- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-27
- Bylos Nr.
- e2-1399-180/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01934-2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Inžinera“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „BM būstas“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Inžinera“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutarties patenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BM būstas“ prašymą taikyti nuostolių, galimų dėl atsakovės prašymu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą civilinėje byloje Nr. e2-3112-431/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BM būstas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inžinera“ dėl netesybų pagal rangos sutartį priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Inžinera“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „BM būstas“ dėl rangos sutarties neteisėto nutraukimo, skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo ir įskaitymo pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė – uždaroji akcinė bendrovė „BM būstas“, (toliau – UAB „BM būstas“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės – uždarosios akcinės bendrovės „Inžinera“, (toliau – UAB „Inžinera“) 84 489,82 Eur netesybų, 8,05 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausančius reikalavimo vertės nekilnojamuosius, kilnojamuosius daiktus, lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis. Kadangi ginčas yra kilęs dėl didelės pinigų sumos, o atsakovė turi daug kitų skolų, kreditorių, todėl, ieškovės įsitikinimu, priimto sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 1 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas šią nutartį 2016 m. vasario 4 d. nutartimi paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2-212-302/2016).Atsakovė UAB „Inžinera“ priešiniame ieškinyje prašė pripažinti negaliojančiais: ieškovės UAB „BM būstas“ 2015 m. rugsėjo 1 d. pranešimą apie vienašalį 2014 m. lapkričio 21 d. rangos sutarties nutraukimą; 2015 m. rugsėjo 9 d. pareiškimą dėl 147 129,29 Eur įskaitymo; priteisti: 165 410,19 Eur ir 42 368,72 Eur skolas, nustatant, kad teismo sprendimas šioje dalyje turi būti įvykdytas per 365 dienas nuo prekybos paskirties pastato, statomo žemės sklype Linkmenų g. 22, Vilniuje, statybos užbaigimo akto surašymo dienos; priteisti 8 257,81 Eur dydžio delspinigių, 6 proc. dydžio palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti ieškovės UAB „BM būstas“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, o nesant, ar nepakankant atsakovo minėto turto, areštuoti atsakovo lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias ieškovei ir esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, neviršijant 216 036,72 Eur sumos, leidžiant atsiskaityti su atsakove pagal šioje byloje pareikštą priešieškinį. Atsakovė taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti ieškovės lėšas, esančias banko ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 65 141,46 Eur sumai. Areštavus lėšas, esančias ieškovės bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, leisti ieškovei jomis atsiskaityti su atsakove.Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 5 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 4 d. nutartimi, išnagrinėjęs atsakovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. nutarties, šią panaikino ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išsprendė iš esmės – prašymą patenkino ir atsakovės UAB „Inžinera“ reikalavimams užtikrinti areštavo už 216 036 Eur ieškovei UAB „MB būstas“ priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, esantį pas ieškovę ir/arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims; nesant ar nepakankant piniginių reikalavimams užtikrinti, nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, areštavo ieškovės lėšas, esančias jos bankų ir/ar kredito įstaigų sąskaitose ir/arba pas trečiuosius asmenis, leidžiant mokėti savo darbuotojams išmokas, susijusias su darbo santykiais, privalomuosius mokesčius į valstybės biudžetą, savivaldybės bei socialinio draudimo biudžetus bei atsiskaityti su atsakove UAB „Inžinera“ pagal šioje byloje pareikštą ieškinį (civilinė byla Nr. e2-213-178/2016).Ieškovė pateikė teismui prašymą dėl nuostolių, galimų dėl atsakovės prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo. Nurodė, kad statybos rangos sutarties pagrindu vykdė ir šiuo metu vysto prekybos centro RIMI statybos projektą. Ieškovė dublike bei atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3112-431/2016 pateikė paaiškinimus ir įrodymus, kad ji kiekvieną mėnesį iš nuomos santykių su UAB „Hakonlita“ gauna 56 745,89 Eur (su PVM) pajamų. Dėl atsakovės prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – 216 036 Eur arešto turtui, trikdoma komercinė veikla ir jos (ieškovės) galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Būdama projektine bendrove, planavo savo pajamų ir išlaidų srautus, buvo nusistačiusi atsiskaitymo su kreditoriais galimybes ir prioritetus, siejant atsiskaitymus su iš objekto nuomos gaunamų pajamų paskirstymu. Dėl pritaikyto arešto nebegali laiku, pagal planuotą prioritetinę tvarką, atsiskaityti su kreditoriais, sumokėti mokesčius už komunalines paslaugas, mokėti periodinių draudimo įmokų, kyla objektyvi grėsmė prekybos centro RIMI tolesnei veiklai. Dėl draudimo sutarties pažeidimų (vėlavimo atsiskaityti) būtų prarasta draudimo apsauga, būtina ir pagal SEB kredito sutartį, kurios įvykdymo užtikrinimui yra įkeistas ieškovės turtas, atitinkamai reikalaujant šio turto draudimo. Dėl to kiltų grėsmė – iš jos (ieškovės) gali būti pareikalauta grąžinti turimą SEB kreditą prieš terminą. Dėl nurodytų priežasčių, areštavus turtą net už 216 036 Eur, yra kilusi akivaizdi grėsmė sėkmingai vykdyti prekybos centro RIMI projektą. Prašo užtikrinti tikėtinus nuostolius bent dviejų mėnesių nuomos mokesčio, gaunamo iš UAB „Hakonlita“ sumai, t. y. 113 491,78 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi ieškovės UAB „BM būstas“ prašymą patenkino ir pareikalavo, kad atsakovė UAB „Inžinera“ per 14 dienų procesinį terminą pateiktų ieškovės UAB „BM būstas“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 113 491 Eur sumai. Teismas nurodė, kad šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija.Teismas, nustatė, kad atsakovės prašymu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, buvo areštuotos ieškovei priklausančios 216 036 Eur lėšos (banko sąskaitos), bei įvertinęs aplinkybę, kad ieškovė, visą arešto laiką negali vykdyti normalios komercinės-ūkinės veiklos, jos turto masė dėl to mažėja, įsiskolinimai didėja, padarė išvadą, kad pasiekiamas priešingas tikslas, nei siekiama taikant laikinąsias apsaugos priemones. Pagal ieškovės į bylą pateiktus įrodymus teismas nustatė, kad ji kiekvieną mėnesį iš nuomos santykių gauna 56 745,89 Eur (su PVM) pajamų, tačiau dėl pritaikyto arešto negali šiais pinigais disponuoti, atlikti reikiamas įmokas ir atsiskaityti pagal turimas prievoles, taip užtikrinant tolimesnę jos veiklą bei pajamų gavimą, dėl to sprendė, kad šioje byloje yra būtinas nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas (CPK 146 str. 1 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovė UAB „Inžineras“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „BM būstas“ prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Teismas nevertino ir nenustatė priežastinio ryšio tarp pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir prašomų užtikrinti nuostolių, tikėtina, atsirasiančių dėl paminėtų priemonių pritaikymo. Ieškovės nurodomi tariamai galintys kilti nuostoliai yra siejami su negautu nuomos mokesčiu, kurio negavimo fakto ar netgi grėsmės jo negauti ji (ieškovė) nepatvirtina jokiais įrodymais ir tai nėra susiję priežastiniu ryšiu su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Atsakovės valia ieškovės nurodytos nuomos sutarties vykdymui neturi jokios teisinės reikšmės, dėl to visiškai nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė turi užtikrinti galimus ieškovės nuostolius, atsirasiančius dėl pačios ieškovės ar jos kontrahento veiksmų, susijusių su tokios nuomos sutarties nevykdymu. Be to, ieškovės įrodinėjami tariamai atsirasiantys nuostoliai negali būti vertinami kaip realūs ar net prognozuojami, nes ji gauna mėnesines nuomos pajamas, kurios kaupiasi jos sąskaitoje iki arešto masto sumos (216 036 Eur). Ieškovė neįrodė tikėtinų ir realiai prognozuojamų nuostolių, o gautinos pajamos neįrodo nuostolių atsiradimo tikimybės, juo labiau, kad pajamų gavimas į sąskaitą nėra kaip nors apribotas ir ieškovė gali disponuoti visomis savo pajamomis, viršijančiomis arešto masto sumą.Teismo nutartis dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo – nemotyvuota, priimta pažeidžiant CPK 291 straipsnį. Teismas konstatavo faktą dėl ieškovės 56 745,89 Eur (su PVM) gaunamų pajamų, nurodydamas, kad dėl pritaikyto arešto ji negali šiais pinigais disponuoti, daryti reikiamas įmokas ir atsiskaityti pagal turimas prievoles, taip užtikrinant tolimesnę jos veiklą bei pajamų gavimą; išvardino ieškovės kreditorius, tačiau neįvertino laikinųjų apsaugos priemonių rūšies, jų taikymo masto, poveikio atsakovei, jos įprastinės veiklos pobūdžio ir masto, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant šią veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmo, konkrečių būsimų nuostolių dydžio ir kitų reikšmingų aplinkybių. Teismas nenurodė motyvų, pagrindžiančių sprendimą įpareigoti atsakovę pateikti nuostolių, galinčių atsirasti dėl ieškovei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą 113 491,78 Eur sumoje, kai iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad jos kreditoriams mokėtinos sumos viršija ne tik reikalaujamų užtikrinti nuostolių sumą, bet ir atsakovės priešieškinio kainą.Teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo ir proporcingumo principus, nepagrįstai pirmenybę suteikė ieškovei, nes ieškovė iki šiol nėra sumokėjusi atsakovei 216 036 Eur skolos ir dėl to atsakovė negali atsiskaityti su savo kreditoriais. Skundžiama nutartis vertintina kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovei, nes reikalaujama sumokėti arba pateikti banko garantiją ieškovės naudai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prašymu tik apeliacinės instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ieškovei, jai neturint galimybių savo turtu užtikrinti, tikėtina, atsakovei palankaus sprendimo įvykdymą ir dėl to vis dar turint lėšų areštą, darytina išvada, kad ji nepagrįstu ir neteisėtu prašymu siekia ne tariamų (ar prognozuojamų) nuostolių atlyginimo, o visiško laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
Ieškovė UAB „BM būstas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovės UAB „Inžinera“ skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Priešingai nei teigia ieškovė, egzistuoja priežastinis ryšys tarp nutartimi užtikrintų ieškovės nuostolių ir atsakovės prašymu taikyto ieškovės turto arešto. Kaip ne kartą buvo minėta, ieškovė turi finansinių įsipareigojimų SEB bankui pagal kredito sutartis, ir bankas turi pirmenybę prieš kitus kreditorius dėl periodinių (kas mėnesį) mokėjimų, dėl to iš kiekvieną mėnesį gaunamų nuomos pajamų, ji (ieškovė) be privalomųjų mokesčių valstybei (PVM – 9 848,47 Eur), turi mokėti SEB bankui apie 35 000 Eur (kintanti suma dėl kintančių palūkanų). Kitą sumą galima būtų panaudoti atsiskaitymams už komunalines paslaugas, periodiškai padengti įsiskolinimus kitiems kreditoriams, kaip ir buvo planuota, vykdant RIMI projektą, tačiau negali to padaryti, nes atsakovės iniciatyva ši likusi suma yra areštuota. Tai reiškia, kad ieškovės įsiskolinimai didėja, ne tik kaupiantis delspinigiams, bet ir kylant akivaizdžiai rizikai, kad ieškovei bus nutrauktas būtinųjų (komunalinių) paslaugų tiekimas, absoliučiai būtinas, kad veiktų RIMI prekybos centras ir dėl to kontrahentas UAB „Hakonlita“ gali sutartį nutraukti, taip ieškovė praras nuomos pajamas, bus priversta mokėti didžiules netesybas. Taigi teismas teisingai nustatė, kad tarp ieškovei pritaikyto 216 036 Eur arešto ir realių nuostolių, įvertintų nuomos mokesčio už du mėnesius (minimalus ekvivalentas, realūs nuostoliai neabejotinai būtų didesni), gaunamo RIMI prekybos centro projekto vykdymo pagrindu, yra priežastinis ryšys, todėl teisėtai ir pagrįstai patenkino ieškovės prašymą dėl nuostolių užtikrinimo.Apeliantės teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nutartimi neteisėtai patenkino ieškovės prašymą dėl nuostolių užtikrinimo, nes Lietuvos apeliacinis teismas yra patvirtinęs pirmosios instancijos teismo nutartis neleisti ieškovei atsiskaityti su kreditoriais ir netaikyti atsakovei laikinųjų apsaugos priemonių, prieštarauja esminiams civilinio proceso principams ir CPK nuostatoms. Prašymas dėl nuostolių užtikrinimo nėra siejamas su skolininko prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo baigtimi. Apeliantės argumentas, kad nuostolių užtikrinimas, prilygsta laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra atmetęs tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismas – yra nepagrįstas ir prieštarauja CPK 146 straipsniui, kuris nesieja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kreditoriui ar atsisakymo tai daryti su skolininko teise prašyti nuostolių užtikrinimo. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė leisti ieškovei atsiskaityti su kreditoriais, o apeliacinės instancijos teismas paliko šią nutartį nepakeistą, įrodo ne skundžiamos nutarties nepagrįstumą, tačiau, priešingai, tik patvirtina, kad nutartis yra teisėta ir turi būti palikta nepakeista.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Pagal CPK 146 straipsnio 1 dalies nuostatą šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo, per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą. Toks atlyginimas gali būti užtikrinimas ir banko garantija. Nurodytos teismo taikomos priemonės paskirtis – užtikrinti nuostolių, kurie gali būti patirti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą. Akivaizdu, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, dėl jų paprastai patiriama tam tikrų suvaržymų ir dėl to gali atsirasti nuostolių. Taikant galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, tokie nuostoliai turi būti realiai prognozuojami, ir įrodyti, t. y. šalis, prašanti taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, privalo pateikti įrodymus, kad būtent dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo ji patirs tam tikrų nuostolių ir jų atlyginimas gali būti apsunkintas, nurodant preliminarių nuostolių dydį, jų apskaičiavimą bei ir kitos šalies finansinį nepajėgumą tuos nuostolius atlyginti. Taigi tam, kad taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, būtinos dvi sąlygos – nuostoliai, galintys atsirasti, ir jų atlyginimo apsunkinimas. Tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Ieškovė prašymą iš esmės grindė tuo, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių 216 036 Eur sumai yra trikdoma jos komercinė veikla ir galimybė atsiskaityti su kreditoriais pagal planuotą prioritetinę tvarką, dėl to kyla objektyvi grėsmė prekybos centro RIMI tolesnei veiklai. Pačius nuostolius ieškovė apskaičiavo dviejų mėnesių nuomos mokesčio, gaunamo iš UAB „Hakonlita, pagrindu (mėnesio nuomos mokestis 56 745,89 Eur), nustačiusi, kad jos patiriami nuostoliai – 113 491,78 Eur.Sutiktina su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė formaliai išreiškęs pritarimą ieškovės teiginiams ir tariamiems paskaičiavimams, remdamasis prielaidomis, nors, nustatydamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydį, teismas privalėjo įvertinti realią preliminarių nuostolių prognozę, laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir apimtį, laikinųjų apsaugos priemonių pasekmes, ribojant šią veiklą ir kitas reikšmingas faktines aplinkybes. Iš skundžiamos teismo nutarties turinio akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė.Ieškovės pateikti duomenys apie su UAB „Hakonlita“ sudarytą nuomos sutartį ir jos pagrindu gaunamas pajamas, niekaip neįrodo nei priežastinio ryšio tarp jai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir iš atsakovės prašomų užtikrinti nuostolių, nei tikėtinų nuostolių atsiradimo (susidarymo) mechanizmo. Sutiktina su apeliantės teiginiu, kad ieškovės nurodomi preliminarūs nuostoliai nėra pagrįsti jokiais skaičiavimais, vien prielaidomis. Jie (nuostoliai) negali būti vertinami kaip realūs, tikėtini, pagrįsti. Nenustačius pirmosios tokio prašymo tenkinimo sąlygos, kad nuostoliai apskritai gali atsirasti, yra pagrindas prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo, atmesti (CPK 177, 178, 185 str.).Į esminius atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus atsakytas. Kiti nėra esminiai.Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą, preliminarių nuostolių nenustatė, juos grindė prielaida, tik pritardamas ieškovei. Tokia situacija negalima (CPK 177, 178, 185 str.). Be to, konstatavęs galimus nuostolius, teismas nesiaiškino ir nepasisakė ir dėl priežastinio ryšio, t. y. netyrė ir nevertino, ar ieškovo tariami nuostoliai – taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pasekmė. Apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo pakankamo pagrindo. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas atmetamas.
17 Apeliantas pateikė papildomus duomenis (SEB banko sąskaitų išrašus) atskirojo skundo argumentams pagrįsti ir prašymą juos priimti. Prašymas netenkintinas, nes iš pateiktų duomenų ir prašymo turinio akivaizdu, kad apeliantas, analizuodamas išskaitų, SEB banko vykdomų iš ieškovo atsiskaitomosios sąskaitos, dydį, periodiškumą, iš esmės akcentuoja pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neefektyvumą. Nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl pritaikyto nuostolių, galinčių atsirasti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo teisėtumo ir pagrįstumo. Tokiam sprendimui priimti byloje esančių duomenų pakanka (CPK 314, 338 str.).
Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Ieškovės – uždarosios akcinės bendrovės „BM būstas“, prašymą taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, atmesti.
Atsisakyti priimti apelianto UAB „Inžinera“ pateiktus papildomus dokumentus.