Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų nutartis

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Pranckienės(kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės, rašytinio proceso tvarka administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. D. skundą atsakovams Utenos rajono savivaldybės administracijai ir Utenos rajono savivaldybės merui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl potvarkio panaikinimo, tyrimo dėl pareiškėjo elgesio nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Regionų apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo D. D. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintą skundą (b. l. 16-22) atsakovams Utenos rajono savivaldybės administracijai ir Utenos rajono savivaldybės merui( toliau – ir atsakovai), trečiajam suinteresuotam asmeniui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl Utenos rajono savivaldybės mero 2019 m. gruodžio 17 d. potvarkio Nr. MPP-61 (toliau – ir Potvarkis) panaikinimo ir tyrimo dėl D. D. elgesio atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir VPIDVTĮ) 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatoms nutraukimo.

Sistemiškai aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje, o skundžiamo sprendimo teisėtumo klausimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į pareiškėjo ginamų teisių ar teisėtų interesų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar tenkinant pareiškėjo reikalavimus bus apgintos kokios nors jo pažeistos teisės ar įstatymų saugomi interesai, ar tai turės įtakos kokioms nors jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., 2012-01-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-60/2012, 2012-04-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2102/2012, 2016-03-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1299-520/2016, 2016-08-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-896-438/2016). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimus, savarankišku administracinės bylos (skundo, reikalavimo) dalyku administraciniame teisme negali būti administracinės procedūros metu priimami (atliekami) tarpiniai (procedūriniai) sprendimai (veiksmai), kurie yra tiesiogiai susiję su šią procedūrą užbaigiančio (galutinio) konkrečias materialias teisines pasekmes sukeliančio sprendimo priėmimu ir nesukelia savarankiškų materialių teisinių pasekmių. Konkrečias teisines pasekmes gali sukelti galutiniai viešojo administravimo subjekto sprendimai, bet ne tarpiniai dokumentai ar veiksmai. Todėl, nesutikdamas su tokio pobūdžio tarpiniu sprendimu, su pačia procedūra, jos metu atliktais veiksmais, pareiškėjas nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas priimtus galutinius sprendimus.

Byloje nustačius, kad pareiškėjui tiesiogines materialines teisines pasekmes sukelia Potvarkis,

kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai nutrauktina administracinė byla dalyje dėl skundo reikalavimo nutraukti D. D. elgesio atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatoms tyrimą(Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktas)

Motyvuojamoji dalis

ABTĮ 51 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinė byla bet kurioje stadijoje gali būti baigiama taikos sutartimi. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Nustatyta, kad po Potvarkio priėmimo pasikeitė Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir VTEKĮ) nuostatos dėl Lietuvos Respublikos viešų ir privačių interesų derinimo įstatymo (redakcija, įsigaliojusi 2020m. sausio 1d., toliau – ir VPIDĮ) pažeidimo konstatavimo visais atvejais nepateikus laiku privačių interesų deklaracijos. Nuo 2020m. sausio 1d. įsigaliojusios redakcijos VPIDĮ įpareigoja deklaruoti dalyvavimą viešųjų pirkimų procedūrose, tačiau pagal naujos redakcijos VTEKĮ 23 straipsnio 1 dalies 7 punktą, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nepradeda tyrimo, jeigu deklaruojantis asmuo iki pranešimo gavimo dienos patikslino privačių interesų deklaraciją pranešime apie pažeidimą nurodytais duomenimis. Taigi, bylos nagrinėjimo metu galiojantis teisinis reguliavimas švelnina pareiškėjo teisinę padėtį

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas(toliau – ir Konstitucinis teismas) ne kartą yra pasisakęs dėl teisės akto skirtingų redakcijų taikymo principų (teisės normų galiojimo laiko atžvilgiu. Konstitucinis teismas išaiškino, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai, atsispindi teisės principas, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lot. lex retro non agit). Taigi įstatymai taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. gruodžio 1 d., 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai). Tad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (žr. taip pat 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d. Konstitucinio Teismo nutarimai). Priimti įstatymai, panaikinantys veikos baudžiamumą ar švelninantys atsakomybę, turi grįžtamąją galią (2001 m. sausio 11 d. Konstitucinio Teismo nutarimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) taip pat pripažįsta principo lex benignior retro agit (švelnesnę atsakomybę už pažeidimus numatančio teisės akto galiojimas atgal) taikymo administracinėse bylose būtinybę: teisės galiojimo laike klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į principą, kad palankesnis įstatymas galioja ir į praeitį (pavyzdžiui, LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-450-502/2015, sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-17-261/2017, Konstitucinio Teismo 2018 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. KT5-S2/2018).

Atsižvelgiant į oficialią konstitucinę ir administracinę doktriną bei į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančiame Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatyme nustatyti VTEK įgalinimai nepradėti tyrimo pažeidimą padariusiam asmeniui patikslinus deklaracijos duomenis dar iki pranešimo apie pažeidimą gavimo, t. y. įsigaliojus reglamentavimui, švelninančiam pareiškėjo teisinę padėtį (nes jis iki pranešimo apie galimą pažeidimą gavimo ir iki tyrimo pradėjimo jau buvo deklaravęs dalyvavimą viešojo pirkimo komisijoje, todėl pagal naujos redakcijos VPIDĮ ir nagrinėjamos administracinės bylos aplinkybes, pareiškėjo atžvilgiu tyrimas nebūtų pradėtas), bei VPIDĮ 22 straipsnio 4 dalyje numačius, kad institucijoje ar įstaigoje tyrimas dėl galimo deklaruojančio asmens padaryto VPIDVĮ nuostatų pažeidimo atliekamas VTEK įstatymo nustatyta tvarka, daroma išvada, kad teismui pateikta taikos sutartimi iš esmės yra siekiama, kad pareiškėjo atžvilgiu būtų taikomos jo padėtį švelninančios ir bylos nagrinėjimo metu galiojančios naujos redakcijos VPIDĮ nuostatos. Konstatuotina, kad, atsižvelgiant į tai, jog skundo reikalavimas nutraukti tyrimą dėl VPIDVĮ 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimo nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, sprendžiant dėl taikos sutarties patvirtinimo yra aktuali ta taikos sutarties dalis, kuria yra išspręstas administracinės bylos ginčo dalykas - klausimas dėl Potvarkio panaikinimo. Remiantis prieš tai aptartu, sprendžiama, kad šioje dalyje taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, ja nėra pažeidžiamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.

Teismo vertinimu, pateiktos tvirtinti taikos sutarties aktualia dalimi bylos šalys išsprendė administracinėje byloje nagrinėjamą ginčą, tai yra susitarė dėl ginčijamo Potvarkio panaikinimo.

Bylos šalys taikos sutartyje raštu patvirtino, jog joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo bei administracinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės.

Esant nurodytoms aplinkybėms, administracinė byla dalyje dėl nutraukimo tyrimo dėl D. D. elgesio atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2020m. sausio 1d.) 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatoms, nutraukiama(ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas), o likusioje administracinės bylos dalyje dėl Utenos rajono savivaldybės mero 2019 m. gruodžio 17 d. potvarkio Nr. MPP-61 panaikinimo sudaryta taikos sutartis tvirtinama ir administracinė byla šioje dalyje nutraukiama(ABTĮ 51 straipsnio 1 dalis, 103 straipsnio 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 2 dalimi, 51 straipsnio 1 dalimi, 103 straipsnio 1 punktu, 5 punktu, 104, 107, 108, 149 straipsniais,

nutaria:

I. Nutraukti administracinę bylą dalyje dėl D. D. elgesio atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatoms tyrimo nutraukimo.

II. Patvirtinti pareiškėjo D. D., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir atsakovų Utenos rajono savivaldybės administracijos, k. 188710442, buv. Uteno a., 4 Utenoje, atstovaujamos administracijos direktoriaus pavaduotojos, pavaduojančios administracijos direktorių, Z. R., ir Utenos rajono savivaldybės mero A. K., buv. Utenio a., 4, Utenoje, 2020m. gegužės 12d. sudarytą taikos sutartį Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I3-2774-739/2020 dėl Utenos rajono savivaldybės mero 2019m. gruodžio 17d. potvarkį Nr. MPP-61 „Dėl D. D. viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimo nustatymo“, kuria ginčas tarp šalių išsprendžiamas tokiomis sąlygomis:

1. Utenos rajono savivaldybės meras nustatyta tvarka panaikina Utenos rajono savivaldybės mero 2019m. gruodžio 17d. potvarkį Nr. MPP-61 „Dėl D. D. viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimo nustatymo“ ab initio (nuo pat pradžių), laikant kad D. D. nebuvo pripažintas pažeidęs iki 2020m. sausio 1d. galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatų ir raštu apie tai informuoja Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją ir D. D. ne vėliau kaip per 5 dienas nuo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo.

2. Ginčo šalys turėtas bylinėjimosi išlaidas pasilieka sau ir pretenzijų viena kitai dėl jų atlyginimo nereiškia.

3. Išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, jeigu tokios bus paskirstomos, atlygina D. D.

III. Nutraukti administracinę bylą dalyje dėl Utenos rajono savivaldybės mero 2019m. gruodžio 17d. potvarkio Nr. MPP-61 „Dėl D. D. viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimo nustatymo“ panaikinimo.

IV. Proceso dalyviams išaiškinti, kad teismui patvirtinus taikos sutartį ir nutraukus administracinę bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Nutartis per septynias kalendorines dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.