- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-31
- Bylos Nr.
- 2S-561-794/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39411-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Atsakovas
- UAB „Toleita“
- Ieškovas
- A. S., D. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo UAB „Toleita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų A. S. ir D. S. ieškinį atsakovui UAB „Toleita“ dėl pripažinimo įvykdyta paskolos prievolę, tretieji asmenys antstolio R. V. kontora, Vilniaus miesto 6-asis notarų biuras, UAB „Mokslinė techninė firma Tremeks“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Sprendžiamas klausimas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo pagrįstumo.
Ieškovai A. S. ir D. S. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl notaro vykdomojo įrašo Nr. 4312 pripažinimo negaliojančiu, kurį vėliau tikslino. Taip pat pateikė prašymą skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą sodo pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir ten pat esantį 0,1120 ha sodo sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadangi šis turtas gali būti atsakovo UAB „Toleita“ perparduotas ir teismo sprendimo vykdymas ateityje bus stipriai apsunkintas.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 13 d. nutartimi šio prašymo netenkino. Ieškovai pateikė teismui atskirąjį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 15 d. nutartimi tenkino ieškovų atskirąjį skundą, panaikino 2016 m. sausio 13 d. nutartį ir nutarė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui UAB „Toleita“, perleisti sodo pastatą esantį adresu, (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir ten pat esantį 0,1120 ha sodo sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims iki teismo sprendimo, civilinėje byloje (c.b. Nr. 2-2897-734/2016) pagal ieškovų A. S. ir D. S. ieškinį atsakovams UAB „Toleita“ ir Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro notarei D. Š. dėl notaro vykdomojo įrašo Nr. 4312 pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys – antstolis R. V., UAB „Mokslinė techninė firma Tremeks“, įsiteisėjimo dienos.Atsakovas UAB „Toleita“ pateikė teismui prašymą įpareigoti ieškovus A. S. ir D. S. įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 3.000,00 Eur sumą galimiems atsakovo UAB „Toleita“ nuostoliams dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinti. Atsakovas prašyme nurodė, kad dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-15 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis atsakovui uždrausta perleisti sodo pastatą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) kuriuos atsakovas perėmė vykdymo procese, ieškovams negrąžinus atsakovui paskolos, atsakovui atsirado reali galimybė patirti nuostolius. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės draudžia atsakovui perleisti ginčo nekilnojamojo turto objektą ir už jį gauti lėšas, kurios šiuo metu yra būtinos atsakovui, kaip restruktūrizuojamai įmonei, patiriančiai finansinius sunkumus, tuo pačiu pažeidžiamos ir atsakovo kreditorių teisės. Kadangi ieškovai neišsikeldina iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, atsakovas negali šiuo turtu naudotis, gauti iš šio turto pajamų. Atsakovo skaičiavimu, namo nuoma Vilniaus rajone vidutiniškai siekia apie 800 Eur per mėnesį. Atsakovas prašo minimalaus 200 Eur per mėnesį nuomos mokesčio už ieškovų naudojimąsi atsakovo nekilnojamuoju turtu. Nuo teismo 2016-01-15 nutarties pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones lyg šiol atsakovas patyrė 1800 Eur nuostolių, įvertinus aplinkybes, kad ieškovai vilkina teismo procesą, kuris dar gali užtrukti apie pusę metų, atsakovas patirs dar 1200 Eur nuostolių. Ieškovas ir jo atstovas prašė netenkinti atsakovo prašymo, nurodę, kad ieškovai yra gražinę paskolą atsakovui, atsakovas neturėjo pagrindo perimti vykdymo procese ieškovų vienintelio gyvenamojo būsto.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atmetė atsakovo UAB „Toleita“ prašymą įpareigoti ieškovus D. S. ir A. S. įmokėti į teismo depozito sąskaitą 3.000,00 Eur sumą galimiems atsakovo UAB „Toleita“ nuostoliams dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.Teismas konstatavo, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų dėl jam susidarančių nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – preliminarių sutarčių dėl šio turto pardavimo ar išnuomavimo ir, kad tie sandoriai neįvyko dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas pažymėjo, kad teismo nutartimi atsakovui uždrausta perleisti buvusį ieškovų nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims, tačiau draudimo šį turtą valdyti nėra. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovo nurodyta aplinkybė, kad atsakovai neišsikelia iš gyvenamojo namo, ir todėl atsakovas patiria nuomos kaštų nuostolius, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, atsakovas savo pažeistas teises dėl ieškovų iškeldinimo bei teisės nuomoti šias patalpas, gali ginti teisme.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti ieškovus įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 3000 Eur sumą galimiems atsakovo UAB „Toleita“ nuostoliams dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
10.1 Atsakovui Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2016 m. kovo 1 d., yra iškelta restruktūrizavimo byla, kas neabejotinai rodo, kad atsakovas yra susidūręs su laikino pobūdžio finansiniais sunkumais. Tuo tarpu šioje civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės draudžia atsakovui perleisti ginčo nekilnojamojo turto objektą, tuo pačiu gaunant piniginių lėšų, reikalingų atsiskaitymams su atsakovo kreditoriais. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškovai vilkina procesą ir neatlygintinai naudojasi atsakovui priklausančiu nekilnojamuoju turtu, yra pažeidžiami ne tik atsakovo, bet ir jo kreditorių interesai.
10.2 Pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jau faktiškai patirtų nuostolių faktą, prieštarauja nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto esmei ir tikslams. Be to, preliminarių nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymas esant pritaikytam areštui prieštarautų sąžiningumo ir protingumo principams.
10.3 Atsakovo nuomone, nepagrįsta teismo išvada, jog atsakovas, jeigu jam kilo nuostoliai dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, gali bendra tvarka reikšti ieškinį atsakovams dėl nuostolių atlyginimo. Šioje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovų sunkią finansinę padėtį, dėl kurios galimas nuostolių atlyginimas gali tapti neįmanomas, t. y. iš ieškovų yra priverstinai išieškoma didesnė nei 800 000 Eur skola įvairiems kreditoriams, ginčo nekilnojamąjį turtą ieškovai patys nurodo kaip vienintelį būstą.
10.4. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsakovui nėra apribotas turto valdymas, tačiau ieškovams neišsikeliant iš ginčo nekilnojamojo turto, atsakovui yra apribotas ne tik disponavimas šiuo turtu, bet ir naudojimasis juo. Ieškovų neteisėtas buvimas atsakovui priklausančiose patalpose yra nurodomas tik kaip faktinė aplinkybė, tačiau ne atsakovo prašymo pagrindas, o nuomos mokestis yra pasirinktas tik kaip orientyras apskaičiuojant prognozuotiną atsakovo nuostolių dydį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netaikytas nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. CPK 146 straipsnio 1 dalis įtvirtina atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutą. Pažymėtina, kad turi būti užtikrinamas atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuojamų nuostolių atlyginimas, jei tik atsakovas įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teismas, spręsdamas tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą, turi įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1302/2012, 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-121/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1399-180/2016). Taigi, CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma visuma dviejų sąlygų: realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas bei tikėtinas nuostolių išieškojimo apsunkinimas arba neįmanomumas netaikius jų užtikrinimo.Atsakovas, teikdamas prašymą dėl galimų nuostolių dėl pritaikytų jo turtui laikinųjų apsaugos priemonių, jį grindė aplinkybe, kad ieškovai neišsikrausto iš atsakovui šiuo metu priklausančio nekilnojamojo turto, todėl atsakovas negali šio turto parduoti ar išnuomoti, atsakovo paskaičiavimu jis minimaliai netenka po 200,00 Eur nuomos mokesčio kas mėnesį, įvertinus tai, kad ieškovai vilkina bylos išnagrinėjimą, atsakovas prašė įpareigoti ieškovus sumokėti į teismo depozito sąskaitą 3.000,00 Eur galimų nuostolių, kuriuos atsakovas skaičiavo nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo – 2015-01-15 datos. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareikšto prašymo, sprendė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų dėl jam susidarančių nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliantas kvestionuodamas šias teismo išvadas atskirajame skunde iš esmės atkartoja pareikštame prašyme nurodytas aplinkybes, jo vertinimu, pagrindžiančias nuostolių užtikrinimo reikalingumą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo kitokioms išvadoms nei padarė pirmosios instancijos teismas.Neabejotina, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones asmuo paprastai patiria tam tikrų suvaržymų ir dėl šių suvaržymų gali egzistuoti tam tikra tikimybė nuostoliams atsirasti ateityje ar jie gali būti patiriami ir tuojau pat po šių priemonių pritaikymo. Todėl apeliantas, kuris dėl jo atžvilgiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių patiria ar gali patirti nuostolių, turi įrodyti jų priežastinį ryšį su taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis bei tokių nuostolių atsiradimą ir preliminarų jų dydį (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).Pažymėtina, kad šiuo atveju ginčo objektas yra nekilnojamas turtas – žemės sklypas, sodo pastatas ir kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), antstolio R. V. 2015-12-18 turto perdavimo išieškotojui aktu perduotas atsakovui nuosavybėn. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones yra uždrausta atsakovui šį turtą perleisti tretiesiems asmenims iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovui draudimo šį turtą valdyti nėra nustatyta, taigi atsakovo teisės į nekilnojamąjį turtą apribotos minimaliai. Atsakovas, teigdamas, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patiria kokių tai nuostolių, turėjo pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, neapsiribodamas vien tik deklaratyviais pareiškimais. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokiais įrodymais galėtų būti preliminarios sutartys dėl šio turto pardavimo ar išnuomavimo sudarytos dar iki teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, priėmimo ir įrodymus, jog šie sandoriai neįvyko būtent dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įrodymais apie galimus nuostolius galėtų būti ir atlikti paskaičiavimai, kad pagal dabartines rinkos tendencijas yra didesnė tikimybė, kad nekilnojamojo turto, ypač tokio, dėl kurio vyksta šis ginčas, kainos per ilgesnį laikotarpį sumažės ir dėl to atsakovas patirs nuostolių. Tokių įrodymų atsakovas nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui. Vien tik aplinkybė, kad atsakovui yra iškelta restruktūrizavimo byla ir kad atsakovas šiuo metu patiria finansinių sunkumų, dėl kurių negali atsiskaityti su kreditoriais, pati savaime nesudaro pagrindo tenkinti prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Civilinio proceso įstatymas numato galimybę, jog įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys yra atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 146 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu ieškovų turtiniai interesai, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti pažeisti, ir jie šiuo atveju neturi alternatyvių savo interesų užtikrinimo būdų. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovas neįrodė, kad šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. draudimas perleisti ginčo turtą tretiesiems asmenims, realiai gali lemti nuostolių atsakovui atsiradimą (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovo atskirojo skundo argumentai, kad ieškovams neišsikeliant iš ginčo nekilnojamojo turto, atsakovui yra apribotas ne tik disponavimas šiuo turtu, bet ir naudojimasis juo, yra nesusijęs nei su ginčo dalyku, nei tuo labiau su pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastu, todėl dėl jų plačiau nepasisako. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas šias savo pažeistas teises dėl ieškovų iškeldinimo bei teisės nuomoti šias patalpas gali ginti teisme ginčo teisenos tvarka. Kaip minėta, ieškovų turtinė padėtis taip pat laikytina kriterijumi, kuriuo remiantis sprendžiama dėl apelianto prašymo užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą pagrįstumo. Šiuo atveju, konstatavus, kad atsakovas neįrodė, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės realiai gali lemti nuostolių atsakovui atsiradimą, ieškovų turtinę padėtį nustatinėti iš esmės ir nebetikslinga. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai neturi esminės įtakos nagrinėjamam klausimui dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas, teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Išnagrinėjus atskirojo skundo argumentus ir bylos medžiagą konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas ir pagrįstai netenkino prašymo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, jog nėra pagrindo tenkinti atskirojo skundo ir naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.