- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-04
- Bylos Nr.
- e2-212-302/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01934-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „BM būstas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Inžinera“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BM būstas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6000-431/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BM būstas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inžinera“ dėl 84 489,82 eurus netesybų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Inžinera“ 84 489,82 eurus netesybų, 8,05 proc. dydžio metines procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovė ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovei priklausančius ieškinio vertės nekilnojamuosius, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis. Nurodė, kad ginčas yra kilęs dėl didelės pinigų sumos, atsakovas turi daug kitų skolų ir kreditorių, todėl priimto sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 1 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Pirmos instancijos teismas nurodė, kad ieškiniu prašoma priteisti netesybas, kylančias iš sutartinių santykių nevykdymo, tačiau byloje nėra įrodinėjami visi galimai svarbūs sutarties vykdymo aspektai, nurodoma bet neįrodinėjama ieškovo patirta žala, todėl teismas vertino, kad prašomų priteisti netesybų užtikrinimas laikinosiomis apsaugos priemonėmis areštuojant atsakovės turtą ir lėšas, kai atsakovė yra veikianti įmonė, 2014 m. gavusi nedidelį pelną, būtų neproporcinga priemonė, trukdanti įmonės komercinę – ūkinę veiklą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovė UAB „BM būstas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį ir priimti naują nutartį – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei taikymo tenkinti.
Pateikia šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:
1. Skundžiama nutartimi pirmos instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsisakymą motyvuodamas argumentais, sudarančiais ginčo sprendimo iš esmės, o ne prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nagrinėjimo dalyką. Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo. Nagrinėjamu atveju ieškovei ieškinyje išdėsčius reikalavimus, jų pagrindą bei šiuos reikalavimus pagrindus ieškinyje pateikiamu faktinių aplinkybių apibūdinimu ir rašytiniais įrodymais, laikytina, jog ieškovė neabejotinai įvykdė įrodinėjimo pareigą, reikalingą teismui prima facie įvertinti ieškinio pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Ieškinio sumos dydis, t.y. 84 489,82 Eur, objektyviai didina ieškovei galimai palankaus būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, vertinant ieškinio sumą kartu su atsakovės turtine padėtimi. Nors pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ir nurodė, kad atsakovė yra nedidelė įmonė, 2014 m. gavusi nedidelį pelną, tačiau nepagrįstai šią aplinkybę ignoravo, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškinio suma, vertinant ją atsakovės turtinės padėties kontekste, laikytina didele. Tai, jog atsakovės finansinė padėtis yra bloga patvirtina ir 2015-07-07 Creditinfo ekspertinio vertinimo duomenys, pagal kuriuos atsakovės vėlavimo atsiskaityti reitingui priskirtina 41,050 % tikimybė, 8 klasė, kas reiškia aukštą riziką.
3. Atsakovės turto arešto pritaikymas nepažeistų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo proporcingumo principo, priešingai, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei, nepaisant prastos atsakovės turtinės padėties ir didelės ieškinio sumos, motyvuojant nepatogumų atsakovės veiklai vengimu, būtų nepagrįstai iškreipiama proceso šalių interesų pusiausvyra. Šioje byloje, ieškovės prašoma pritaikyti laikinoji apsaugos priemonė – atsakovės turto areštas neribotų atsakovės teisių daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Reikalaujama priteisti suma yra apskaičiuota pagal šalių suderintas formules, įtvirtintas rangos sutartyje, ir šis skaičiavimas yra pateiktas ieškinyje bei pagrįstas papildomais įrodymais, todėl reikalavimas šiai sumai areštuoti atsakovės turtą, kai pateikiami svarūs įrodymai dėl egzistuojančios rizikos, kad atsakovė šios sumos padengti gali būti nepajėgi, nepagrįstai neriboja atsakovės interesų ir nepažeidžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo proporcingumo principo. Skundžiama nutartimi pirmos instancijos teismas neteisėtai prioritetą suteikė vien atsakovės interesams.
Šalies argumentai
Atsakovė UAB „Inžinera“ su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo šiuos esminius nesutikimo su ieškovės atskiruoju skundu argumentus:
1. Pirmos instancijos teismas prima facie tinkamai įvertino ieškovės reiškiamo reikalavimo pagrįstumą ir jo pateiktus įrodymus, neperžengdamas dalyko (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) ribų, padarė teisingą išvadą, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas ir pateikiami įrodymai preliminariai nepatvirtina reikalavimo pagrįstumo. Ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Nors ieškovė atskirajame skunde ir bando klaidinti teismą, kad reikalaujama priteisti suma nėra vienašališkai nustatyta pačios ieškovės, tačiau tai yra netiesa, kadangi tarp šalių pasirašytoje sutartyje nėra tokios netesybų skaičiavimo formulės, pagal kurią būtų įmanoma skaičiuoti 1350 dienų termino praleidimą, kai Sutarties vykdymas tęsėsi tik 293 dienas. Ieškovė šiuo vienašališku savo „skaičiavimo“ pagrindu suformavo protingumo principus pažeidžiančią didžiulę netesybų sumą ir vien šiuo neteisėtu pagrindu prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei. Atsakovė ginčija visus ieškovės neteisėtus veiksmus šioje civilinėje byloje pareikštu priešieškiniu dėl 207 778,91 Eur skolos, 8 257,81 Eur delspinigių priteisimo už atliktus darbus.
2. Ieškinio suma šiuo atveju neturi reikšmės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kadangi pas ieškovę yra už ieškinio sumą 2,5 karto didesnė atsakovei priklausanti pinigų suma, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovės atžvilgiu yra apskritai negalimas.
Šalies argumentai
3. Nepagrįsti ieškovės teiginiai dėl atsakovės blogos finansinės būklės. Ieškovė remiasi UAB „Creditinfo Lietuva“ ekspertinio vertinimo duomenimis, pagal kuriuos atsakovės vėlavimo atsiskaityti reitingui priskirtina 41,050% tikimybė, 8 klasė. Nors pačios ieškovės kredito reitingas yra dar žemesnis, tačiau ieškovė savo finansinę būklę vertina kaip stabilią. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikia UAB „Creditinfo Lietuva“ 2015-10-12 atliktą jos vertinimo ataskaitą, kurios duomenimis atsakovė vertinama kaip turinti 42 proc. tikimybę vėluoti atsiskaityti, ir pažymi, kad jos vėlavimo atsiskaityti reitingą sukėlė išimtinai ieškovės, kaip vieno iš didžiausių atsakovės skolininkų šiuo laikotarpiu, nuolatinis vėlavimas atsiskaityti ir atsakovei priklausančių pinigų nesumokėjimas. Be to, atsakovė, siekdama paneigti ieškovės teiginius neva apie blogą jos finansinę padėtį, su atskiruoju skundu teismui teikia savo 2015 m. trijų ketvirčių balanso duomenis ir pelno-nuostolio ataskaitą, kurie, atsakovės teigimu, patvirtina, jog ji turi beveik 10 kartų didesnės vertės turtą nei šioje byloje pareikšto ieškinio suma, o vien bendrovės pelnas ataskaitiniu laikotarpiu prilygsta ieškovės ieškinio sumai.
4. Atsakovės atžvilgiu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų nepagrįstai iškreipiama proceso šalių interesų pusiausvyra, kadangi ieškovė dabar ir taip laisvai disponuoja atsakovei priklausančiomis lėšomis, o, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovės padėtis būtų dvigubai apsunkinama.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.).
Dėl rašytinių įrodymų prijungimo prie bylos
Su atskiruoju skundu atsakovė pateikė 2015 m. 9 mėnesių balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos kopijas ir UAB „Creditinfo Lietuva“ 2015-10-12 atliktą vertinimo ataskaitą.
CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė šių įrodymų apie savo finansinę padėtį pateikti anksčiau galimybės neturėjo, kadangi klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo išspręstas atsakovei apie tai nepranešus, jie prijungti prie bylos.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/netaikymo
Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar pagrįstai Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 1 d. nutartimi atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „BM būstas“ ieškinį atsakovei UAB „Inžinera“ dėl 84 489,82 Eur netesybų priteisimo.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovų atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Kaip minėta, jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui.
Ieškovė tvirtina, kad pirmos instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nepagrįstai vertino ieškinio reikalavimus tarsi jie būtų nagrinėjami iš esmės. Vertinant šio argumento pagrįstumą, pastebėtina, kad pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tik atkreipė ieškovės dėmesį, kad ieškinyje nėra įrodinėjami visi galimai svarbūs sutarties vykdymo aspektai ir ieškovės patirta žala, tačiau nekonstatavo, jog ieškinys yra prima facie nepagrįstas. Net ir darant išvadą, jog šie pirmos instancijos teismo pastebėjimai yra ieškinio nepagrįstumo konstatavimas, pažymėtina, kad bet kuriuo atveju toks preliminarus vertinimas neturi prejudicinės galios nei bylos nagrinėjimui iš esmės, nei pakartotiniam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimui. Pažymėtina, kad tai, ar ieškinio materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus visus bylos nagrinėjimo metu pateiktus įrodymus, nustačius teisinius faktus ir juos teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės.
Be to, taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertintina ir grėsmė, kad galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas. CPK nenustato kriterijų, kurių pagrindu galima būtų nuspręsti dėl byloje egzistuojančios teismo sprendimo, jei jis tikėtinai bus palankus ieškovei, neįvykdymo rizikos, todėl tai spręsti tenka teismui, įvertinus bylos faktines aplinkybes bei ekonomiškumo, proporcingumo ir kitus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualius principus.
Apeliantė tvirtina, kad ieškinio reikalavimo dydis, t.y. 84 489,82 Eur, objektyviai didina ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, vertinant ieškinio sumą kartu su atsakovės turtine padėtimi. Pažymėtina, kad tai, ar ieškinio suma lemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, ji visada turi būti įvertinama per atsakovės finansinės padėties prizmę. Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Atsakovė, teigdama, kad ieškinio suma, atsižvelgiant į jos finansinius pajėgumus, nėra reikšminga ir įmonė nesusidurtų su finansiniais sunkumais jeigu tektų ją padengti, turi pagrįsti šiuos teiginius. Įgyvendindama šią įrodinėjimo pareigą, atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė įmonės 2015 m. trijų ketvirčių balanso duomenis ir pelno – nuostolių ataskaitą, kurie patvirtina, jog įmonė pirmus tris 2015 metų ketvirčius veikė pelningai, t.y. gavo 76 341 Eur grynojo pelno, kas prilygsta beveik visai ieškinio sumai, o įmonės turtas sudaro 928 316 Eur, ko visiškai pakaktų galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Bet kuriuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovei būtų vertinama kaip didelė, ar ne, vien ši aplinkybė negalėtų būti pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėse bylose Nr. 2-27-407/2016 ir 2-28-407/2016 ir kt.). Pastebėtina, kad ieškovė nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste neįrodinėjo atsakovės nesąžiningumo bei nepateikė jokių duomenų, kad atsakovė ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį (CPK 178 str.). Šalys civiliniame procese yra lygios (CPK 17 str.), todėl pakartotinai akentuotina, kad vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties ieškovo valios. Kai nėra pakankamai objektyvių duomenų, jog atsakovas vengs ar negalės vykdyti teismo sprendimo, t. y. nėra duomenų apie grėsmes teismo sprendimo įvykdomumui, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1093/2012).
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju, tenkinus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtų nepagrįstai suvaržytos apeliantės teisės.
Dėl bylos procesinės baigties
Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, byloje surinktą medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartis paliktina nepakeista.
Apeliantei išaiškintina, jog prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetimas neužkerta kelio jai bet kurioje civilinio proceso stadijoje kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones paaiškėjus aplinkybėms, galinčioms turėti įtakos būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui (CPK 144 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.