Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjos Laima Gerasičkinienė, Asta Radzevičienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų A. S. ir D. S. bei atsakovo RUAB „Toleita“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. S. ir D. S. ieškinį atsakovui UAB „Toleita“ dėl pripažinimo prievolę dalinai įvykdyta, 2015-06-01 notaro vykdomojo įrašo Nr. 4312 pripažinimo negaliojančiu, 2015-12-18 antstolio surašyto turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu ir senaties termino sutartinėms palūkanoms taikymo, tretieji asmenys – antstolis Rimantas Vižainiškis, Vilniaus miesto 6-asis notarų biuras, UAB „Mokslinė techninė firma Tremeks“, AAS BTA Baltic Insurance Company, veikianti per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai A. S. ir D. S. 2015 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Toleita“, kurį 2016 m. liepos 7 d. ir 2017 m. balandžio 3 d. patikslino, ir prašė pripažinti prievolę atsakovui UAB „Toleita“ pagal 2004-02-26 kreditinės linijos sutartį dalinai įvykdyta, likusi neįvykdytos prievolės dalis 20 179,87 EUR; taikyti sutartinėms palūkanoms ieškinio senatį; pripažinti negaliojančiu nuo išdavimo momento Vilniaus m. 6-jo notarų biuro notarės Dalios Štaupienės 2015-06-01 vykdomąjį įrašą Nr. 4312 dėl 34 754,40 EUR skolos ir 78 579,7 EUR palūkanų; pripažinti negaliojančiu 2015-12-18 turto perdavimo aktą, pagal kurį antstolis R. Vižainiškis perdavė išieškotojui UAB „Toleita“ sodo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) ir ten esantį 0,1120 ha sodo sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovai ieškinyje nurodė, kad 2004-02-26 su kreditoriumi UAB „Toleita“ sudarė kreditinės linijos sutartį, pagal kurią paskolos davėjas suteikė UAB „Mokslinei techninei firmai Tremeks“ 120 000 Lt ( 34 754,40 EUR) paskolą su 1,9 proc. mėnesinių palūkanų vieneriems metams. Paskolos grąžinimo užtikrinimui ieškovai įkeitė sodo pastatą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini).Ieškovai nurodytą paskolą atsakovui grąžino pavedimais į UAB „Toleita“ sąskaitą bei pavedimais į atsakovo nurodytų juridinių asmenų UAB „Asvilė“ ir UAB „Senamiesčio dizaino salonas“ sąskaitas. Iš viso ieškovai atsakovui yra sumokėję 133 000 Lt ( 38 519,40 EUR). Dėl to su atsakovo vadovais ieškovai buvo sutarę, kad paskolos sutartis yra įvykdyta. Tačiau atsakovas pasielgė nesąžiningai ieškovų atžvilgiu, kreipdamasis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo pagal aukščiau paminėtą kreditinės linijos sutartį.2015-04-24 raštu Vilniaus miesto 6-jo notarų biuro notarė informavo ieškovus, kad UAB „Mokslinė techninė firma Tremeks“ turi grąžinti atsakovui 34 754,40 EUR skolą, 78 579,70 EUR palūkanų, pranešime pagal CK 4.192 str. 4 d. nuostatas buvo siūloma ieškovams, kaip įkaito davėjams, ne vėliau, kaip per 20 dienų nuo jo gavimo dienos sumokėti kreditoriui UAB „Toleita“ nurodytas sumas. Ieškovai, nepraleisdami 20 dienų termino, 2015-05-15 registruotu laišku išsiuntė notarei pranešimą, kuriame nurodė, kad skolos kreditoriui nėra, tačiau, notarė, kuri buvo atostogose iki 2015-06-01, gautą korespondenciją patikrino vėliau, prieš tai išdavusi vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo iš ieškovų įkeisto turto, o antstolis R. Vižainiškis vykdomąjį įrašą įvykdė, perduodamas ieškovams priklausantį nekilnojamąjį turtą pagal įkeitimo sutartį kreditoriui.Ieškovai laiko, kad atsakovas elgėsi ieškovų atžvilgiu nesąžiningai, kadangi jis neigia, jog ieškovai įvykdė kreditinės linijos sutartį. Atsakovas nepaaiškina savo elgesio, kodėl tik po 10 metų kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Ieškovai prašo taikyti CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytą ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl 78 579,7 EUR palūkanų išieškojimo. Skaičiuojant pagal sutarties sąlygas sutartines palūkanas, jų dydis ir bendras skolos likutis atsakovui yra 20 179,84 EUR.Atsakovas RUAB „Toleita“ su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad tarp šalių sudarytos sutarties 3.3 punkte buvo numatyta, kad paskola grąžinama į UAB „Toleita“ atsiskaitomąją sąskaitą arba grynaisiais pinigais atsakovo buveinėje. Ieškovų pateikti 2005-08-31 ir 2005-11-03 mokėjimai yra įskaityti palūkanoms dengti. Tačiau ieškovų UAB „Asvilė“ ir UAB „Senamiesčio dizaino salonas“ atlikti mokėjimo pavedimai nėra niekaip susiję su prievolių pagal sutartį įvykdymu atsakovui. Šalys nebuvo sudariusios atskiro susitarimo, keičiančio prievolės įvykdymo būdą, numatytą sutarties 3.3 punkte.Atsakovas laiko, kad ieškovų pateikti duomenys notarui niekaip nedaro įtakos notaro išduoto vykdomojo rašto teisėtumui, kadangi atsiliepimas notarui taip pat grindžiamas tokiomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir ieškinys. Pavedimai atlikti tretiesiems asmenims, prievolė atsakovams nėra įvykdyta, taigi notaro vykdomasis įrašas išduotas pagrįstai.Atsakovas pažymi, kad ieškovai laiku nesikreipė į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo stabdymo bei piniginės prievolės, kurios pagrindu išduotas šis įrašas, ginčijimo, o, turtą perdavus išieškotojui, netenka prasmės ieškovų reiškiamas reikalavimas dėl priskaičiuotų palūkanų mažinimo, pritaikius ieškinio senatį.Trečiasis asmuo antstolis Rimantas Vižainiškis su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ginčijamas vykdomasis įrašas galiojantis, nepanaikintas, vykdymo veiksmai nesustabdyti, taigi antstolis turi pareigą vykdyti pateiktą vykdomąjį dokumentą. Antstolis neturi teisės kvestionuoti vykdomojo įrašo teisėtumo, todėl visi antstolio atlikti veiksmai yra teisėti.Trečiasis asmuo AAS BTA Baltic Insurance Company, veikianti per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje (antstolio R. Vižainiškio draudikas) atsiliepime į ieškinį nurodė, kad antstolio veiksmai, perduodant išieškotojui turtą, buvo teisėti. Jokio teisinio pagrindo nevykdyti pateikto vykdomojo dokumento antstolis neturėjo. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 6 notarų biuro notarė Dalia Štaupienė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad, išduodama vykdomąjį įrašą kreditoriui, vadovavosi CK 4.192 straipsnio 4 dalies nuostatomis. 2015-04-24 gavo atsakovo prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Mokslinė techninė firma Tremeks“ ir įkaitų davėjų kreditoriaus naudai skolą pagal 2004-02-26 kreditinės linijos sutartį ir 2004-02-27 hipotekos lakštą. 2015-04-28 buvo išsiųstas pranešimas skolininkui dėl skolos grąžinimo, ir, praėjus dvidešimčiai dienų, 2015-06-01 buvo išduotas vykdomasis įrašas. Išduodant vykdomąjį įrašą, nebuvo padaryti jokie procedūriniai pažeidimai, dėl kurių reikėtų naikinti vykdomąjį įrašą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino kad ieškovai A. S. ir D. S. prievolę atsakovui UAB „Toleita“ pagal 2004-02-26 kreditinės linijos sutartį iš dalies įvykdė, ieškovei D. S. sumokėjus 2005-08-31 mokėjimo nurodymu į atsakovo sąskaitą 8 695,65 EUR (30 000 Lt) ir 2005-11-03 mokėjimo nurodymu į atsakovo sąskaitą sumokėjus 3 478,26 EUR (12 000 Lt); pritaikius sutartinėms palūkanoms ieškinio senatį, priskaičiuotų palūkanų sumą mažino iki 19 490,55 EUR; likusioje dalyje ieškinio reikalavimus atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.Teismas nustatė, kad ieškovė D. S. 2005-08-31 mokėjimo nurodymu į atsakovo sąskaitą pervedė 30 000 Lt, 2005-11-03 mokėjimo nurodymu – 12 000 Lt, kuriuos atsakovas pripažįsta ir nurodo, kad šios lėšos buvo įskaitytos padengti priskaičiuotas palūkanas ir delspinigius. Kitų ieškovės atliktų mokėjimo nurodymų – 49 000 Lt pervestų UAB „Senamiesčio dizaino salonas“ ir 42 000 Lt pervestų UAB „Asvilė“ atsakovas nepripažino, nurodęs, kad jis nebuvo davęs ieškovams nurodymų atsiskaitymus pagal kreditinės linijos sutartį atlikti per kitas įmones. Dėl to teismas laikė, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų, jog 49 000 Lt ir 42 000 Lt pavedimai yra susiję su kreditinės linijos sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymu ir padarė išvadą, kad ieškovai, vykdydami įsipareigojimus, numatytus kreditinės linijos sutartyje, yra atlikę du mokėjimus iš viso 42 000 Lt sumai ir šia suma iš dalies yra įvykdę kreditorinį įsipareigojimą pagal 2004-02-26 kreditinės linijos sutartį.Teismas nurodė, kad pagal CK 6.37 str. 4 d. palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytas išimtis, jeigu toks šalių susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų. Iš atsakovo pateiktos paskolos grąžinimo skaičiuotės teismas nustatė, kad atsakovas pažeidė šias įstatymo nuostatas, ir nesant šalių susitarimo, skaičiavo palūkanas nuo priskaičiuotų palūkanų. Be to atsakovas neteisingai skaičiavo ne tik palūkanas, bet ir delspinigius. Todėl teismas pasirėmė ieškovų pateikta skaičiuote ir laikė, kad nesumokėtų palūkanų suma už naudojimąsi kreditu, sudaro 134 596 Lt arba 38 981,70 EUR. Teismas konstatavo, kad atsakovas, kaip hipotekos turėtojas pagal CK 4.192 str. 3 d. nuostatas, prašyme notarui atlikti vykdomąjį įrašą, privalėjo vertinti ieškovų sumokėtą 42 000 Lt sumą, kurią turėjo paskirstyti CK 6.54 str. nustatyta tvarka, ir, atsižvelgiant į tai, prašyti vykdomojo įrašo dėl likusios skolos negrąžinimo.Iš vykdomojo įrašo turinio teismas nustatė, kad hipotekos turėtojas notarui nurodė visą negrąžintą paskolos dydį ir priskaičiavo 271 320 Lt palūkanų už 10 metų. Ieškovai prašė taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl palūkanų, todėl teismas, vadovaudamasis CK 1.125 straipsnio 9 dalimi ir ieškovų pateikta skaičiuote, priskaičiuotų palūkanų sumą sumažino iki 19 490,55 EUR.Teismas, nors ir nustatė, kad atsakovas netinkamai skaičiavo kreditorinį reikalavimą ieškovams, tačiau sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu ginčijamą vykdomąjį įrašą, nes ieškovai tik iš dalies buvo įvykdę kreditorinį reikalavimą, kurio įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka, todėl kreditorius pagal CK 4.192 straipsnio nuostatas turėjo teisę kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. CK 4.192 straipsnio 6 dalis nustato, kad, jeigu iki vykdomojo įrašo pateikimo antstoliui vykdyti, skolininkas prievolę įvykdo, sumokėdamas pinigus į notaro depozitinę sąskaitą, skolininko ar kreditoriaus prašymu notaras vykdomąjį įrašą panaikina ir apie tai praneša kreditoriui ir Hipotekos registrui. Tokių sąlygų byloje teismas nenustatė. Be to ieškovai nenurodo ir teismas nenustatė, kad, išduodant vykdomąjį įrašą, būtų padaryti procedūriniai pažeidimai, dėl kurių reikėtų pripažinti vykdomąjį įrašą negaliojančiu. Teismas taip pat nustatė, kad, neįvykus įkeisto turto varžytynėms, kreditorius UAB „Toleita“ perėmė įkeistą hipoteka nekilnojamąjį turtą, surašant turto perdavimo išieškotojui aktą. Ieškovai prašo šį aktą pripažinti negaliojančiu, tačiau teismas tokį ieškovų reikalavimą laikė išvestiniu iš pagrindinio reikalavimo dėl prievolės įvykdymo, nes, priešingu atveju, ieškovai šį reikalavimą turėtų ginčyti pagal sandorių panaikinimo taisykles, tačiau tokių argumentų ir įrodymų į bylą neteikė. Kadangi buvo nustatyta, kad ieškovai pilnai neįvykdė prievolės, todėl teismas laikė nesant pagrindo naikinti turto perdavimo aktą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atsakovas RUAB „Toleita“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą dalyje dėl senaties taikymo ir priimti naują sprendimą, kad 2015-04-24 ieškovų A. S. ir D. S. bei trečiojo asmens UAB „MTF Tremeks“ skola pagal atsakovo UAB „Toleita“ ir trečiojo asmens UAB „MTF Tremeks“ 2004-02-26 kreditinės linijos paskolos sutartį sudaro 111 955,51 EUR, iš jų - 34 754,40 EUR negrąžintos paskolos ir 77 201,11 EUR nesumokėtų palūkanų, arba, nusprendus, kad yra tenkintinas A. S. ir D. S. reikalavimas dėl senaties, pripažinti, kad nurodyta skola sudaro 74 374,40 EUR (iš jų - 34 754,40 EUR negrąžintos paskolos ir 39 620 EUR nesumokėtų palūkanų); priteisti bylinėjimosi išlaidas.Apeliantas (atsakovas) laiko, kad per laikotarpį nuo 2004-02-26 iki 2015-04-24 priskaičiuotos palūkanos yra 266 560 Lt arba 77 201,11 EUR, paskaičiavimą pateikia lentelėje. Teismas, pripažinęs, kad ieškovai atliko du mokėjimus 30 000 Lt ir 12 000 Lt sumai, turėjo konstatuoti, kad 2015-04-24 (rašto antstoliui dėl vykdomojo įrašo pateikimo diena) reikalavimo teisės suma sudarė 386 560 Lt arba 111 955,51 EUR, iš jų - 34 754,40 EUR negrąžintos paskolos ir 77 201,11 EUR palūkanų.Atsakovas laiko, kad teisė prašyti taikyti senatį palūkanoms yra procesinė teisė, o ne materialinė, taigi senaties taikymas yra ne ieškinio reikalavimo, o atsiliepimo dalykas, todėl reikalavimą dėl ieškinio senaties taikymo teismas turėjo palikti nenagrinėtu. Net ir laikant, kad teismas pagrįstai sprendė, jog ieškinio senatį buvo galima taikyti palūkanoms, turėjo būti paskaičiuota, kad per 5 metus iki ieškinio pateikimo dienos pagal kreditinės linijos sutartį mokėtinų palūkanų suma yra ne 19 490,55 EUR, kaip sprendė teismas, o 39 620 EUR. Atsakovas laiko, kad teismas nepagrįstai pasisakė dėl 2005-08-31 ir 2005-11-03 mokėjimų, nes dėl jų ginčo nebuvo, jie buvo įvertinti paskaičiuojant skolos dydį.Ieškovai A. S. ir D. S. atsiliepime nesutiko su atsakovo apeliaciniu skundu, akcentavo, kad ieškovų atlikti du mokėjimai tiesiogiai kreditoriui nebuvo įvertinti kreipiantis pas notarą, taigi vien ši aplinkybė sudaro pagrindą kreiptis į teismą su ieškiniu. Be to iš ieškovų nepagrįstai buvo atimta teisė pateikti savo prieštaravimus dėl skolos sumos dydžio, nes dėl to, kad notarė atostogavo jų siųsta korespondencija gauta vieną dieną po vykdomojo įrašo išdavimo. Ieškovų vertinimu, teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį palūkanoms.Ieškovai A. S. ir D. S. apeliaciniu skundu prašo iš dalies panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą - pripažinti negaliojančiu nuo išdavimo momento Vilniaus m. 6-ojo notarų biuro notarės Dalios Štaupienės 2015-06-01 vykdomąjį įrašą Nr. 4312 dėl 34 754,40 EUR skolos ir 78 579,70 EUR palūkanų; pripažinti negaliojančiu 2015-12-18 turto perdavimo aktą, pagal kurį teismo antstolis R. Vižainiškis, vykstant teismo procesui, perdavė išieškotojui UAB „Toleita“ 94 800 EUR vertės sodo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) ir ten pat esantį 0,1120 ha sodo sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškovai laikosi pozicijos, kad su atsakovais yra pilnai atsiskaitę: 2005-11-03 ir 2005-08-31 pavedimais į UAB „Toleita“ sąskaitą 12 000 Lt ir 30 000 Lt sumomis; pavedimais pagal atsakovo UAB „Toleita“ nurodymus į kitų asmenų sąskaitas - 2006-01-10 į UAB „Asvilė“ sąskaitą 20 000 Lt ir 22 000 Lt sumomis; į UAB „Senamiesčio dizaino salonas“ sąskaitą 2006-04-07 – 24 000 Lt, 2006-03-31 – 25 000 Lt. Iš viso pervestų lėšų suma yra 133 000 Lt arba 38 519,40 EUR. Dėl ko atsakovas daugiau nei 10 metų neragino ieškovų įvykdyti sutarties nei žodžiu, nei raštu. Apeliantai pažymi, kad buvę UAB „Toleita“ vadovai Č. M. ir V. J., su kuriais buvo tartasi dėl prievolės pagal sutartį įvykdymo būdo, prieš kelerius metus buvo teisiami netgi keliose bylose, susijusiose su banko pinigų grobstymu bei išvaistymu.Ieškovai nesutinka su teismo pozicija, kad nėra svarbu, kokią sumą buvo skolingi ieškovai atsakovui, kad tai nesudaro pagrindo naikini notaro vykdomojo įrašo. Apeliantai nurodo, kad išduodamo vykdomojo įrašo suma yra esminė jo sąlyga. Priešingai, nei nurodo teismas, ieškovų vertinimu, notarė padarė procedūrinius pažeidimus dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Ieškovams buvo nustatytas 20 d. terminas atsiliepimui dėl vykdomojo įrašo išdavimo pateikti, šio termino ieškovai nepraleido ir ginčijo ne tik skolos sumą, bet ir neteisėtai paskaičiuotas palūkanas. Notarė pradėjo atostogauti nuo 2015-06-01, vykdomasis įrašas atliktas 2015-06-01, o korespondencija notaro biure su ieškovo prieštaravimais gauta 2015-06-02. Laiko, kad tai yra procedūriniai pažeidimai, kurių pagrindu vykdomasis įrašas naikintinas.Apeliantai akcentuoja, kad jie, paduodami ieškinį, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir vykdomąją bylą sustabdyti, tačiau teismas tokį prašymą atmetė ir laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos tik po ieškovų pateikto atskirojo skundo. Apeliantai laiko, kad atsakovas pasinaudojo susidariusia situacija ir kreipėsi į antstolį dėl turto perdavimo, net ir žinodamas apie ginčą teisme. Laiko, kad tokie atsakovo ir antstolio veiksmai yra nesąžiningi. Juo labiau, kad net ir teismo sprendimu skolos likutis kreditoriui yra 47 340 EUR, o perduoto nekilnojamojo turto vertė - 94 800 EUR.Atsakovas RUAB „Toleita“ atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą su skundu nesutinka, prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti, prijungti papildomus įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti. Atsakovo teigimu, sąskaitų išrašuose matyti, kad ieškovai gaudavo lėšas iš UAB „Asvilė“ ir UAB „Senamiesčio dizaino salonas“ ir jas grąžindavo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus.Atsakovas su atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą pateikė naują įrodymą – D. S. atsiskaitomosios sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2006-12-12 kopiją, kuriuo siekia pagrįsti, kad ieškovai gaudavo lėšas iš UAB „Asvilė“ ir UAB „Senamiesčio dizaino salonas“ ir jas grąžindavo. Byloje nenustatyta aplinkybių, jog atsakovas UAB „Toleita“ piktnaudžiautų turima teise teikti įrodymus, naujų įrodymų prijungimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Ieškovai turėjo galimybę susipažinti su nauju įrodymu (jis buvo teikiamas ir pirmosios instancijos teismui, bet pastarasis atsisakė jį priimti). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, siekdama visapusiškai bei išsamiai ištirti ir įvertinti bylos aplinkybes, minėtą įrodymą priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Vienas iš absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų yra - kai teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015; 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017; kt.).Nagrinėjamu atveju ieškovai teigia, kad jie paskolą atsakovui yra grąžinę ir šių aplinkybių patvirtinimui pateikė į bylą šešis mokėjimo pavedimus (b.l. 9-11, t.1). Ištyręs šiuos pavedimus pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. S. 2005-08-31 mokėjimo nurodymu į atsakovo sąskaitą pervedė 30 000 Lt, 2005-11-03 mokėjimo nurodymu – 12 000 Lt, kuriuos atsakovas pripažįsta. Kitų ieškovės atliktų mokėjimo nurodymų – 49 000 Lt pervestų UAB „Senamiesčio dizaino salonas“ ir 42 000 Lt pervestų UAB „Asvilė“ atsakovas nepripažįsta, nurodydamas, kad jis nebuvo davęs ieškovams nurodymų atsiskaitymus pagal kreditinės linijos sutartį atlikti per kitas įmones. Dėl to teismas laikė, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų, jog 49 000 Lt ir 42 000 Lt pavedimai yra susiję su kreditinės linijos sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymu. Ieškovai apeliaciniame skunde su tokia teismo išvada nesutinka, teigdami, kad jie atsakovo nurodymu aukščiau aptartas sumas pervedė UAB „Senamiesčio dizaino salonas“ ir UAB „Asvilė“, kaip kreditinės linijos sutarties vykdymą. Taigi pirmosios instancijos teismas iš esmės pasisakė dėl šalis – ieškovus, atsakovą, UAB „MTF Tremeks“, UAB „Senamiesčio dizaino salonas“, UAB „Asvilė“ – siejusių teisinių santykių, jų tarpusavio atsiskaitymo, neišklausydamas nei UAB „Senamiesčio dizaino salonas“, nei UAB „Asvilė“ pozicijos, o juo labiau, neįtraukdamas jų byloje dalyvaujančiais asmenimis. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės konstatuoti faktą, kad ieškovų atlikti pavedimai UAB „Senamiesčio dizaino salonas“ ir UAB „Asvilė“ pagal (arba ne pagal) 2004-02-26 kreditinės linijos sutartį, reikalinga tirti ir nustatinėti tarp ieškovų, UAB „MTF Tremeks“, UAB „Senamiesčio dizaino salonas“, UAB „Asvilė“ ir UAB „Toleita“ susiklosčiusius teisinius santykius, vertinti, ar galimai buvo kitas pagrindas ieškovams mokėti pinigus nurodytiems juridiniams asmenims. Juo labiau, kad apeliacinės instancijos teismui pateikta D. S. atsiskaitomosios sąskaitos išrašo kopija galimus santykius rodo. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad bet kuriuo atveju, spręsdamas ir vertindamas dėl ieškovų mokėjimų, jų paskirties UAB „Senamiesčio dizaino salonas“ ir UAB „Asvilė“, pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl trečiųjų asmenų turtinių teisių ir interesų, kurie nebuvo įtraukti į civilinę bylą dalyvaujančiais asmenimis. Pažymėtina, kad, teismui nusprendus, jog minėti ieškovų pavedimai yra nesusiję su mokėjimu pagal 2004-02-26 kreditinės linijos sutartį, o ieškovams teigiant, kad šiems juridiniams asmenims pavedimus jie atliko pagal 2004-02-26 kreditinės linijos sutartį, kyla pagrįstas klausimas, kokiu pagrindu atlikti pavedimai, kokie santykiai siejo šalis tarpusavyje ir atskirai, ar sumos nėra įgytos be pagrįsto teisinio pagrindo ir pan. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino, UAB „Asvilė“ ir UAB „Senamiesčio dizaino salonas“ byloje dalyvaujančiais asmenimis neįtraukė.CK 6.50 straipsnis nustato, kad prievolę už skolininką visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, o trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Taigi tuo atveju, jeigu ieškovai galimai įvykdė atsakovo prievolę juridiniams asmenims UAB „Senamiesčio dizaino salonas“ ir UAB „Asvilė“, ieškovams pereitų kreditoriaus teisės atsakovo atžvilgiu. Bet kuriuo atveju, neįtraukus į bylos nagrinėjimą dalyvaujančiais asmenimis UAB „Senamiesčio dizaino salonas“ ir UAB „Asvilė“, nebuvo atskleista bylos esmė. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis nė viena iš minėtų įmonių nėra išregistruotos ir/ar likviduotos. Pažymėtina, kad, nors atsakovas ir nepripažįsta, o byloje nėra rašytinių įrodymų, kad kreditorius buvo davęs nurodymus ieškovams įvykdyti kreditinės linijos sutartį kitu būdu, tai neatima teisės kitomis priemonėmis įrodinėti tikrąją šalių valių ir ketinimus.Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009).Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nespręsdamas trečiųjų asmenų, kurių teisėms ir pareigoms priimamas sprendimas gali turėti įtakos, įtraukimo į bylą klausimo, priėmė sprendimą, kuris negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.