- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-12-20
- Bylos Nr.
- 1-3130-865/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06861-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Kaltinamasis
- J. S.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas: 1. 2019-10-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 9 mėn. laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis LR BK 64 prim. str. paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per 3 mėn. nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis, 2021-03-03, apie 18.30 val. viešoje vietoje UAB "V." ir UAB "C." priklausančios valiutų keityklos "Q." patalpose, (duomenys neskeltbini), minėtos keityklos darbuotojos ir pašalinių asmenų akivaizdoje, vandališkais veiksmais kelis kartus savo kūnu trenkėsi į keityklos stiklines vitrinas, keityklos darbuotojai iškvietus apsaugos darbuotojus, jis, vedamas apsaugos darbuotojų P. A. ir E. K. į tarnybines patalpas, ištrūko iš pastarųjų ir tyčia kairės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam P. A. į veidą, grumtynių metu kaire koja spyrė P. A. į dešinę koją, krisdamas pargriovė nukentėjusįjį ant žemės, bandydamas ištrūkti aktyviais veiksmais priešinosi P. A. suduodamas keletą smūgių į įvairiais kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais veido srityje, dešinėje plaštakoje, abejose kojose, poodine kraujosruva dešinėje blauzdoje, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. S. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad paaiškino parodymuose, kad kai parūkė sintetinių narkotikų prie Akropolio, norėjo nueiti muzikos paklausyti į „Baituką“, pajuto, kad yra labai apsvaigęs, galvojo apeiti Akropolį. Truputį apėjo, tuomet prie kazino, galvojo, jog elgsis gražiai ir praeis. Ir tuomet aptemo sąmonė, nuo to momento nepamena. Protas atsirado ir įvykius atsimena, kai jau stovėjo lauke ir keturi vyriškiai stovėjo prie jo. Jis pasakė tiems vyrams, kad eis namo, pagalvojo, kad tai kažkokie vyra apsirengę saugos darbuotojų uniformomis ir supanikavo. Jie iš jo juokėsi, sakė, kad jis niekur neis. Jis pamanė, kad yra rizika jo gyvybei ir ėmė iš tų vyrų vaduotis. Šiuo momentu nevartoja narkotikų ir alkoholio keturi mėnesiai. Miške tą kartą rado narkotikus. Taip, pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, vis tiek kaltas. Gailisi dėl to, kas nutiko. Tuo metu kartais uostydavo amfetaminą, dėl kitų rastų medžiagų, jų nepažįsta, bet gal tame sintetiniame tabake ir dėjo jas, kad pareigūnams parodė. Taip, sutinka, kad naudojo smurtą apsauginio atžvilgiu, jam tiesiog aptemo protas, savęs nevaldė. Sutinka su Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškiniu. Su Valstybinio socialinio draudimo ieškiniu taip pat sutinka. Šiuo metu nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Tvarkosi sveikatą, reikia jam lankstyti kojas, nes koja trina koją, reikia stabilizuoti kūno vietas, šiaip dirbo statybose „chaltūrkėse“.
Toliau įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu.
Apklaustas įtariamuoju J. S. parodė, kad įtarimo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta ir labai gailisi. Lietuvių kalbą moka puikiai, vertėjas jam nereikalingas. Psichiatrinėje ligoninėje nėra gulėjęs, narkologinėje įskaitoje nėra įrašytas, vaikystėje turėjo galvos traumą. 2021-03-03 dieną, apie 18:00 val., ėjo pro „Akropolio" mišką (duomenys neskeltbini) link namų. Eidamas miško taku, pamatė ant žemės gulintį folijos lankstinuką. Jį paėmė, atidaręs pamatė į tabaką panašias žoleles, jos buvo specifinio kvapo. Buvo labai liūdnas, norėjo „Akropolyje" užeiti į internetinę kavinę "Baitukas" pasiklausyti muzikos, bet prieš tai nusprendė parūkyti, tai ką rado. Atėjęs prie „Akropolio" suprato, kad jam labai svaigsta galva ir nusprendė eiti namo. Paskutinį dalyką ką pamena, kad stovėjo prie įėjimo durų į "Akropolį". Įvykį pamena tik epizodiškai, pamena, kad yra lauke ir prieš jį stovi 4 vyrai su apsaugos apranga, su užrašu (duomenys neskeltbini). Jis jų paklausė kas čia vyksta, jie jam nieko neatsakė tik juokėsi, jis suprato, kad iš jo, ir pasakė, kad eina namo. Jie jam atsakė, kad jis niekur neis, o už ką jie jį norėjo sulaikyti, jie jam neatsakė. Jis pamanė, kad jo gyvybei gresia pavojus, nes jie neprisistatė. Dėl to instinktyviai, jis jiems nesileido būti sulaikomas, tada jie jam papurškė dujų į akis ir nuvedė į mažą patalpą. Visas įvykio aplinkybes jis pamena tik epizodiškai. Po kiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai, jie jį nusivežė į komisariatą, ten jis apsiprausė savo kruviną veidą, dėl ko jis buvo kruvinas jis nepamena. Pareigūnai jį apklausė ir paleido. Jis nuvažiavo namo. Daugiau apie šį įvyki neturi ką pasakyti, tik tiek, kad labai gailisi (b.l. 115-116).
Papildomai apklaustas įtariamuoju J. S. parodė, kad su jam pareikštu įtarimu sutinka, kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi. Nori pasakyti, kad kai jam buvo pareikšti įtarimai, vykstant procesui, ikiteisminio tyrimo tyrėja jam nurodė, kad turės atlyginti žalą Sodrai bei Ligonių kasom. Iki šio momento žalos neatlygino, nes 2020 metų gruodžio mėnesį jo šeimoje įvyko tragedija, mirė jo (duomenys neskelbtini) su kuriais jis gyveno. Jam šis laikotarpis buvo labai sunkus psichologiškai, vienu momentu jis norėjo atlyginti Sodrai bei ligonių kasoms padarytą žalą, bet po persikraustymo pamatė, kad pametė tyrėjos jam duotus dokumentus, todėl nežinojo kokią sumą turėjo atlyginti. Noriu pasakyti, kad tyčia nesislapstė, tiesiog buvo pakeitęs telefono numerį bei gyvenamąją vietą. Šiuo metu jo naudojamas telefono numeris (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), kartais keičia gyvenamąją vietą. Naudojamo elektroninio pašto neturi, su juo dabar bus galima susisiekti nurodytu telefono numeriu. Noriu pasakyti, kad žalą planuoja ir nori atlyginti maždaug mėnesio laikotarpyje. Yra suinteresuotas dalyvauti procese ir nori, kad jis kuo greičiau pasibaigtų, kadangi nori keliauti į užsienį, todėl jam pačiam aktualu kuo greičiau atlyginti žalą ir, kad tyrimas kuo greičiau pasibaigtų. Šiuo metu yra bedarbis, darbo biržoje neregistruotas (b.l.123).
Apklaustas liudytoju nukentėjusysis P. A. parodė, kad 2021-03-03 jam dirbant (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskeltbini), gavo pranešimą iš dispečerinės, kad valiutos keitykloje "(duomenys neskelbtini)", esančioje (duomenys neskelbtini) patalpose yra nuspausta pavojaus signalizacija. Su porininku E. K. nuskubėjo prie valiutų keityklos pasiaiškinti situacijos. Atskubėjus į vietą pamatė, kad valiutos keityklos darbuotoja pasimetusi, ji jiems pasakė, kad yra nepageidaujamas asmuo, ranka parodė į vyriškį ir paprašė jį išlydėti iš patalpų, nes savo noru jis neišeina, daužo vitrinas, chuliganiškai elgiasi. Jiems priėjus prie vyriškio, jis pagalvojo, kad jam sutrikusi sveikata (įvyko (duomenys neskelbtini) priepuolis). Paklausus ar viskas gerai su sveikata, asmuo tylėjo ir žiūrėjo į juos, jis paėmė asmenį už rankos ir bandė paguldyti ant šono kaip buvo mokytas pirmosios medicininės pagalbos kursuose. Nespėjus paguldyti asmens ant šono, šis staiga griebė rankomis jam už kaklo, tačiau jam tai padaryti nepavyko, sugriebė jį už megztinio apykaklės ir traukė link savęs. Betraukiant vyriškis paleido vieną ranką, kurią nepamena ir pradėjo smūgiuoti ja jam į veido sritį, kita ranka laikydamas jį už apykaklės. Tuo metu kai vyriškis bandė smūgiuoti, jam nepavyko, jis išsisuko nuo jo suduodamų smūgių, tai pamatęs vyriškis pradėjo gulėdamas spardytis ir pataikė jam į kairįjį kelį, taip pat pataikė ir į dešiniąją koją. Tada jis su E. K. asmenį paėmė už rankų ir panaudodami fizinę jėgą pastatė ant kojų, kadangi asmuo su jais eiti atsisakė, o jį buvo privalu pristatyti į apsaugos postą, nes buvo iškviesta policija. Jie, panaudodami fizinę jėgą, t.y laikydami asmenį už rankų ties pažastimis vedėsi į apsaugos postą, tačiau kadangi asmuo savo veiksmais atsisakė eiti, tai jie jį nešė link apsaugos posto laikydami už rankų ties pažastimis. Asmenį taip nešė nuo ketvirtu numeriu pažymėto įėjimo iki apsaugos tarnybinių patalpų, kurios yra prie antru numeriu pažymėto įėjimo, visą tą laiką asmuo tylėjo. Jiems užėjus į tarnybines patalpas, kur reikia laiptais užlipti į antrąjį aukštą, pirma laiptų pakopa asmenį užnešė. Tarp pirmojo ir antrojo aukštų, laiptų aikštelėje, asmuo ištrūko ir užlipo apie keturis penkis laiptus antrosios laiptų pakopos link ir atsisuko į juos. Jie stovėjo tarp pirmo ir antro aukšto laiptų pakopų laiptinės aikštelėje ir žiūrėjo į jį. Tada ištiesė rankas, sakė nusiramink, užeisime į apsaugos postą, sulauksime policijos pareigūnų ir tolimesniam situacijos aiškinimuisi perduosim jiems. Tai pakartojo keletą kartų, tačiau jis pastebėjo, kad asmuo tapo agresyvus, staigiu rankos judesiu nusitraukė sau nuo veido medicininę kaukę, numetė žemyn, tada nusitraukė nuo galvos kepurę, kurią irgi numetė žemyn. Jie visą tą laiką prašė asmenį nusiraminti, tačiau jis į jų prašymus nereagavo ir staigiu judesiu šoko ant jo ir ranka su sugniaužtu kumščiu sudavė jam į galvos sritį. Kiek kartų nepamena, bet ne mažiau tris. Jis to nesitikėjo ir nuo jo smūgių jam apsvaigo galva, tačiau besiginant jis spėjo asmenį sugriebti už drabužių ir jie kartu parkrito ir nučiuožė laiptais žemyn į pirmąjį aukštą. Nepamena ar asmuo buvo ant jo ar po juo kai kritome ( laiptais ). Nukritus laiptais į pirmąjį aukštą, asmuo jam smūgiavo į galvos sritį, kiek kartų jam pataikė jis nepamena, tačiau laikė jį įsitvėręs, kad nepabėgtų kol atskubės pagalba iš apsaugos patalpų. Suprato, kad pats vienas sulaikyti ir sutramdyti asmens nebegalės kadangi nuo jam suduotų smūgių į galvą labai stipriai buvo apsvaigęs. Ar buvo praradęs sąmonę pasakyti negali, nes nepamena. Atbėgus pagalbai, kitiems apsaugos darbuotojams pavyko asmenį sutramdyti ir sulaikyti. Kolegos nuvedė asmenį į apsaugos patalpas. Visą tą laiką, kol laukė policijos ir greitosios, jam svaigo galva. Atvykus greitajai, medikai jį išsivežė į ligoninę tolimesnei apžiūrai, kadangi jį labai stipriai pykino. Po apžiūros paleido gydytis ambulatoriškai. Kreipėsi į šeimos gydytoją, kuri išrašė nedarbingumo pažymą iki 2021-03-09. (b.l. 26-27).
P. A. pateikė fotonuotraukas, darytas iš karto po įvykio, kuriose matyti jam padaryti sužalojimai (b.l. 11-14).
Papildomai apklaustas liudytoju nukentėjusysis P. A. parodė, kad nori patikslinti, kad vedant įtariamąjį link tarnybinių patalpų, palypėjus laiptais, asmuo pasisuko į juos priekiu ir laiptais lipo atbulai, jis jau matė, kad jis ketina pulti dėl to pasiruošė dujų balionėlį. Tuomet Įtariamasis kairės rankos kumščiu jam bandė smogti, jis, vengdamas smūgio, šiek tiek atsitraukė link sienos, tuomet jis jį užgriuvo ir jis tuo metu pradėjo purkšti dujas, taip pataikydamas savo kolegai, sau, o įtariamajam jokio efekto nebuvo. Toliau tarp laiptų tęsėsi grumtynės, kurių metu, su kuo ir kiek kartų įtariamasis jam smūgiavo jis tiksliai pasakyti negali. Prieš nukrentant nuo laiptų, jis jam savo kaire koja spyrė į dešinę koją, po ko jie nukrito nuo laiptų. Jis krito ant nugaros, įtariamasis krito ant jo. Pirmame aukšte grumtynių metu įtariamasis aršiai bandydamas išsilaisvinti jam abiem rankomis laikė už apykaklės, taip galėjo jam sužaloti kaklą. Gulint ant žemės ir grumiantis su juo, įtariamasis intensyviai mojavo abiem rankomis ir kojomis, tad visų smūgių, pataikytų jam jis negali patikslinti. Šioje byloje civilinio ieškinio neteiks (b.l. 31).
Specialisto išvadoje Nr. G 579/2021 (01) nurodyta, kad: 1. P. A. nustatyta odos nubrozdinimai veido srityje, dešinėje plaštakoje, abejose kojose, poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje, padaryta kietu buku daiktu ( daiktais), 4-7 paros iki apžiūros. Visumoje ir atskirai sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 2. Sužalojimai padaryti neužilgo vienas po kito. 3. Sužalojimuose neliko užsifiksavusių požymių, leidžiančių plačiau pasisakyti apie įrankius ar daiktus. 4. Sužalojimai padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais. 5. Tikėtina, kad sužalojimai kojose galėjo būti padaryti nukentėjusiajam nugriuvus ir atsitrenkus kojomis į plokštumą ar kietus bukus daiktus. (b.l. 46-47).
Apklausta liudytoja J. M. parodė, kad dirba UAB "E." valiutų keitykloje "Q." vadybininke. 2021-03-03, apie 18:45 val. jai dirbant aukščiau minėtoje valiutų keitykloje (duomenys neskeltbini) patalpose į valiutų keityklą užėjo jai iš matymo nepažįstamas ir nežinomas asmuo, kuris iš pažiūros buvo neblaivus arba apsvaigęs, kadangi tik įėjęs į keityklą neišlaikė lygsvaros ir visa jėga trenkėsi į stiklines duris. Paskui trankymaisi kartojosi dar kokius tris ar keturis kartus į skirtingas vitrinas ir tai jau buvo nepanašu į atsitiktinumą, o greičiau į chuliganiškus asmens veiksmus. Tada ji iškart nuspaudė apsaugos signalizacijos jungiklį ir išsikvietė apsaugą, kol apsauga ėjo link valiutų keityklos, minėtas asmuo pradėjo kabinėtis prie valiutos keityklos klientės, kuri akivaizdžiai vengė kontakto su asmeniu ir nuo jo šalinosi. Visi šio asmens padaryti veiksmai sulaukė kitų lankytojų neigiamos reakcijos. Tada asmuo nuvirto ant valiutų keitykloje esančio fotelio ir kažką nesuprantamai mykė. Atėjus apsaugos darbuotojams, pagalvojo, kad asmeniui pasidarė negera, gal kas su sveikata, nes nuo asmens alkoholio kvapo nesijautė. Apsaugos darbuotojai jį šnekino, klausė gal kas su sveikata, gal reikalingi medikai. Apsaugos darbuotojai su asmeniu elgėsi kultūringai ir pagarbiai, asmens neprovokavo konfliktui. Apsaugos darbuotojai minėtą asmenį pastatė ant kojų ir tada asmuo puolė apsaugos darbuotojus, ketino dar kartą iš trenktis į valiutų keityklos vitriną, bet apsaugos darbuotojams pavyko jį sulaikyti. Tada ji pasakė apsaugos darbuotojams, kad šie kuo greičiau išsivestų asmenį, nes jis gali čia viską išdaužyti. Tuo metu klientų valiutų keitykloje buvo ir klientai liko išsigandę ir pasibaisėję tokiu žmogaus elgesiu. Kas vyko po to, kai apsaugos darbuotojai asmenį išsivedė iš valiutų keityklos ji nežino, nematė ir papasakoti negali (b. l. 85-86).
Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėti iš įvykio vietos gauti vaizdo įrašai (b.l. 91-92, 94-95, 100).
Teismo motyvai dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje, padarymo
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Už šios nusikalstamos veikos įvykdymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Šios veikos kvalifikavimą lemia tokie objektyvieji nusikaltimo padarymo požymiai, kaip padarytos veikos pobūdis, padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šios teisės normos dispozicijoje nurodytais būdais, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatyti, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėti; tiesa, padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta. Šios nusikalstamos veikos padarymo vieta yra viešoji vieta. Tai tokia erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Be to, veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne; svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-53-693/2018, 2K-66-942/2017, 2K-308-942/2017).
Nagrinėjamu atveju surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindo konstatuoti, jog kaltinamojo J. S. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos – t.y. viešosios tvarkos pažeidimo įrodyta visiškai. Pats kaltinamasis J. S. savo kaltę prisipažino visiškai, davė išsamius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek paaiškino savo veikos padarymą teisiamajame posėdyje. Ikiteisminio tyrimo metu J. S. buvo apklaustas ne vieną kartą. Dalies savo veiksmų neprisimena dėl apsvaigimo narkotikais. Narkotikus rado miške, pavartojo. Toliau atėjęs suprato, kad jam labai svaigsta galva ir nusprendė eiti namo. Paskutinį dalyką ką pamena, kad stovėjo prie įėjimo durų. Įvykį pamena tik epizodiškai, pamena, kad lauke prieš jį stovėjo 4 vyrai su apsaugos apranga, su užrašu (duomenys neskeltbini). Jis jų paklausė kas čia vyksta, jie jam nieko neatsakė tik juokėsi, jis suprato, kad iš jo, ir pasakė, kad eina namo. Jie jam atsakė, kad jis niekur neis, o už ką jie jį norėjo sulaikyti, jie jam neatsakė. Jis pamanė, kad jo gyvybei gresia pavojus, nes jie neprisistatė. Dėl to instinktyviai, jis jiems nesileido būti sulaikomas, tada jie jam papurškė dujų į akis ir nuvedė į mažą patalpą. Visas įvykio aplinkybes jis pamena tik epizodiškai. Po kiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai, jie jį nusivežė į komisariatą. Tuos pačius parodymus pakartojo ir teisiamajame posėdyje. Išsamius parodymus davė apklaustas liudytoju nukentėjusysis P. A., kuris išsamiai nupasakojo įvykio eigą. Visą įrodymų grandinę patvirtina ir liudytojos J. M. parodymai, specialisto išvada bei vaizdo įrašai.
Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Kaltinamasis J. S. veiką, t.y. viešosios tvarkos pažeidimą padarė vandališkais veiksmais, jo veiksmai buvo ypač šiurkštūs, nes jis kelis kartus savo kūnu trenkėsi į keityklos stiklines vitrinas, keityklos darbuotojai iškvietus apsaugos darbuotojus, jis, vedamas apsaugos darbuotojų P. A. ir E. K. į tarnybines patalpas, ištrūko iš pastarųjų ir toliau tęsė vandališkus veiksmus, t.y. tyčia, kairės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam P. A. į veidą, grumtynių metu kaire koja spyrė P. A. į dešinę koją, krisdamas pargriovė nukentėjusįjį ant žemės, bandydamas ištrūkti aktyviais veiksmais priešinosi P. A. suduodamas keletą smūgių į įvairiais kūno vietas. Vandališki veiksmai šiuo atveju apima įžūlų elgesį, todėl iš kaltinimo šalintinas papildomas požymis - „įžūlūs veiksmai“. Kaltinamasis veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kuri neapibrėžta ir kaip minėta, veikdamas vandališkais veiksmais.
Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi, būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K‑159/2009, 2K-72/2010, 2K-91/2010, 2K-136/2010, 2K-410/2011, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑242/2011, 2K-164-976/2015, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018).
Byloje nenustatyta duomenų, jog kaltinamajam J. S. būtų kilusi kokia nors grėsmė, jokio pagrindo taip elgtis, t.y. atsitrenkti į vitrinas, smūgiuoti apsaugos darbuotojui jis neturėjo.
Taigi, iš visų įrodymų grandinės nustatyta, jog kaltinamasis J. S. viešoje vietoje, t.y. viešoji vieta - valiutų keityklos patalpose, (duomenys neskeltbini), minėtos keityklos darbuotojos ir pašalinių asmenų akivaizdoje, vandališkais veiksmais kelis kartus savo kūnu trenkėsi į keityklos stiklines vitrinas, keityklos darbuotojai iškvietus apsaugos darbuotojus, jis, vedamas apsaugos darbuotojų į tarnybines patalpas, ištrūko iš pastarųjų ir tyčia, kairės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam P. A. į veidą, grumtynių metu kaire koja spyrė P. A. į dešinę koją, krisdamas pargriovė nukentėjusįjį ant žemės, bandydamas ištrūkti aktyviais veiksmais priešinosi P. A. suduodamas keletą smūgių į įvairiais kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais veido srityje, dešinėje plaštakoje, abejose kojose, poodine kraujosruva dešinėje blauzdoje, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Veika baigta.
Kaltinamojo J. S. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį.
Kaltinamojo J. S. atsakomybę lengvina tai, jog jisp risipažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo J. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
Dėl bausmės kaltinamajam skyrimo
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam J. S., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, kuriuo buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, atsižvelgiama į kaltinamojo J. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, jog nenustatyta kaltinamojo J. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į kitus byloje esančius duomenis, padarytą žalą, į tai, jog ji neatlyginta.
Kaltinamasis J. S. (duomenys neskelbtini) duomenų, jog sirgtų psichikos liga ar būtų gydęsis psichiatrijos įstaigose, nėra (b.l. 174-176), priklausomybės ligų gydymas, įskaita - specialisto išvadoje Nr. T-N 445/2021 (01) nurodyta, kad J. S. šlapime amfetaminų, benzodiazepinų, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, etilo alkoholio nerasta (b.l. 107).
Kaltinamasis J. S. baustas administracine tvarka (b.l. 148-169), teistas vieną kartą už viešosios tvarkos pažeidimą.
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta paskiriant kaltinamajam J. S. prokuroro pasiūlytą laisvės apribojimo bausmę, kurios dydį parinkti pasiūlytą prokuroro ir paskiriant įpareigojimus.
Dėl civilinių ieškinių
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 19.06 EUR civilinį ieškinį (b.l. 50-51). Civilinis ieškinys pagrįstas, motyvuotas, nurodyta turtinė 19.06 EUR žala tenkintina visiškai ją priteisiant iš kaltinamojo J. S..
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė 191. 87 EUR civilinį ieškinį/ b.l. 65-66. Civilinis ieškinys pagrįstas, motyvuotas, nurodyta turtinė 191.87 EUR žala už nukentėjusiojo nedarbingumą dėl sveikatos sutrikdymo tenkintina visiškai ją priteisiant iš kaltinamojo J. S..
Dėl kardomųjų priemonių
Kaltinamajam J. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 126-127). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-
nusprendžia:
pripažinti J. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant kaltinamąjį: bausmės vykdymo laikotarpiu būti savo namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, gydymusi ar kitomis svarbiomis priežastimis (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas), bei įpareigojant - pradėti dirbti, tęsti darbą ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punktas), taip pat neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 6 (šešis) mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. S. paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu: būti savo namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, gydymusi ar kitomis svarbiomis priežastimis (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas), bei įpareigojant - pradėti dirbti, tęsti darbą ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punktas), taip pat neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas).
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 19.06 EUR turtinę žalą tenkinti visiškai ir nurodytą turtinę žalą civilinio ieškovo naudai priteisti atlyginti iš kaltinamojo J. S..
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 191.87 EUR turtinę žalą tenkinti visiškai ir nurodytą turtinę žalą civilinio ieškovo naudai priteisti atlyginti iš kaltinamojo J. S..
Kaltinamajam J. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikinti.
1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;
2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;
3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo, o kaltinamajam nuo nuosprendžio įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.