Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui D. A.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. D. ieškinį atsakovei I. M. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

N. D., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai yra K. D. ir I. M.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta taikos sutartis, kuria K. D. ir I. M. susitarė, kad nepilnametės N. D. gyvenamoji vieta nustatoma su motina I. M., iš K. D. dukrai priteistas išlaikymas.

Išvadą teikianti institucija teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad Skyriui yra žinoma nuo 2015 m. vasario 3 d. dėl girtavimo ir socialinių įgūdžių stokos, šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, teiktos socialinių įgūdžių palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos. Pagrindinės šeimos problemos – galimai turima priklausomybė alkoholiui, negebėjimas užtikrinti tinkamos vaiko priežiūros ir poreikių, nesirūpinimas vaiko sveikata, tėvystės įgūdžių stoka, konfliktiški tarpusavio santykiai. Nuo 2018 m. liepos 20 d. pradėtas taikyti atvejo vadybos procesas, kurio metu I. M. ir K. D. šeimai pradėtos teikti socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos. Nuo 2017 m. I. M. gyvena su kitu asmeniu. Dėl vaiko nepriežiūros Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 20 d. įsakymu N. D. nustatyta laikinoji globa, globėju paskirti (duomenys neskelbtini), įvertinus teigiamus I. M. pokyčius, vaikas grąžintas motinai. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. mažametei antrą kartą nustatyta laikinoji globa, globėju paskirtas jos senelis, atsakovei vykdant įsipareigojimus, vaikas 2018 m. lapkričio 22 d. grąžintas motinai. Situacijai šeimoje nesikeičiant, Kauno apylinkės teismas 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi išdavė teismo leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) N. D. nustatyta laikinojo globa, paskirta globėja. Darbo su šeima metu pastebėta, kad I. M. trūksta motyvacijos bendrauti ir bendradarbiauti su specialistais, psichologo konsultacijose lankosi nereguliariai, ne visuomet atvyksta į susitikimą su vaiku, moteris nesikreipė į priklausomybių ligų konsultantą, nelankė AA grupių. K. D. bendrauja ir bendradarbiauja su socialine darbuotoja, lanko AA grupes. 2020 m. gruodžio 15 d. vykusio posėdžio metu I. M. nepripažino, kad turi alkoholio vartojimo problemų, gydytis nemato poreikio, socialinių darbuotojų, dirbusių su šeima, teigimu, I. M. ir jos sugyventinis ir toliau vartoja alkoholį. Respublikinis priklausomybės ligų centras 2020 m. gruodžio 21 d. raštu informavo, kad I. M. duomenų registre yra nuo 2014 m. gruodžio 17 d. Specialistų teigimu, K. D. įvykdė visus įsipareigojimus, išklausė tėvystės įgūdžių klausimais teiktas konsultacijas, norėdavo aktyviai bendrauti su dukra, atnešdavo edukacinių žaidimų, lavindavo vaiką. Psichologė, konsultavusi šeimą, nurodė, kad mažametė N. D. labai prisirišusi prie savo tėvo, su juo jaučiasi saugi, išgyvena dėl tėvų tarpusavio santykių. Mergaitė išreiškia artumą motinai, atsakovė turėjo dėti daugiau pastangų, tačiau susitikimų su vaiku metu ji dažniau sėdėdavo, pati mažametė inicijuodavo bendravimą. Skyriaus specialistai, atsižvelgdami į vaiko laikinosios globos tikslą sugrąžinti vaiką į šeimą, vertino informaciją apie mažametės N. D. tėvų pastangas susigrąžinti vaiką į šeimą. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu K. D. nuteistas už fizinio smurto panaudojimą prieš I. M. Specialistai pateikė informaciją, kad K. D. įvykdė visus įsipareigojimus, Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje yra baigęs pozityvios tėvystės užsiėmimus, 2020 m. kovo 2 d. užbaigė prevencinę grupę, skirtą nuteistiesiems, turintiems problemų dėl alkoholio vartojimo, lankė AA grupę, psichologo konsultacijas VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centre“, atliko CTD testus ir rezultatus pristatė socialinei darbuotojai. Vaikų gerovės centro „Pastogė“ psichologė, konsultavusi šeimą, nurodė, kad mažametė N. D. labai prisirišusi prie tėvo K. D., su juo jaučiasi saugi, mergaitė išgyvena dėl tėvų tarpusavio santykių. Mergaitė išreiškia artumą motinai I. M., tačiau atsakovė susitikimų su dukra metu moteris daugiau sėdėdavo, pati mažametė daugiau inicijuodavo bendravimą. Mažametė šiuo metu gyvena su tėvu, tėvas turi tinkamas sąlygas vaikui auginti. Skyriaus nuomone, I. M. elgesys ir gyvenimo būdas pradėjo keistis tik nuo 2020 m. gruodžio 31 d., tarp vaiko ir motinos yra susiformavęs tvirtas emocinis ryšys. Skyrius siūlo I. M. motinos valdžią apriboti laikinai.

2021 m. vasario 8 d. informacijoje apie šeimą nurodyta, kad I. M. rekomenduojama tęsti socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugas. Moteriai rekomenduojama įsidarbinti ir išlaikyti darbo vietą, reguliariai atlikti CDT testus, narkotinių medžiagų testus, rezultatus pristatyti socialinei darbuotojai, tęsti konsultacijas, pagal poreikį lankyti AA grupes, gydytis ilgalaikėje reabilitacijoje, dalyvauti individualiose psichologo konsultacijose.

2021 m. kovo 2 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte Nr. 2TSD-313 nustatyta, kad K. D. nuomojasi būstą, esantį (duomenys neskelbtini), sudaryta neterminuota nuomos sutartis. Bute yra visi patogumai, apsilankymo metu namuose tvarkinga, švaru, sanitarinės sąlygos tinkamos. Mažametei N. D. skirtas atskiras kambarys, vaikui sudarytos tinkamos sąlygos ilsėtis, mokytis, sukurta asmeninė erdvė, yra visi vaikui reikalingi namų apyvokos daiktai, mergaitei nupirktas nešiojamas kompiuteris, kuris naudojamas nuotoliniam mokymuisi. Vaiko tėvas nurodė, kad motina su dukra nuo 2020 m. gruodžio 22 d. iki 2021 m. kovo 1 d. gyvai bendravo 5 kartus. Kai tėvas dirba, dukrą prižiūri kartu gyvenantis jo pusbrolis arba močiutė (K. D. motina).

I. M. neteista, bausta už administracinius nusižengimus, be kita ko, ir už tėvų valdžios panaudojimą priešingai dukters interesams.

K. D. verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą. K. D. nuosavybės teise priklauso transporto priemonė Citroen Xsara Picasso, transporto priemonei taikomas areštas. K. D. nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi.

I. M. nuosavybės teise transporto priemonių, nekilnojamojo turto neturi. I. M. nedirba.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius 2021 m. balandžio 16 d. informuotas apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Išnagrinėjus pranešimą priimtas sprendimas užbaigti pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimą, nevertinti vaiko situacijos, nes nėra duomenų (arba jų nepakanka), patvirtinančių vaiko teisių ir geriausių interesų neužtikrinimo. Tėvas įspėtas apie auklėjimo būdus ir priemones. Nepilnametė N. D. nurodė, kad tėtis ant jos nerėkia, jai su tėčiu gera gyventi.

Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus iniciatyva pagal gautą informaciją dėl galimo nepilnametės teisių ir teisėtų interesų pažeidimo I. M. šeimoje atliktas tyrimas. 2021 m. balandžio 7 d. Pažymoje nurodyta, kad Vaiko teisių kontrolierė nusprendė tyrimą nutraukti.

Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2021 m. gegužės 25 d. pažymoje nurodyta, kad nepilnametės N. D. tėvas K. D. sudaro sąlygas I. M. matytis su dukra, domisi dukters pasiekimais, užtikrina jos tinkamą priežiūrą, bendrauja ir bendradarbiauja su socialine darbuotoja, mergaitė lankė psichologo konsultacijas, dailės terapijos užsiėmimus. I. M. nėra motyvuota priimti teikiamą pagalbą, nevykdo pagalbos plano įsipareigojimų, nesistengia išsaugoti motinos ir vaiko ryšio bei vengia bendrauti ir bendradarbiauti su socialine darbuotoja.

Kauno miesto socialinių paslaugų centras 2021 m. birželio 9 d. patikrino K. D. buities ir gyvenimo sąlygas. Patikrinimo akte nurodyta, kad K. D. su dukra gyvena nuomojamame būste, apsilankymo metu akivaizdžių būsto saugumo reikalavimų nesilaikymo nepastebėta, vaikui sudarytos sąlygos laikytis higienos, mokytis, ilsėtis, žaisti.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius 2021 m. birželio 15 d. informuotas apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Išnagrinėjus pranešimą priimtas sprendimas užbaigti pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimą, nevertinti vaiko situacijos, nes nėra duomenų (arba jų nepakanka), patvirtinančių vaiko teisių ir geriausių interesų neužtikrinimo. Duomenų apie vaiko teisių pažeidimą nepakanka, tėvas tinkamai rūpinasi dukters priežiūra, pranešimas nepasitvirtino.

Dėl motinos valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Tėvų valdžios ribojimo būdai – laikinai ar neterminuotai – nėra tolygūs. Laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko tėvus pakeisti gyvenimo būdą ir turint vilties, kad tėvai pasitaisys ir vėliau galės tinkamai auklėti savo vaikus.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi išdavus teismo leidimą paimti mažametę N. D. iš šeimos, atsakovė tik iš dalies vykdė įsipareigojimus, moteriai trūko motyvacijos bendrauti su specialistais, psichologo konsultacijose lankėsi nereguliariai, ne visuomet atvykdavo į susitikimą su vaiku, iš esmės nesprendė galimos žalingo alkoholio vartojimo problemos, nesikreipė į priklausomybės ligų konsultantą, nelankė AA grupių, neigė priklausomybės problemą. Vaikų gerovės centro „Pastogė“ psichologė, konsultavusi šeimą, nurodė, kad mažametė N. D. išreiškia artumą motinai, bet pagal projekcines metodikas gali būti, kad tas emocinis poreikis nebuvo patenkintas iš anksčiau. Vaiko teisių apsaugos specialistams mergaitė ne kartą nurodė, jog norėtų gyventi kartu su motina ir su tėvu, paaiškino, kad pasiilgsta motinos, norėtų daugiau su ja bendrauti. Minėtas aplinkybes mažametė patvirtino ir apklausiama teismo psichologės. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovas palaikė teismui pateiktą išvadą, nurodė, kad atsakovės elgesys ir gyvenimo būdas labiau pradėjo keistis nuo 2020 m. gruodžio 31 d., tarp vaiko ir motinos yra susiformavęs tvirtas emocinis ryšys, todėl, Skyriaus nuomone, motinos valdžia šiuo atveju turėtų būti ribojama laikinai dėl didelio mergaitės noro bendrauti su motina ir tokiu būdu suteikiant atsakovei galimybę padaryti teigiamas išvadas.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, posėdyje, apie kurį pranešta įstatymo nustatyta tvarka, nedalyvavo, taigi ieškinio reikalavimų neginčijo. Vertindamas byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgdamas į Skyriaus nuomonę, taip pat į tai, kad tarp mažametės ir jos motinos yra susiformavęs emocinis ryšys, mergaitė nori bendrauti su mama, teismas sprendžia, jog situacija ateityje galėtų pasikeisti. Atsakovė gali ir turi realių galimybių pasikeisti ir pakankamų bei svarbių priežasčių, kurios neleistų atsakovei įgyvendinti savo, kaip motinos pareigų, teismas nenustatė. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog šiuo atveju taikytinas laikinas motinos valdžios ribojimas, kuris bus kaip prevencinė priemonė atsakovei, kad ji pakeistų savo gyvenimo būdą, kreiptųsi į specialistus, siekdama gauti pagalbos bendraujant su dukra, spręstų galimos priklausomybės problemą, įsidarbintų ir siektų išlaikyti darbo vietą, lankytų psichologo konsultacijas. Todėl, nepilnamečio vaiko interesais, atsakovei taikytinas laikinas motinos valdžios apribojimas nepilnametės dukters N. D. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185, 186, 197 str. straipsniai).

Nustačius laikiną motinos valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Minėtiems pokyčiams įvykti reikalingas tam tikras laiko tarpas, bet paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma, tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvo valdžia apribota, noro ir pastangų. Tam, kad išnyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgą apribojimo terminą, teigiamas rezultatas nebus pasiektas. Kasacinis teismas išaiškino, jog taikant CK 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas ne suėjus kažkokiam terminui, o tik tada, kai išnyksta pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Pažymėtina, kad konkretaus termino nenustatymas neturi būti atsakovės suprantamas kaip leidimas piktnaudžiauti suteiktomis procesinėmis teisėmis nuolat kreipiantis į teismą dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo, jei aplinkybės, kurios buvo šio apribojimo pagrindu, nėra išnykusios. Tėvai, siekiantys, kad jų tėvų valdžios apribojimas būtų panaikintas, turi parodyti protingai įmanomą pažangą visose srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės. Nagrinėjamu atveju tai reikštų atsakovės pastangas imtis iniciatyvos bendrauti su dukra, palaikyti ryšius su ja, domėtis mergaite, lankyti, išlaikyti, kreiptis pagalbos į specialistus, pripažinti savo problemas ir jas spręsti.

Laikinai apribojus atsakovei motinos valdžią dukters N. D. atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus patys ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Dėl nuolatinio globėjo skyrimo

Apribojus atsakovės motinos valdžią, ieškovas prašo paskirti jį nepilnametės dukters N. D. nuolatiniu globėju. Įstatymas nustato, kad tėvai yra savo nepilnamečių vaikų atstovais pagal įstatymą (CK 3.157 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra savo nepilnametės dukters N. D. įstatyminis atstovas, prašymas paskirti jį nuolatiniu dukters globėju yra perteklinis, todėl atmestinas.

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtina, kad visuotinai pripažįstama vaiko teisė turėti tokias sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Ieškovas prašo nustatyti nepilnametės dukters N. D. gyvenamąją vietą su juo. Mažametė nuo 2020 m. gruodžio 21 d. gyvena su tėvu, tėvas turi visas sąlygas prižiūrėti ir auklėti vaiką, su dukra gyvena nuomojamame būste. Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2021 m. birželio 15 d. Patikrinimo akte nurodoma, kad apsilankymo šeimoje metu akivaizdžių būsto saugumo reikalavimų nesilaikymo nepastebėta, vaikui sudarytos sąlygos laikytis higienos, mokytis, ilsėtis, žaisti. Ieškovas rūpinasi dukra, tenkina jos poreikius. Posėdyje išklausyta nepilnametės nuomonė. Mergaitė nurodė, kad tėtis ja rūpinasi, ruošia valgį, ji namuose turi savo vietą, kurioje ruošia pamokas. Anoniminiai pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus nepasitvirtino. Išvadą teikianti institucija pritaria, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad nepilnametės N. D. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu atitiktų vaiko interesus, todėl vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu K. D. (CK 2.14 straipsnis, 3.168 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Apribojus motinos valdžią, atsakovei išlieka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką (CK 3.195 straipsnis). Pažymėtina, kad pajamų, susijusių su darbo santykiais neturėjimas ar nepakankamas turėjimas neatleidžia nuo pareigos išlaikyti vaiką, siekiant patenkinti būtiniausius vaiko poreikius. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (šiuo metu tai yra 642 Eur), laikomas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje 3K-3-209-916/2016). Lietuvos teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Teismas pažymi, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

Atsakovė visiškai neprisideda prie dukters išlaikymo. Vertinant atsakovės turtinę padėtį bei galimybes teikti ieškovo prašomo dydžio išlaikymą dukrai, teismas vadovaujasi byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Aplinkybė, kad atsakovė bylos nagrinėjimo teisme metu nedirba, neatleidžia jos nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius veiksnius (amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu), tiek pagal subjektyvius veiksnius (paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas). Teismo vertinimu, atsakovė būdama jauno amžiaus, sveika ir darbinga (priešingų duomenų byloje nėra pateikta) turi imtis priemonių, kad galėtų teikti tokį išlaikymą savo nepilnametei dukrai, kad būtų patenkinti jos poreikiai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė objektyviai negalėtų susirasti darbo, taip pat nėra duomenų apie kitus atsakovės išlaikomus asmenis.

Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į N. D. amžių, jos būtinuosius poreikius, kurių ieškovui CPK 182 straipsnio 1 punkto pagrindu nereikia įrodinėti – kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt., taip pat atsižvelgiant į atsakovės amžių, jos galimybes dirbti ir išlaikyti nepilnametę dukrą, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovės tenkinamas visiškai priteisiant N. D. išlaikymui iš jos motinos I. M. po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio gavimo teisme dienos ir dukters pilnametystės (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriamas ieškovas išimtinai vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.185 straipsnis).

Sprendimas dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo ir dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnis, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis, ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 75 Eur žyminis mokestis ir 580 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovui priteistinos jo turėtos 655 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Teismas šioje byloje patyrė 10,57 Eur pašto išlaidų, kurios ieškinį tenkinus, priteistinos iš atsakovės valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Sprendimui įsiteisėjus naikintinos 2021 m. kovo 4 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, 376 straipsnio 3 dalimi, 402 straipsniu, 406 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti atsakovės I. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnametės dukters N. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnametės N. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) nuolatinę gyvenamąją vietą su jos tėvu ieškovu K. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės I. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai N. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2021 m. vasario 3 d.) iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą K. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimą priteisto išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės I. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui K. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 655 Eur (šešių šimtų penkiasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovės I. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,57 Eur (dešimties eurų 57 ct) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2021 m. kovo 4 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.