- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-21
- Bylos Nr.
- 2YT-229-429/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14696-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Vida Jegorovienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. K.
- Suinteresuotas asmuo
- N. Č., L. D., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM
- Advokatai
- Violeta Naujokienė
- Kategorijos
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.4.5.19Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimas
- 3.4.5.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims N. Č., L. D., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. K. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, N. Č. , L. D.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja V. G.(toliau – pareiškėja), atstovaujama įstatyminės atstovės L. T. bei atstovės pagal įgaliojimą D. D. , pareiškimu prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą priimti ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko V. G. , gim. 2006 m. rugpjūčio 1 d., vardu po O. A. mirties 2020 m. rugsėjo 10 d. bei išduoti teismo leidimą nepilnametės įstatyminei atstovei L. T. leidimą priimti palikimą nepilnamečio vardu.
Pareiškime nurodo, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. mirė nepilnametės pareiškėjos močiutė O. A. . Po jos mirties atsirado palikimas pagal 2019 m. lapkričio 28 d. testamentą į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog į notarą nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo nepilnamečio vaiko vardu kreiptis pavėlavo, nes nepilnametė gyvena ir mokosi Norvegijoje kartu su motina.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovė advokatė V. N. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, jog pareiškėja yra nepilnametė, jau seniai gyvena ir mokosi Norvegijoje, į Lietuvą atvyksta retai, 2020 metų laikotarpiu į Lietuvą atvykusi nebuvo. Taigi, terminas praleistas dėl gyvenimo užsienyje, pati pareiškėja yra nepilnametė, 2020 m. kovo mėnesį prasidėjo pandeminis laikotarpis, įstatyminė pareiškėjos atstovė nežinojo, jog gali kreiptis į notarą raštu iš kitos šalies, nežinojo, jog yra nustatyti terminai, todėl šios objektyvios priežastys lėmė, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Pažymėjo, jog terminas praleistas nežymiai. Ginčo tarp pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų, paveldėjusių kitą likusį O. A. turtą, nėra.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą, nurodė jog prieštaravimų nereiškia, prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra institucijos atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuoti asmenys N. Č. ir L. D. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, apie posėdį pranešta tinkamai, todėl nutarta bylą nagrinėti suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad O. A. , gim. 1941 kovo 9 d., yra pareiškėjos V. G. , gim. 2006 m. rugpjūčio 1 d., močiutė. O. A. mirė 2020 m. rugsėjo 18 d. 2019 m. lapkričio 28 d. testamentu O. A. jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko anūkei V. G. . Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad pareiškėja V. G. nėra priėmusi palikimo, likusio po O. A. mirties.
Kauno miesto 22-ojo notaro biuro 2021 m. lapkričio 8 d. rašte nurodyta, kad po O. A. mirties buvo užvesta paveldėjimo byla. Pagal O. A. 2019 m. lapkričio 28 d. testamentą V. G. paliktas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Į nurodytą turtą paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.
Byloje surinktų rašytinių įrodymų visuma patvirtina, jog pareiškėja, atstovaujama įstatyminės atstovės per įstatymų nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, pareiškėja su motina nuo mažens gyvena ir mokosi užsienyje Norvegijoje, dėl visame pasaulyje susiklosčiusios pandeminės situacijos po O. A. mirties į Lietuvą nebuvo grįžusios, kad gali iš užsienio raštiškai kreiptis pas notarą nežinojo, taip pat nežinojo ir palikimo priėmimo terminų. Pareiškime bei teismo posėdyje nurodytos priežastys yra svarbios. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškimo patenkinimo nepateikė.
Teismas gali atnaujinti palikimo priėmimo terminą, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.57 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012), kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007).
Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos atstovės paaiškinimus, daro išvadą, jog dėl susiklosčiusių svarbių aplinkybių pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą nerealizavo savo teisių priimti palikimą po močiutės O. A., mirusios 2020 m. rugsėjo 18 d., mirties. Remiantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, pareiškėjai V. G. atnaujinamas praleistas terminas priimti palikimą.
Pareiškėjos atstovė prašo leisti nepilnametės dukros vardu priimti palikėjos O. A. palikimą.
Teismo leidimas – būtina nepilnamečių paveldėjimo sąlyga. Tai viena iš nepilnamečių vaikų paveldėjimo teisės įgyvendinimo teisminės kontrolės formų. Remiantis CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, tėvai turi gauti išankstinį teismo leidimą savo nepilnamečių vaikų vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą.
CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Spręsdamas klausimą, ar išduoti teismo leidimą tėvams nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą, teismas atsižvelgia į CK 5.52 straipsnio nuostatas, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, tuo tarpu priėmus palikimą pagal sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismų praktikos apžvalgoje AC-35-1 „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“ nurodė, jog „tinkama praktika pripažintina teismų iniciatyva sprendžiant klausimą dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vardu išdavimo nustatyti, kad palikimas priimtinas pagal antstolio sudarytą apyrašą. Sprendimą išduoti teismo leidimą priimti palikimą pagal apyrašą teismas gali priimti nepriklausomai nuo to, ar šis konkretus palikimo priėmimo būdas buvo nurodytas prašyme“.
Nors prašyme dėl teismo leidimo išdavimo nurodyta, jog kreditorinių įsipareigojimų velionė neturėjo, todėl vaikui nereikės atsakyti už pareiškėjo skolas, aplinkybės apie mirusiojo turėtus kreditorius gali paaiškėti vėliau, todėl tikslinga palikimą priimti pagal apyrašą, nes taip būtų apsaugoti nepilnamečio vaiko interesai nuo galimų kreditorių reikalavimų. Palikimo priėmimo pagal apyrašą faktas nepilnamečio įpėdinio interesų nepažeis, nes jis įgis nuosavybę, o priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjų galimas skolas atsakytų tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2014).
Siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko teises ir interesus, leidimas išduodamas priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu pagal paveldimo turto apyrašą (CK 5.53 straipsnio 1 dalis, 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.3 straipsnio 1 dalis).
Pareiškimas tenkinamas, nes yra pagrįstas ir įrodytas (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 576–578 straipsniais, 582 straipsniu,
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti terminą pareiškėjai V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (atstovaujamai atstovės pagal įstatymą L. T. ( G.) asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priimti palikimą, atsiradusį po O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios 2020 m. rugsėjo 10 d., mirties.
Išduoti leidimą L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukros V. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu priimti palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, po O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios 2020 m. rugsėjo 10 d., mirties.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.