yra teistas. 2022 m. lapkričio 10 d., apie 13:00 val., užėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), ir pamatė drabužius, kuriuos nusprendė pavogti, pasiėmęs įtarime nurodytus drabužius nuėjo į persirengimo kabiną. Kabinoje ant drabužių esančius magnetukus apvyniojo su kišenėje turėta folija, apvyniojęs drabužių magnetukus folija, susikrovė visus drabužius į su savimi turėtą kuprinę ir pasišalino iš parduotuvės pro kasas ir nesusimokėjęs. Tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo. Jam reikėjo pinigų, todėl bandė pavogti minėtus įtarime drabužius. Prisipažįsta visiškai, nuoširdžiai galisi (b. l. 40-41).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Č. parodė, kad dirba parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. lapkričio 10 d., apie 13.00 val., pastebėjo, kaip vyras, užėjęs į parduotuvę, nuėjo prie parduotuvės kairėje pusėje esančių lentynų su drabužiais ir, pasiėmęs apie 3-4 rūbus (marškiniai, kelnės), nuėjo su minėtais drabužiais iki persirengimo kabinų, iš jų išėjo, rankose nešėsi tik vienus marškinius. Išėjęs iš kabinos padėjo į vietą rankoje laikytus marškinius. Po to, kai minėtas asmuo išėjo iš persirengimo kabinos, jis nuėjo patikrinti, ar joje nepaliko prekių. Prekių persirengimo kabinoje nebuvo. Paėmė vėl 2 rūbus (džemperis, marškiniai), nuėjo link Tommy Hilfiger skyriaus ir iš ten paėmė du marškinius, ir nuėjo link kabinų. Iš kabinų grįžo prie lentynų, padėjo kelias prekes ir išėjo iš parduotuvės. Visus minėto asmens veiksmus jis stebėjo per parduotuvės vaizdo stebėjimo kameras. Bendra pavogtų prekių vertė 549.95 Eur. Jis jį sulaikė pirmame aukšte, jau išėjus iš parduotuvės. Vyriškis už minėtas prekes prie kasų nebuvo priėjęs susimokėti. Visos pavogtos prekės buvo vyriškio kuprinėje. Ant kiekvienos pavogtos prekės apsaugos magnetuko buvo užvynioti folijos lankstinukai, kad nesuveiktų apsaugos varteliai. Prekės nesugadintos, grąžintos į prekybą (b. l. 24-26).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimuose nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 10 d., apie 13:33 val., (duomenys neskelbtini), prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, pilietis prekybos salėje paėmė prekes ir išėjo už jas nesusimokėjęs: 2 vnt. vyr. marškinėlių „Tommy Hilfiger“, kurių vieneto kaina 79,99 Eur, bendros 159,98 Eur vertės, vyr. džemperį „Boss“, 159,99 Eur vertės, vyr. marškinėlius „Boss“, 99,99 Eur vertės, vyr. sportines kelnes „Boss“, 129,99 Eur vertės. Bendra darbužių vertė 549,95 Eur. Prekes į realizaciją grąžinti galės. Civilinio ieškinio byloje nekels. Prašo bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant. Byloje su minėtu asmeniu nesitaikys (b. l. 7-11)

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra parduotuvė, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, esanti (duomenys neskelbtini). Į parduotuvę yra du įėjimai. Vienas pirmame aukšte, kitas antrame. Antrame aukšte įėjus į parduotuvę ir pasukus kairiau, matomos sudėtos įvairios prekės. Taip pat ant lentynos matomi sudėti vyriški marškiniai, pavadinimu „Tommy Hilfiger“, vyriški marškiniai, pavadinimu „Boss“, bei vyriškos sportinės kelnės, pavadinimu „Boss“. Kasa yra parduotuvės pirmame aukšte. Parduotuvė filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Tyrimui reikšmingų objektų nerasta (b. l. 14-21)

Dėl nusikalstamos veikos padarymo

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą.

Teismų praktikoje konstatuota, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-151-628/2018 ir kt.).Kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pavogto turto vertė turi būti didesnė negu 5 MGL (250 Eur), tačiau neviršyti 250 MGL (12 500 Eur) dydžio (BK 190 straipsnio 1 dalis).

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino, kad V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje. V. J. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad tuo metu vartojo narkotines medžiagas, užėjo į parduotuvę ir pavogė. Minėtas aplinkybes patvirtina liudytojo A. Č. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimai bei kita byloje esanti rašytinė medžiaga.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes, kaltinamojo V. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

Už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę V. J., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – pasikėsinta padaryti vieną tyčinį nusikaltimą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat teismas atsižvelgia ir į kaltinamąjį V. J. charakterizuojančius duomenis – teistas ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (b. l. 46-58), administracine tvarka baustas (b. l. 59-64), iš kaltinamojo žodžių dirbantis. Duomenų apie gydymą Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje ar VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Teismo vertinimu, V. J. elgesys iki nusikalstamos veikos padarymo buvo priešingas teisei. Šiuo nuosprendžiu nusikalstamą veiką pasikėsino padaryti jau esant priimtam teismo nuosprendžiui. Visa tai rodo, kad V. J. priešingas teisei elgesys nėra atsitiktinis, jis linkęs nusikalsti.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į ankstesniais nuosprendžiais skirtas bausmes, teismas sprendžia, jog visos šios aplinkybės rodo, kad V. J. nepaiso jam taikomų griežtų poveikio priemonių: veikia neteisėtai ir nusikalstamai, todėl, teismo įsitikinimu, tik su laisvės atėmimu susijusi bausmė gali apriboti jo galimybes daryti nusikalstamas veikas bei sudaryti sąlygas jam pakeisti savo elgesį ateityje. Jokia kita bausmės rūšis šiuo atveju nebūtų veiksminga ir reikštų formalios bausmės paskyrimą.

Teismas, atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, skiria 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, manytina, kad laisvės atėmimo bausmės dydis šiuo konkrečiu atveju yra teisingas ir proporcingas bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Kadangi V. J. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64-1 straipsnio nuostatos ir jam, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad V. J. atžvilgiu yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. nuosprendis. Atsižvelgiant į tai, kad šis nuosprendis nėra įsiteisėjęs, bausmės nebendrintinos.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

2023 m. sausio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kuria prašoma valstybės naudai priteisti 138,33 Eur už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą V. J. 2023 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kuria prašoma valstybės naudai priteisti 190 Eur už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą V. J.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatytą reglamentavimą, įsigaliojusį nuo 2020 m. liepos 15 d., teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad V. J. teisiamojo posėdžio metu antrinę teisinę pagalbą teikė advokatė Žana Timaškova, kaltinamajam paskirtas gynėjas, kadangi jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Šioje byloje, vertinant V. J. turtinę padėtį, pažymėtina, kad nors jis nurodo, kad šiuo metu dirba, tačiau tai patvirtinančių duomenų nėra. Taip pat nėra duomenų, jog kaltinamasis gautų kitas pajamas. Kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo galimybės atlyginti išlaidas šiuo metu yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, šios aplinkybės neleidžia spręsti apie šiuo metu gerą kaltinamojo V. J. turtinę padėtį. Manytina, kad antrinės teisinė pagalbos išlaidų priteisimas apsunkintų kaltinamojo turtinę padėtį, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo principais išlaidos nepripažįstamos proceso išlaidomis ir nepriteistinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš V. J. atmesti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.