Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės ,,Kauno energija“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės ,,Kauno energija“ skundą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl nutarimų dalių panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) ,,Kauno energija“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti: 1) Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir atsakovas, ir Taryba) 2024 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. O3E-84 (toliau – ir Nutarimas 1) 3.1 papunktį dalyje dėl papildomai gautų 2 587 496 Eur pajamų; 2) Tarybos 2024 m. vasario 9 d. nutarimą Nr. O3E-141 (toliau – ir Nutarimas 2); 3) Tarybos 2024 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. O3E-213 (toliau – ir Nutarimas 3) 4.1 papunktį dalyje dėl papildomai gautų 2 587 496 Eur pajamų (toliau kartu Nutarimas 1, Nutarimas 2 ir Nutarimas 3 – ir ginčijami Nutarimai).

2. Skunde pareiškėjas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. Pareiškėjas ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos (toliau – ir Klinikos) 1998 m. lapkričio 26 d. sudarė Šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo-vartojimo sutartį Nr. 1700500010. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija 2004 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 10-(13.6-20)-2280 patvirtino sveikatos įstaigų sąrašą, kurioms yra būtinas rezervinis šilumos įrenginys „Dėl šilumos ūkio įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – ir Sąrašas). Klinikos buvo įtrauktos į Sąrašą. Lietuvos Respublikos energetikos ministras 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-228 patvirtino kompensacijos už rezervinę galią nustatymo metodiką (toliau – ir Kompensacijų metodika).

2.2. Klinikoms vengiant mokėti kompensaciją už rezervinę galią, kuri buvo apskaičiuota Kompensacijų metodikoje nustatyta tvarka, pareiškėjas 2019 m. liepos mėn. kreipėsi į Kauno apygardos teismą (toliau – ir KAT) bei prašė priteisti iš Klinikų 5 204 131,21 Eur skolos, 6 proc. procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, už ginčo laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d.

2.3. Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. e2-711-638/2020 (toliau – ir Sprendimas) ieškinį tenkino iš dalies ir pareiškėjui iš Klinikų priteisė 2 515 622,48 Eur kompensaciją.

2.4. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo ir Klinikų apeliacinius skundus, 2021 m. kovo 4 d. priėmė nutartį Nr. e2A-151-370/2021 (toliau – ir Nutartis), kuria nusprendė KAT Sprendimą palikti nepakeistą. Minėtoje nutartyje buvo konstatuota, kad Klinikos yra įtrauktos į Sąrašą, kurioms būtinas rezervinis šildymo būdas, todėl jai imperatyvios Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ir ŠŪĮ) 17 straipsnio normos pagrindu kilo pareiga sumokėti kompensaciją.

2.5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. birželio 2 d. nutartimi Nr. e2SP-15340-435/2021 patvirtino taikos sutartį (toliau – ir Taikos sutartis), kuria buvo susitarta, kad (A) 2021 m. kovo 16 d. Klinikos pilna apimtimi įvykdė Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-151-370/2021 ir sumokėjo AB „Kauno energija“ (i) 2 515 622,48 Eur kompensaciją už rezervinę galią, (ii) 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (246 048,55 Eur) ir (iii) 3 356 Eur bylinėjimosi išlaidų; (B) Klinikos sutinka ir įsipareigoja sumokėti AB „Kauno energija“ 570 041,40 Eur kompensaciją už šilumos rezervinę galią už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2021 m. kovo 1 d., 570 041,40 Eur dydžio mokėtina suma apskaičiuota naudojant minėtuose teismų sprendimuose nustatytą 0,5 dydžio koeficientą. Iš viso 3 085 663,88 Eur (toliau kartu – ir Kompensacija).

2.6. Pareiškėjas 2024 m. sausio mėn. kreipėsi į atsakovą dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų ir karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo. Atsakovas 2024 m. sausio 18 d. posėdžio pažymoje Nr. O5E-48 (toliau – ir Pažyma) iš esmės laikėsi pozicijos, kad i) šilumos vartotojams 576 627 Eur apskaičiuota grąžintina suma yra teisinga; ii) Bendrovės prašoma priteisti kompensacijos suma buvo apskaičiuota atsižvelgus į Šilumos kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Tarybos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 (toliau – ir Šilumos kainų nustatymo metodika), nuostatas, tačiau tai nereiškia, kad tokia pati suma buvo įtraukta į šilumos kainų dedamąsias, taikomas visiems Bendrovės vartotojams; iii) sumokėta Kompensacija už suteiktas paslaugas ŠŪĮ 17 straipsnio pagrindu nėra reguliuojama atsakovo, tačiau pareiškėjas šilumos vartotojams turi grąžinti ne tik iš šilumos vartotojų gautas 576 627 Eur papildomos pajamos, bet ir visą Kompensaciją už Klinikoms suteiktas paslaugas ŠŪĮ 17 straipsnio pagrindu.

2.7. Atsakovas 2024 m. sausio 26 d. priėmė ginčijamą Nutarimą 1, kuriame buvo nurodyta, kad atsižvelgus į Nutartį, Taikos sutartį ir į faktiškai realizuotą šilumos kiekį 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. balandžio 30 d. laikotarpiu papildomai gautų 2 587 496 Eur pajamų sumą, Bendrovės valdyba turi įvertinti ir nustatyti šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų lygį pirmiesiems šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio galiojimo metams.

2.8. Atsakovas 2024 m. vasario 9 d. Nutarimu 2 nutarė konstatuoti, kad Bendrovės valdybos 2024 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 2024-3-1 šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų lygis pirmiesiems šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio galiojimo metams nustatytas nesilaikant ŠŪĮ 32 straipsnio 8 dalies 1 punkto, t. y. šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų lygis pirmiesiems šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio galiojimo metams neatitinka Tarybos Nutarimu 1 nustatyto šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio.

2.9. Atsakovas 2024 m. vasario 23 d. Nutarimu 3 nutarė vienašališkai nustatyti šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų lygio papildomą dalį 12 mėnesių laikotarpiui, atsižvelgęs į Nutartį, Taikos sutartį ir į faktiškai realizuotą šilumos kiekį 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. balandžio 30 d. laikotarpiu papildomai gautų 2 587 496 Eur pajamų.

2.10. Atsakovas nepagrįstai vadovaujasi Sprendimu ir Nutartimi dėl visos Kompensacijos grąžinimo šilumos vartotojams. Pareiškėjo grąžintina suma šilumos vartotojams yra apskaičiuota, kaip tą numato teisės aktai, todėl atsakovo nurodymas grąžinti visą priteistą Kompensaciją yra nepagrįstas ir neteisėtas.

2.11. Pareiškėjas iš šilumos vartotojų 2010 m. sausio 1 d. – 2021 m. vasario 28 d. gavo tik 576 627 Eur papildomų pajamų. Pareiškėjas apskaičiavo grąžintiną šilumos vartotojams 576 627 Eur sumą, kurios dalis, 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. balandžio 30 d. laikotarpiu, taikant Bendrovės valdybos 2021 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 2021-9-1 (toliau – ir Bendrovės valdybos sprendimas) nustatytą papildomą šilumos kainos dedamąją, mažinančią šilumos kainą 0,08 ct/kWh, buvo grąžinta šilumos vartotojams. Atsakovas tai konstatavo Nutarime 1. Atsakovui buvo puikiai žinomas minėtas Bendrovės valdybos 2021 m. birželio 22 d. sprendimas, kuriuo buvo aiškiai pagrįsti skaičiavimai dėl grąžintinos sumos šilumos vartotojams ir beveik 3 metus iš atsakovo nebuvo gauti jokie raštai dėl neva netinkamai paskaičiuotos ir vartotojams grąžintos sumos dydžio.

2.12. Pareiškėjas nei Sprendimu, nei Nutartimi nebuvo įpareigotas šilumos vartotojams grąžinti priteistą visą Kompensaciją. Sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta priteisti AB „Kauno energija“ iš Klinikų 2 515 622,48 Eur kompensacijos už rezervinę galią, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 534 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nutarties rezoliucinėje dalyje nuspręsta KAT Sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo siekis sudaryti įspūdį, jog pareiškėjas iš šilumos vartotojų gavo ne 576 627 Eur, o 3 085 663,88 Eur, todėl atsiranda tariamas pagrindas įpareigoti pareiškėją grąžinti likusią sumą – 2 587 496 Eur, yra visiškai nepagrįstas ir klaidinantis. Tai yra atsakovo deklaratyvi ir subjektyvi nuomonė, kuri nėra grindžiama jokiais objektyviais įrodymais. Dėl šių priežasčių, net nevertinant kitų argumentų, ginčijami nutarimai laikytini kaip nepagrįsti ir neteisėti.

2.13. Tik Šilumos kainų nustatymo metodika, o ne kiti teisės aktai numato, jog kompensacija, sumokėta už suteiktas paslaugas ŠŪĮ 17 straipsnio pagrindu, turi būti grąžinta šilumos vartotojams. Vienintelis ir esminis argumentas, kuris neva turėtų pagrįsti Tarybos sprendimų dėl visos Kompensacijos grąžinimo teisėtumą, yra nurodytas Pažymoje – Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-916/2016 (toliau – ir LAT nutartis), Nutartyje išaiškino, kad gavusi papildomas pajamas, pagal ŠŪĮ 32 straipsnio 2 dalį, Šilumos kainų nustatymo metodikos 118 punktą yra įpareigota šias pajamas deklaruoti Tarybai, tvirtinant naujas bazines šilumos kainų dedamąsias. Šilumos tiekėjo veiklai yra nustatytas mechanizmas, kuris leidžia tiek sąnaudas, tiek gautas papildomas pajamas įtraukti skaičiuojant naujo laikotarpio šilumos kainas. Šis šilumos tiekimo teisiniuose santykiuose nustatytas kainų nustatymo ir vartotojų teisių gynimo mechanizmas neleistų ieškinio patenkinimo atveju Bendrovei nepagrįstai praturtėti vartotojų sąskaita. Vis tik poįstatyminiame teisės akte buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad papildomos pajamos yra laikomos susidariusios tik dėl kuro ir (ar) pirktos šilumos faktinių kainų skirtumo. Taigi kompensacija nepatenka į Tarybos reguliavimo apimtį. Todėl, tai vienareikšmiškai pagrindžia, jog nėra jokio objektyvaus pagrindo šilumos vartotojams grąžinti visą Kompensaciją.

2.14. Nagrinėjamos bylos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarties Nr. 3K-3-423-916/2016 ratio decidenti (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) aplinkybės skiriasi. Minimoje byloje buvo nagrinėjami klausimai, skaičiuojant būsimojo laikotarpio šilumos kainų kintamąsias dedamąsias, susijusias su nepadengtų kuro sąnaudų panaudojimu. Dėl šių priežasčių, LAT nutartyje pateikti išaiškinimai, nėra teisiškai aktualūs nagrinėjamai bylai.

2.15. Pažymoje nurodyti argumentai dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos 76.1 papunkčio taikymo, nepagrindžia, jog visa Kompensacija turi būti grąžinta šilumos vartotojams. Pagal minimą papunktį yra skaičiuojamas šilumos tiekimo veiklos faktiškai gautų pajamų ir nustatyto pajamų lygio skirtumas, o Kompensacija yra susijusi su kita veikla (paslauga) – nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma, t. y. Kompensacija yra mokama už įstatymo pagrindu pareiškėjo suteiktas atlygintinas paslaugas Klinikoms. Kompensacija negali būti kvalifikuojama kaip pareiškėjo gautos pajamos / papildomos pajamos.

2.16. Klausimas dėl Kompensacijos grąžinimo šilumos vartotojams nėra atsakovo kompetencijos ribose, todėl laikytina, kad jis veikė ultra vires (viršijant įgaliojimus).

2.17. Nutarimai, kuriais pareiškėjas buvo įpareigotas grąžinti visą Kompensaciją šilumos vartotojams, buvo priimti esant galimam politiniam poveikiui.

3. Atsakovas Valstybinės energetikos reguliavimo taryba atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsiliepime atsakovas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

4.1. Šilumos tiekėjo veiklai yra nustatytas mechanizmas, kuris leidžia tiek sąnaudas, tiek gautas papildomas pajamas įtraukti skaičiuojant naujo laikotarpio šilumos kainas. Šis šilumos tiekimo teisiniuose santykiuose nustatytas kainų nustatymo ir vartotojų teisių gynimo mechanizmas neleistų ieškinio patenkinimo atveju pareiškėjui nepagrįstai praturtėti vartotojų sąskaita.

4.2. Lietuvos apeliacinio teismo Nutartyje yra konstatuotas faktas, jog pareiškėjo sąnaudas, reikalingas šilumos rezervinei galiai apmokėti, iki šiol yra faktiškai apmokėję visi kiti šilumos vartotojai, todėl patenkinus pareiškėjo interesus, tai turės poveikį ir kitiems šilumos vartotojams. Pažymoje padaryta išvada, kad KAT Sprendimu pareiškėjui iš Klinikų priteista 2 515 622,48 Eur kompensacija už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. grąžintina vartotojams. Pažymoje taip pat nurodyta, kad pagal patvirtintą Taikos sutartį Klinikos įsipareigojo apmokėti pareiškėjui 570,04 tūkst. Eur Kompensacijos skolą, susidariusią per laikotarpį nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta Nutartyje, 570,04 tūkst. Eur Kompensacija grąžintina vartotojams.

4.3. Bendrovės valdybos sprendimu įvertinus, kad 576,63 tūkst. Eur sąnaudų bei investicijų grąžos, priskirtinų Klinikų rezervinės galios užtikrinimo paslaugai buvo įskaičiuota ir į 2010 m. sausio 1 d. – 2021 m. vasario 28 d. laikotarpiu galiojusias šilumos kainų dedamąsias, buvo nustatyta 0,08 ct/kWh kainą mažinanti papildoma dedamoji. Pareiškėjo ir Tarybos Šilumos ir vandens departamento Šilumos bazinių kainų skyriaus skaičiavimais, pareiškėjas 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. balandžio 30 d. laikotarpiu taikydama papildomą šilumos kainos dedamąją, vartotojams grąžino 498,17 tūkst. Eur. Įvertinus tai, kad pareiškėjas vartotojams grąžino 498,17 tūkst. Eur, Pažymoje konstatuota, kad likusi vartotojams grąžinti suma sudaro 2 587,50 tūkst. Eur (2 515,62 tūkst. Eur + 570,04 tūkst. Eur – 498,17 tūkst. Eur). Ši suma, vadovaujantis Šilumos kainų nustatymo metodikos 76¹ punktu, vertinama apskaičiuojant papildomą šilumos kainos dedamąją.

4.4. Tiek Sprendime, tiek Nutartyje yra aiškiai pasakyta, kad pareiškėjo sąnaudas, reikalingas šilumos rezervinei galiai apmokėti, iki šiol yra faktiškai apmokėję visi kiti šilumos vartotojai, tačiau vien ši aplinkybė neatleidžia Klinikų nuo jo prievolės pareiškėjui, numatytos ŠŪĮ 17 straipsnyje, įvykdymo. Lietuvos apeliacinis teismas Nutartyje, be kita ko, išaiškino, kad šilumos tiekėjo veiklai yra nustatytas mechanizmas, kuris leidžia tiek sąnaudas, tiek gautas papildomas pajamas įtraukti skaičiuojant naujo laikotarpio šilumos kainas ir šis šilumos tiekimo teisiniuose santykiuose nustatytas kainų nustatymo ir vartotojų teisių gynimo mechanizmas neleistų ieškinio patenkinimo atveju pareiškėjui nepagrįstai praturtėti vartotojų sąskaita. Taryba, konstatuodama, kad likusi vartotojams grąžinti suma sudaro 2 587,50 tūkst. Eur, kuri vadovaujantis Šilumos kainų nustatymo metodikos 76¹ punktu, vertinama apskaičiuojant papildomą šilumos kainos dedamąją, rėmėsi tiek Kauno apygardos teismo Sprendimu, tiek Lietuvos apeliacinio teismo Nutartimi, kaip prejudicinę galią turinčiais dokumentais, taip pat vadovavosi Šilumos kainų nustatymo metodikos 77 punktu, pagal kurią šilumos kainoje nustatyto teigiamo skirtumo kompensavimas vartotojų naudai arba neigiamo skirtumo kompensavimas ūkio subjekto naudai, pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymą mokami mokesčiai, taip pat kitos ūkio subjekto gautos pajamos ar sąnaudos, kurių susidarymą lėmė teisės aktų pasikeitimai, įvertinamos šilumos bazinės kainos nustatymo arba perskaičiavimo metu, atsižvelgus į faktiškai realizuotą šilumos kiekį, pasibaigus atitinkamos dedamosios taikymo laikotarpiui.

4.5. Pareiškėjas byloje nepateikė įrodymų, kad į šilumos kainą buvo įskaičiuota tik 576,63 tūkst. Eur Klinikų rezervinės galios užtikinimo sąnaudų. To nepatvirtina ir Bendrovės valdybos sprendimas, kadangi jame nustatyta tik tai, kad 576,63 tūkst. Eur papildomos pajamos turi būti grąžintos vartotojams.

4.6. Pareiškėjas ieškiniu dėl kompensacijos priteisimo ir viešojo intereso gynimo kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydamas priteisti iš Klinikų 5 204 131,21 Eur skolą, 6 proc. procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, taigi, šios civilinės bylos dalykas iš esmės nebuvo Kompensacijos šilumos vartotojams grąžinimas. Tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai šioje civilinėje byloje kaip argumentus dėl 2 515,62 tūkst. Eur kompensacijos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. priteisimo nurodė, kad pareiškėjo sąnaudas, reikalingas šilumos rezervinei galiai apmokėti, iki šiol yra faktiškai apmokėję visi kiti šilumos vartotojai. Lietuvos apeliacinis teismas Nutartyje išaiškino, kad pagal Energetikos įstatymo, ŠŪĮ bei Šilumos kainų nustatymo metodikos patvirtintą vartotojų teisių apsaugos ir gynimo mechanizmą, pareiškėjas, gavęs papildomas pajamas, pagal ŠŪĮ 32 straipsnio 2 dalį, Šilumos kainų nustatymo metodikos 118 punktą yra įpareigotas šias pajamas deklaruoti Tarybai, tvirtinant naujas bazines šilumos kainų dedamąsias. Šilumos tiekėjo veiklai yra nustatytas mechanizmas, kuris leidžia tiek sąnaudas, tiek gautas papildomas pajamas įtraukti skaičiuojant naujo laikotarpio šilumos kainas. Šis šilumos tiekimo teisiniuose santykiuose nustatytas kainų nustatymo ir vartotojų teisių gynimo mechanizmas neleistų ieškinio patenkinimo atveju pareiškėjai nepagrįstai praturtėti vartotojų sąskaita. Teismų nustatytos aplinkybės vertintinos kaip turinčios prejudicinę galią, ir šiomis aplinkybėmis Taryba ne tik turi teisę, bet ir privalo remtis vykdydama savo funkcijas ir siekdama Energetikos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto tikslo – apsaugoti vartotojų teises ir teisėtus interesus.

4.7. Pagal Energetikos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą vienas iš energetikos veiklos tikslų yra vartotojų teisių ir interesų apsauga. ŠŪĮ 32 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas šilumos tiekimo būtinųjų sąnaudų pagrindu principas. Vadovaujantis ŠŪĮ 32 straipsnio 5 dalimi, šilumos kainos, atsižvelgiant į patiriamas sąnaudas, gali būti diferencijuojamos pagal šilumos tiekimo sistemas, vartotojų grupes, šilumos pirkimo-pardavimo vietą, tiekimo-vartojimo ribą, šilumos vartojimo mastą, šilumnešius ir jų kokybę, tiekimo patikimumą, vartojimo sezoniškumą, periodiškumą ir apskaitos būdus, tačiau pareiškėjas visais laikotarpiais taikė vienodą kainą visoms vartotojų grupėms. Šilumos tiekėjams nustatant šilumos bazinės kainos dedamąsias, vadovaujamasis Šilumos kainų nustatymo metodika. Pagal minėtą metodiką, nustatant šilumos bazinę kainą (kainos dedamąsias), atsižvelgiama į paskutinių trejų metų būtinųjų sąnaudų apimtį, suplanuotus pokyčius, po ataskaitinio laikotarpio įvykusius reikšmingus įvykius, taip pat ir į kitas šios metodikos nuostatas. Iš to darytina išvada, kad į šilumos kainą visiems šilumos tiekėjo aptarnaujamiems vartotojams, yra įskaičiuotos šilumos tiekėjo visos būtinosios sąnaudos saugiam ir patikimam šilumos tiekimui užtikrinti, įskaitant sąnaudas, patiriamas užtikrinant nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojo galios rezervą, būtinosios sąnaudos nėra detalizuojamos pagal šilumos vartotojus, jeigu tai nėra būtina siekiant įsitikinti būtinųjų sąnaudų pagrįstumu.

4.8. Tuo atveju, kai į šilumos kainą visiems šilumos tiekėjo aptarnaujamiems vartotojams yra įskaičiuotos šilumos tiekėjo visos būtinosios sąnaudos saugiam ir patikimam šilumos tiekimui užtikrinti, įskaitant sąnaudas, patiriamas užtikrinant nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojo galios rezervą, ir tokios šilumos kainos taikymo metu nenutrūkstamos šilumos vartotojas nevartoja šilumos, o šilumos tiekėjas gauna lėšas, kurių apskaičiavimą ir taikymą reglamentuoja Kompensacijų metodika, susidaro situacija, kad šilumos tiekėjas būtinąsias sąnaudas, susijusias su rezervo užtikrinimo paslauga, tiekdamas šilumą vartotojams, pasidengia per šilumos kainą iš šilumą vartojančių vartotojų.

4.9. Suma, dėl kurios buvo kilęs ginčas tarp Klinikų ir pareiškėjo, o vėliau buvo priimtas Sprendimas ir Nutartis, buvo apskaičiuota vadovaujantis Kompensacijų metodika. Tuo tarpu Šilumos kainų nustatymo metodika yra susijusi su Kompensacijų metodika tiek, kad mokėtinos per mėnesį kompensacijos skaičiavimuose taikomos šilumos tiekėjo normuojamos sąlygiškai pastovios šilumos gamybos ir perdavimo sąnaudos, o visų šilumos tiekimo sistemos šilumos vartotojų vidutinio vartojimo galia turi atitikti dydžius, apskaičiuotus vadovaujantis Šilumos kainų nustatymo metodika. Taigi, Kompensacijų metodika ir Šilumos kainų nustatymo metodika reglamentuoja skirtingų paslaugų kainodarą – Kompensacijų metodika reglamentuoja kompensacijos už rezervinę galią apskaičiavimą bei šilumos vartotojų ir tiekėjų tarpusavio santykius, tiesiogiai susijusius su papildomų sąnaudų kompensacija už rezervuotą galią, o Šilumos kainų nustatymo metodika reglamentuoja šilumos kainų (kainų dedamųjų) nustatymo reikalavimus.

4.10. Pareiškėjui priteista Kompensacijos suma buvo apskaičiuota atsižvelgus į Kompensacijų metodikos nuostatas, tačiau pareiškėjui į šilumos kainų dedamąsias įtraukus sąnaudas, priskirtinas Klinikų rezervinės galios užtikrinimo paslaugai, Kompensacijos suma, atitinkamai, turėjo būti grąžinta vartotojams. 2010 m. sausio 1 d. – 2021 m. vasario 28 d. laikotarpiu pareiškėjo šilumos kainos dedamosios nustatytos remiantis Šilumos kainų nustatymo metodika ir, kadangi į jas buvo įtrauktos rezervinės galios užtikrinimo paslaugos teikimo sąnaudos, susijusios su nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojais, todėl šios sąnaudos turi būti eliminuojamos ir apskaičiuojama vartotojų permoka.

4.11. Pareiškėjas, būdamas šilumos tiekėju, būtinąsias sąnaudas, susijusias su rezervo užtikrinimo paslauga, pasidengė per šilumos kainą iš šilumą vartojančių vartotojų. Nors pareiškėjui priteista Kompensacija buvo apskaičiuota atsižvelgus į Kompensacijos metodikos nuostatas, tačiau pareiškėjui į šilumos kainų dedamąsias įtraukus sąnaudas, priskirtinas Klinikų rezervinės galios užtikrinimo paslaugai, Kompensacija turėjo būti grąžinta vartotojams. 2010 m. sausio 1 d. – 2021 m. vasario 28 d. laikotarpiu pareiškėjo šilumos kainos dedamosios nustatytos remiantis Šilumos kainų nustatymo metodika ir, kadangi į jas buvo įtrauktos rezervinės galios užtikrinimo paslaugos teikimo sąnaudos, susijusios su nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojais, todėl šios sąnaudos turėjo būti eliminuojamos ir apskaičiuojama vartotojų permoka.

4.12. Pareiškėjo papildomai gautų 2 587 496 Eur pajamų suma buvo įvertinta Tarybai įgyvendinant Energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalies 2 ir 5 punktuose bei ŠŪĮ 32 straipsnyje nustatytas Tarybos kompetencijai priskirtas funkcijas bei procedūras.

II.

5. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. spalio 8 d. sprendimu pareiškėjo AB ,,Kauno energija“ skundą atmetė.

6.1. Pareiškėjas ir Klinikos 1998 m. lapkričio 26 d. sudarė Šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo-vartojimo sutartį Nr. 1700500010. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija 2004 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 10- (13.6-20)-2280 patvirtino sveikatos įstaigų sąrašą, kurioms yra būtinas rezervinis šilumos įrenginys „Dėl šilumos ūkio įstatymo įgyvendinimo“. Klinikos buvo įtrauktos į Sąrašą.

6.2. 2019 m. liepos mėn. pareiškėjas kreipėsi į KAT bei prašė priteisti iš Klinikų 5 204 131,21 Eur skolos, 6 proc. procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, už ginčo laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. KAT 2020 m. birželio 6 d. Sprendimu Nr. e2-711-638/2020 ieškinį tenkino iš dalies ir pareiškėjui iš Klinikų priteisė 2 515 622,48 Eur kompensaciją. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo ir Klinikų apeliacinius skundus, 2021 m. kovo 4 d. priėmė Nutartį Nr. e2A-151-370/2021, kuria nusprendė Sprendimą palikti nepakeistą.

6.3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. birželio 2 d. nutartimi Nr. e2SP-15340- 435/2021 patvirtino Taikos sutartį, kuria buvo susitarta, kad (A) 2021 m. kovo 16 d. Klinikos pilna apimtimi įvykdė Nutartį ir sumokėjo AB „Kauno energija“ 2 515 622,48 Eur kompensaciją už rezervinę galią, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (246 048,55 Eur) ir 3 356 Eur bylinėjimosi išlaidų; (B) Klinikos sutiko ir įsipareigojo sumokėti AB „Kauno energija“ 570 041,40 Eur kompensaciją už šilumos rezervinę galią už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2021 m. kovo 1 d., 570 041,40 Eur dydžio mokėtina suma apskaičiuota naudojant minėtuose teismų sprendimuose nustatytą 0,5 dydžio koeficientą. Iš viso 3 085 663,88 Eur.

6.4. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas iš šilumos vartotojų laikotarpiu 2010 m. sausio 1 d. – 2021 m. vasario 28 d. gavo 576 627 Eur papildomų pajamų, pareiškėjas apskaičiavo grąžintiną šilumos vartotojams 576 627 Eur sumą, kurios dalis, 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. balandžio 30 d. laikotarpiu, taikant pareiškėjo valdybos 2021 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 2021-9-1 nustatytą papildomą šilumos kainos dedamąją, mažinančią šilumos kainą 0,08 ct/kWh, buvo grąžinta šilumos vartotojams.

6.5. Pareiškėjas 2024 m. sausio mėn. kreipėsi į atsakovą dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų ir karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo.

6.6. Atsakovas 2024 m. sausio 26 d. priėmė ginčijamą Nutarimą l, kuriame buvo konstatuota, kad atsižvelgus į Nutartį, Taikos sutartį ir į faktiškai realizuotą šilumos kiekį 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. balandžio 30 d. laikotarpiu papildomai gautų 2 587 496 Eur pajamų sumą Bendrovės valdyba turi įvertinti nustatydama šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų lygį pirmiesiems šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio galiojimo metams.

6.7. Atsakovas 2024 m. vasario 9 d. Nutarimu 2 nutarė, kad Bendrovės valdybos sprendimu šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų lygis pirmiesiems šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio galiojimo metams nustatytas nesilaikant ŠŪĮ 32 straipsnio 8 dalies 1 punkto, t. y. šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų lygis pirmiesiems šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio galiojimo metams neatitinka Tarybos Nutarimu 1 nustatyto šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio.

6.8. Atsakovas 2024 m. vasario 23 d. Nutarimu 3 nutarė vienašališkai nustatyti šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų lygio papildomą dalį 12 mėnesių laikotarpiui, atsižvelgęs į Nutartį, Taikos sutartį ir į faktiškai realizuotą šilumos kiekį 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. balandžio 30 d. laikotarpiu papildomai gautų 2 587 496 Eur pajamų.

7. Teismas pastebėjo, kad Energetikos ministerijai yra pavesta priimti sprendimus dėl Šilumos ūkio įstatymo 17 straipsnio normos tinkamo bei veiksmingo įgyvendinimo. Minėtame straipsnyje yra apibrėžta, kad nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojams turi būti užtikrintos techninės nenutrūkstamo šilumos tiekimo galimybės, kai laikinai neįmanoma naudotis pagrindine aprūpinimo šiluma sistema. Kitaip tariant, nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojai už šilumos tiekėjų užtikrintą techninę nenutrūkstamo šilumos tiekimo galimybę turi įstatyminę pareigą mokėti kompensaciją, kurios dydis apskaičiuojamas Kompensacijų metodikoje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Tuo tarpu šilumos tiekėjai, atitinkamai, įgyja teisę į kompensaciją, apskaičiuotą pagal minėtą metodiką. Kompensacija nėra kvalifikuojama kaip pareiškėjo gautos pajamos / papildomos pajamos, nes pareiškėjui yra išimtinai sumokama tik kompensacija už suteiktą paslaugą (tiek, kiek tai yra apskaičiuojama pagal minėtą metodiką) ir už teikiamą paslaugą pareiškėjas neįgyja jokių pajamų / papildomų pajamų (pvz., daugiau, nei turėjo būti sumokama pagal minėtą metodiką). Kompensacijų metodikos 9 punkte įtvirtinta kompensacijos apskaičiavimo formulė, kuri neišskiria papildomų sąnaudų / išlaidų, kaip atskiros formulės dedamosios dalies. Teismas priėjo prie išvados, kad įstatymų leidėjas niekur nėra įtvirtinęs, kad be minėtos apskaičiavimo formulės, pareiškėjas papildomai turi pagrįsti ir tariamas papildomas sąnaudas / išlaidas. Kompensacijos apskaičiavimo formulė aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina, kad į kompensacijos dydį nėra įtraukiamos tariamos pareiškėjo papildomos sąnaudos / išlaidos. Jeigu įstatymų leidėjas būtų numatęs, kad kompensacija yra kvalifikuojama kaip pajamos / papildomos pajamos, būtent tokia aiški ir nedviprasmiška formuluotė ir būtų įtvirtinta ŠŪĮ bei Šilumos kainų nustatymo metodikoje.

8. Teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą, priėjo prie išvados, kad į šilumos kainą visiems šilumos tiekėjo aptarnaujamiems vartotojams, yra įskaičiuotos šilumos tiekėjo visos būtinosios sąnaudos saugiam ir patikimam šilumos tiekimui užtikrinti, įskaitant sąnaudas, patiriamas užtikrinant nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojo galios rezervą, būtinosios sąnaudos nėra detalizuojamos pagal šilumos vartotojus, jeigu tai nėra būtina siekiant įsitikinti būtinųjų sąnaudų pagrįstumu. Tuo atveju, kai į šilumos kainą visiems šilumos tiekėjo aptarnaujamiems vartotojams yra įskaičiuotos šilumos tiekėjo visos būtinosios sąnaudos saugiam ir patikimam šilumos tiekimui užtikrinti, įskaitant sąnaudas, patiriamas užtikrinant nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojo galios rezervą, ir tokios šilumos kainos taikymo metu nenutrūkstamos šilumos vartotojas nevartoja šilumos, o šilumos tiekėjas gauna lėšas, kurių apskaičiavimą ir taikymą reglamentuoja Kompensacijų metodika, susidaro situacija, kad šilumos tiekėjas būtinąsias sąnaudas, susijusias su rezervo užtikrinimo paslauga, tiekdamas šilumą vartotojams, pasidengia per šilumos kainą iš šilumą vartojančių vartotojų.

9. Teismo vertinimu, tiek Sprendime, tiek Nutartyje yra aiškiai pasakyta, kad ieškovo (šiuo atveju pareiškėjo) sąnaudas, reikalingas šilumos rezervinei galiai apmokėti, iki šiol yra faktiškai apmokėję visi kiti šilumos vartotojai, tačiau vien ši aplinkybė neatleidžia atsakovo (šiuo atveju Klinikų) nuo jo prievolės ieškovui (šiuo atveju pareiškėjui), numatytos ŠŪĮ 17 straipsnyje, įvykdymo. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas sprendime, be kita ko, išaiškino, kad šilumos tiekėjo veiklai yra nustatytas mechanizmas, kuris leidžia tiek sąnaudas, tiek gautas papildomas pajamas įtraukti skaičiuojant naujo laikotarpio šilumos kainas ir šis šilumos tiekimo teisiniuose santykiuose nustatytas kainų nustatymo ir vartotojų teisių gynimo mechanizmas neleistų ieškinio patenkinimo atveju pareiškėjui nepagrįstai praturtėti vartotojų sąskaita.

10. Teismas pažymėjo, kad pats pareiškėjas savo ieškinyje nurodė, kad ieškiniu, be kita ko, siekia apginti viešąjį interesą, užtikrinant visų šilumos vartotojų pažeistas teises, kadangi kompensacijos mokestį už užtikrintą rezervinę galią jau yra sumokėję visi šilumos vartotojai, nes sąnaudos, reikalingos rezervinei galiai užtikrinti, buvo įvertintos nustatant šilumos kainų dedamąsias vartotojams ir atitinkamai įtrauktos į patvirtintas šilumos kainas. Pareiškėjas nurodė, kad turi realių galimybių užtikrinti šilumos kainą mažiausiomis sąnaudomis, jeigu Klinikos įvykdytų imperatyvią pareigą sumokėti už rezervinę šilumos galią bei akcentavo, kad ieškinio patenkinimo atveju pareiškėjas, teikdamas Tarybai tvirtinti šilumos kainas tolesniam laikotarpiui, įtrauktų priteistą iš Klinikų sumą ir tai leistų atitinkamai sumažinti kito sezono šilumos kainas vartotojams. Įvertinęs Sprendimo ir Nutarties turinį, teismas sprendė, kad iš jų turinio matyti, kad visas pareiškėjo sąnaudas, reikalingas šilumos rezervinei galiai apmokėti, iki šiol yra faktiškai apmokėję visi kiti šilumos vartotojai, kurios turi būti įtrauktos skaičiuojant naujo laikotarpio šilumos kainas ir šis šilumos tiekimo teisiniuose santykiuose nustatytas kainų nustatymo ir vartotojų teisių gynimo mechanizmas neleis ieškinio patenkinimo atveju pareiškėjai nepagrįstai praturtėti vartotojų sąskaita. Teismas darė išvadą, kad likusi vartotojams grąžinti suma sudaro 2 587,50 tūkst. Eur, be kita ko, remiantis tiek Nutartimi, tiek Sprendimu, kaip prejudicinę galią turinčiais dokumentais, taip pat vadovaujantis Šilumos kainų nustatymo metodikos 77 punkto nuostata, pagal kurią šilumos kainoje nustatyto teigiamo skirtumo kompensavimas vartotojų naudai arba neigiamo skirtumo kompensavimas ūkio subjekto naudai, pagal Energetikos įstatymą mokami mokesčiai, taip pat kitos ūkio subjekto gautos pajamos ar sąnaudos, kurių susidarymą lėmė teisės aktų pasikeitimai, įvertinamos šilumos bazinės kainos nustatymo arba perskaičiavimo metu, atsižvelgus į faktiškai realizuotą šilumos kiekį, pasibaigus atitinkamos dedamosios taikymo laikotarpiui.

11. Ištyręs bylos medžiagą, teisinį reguliavimą, teismas akcentavo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų teismo sprendimuose konstatuotas faktines aplinkybes, t. y., kad į šilumos kainą buvo įskaičiuota tik 576 627 Eur Klinikų rezervinės galios užtikinimo sąnaudų.

12. Dėl pareiškėjo argumentų, kad Sprendimu ir Nutartimi pareiškėjas nebuvo įpareigotas šilumos vartotojams grąžinti priteistą visą Kompensaciją, teismas pažymėjo, kad išnagrinėtos civilinės bylos dalykas iš esmės nebuvo Kompensacijos šilumos vartotojams grąžinimas, todėl nebuvo pagrindo įpareigoti grąžinti Kompensaciją. Teismai šioje civilinėje byloje nurodė, kad pareiškėjo sąnaudas, reikalingas šilumos rezervinei galiai apmokėti, iki šiol yra faktiškai apmokėję visi kiti šilumos vartotojai. Lietuvos apeliacinis teismas Nutartyje išaiškino, kad pagal Energetikos įstatymo, Šilumos ūkio įstatymo bei Šilumos kainų nustatymo metodikos patvirtintą vartotojų teisių apsaugos ir gynimo mechanizmą, pareiškėjas, gavęs papildomas pajamas, pagal Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalį, Šilumos kainų nustatymo metodikos 118 punktą yra įpareigotas šias pajamas deklaruoti Tarybai, tvirtinant naujas bazines šilumos kainų dedamąsias. Šilumos tiekėjo veiklai yra nustatytas mechanizmas, kuris leidžia tiek sąnaudas, tiek gautas papildomas pajamas įtraukti skaičiuojant naujo laikotarpio šilumos kainas. Šis šilumos tiekimo teisiniuose santykiuose nustatytas kainų nustatymo ir vartotojų teisių gynimo mechanizmas neleistų ieškinio patenkinimo atveju pareiškėjui nepagrįstai praturtėti vartotojų sąskaita.

13. Teismas darė išvada, kad KAT ir Lietuvos apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės vertintinos kaip turinčios prejudicinę galią, ir šiomis aplinkybėmis atsakovas privalėjo remtis vykdydamas savo funkcijas ir siekdamas Energetikos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto tikslo – apsaugoti vartotojų teises ir teisėtus interesus.

14. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas, būdamas šilumos tiekėjas, būtinąsias sąnaudas, susijusias su rezervo užtikrinimo paslauga, pasidengė per šilumos kainą iš šilumą vartojančių vartotojų. Teismas taip pat paminėjo, kad nors pareiškėjui priteista Kompensacija buvo apskaičiuota atsižvelgus į Kompensacijų metodikos nuostatas, tačiau pareiškėjui į šilumos kainų dedamąsias įtraukus sąnaudas, priskirtinas Klinikų rezervinės galios užtikrinimo paslaugai, Kompensacija, atitinkamai, turėjo būti grąžinta vartotojams. 2010 m. sausio 1 d. – 2021 m. vasario 28 d. laikotarpiu pareiškėjo šilumos kainos dedamosios nustatytos remiantis Šilumos kainų nustatymo metodika ir, kadangi į jas buvo įtrauktos rezervinės galios užtikrinimo paslaugos teikimo sąnaudos, susijusios su nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojais, todėl šios sąnaudos turėjo būti eliminuojamos ir apskaičiuojama vartotojų permoka. Teismas konstatavo, kad vadovaujantis minėtos metodikos 76¹ punktu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad sąnaudos, priskirtos Klinikų rezervinės galios užtikrinimo paslaugai, buvo įtrauktos į šilumos kainą, atsakovas 2010 m. sausio 1 d. – 2021 m. vasario 28 d. laikotarpiu įvertino pareiškėjo papildomai gautų 2 587 496 Eur pajamų sumą, mažinančią šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų lygį. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo papildomai gautų 2 587 496 Eur pajamų suma buvo įvertinta atsakovui įgyvendinant Energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalies 2 ir 5 punktuose bei Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnyje nustatytas atsakovui kompetencijai priskirtas funkcijas bei procedūras.

15. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl politinės įtakos ginčijamiems Nutarimams, teismas atkreipė dėmesį, kad ginčijamų nutarimų priėmimą lėmė teisiniai ir faktiniai pagrindai, kurie yra išanalizuoti ir buvo nurodyti pačiuose ginčijamuose Nutarimuose bei šių nutarimų sudėtinėmis dalimis esančiose pažymose. Teismo įsitikinimu, pareiškėjo teiginiai dėl galimos politinės įtakos yra deklaratyvūs ir neparemti įrodymais, todėl nevertintini. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad teismai nevertina ginčijamo akto ir veiksmų politinio ar ekonominio tikslingumo. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ginčijami nutarimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos (jų dalis) naikinti nėra įstatyminio pagrindo.

III.

16. Pareiškėjas AB ,,Kauno energija“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

17.1. Taryba ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Sprendimu ir Nutartimi, kurios, neturėdamos tiesioginės teisinės galios Šilumos kainų nustatymo metodikos aiškinimui, negali būti laikomos šilumos kainų nustatymo pagrindu. Teismas nepagrįstai ignoravo minėtos metodikos autonomiją bei paskirtį. Ši metodika turi pirmenybę prieš teismų sprendimus kitose bylose. Šilumos kainų nustatymo metodika buvo sukurta kaip specifinis instrumentas, skirtas nustatyti bendrąsias šilumos kainas, įskaitant būtinąsias sąnaudas, susijusias su šilumos tiekimu visiems vartotojams. Teismai negali pakeisti Šilumos kainų nustatymo metodikos nuostatų, nes tai reikštų įstatymų leidėjo valios perrašymą, o teismų sprendimai neprilygsta norminiams aktams, reguliuojantiems kainodaros dedamąsias. Nors Taryba ir pirmosios instancijos teismas rėmėsi Šilumos kainų nustatymo metodikos 76¹ ir 77 punktais, kurie numato papildomų pajamų ar išlaidų įtraukimą į šilumos kainas, šiomis nuostatomis vadovaujamasi tik apibrėžtomis sąnaudomis ir pajamomis, tiesiogiai susijusiomis su bendrąja šilumos tiekimo sistema. Kompensacija už rezervinę galią nėra laikoma papildomomis pajamomis nei pagal Šilumos kainų nustatymo metodiką, nei pagal šilumos kainų nustatymo principus, nes tai yra specifinė, tik Klinikoms skirta paslauga, apskaičiuota pagal Kompensacijų metodiką, kuri reglamentuoja tik tokių specifinių išlaidų padengimą. Taryba 2023 m. liepos 25 d. raštu Nr. SN(K14)-S-24 pripažino, kad bendrųjų šilumos kainų apskaičiavimas negali apimti sumos, susijusios su rezervinės galios užtikrinimu. Taryba patvirtino, kad tokios išlaidos yra atskirtos nuo šilumos kainodaros, nes jos yra sąnaudos, patirtos dėl specifinio paslaugų poreikio, šiuo atveju – Klinikų rezervinės galios užtikrinimo. Tokiu būdu kompensacija neturėtų būti įtraukiama į bendrąsias kainas, taikomas visiems vartotojams, o Tarybos pozicija tik dar labiau sustiprina argumentą, kad kompensacijos sugrąžinimo visiems vartotojams reikalavimas yra nepagrįstas ir prieštarauja Šilumos kainų nustatymo metodikai.

17.2. Tiek Taryba, tiek ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad teismų sprendimai kitose bylose turi prejudicinę galią Šilumos kainų nustatymo metodikos aiškinimui. Teismų sprendimai, kuriais remiasi Taryba ir pirmosios instancijos teismas, nebuvo priimti siekiant interpretuoti Šilumos kainų nustatymo metodikos taikymo ribas ir nedetalizavo Šilumos kainų nustatymo metodikos nuostatų dėl šilumos kainų dedamųjų skaičiavimo. KAT ir Lietuvos apeliacinis teismas sprendė tik šilumos tiekėjo ir Klinikų ginčą dėl kompensacijos (skolos) sumokėjimo, o ne bendrųjų kainų struktūros nustatymą ar vartotojams taikytinų pajamų apskaičiavimą. Minėti teismų sprendimai, kuriuose pasisakyta, kad rezervinės galios užtikrinimo sąnaudos buvo iš dalies apmokėtos vartotojų sąskaita, nereferuojantys į jokias teisės normas ar nustatytus faktus, o referuojantys tik į vienos bylos šalies poziciją pateiktą civilinėje byloje, negali būti laikomi papildomu Šilumos kainų nustatymo metodikos interpretavimo ar pritaikymo pagrindu, nes jie nesuderinami su teisinės normos aiškumu ir stabilumu. Be to, kadangi ta sąnaudų dalis už kurią sumokėjo vartotojai į kurią referuoja teismų sprendimai vartotojams jau buvo gražinta, todėl Tarybos ir pirmosios instancijos teismo pateiktas teismų nutarčių aiškinimas prieštarauja tiek faktinei situacijai, tiek ir Šilumos ūkio įstatyme ir Šilumos kainų nustatymo metodikoje įtvirtintoms nuostatoms, kurias pakeisti gali tik įstatymų leidėjas.

17.3. Viešojo intereso ir vartotojų apsaugos principų užtikrinimas galimas tik norminiais teisės aktais. Teismų sprendimai negali būti laikomi pagrindu keisti ar papildyti Šilumos kainų nustatymo metodiką, nes tai prieštarauja normatyvinio reglamentavimo principams ir teisės normų hierarchijai, tik įstatymų leidėjas turi teisę keisti reguliuojamų kainų nuostatas. Todėl Tarybos reikalavimas grąžinti Kompensaciją vartotojams pagal teismų sprendimus (interpretacijas) kitose bylose, kuriose toks klausimas nebuvo sprendžiamas, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Tuo pačiu neteisėtas ir nepagrįstas skundžiamas teismo sprendimas.

17.4. Teismo sprendimas, patvirtinantis Tarybos sprendimą įpareigoti grąžinti Kompensaciją, yra neteisėtas ir prieštarauja viešojo administravimo teisės principams bei kompetencijos ribojimo normoms. Taryba neturi teisės savavališkai išplėsti savo įgaliojimų, priskirdama kompensaciją už specifinę paslaugą kaip reguliuojamų pajamų dalį. Energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalis aiškiai apibrėžia Tarybos funkcijas, ir nėra jokių teisės normų, kurios leistų jai kontroliuoti kompensaciją, kuri buvo skirta specifinėms paslaugoms, teikiamoms tik klinikoms. Viešojo administravimo subjektai, kaip Taryba, gali veikti tik teisės aktų leidžiamų funkcijų rėmuose; bet koks įgaliojimų peržengimas laikytinas neteisėtu (ultra vires). Viešojo administravimo subjektai, remdamiesi teisinio tikslumo principu, turi veikti aiškiai ir pagal teisės aktus nustatytą kompetenciją. Tarybos sprendimas įpareigoti pareiškėją grąžinti Kompensaciją, nesant tam pagrindo ir aiškios teisės normos, pažeidžia šį principą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja ir teisės hierarchiją, inter alia (be kita ko) kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams ir Konstitucijai, kad poįstatyminiai aktai turi būti priimami remiantis įstatymais. Veikimas ultra vires taip pat savaime patvirtina ir tai, kad skundžiamas sprendimas pažeidžia proporcingumo principą.

17.5. Pagal Šilumos ūkio įstatymą, Energetikos ministerija, o ne Taryba, turi įgaliojimus nustatyti ir patvirtinti specifinių šilumos paslaugų, tokių kaip rezervinė galia, įkainojimo metodiką. Taryba yra atsakinga tik už bendrą šilumos kainų reguliavimą. Kompensacijų metodika buvo patvirtinta Energetikos ministerijos, o Taryba neturi teisinio pagrindo reikalauti grąžinti šią kompensaciją, nes tai prieštarauja kompetencijos riboms, nustatytoms Energetikos įstatyme. Pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas Tarybos veiksmus, nepagrįstai ignoravo šią normą.

17.6. Tarp Kompensacijų metodikos ir Šilumos kainų nustatymo metodikos egzistuoja teisinis ir faktinis skirtumas. Kompensacijų metodika ir Šilumos kainų nustatymo metodika yra atskiri teisės aktai, skirti reglamentuoti dvi skirtingas paslaugas ir susijusias sąnaudas. Šių metodikų tikslai ir taikymo ribos skiriasi, todėl skundžiamas sprendimas, sujungiantis jas į bendrą pajamų apskaitą, yra klaidingas. Kompensacijų metodika skirta apskaičiuoti kompensaciją už rezervinės galios užtikrinimą, teikiamą tik specifiniams vartotojams, pavyzdžiui, klinikoms. Ši metodika taikoma tais atvejais, kai šilumos tiekėjas užtikrina nenutrūkstamą šilumos tiekimą pagal specifinius kliento poreikius, sukeldamas papildomas technines sąnaudas. Kompensacija už šią paslaugą yra atlygis už techninį pasirengimą ir nenumato, kad ji būtų įtraukta į bendrą kainodarą, taikomą visiems vartotojams. Šilumos kainų nustatymo metodika reguliuoja bendrąsias šilumos tiekimo sąnaudas, įtraukiamas į reguliuojamas pajamas ir taikomas visiems vartotojams. Ši metodika taikoma sąnaudoms, kurios tiesiogiai susijusios su šilumos gamyba ir perdavimu, pvz., kuro kainos ir infrastruktūros palaikymo išlaidos. Kadangi šios sąnaudos susijusios su bendruoju šilumos tiekimu, jos pagrįstai padengiamos iš bendrųjų pajamų, tačiau Kompensacijų metodikos apskaičiuota kompensacija už specifines paslaugas nėra ir negali būti priskirta prie šių reguliuojamų sąnaudų. Skundžiamame teismo sprendime nepagrįstai tvirtinama, kad pagal Energetikos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktą, šių įstatymų tikslai apima vartotojų teisių apsaugą, užtikrinant patikimą ir pagrįstomis sąnaudomis paremtą šilumos tiekimą. Taryba, kaip ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai supaprastina „būtinųjų sąnaudų“ sąvoką ir painioja specifines išlaidas su vartotojams taikomomis sąnaudomis.

17.7. Nors Taryba ir pirmosios instancijos teismas remiasi Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kuriose teigiama, kad papildomos pajamos turi būti deklaruojamos ir grąžinamos vartotojams, tačiau šie teiginiai neatitinka faktinių pajamų kategorijų taikymo Kompensacijų metodikoje.

17.8. Kompensacija buvo skirta tik už tam tikros įstaigos aptarnavimą ir todėl nepriklauso nuo bendrosios šilumos kainodaros struktūros, kurią reglamentuoja Taryba. Pirmosios instancijos teismo ir Tarybos sprendimas, kad kompensacija yra priskirtina visiems vartotojams, ignoruoja faktinę kompensacijos paskirtį, kuria siekiama padengti išlaidas tik už techninį pasirengimą klinikoms, o ne bendrą šilumos tiekimą.

17.9. Atsižvelgiant į visą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, galima teigti, kad Tarybos nutarimai ir pirmosios instancijos teismo sprendimas, nenurodantys aiškios teisės normos, įpareigojančios grąžinti Kompensaciją vartotojams, yra neteisėti ir nemotyvuoti. Vadovaujantis gero administravimo ir teisėtumo principais šis sprendimo motyvų trūkumas yra pakankamas pagrindas panaikinti šį administracinį aktą, nes jis neleidžia asmeniui aiškiai suprasti teisinio pagrindo ir tinkamai pasinaudoti teisės į gynybą garantijomis.

17.10. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai teigiama, kad šilumos tiekėjas būtinąsias sąnaudas, susijusias su rezervo užtikrinimo paslauga, tiekdamas šilumą vartotojams, pasidengęs per šilumos kainą iš šilumą vartojančių vartotojų (kurias jis jau gražino), turėtų gražinti ne tik tas patirtas sąnaudas ir investicijų grąžą, bet ir visą Kompensaciją. Kitaip tariant, jei skundžiamas sprendimas būtų paliktas galioti – nepagrįstai praturtėtų būtent vartotojai, o ne pareiškėjas.

17.11. Į šilumos kainas gali būti įtraukiamos tik tos sąnaudos ir pajamos, kurios tiesiogiai susijusios su visų vartotojų bendrai naudojamomis paslaugomis. Kadangi rezervinės galios užtikrinimas yra speciali paslauga, ji negali būti traktuojama kaip bendra šilumos tiekimo paslaugų pajamų dalis. Be to, „nepagrįsto praturtėjimo“ doktrina taikoma tik tada, kai asmuo gauna naudą be teisinio pagrindo. Šiuo atveju Kompensacija už rezervinę galią buvo gauta laikantis teisinių reikalavimų ir Kompensacijų metodikos, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjas gavo „nepagrįstą naudą“.

18. Atsakovas Taryba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

19. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

19.1. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su Šilumos kainų metodikos netinkamu taikymu, yra nepagrįsti. Vadovaujantis ginčui aktualių teisės aktų tikslais ir principais, siekiama užtikrinti mažiausią šilumos kainą vartotojams. Pareiškėjas visais laikotarpiais taikė vienodą kainą visoms vartotojų grupėms. Šilumos tiekėjams nustatant šilumos bazinės kainos dedamąsias, vadovaujamasi Šilumos kainų nustatymo metodika. Pagal Šilumos kainų nustatymo metodiką, nustatant šilumos bazinę kainą (kainos dedamąsias), atsižvelgiama į paskutinių trejų metų būtinųjų sąnaudų apimtį, suplanuotus pokyčius, po ataskaitinio laikotarpio įvykusius reikšmingus įvykius, taip pat ir į kitas metodikos nuostatas. Iš to darytina išvada, kad į šilumos kainą visiems šilumos tiekėjo aptarnaujamiems vartotojams, yra įskaičiuotos šilumos tiekėjo visos būtinosios sąnaudos saugiam ir patikimam šilumos tiekimui užtikrinti, įskaitant sąnaudas, patiriamas užtikrinant nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojo galios rezervą, būtinosios sąnaudos nėra detalizuojamos pagal šilumos vartotojus, jeigu tai nėra būtina siekiant įsitikinti būtinųjų sąnaudų pagrįstumu. Tuo atveju, kai į šilumos kainą visiems šilumos tiekėjo aptarnaujamiems vartotojams yra įskaičiuotos šilumos tiekėjo visos būtinosios sąnaudos saugiam ir patikimam šilumos tiekimui užtikrinti, įskaitant sąnaudas, patiriamas užtikrinant nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojo galios rezervą, ir tokios šilumos kainos taikymo metu nenutrūkstamos šilumos vartotojas nevartoja šilumos, o šilumos tiekėjas gauna lėšas, kurių apskaičiavimą ir taikymą reglamentuoja Kompensacijų metodika, susidaro situacija, kad šilumos tiekėjas būtinąsias sąnaudas, susijusias su rezervo užtikrinimo paslauga, tiekdamas šilumą vartotojams, pasidengia per šilumos kainą iš šilumą vartojančių vartotojų. Minėtas aplinkybes patvirtino ir Lietuvos apeliacinis teismas Nutartyje.

19.2. Kompensacijų metodika ir Šilumos kainų nustatymo metodika reglamentuoja skirtingų paslaugų kainodarą – kompensacijos už rezervinę galią apskaičiavimą bei šilumos vartotojų ir tiekėjų tarpusavio santykius, tiesiogiai susijusius su papildomų sąnaudų kompensacija už rezervuotą galią, ir šilumos kainų (kainų dedamųjų) nustatymo reikalavimus. Pareiškėjui priteista Kompensacija buvo apskaičiuota atsižvelgus į Kompensacijų metodikos nuostatas, tačiau pareiškėjui į šilumos kainų dedamąsias įtraukus sąnaudas, priskirtinas Klinikų rezervinės galios užtikrinimo paslaugai, kompensacijos suma, atitinkamai, turėjo būti grąžinta vartotojams. 2010 m. sausio 1 d. – 2021 m. vasario 28 d. laikotarpiu pareiškėjo šilumos kainos dedamosios nustatytos remiantis Šilumos kainų nustatymo metodika ir, kadangi į jas buvo įtrauktos rezervinės galios užtikrinimo paslaugos teikimo sąnaudos, susijusios su nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojais, todėl šios sąnaudos turi būti eliminuojamos ir apskaičiuojama vartotojų permoka. Be kita ko, iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų civilinėje byloje matyti, kad pats pareiškėjas rezervo paslaugos užtikrinimą laikė papildomomis jo patirtomis sąnaudomis, kurias ir prašė priteisti kaip kompensaciją. Tą savo sprendimuose patvirtino ir teismai.

19.3. Pareiškėjo argumentai, kad ginčui aktualūs teismų sprendimai neturi prejudicinės galios prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 4 daliai. Be to, pats pareiškėjas ieškinyje teismui nurodė, kad siekia apginti viešąjį interesą vartotojų pažeistas teises. Pažymėtina, kad aplinkybės, ar pareiškėjo sąnaudas, reikalingas šilumos rezervinei galiai apmokėti, iki šiol yra faktiškai apmokėję visi kiti šilumos buvo dalis įrodinėjimo dalyko ir jos patvirtintas teismo sprendimais, kurie turi prejudicinę galią. Taigi Taryba pagrįstai rėmėsi aptartais teismo sprendimais, nutardama, kad likusi vartotojams grąžinti suma sudaro 2 587,50 tūkst. Eur.

19.4. Priešingai nei tvirtina pareiškėjas, Taryba neviršijo jai nustatytos kompetencijos. Suma, dėl kurios buvo kilęs ginčas tarp Klinikų ir pareiškėjo, o vėliau buvo priimta Sprendimas ir Nutartis, buvo apskaičiuota vadovaujantis Kompensacijų metodika. Tuo tarpu šilumos kainų apskaičiavimą reglamentuoja Šilumos kainų nustatymo metodika. Kadangi 2010 m. sausio 1 d. – 2021 m. vasario 28 d. laikotarpiu pareiškėjo šilumos kainos dedamosios nustatytos remiantis Šilumos kainų nustatymo metodika ir, kadangi į jas buvo įtrauktos rezervinės galios užtikrinimo paslaugos teikimo sąnaudos, susijusios su nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojais, todėl šios sąnaudos turi būti eliminuojamos ir apskaičiuojama vartotojų permoka. Pareiškėjo papildomai gautų 2 587 496 Eur pajamų suma buvo įvertinta Tarybai įgyvendinant Energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalies 2 ir 5 punktuose bei Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnyje nustatytas Tarybos kompetencijai priskirtas funkcijas bei procedūras.

19.5. Taryba neginčija, jog kompensacija turi būti skaičiuojama vadovaujantis Kompensacijų metodika, o šilumos tiekimo veikloje patirtos šilumos tiekėjo sąnaudos yra įvertinamos vadovaujantis Šilumos kainų nustatymo metodika, tačiau kadangi pareiškėjas būtinąsias sąnaudas, susijusias su rezervo užtikrinimo paslauga, pasidengė per šilumos kainą iš šilumą vartojančių vartotojų, ši suma turi būti grąžinta vartotojams.

19.6. Ginčui aktualiuose teismų sprendimuose pateikti tam tikri išaiškinimai dėl pareiškėjui priteistų lėšų tolesnio panaudojimo, t. y. grąžinimo vartotojams per šilumos tiekėjo veiklai nustatytą mechanizmą. Pažymėtina, kad teismų nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjo sąnaudas, reikalingas šilumos rezervinei galiai apmokėti, iki šiol yra faktiškai apmokėję visi kiti šilumos vartotojai, turėjo įtaką, jog pareiškėjo ieškinys buvo patenkintas iš dalies ir pareiškėjui buvo priteista Kompensacija iš Klinikų. Nors pareiškėjas 576 627 Eur sąnaudų bei investicijų grąžos, priskirtinų Klinikų rezervinės galios užtikrinimo paslaugai, įskaičiavo į 2010 m. sausio 1 d. – 2021 m. vasario 28 d. laikotarpiu galiojusias šilumos kainų dedamąsias, tačiau Tarybai išnagrinėjus pareiškėjo pateiktą šilumos bazinės kainos projektą bei vadovaudamasi Šilumos kainų nustatymo metodikos 76¹.1 papunkčiu, taip pat atsižvelgus į tai, kad sąnaudos, priskirtos Klinikų rezervinės galios užtikrinimo paslaugai, buvo įtrauktos į šilumos kainą, Taryba įvertino 2010 m. sausio 1 d. – 2021 m. vasario 28 d. laikotarpiu pareiškėjo papildomai gautų 2 587 496 Eur pajamų sumą, mažinančią šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų lygį.

19.7. Pareiškėjo argumentas, kad šilumos vartotojai niekada nemokėjo visos Klinikų Kompensacijos sumos, yra nepagrįstas. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų tiek Nutartyje, tiek Sprendime konstatuotas faktines aplinkybes, t. y. pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad į šilumos kainą buvo įskaičiuota tik 576 627 Eur Klinikų rezervinės galios užtikinimo sąnaudų. Bendrovės valdybos sprendimas, kuriuo pareiškėjas apskaičiavo vartotojams grąžintiną 576 627 Eur papildomų pajamų sumą nepatvirtina, jog pareiškėjas iš šilumos vartotojų laikotarpiu 2010 m. sausio 1 d. – 2021 m. vasario 28 d. gavo tik 576 627 Eur papildomų pajamų, tačiau tik patvirtina faktą, kad 576 627 Eur papildomų pajamų pareiškėjas nusprendė grąžinti vartotojams.

19.8. Pareiškėjo argumentai, kad Taryba nenurodė konkrečios teisės normos, kuri numatytų teisinę prievolę kompensaciją grąžinti šilumos vartotojams, yra nepagrįsti. Taryba, konstatuodama, kad likusi vartotojams grąžinti suma sudaro 2 587,50 tūkst. Eur, kuri, vadovaujantis Metodikos 76¹ punktu, vertinama apskaičiuojant papildomą šilumos kainos dedamąją, rėmėsi Sprendimu, tiek Nutartimi, kaip prejudicinę galią turinčiais dokumentais, taip pat vadovavosi Šilumos kainų nustatymo metodikos 77 punkto nuostata, pagal kurią šilumos kainoje nustatyto teigiamo skirtumo kompensavimas vartotojų naudai arba neigiamo skirtumo kompensavimas ūkio subjekto naudai, pagal Energetikos įstatymą mokami mokesčiai, taip pat kitos ūkio subjekto gautos pajamos ar sąnaudos, kurių susidarymą lėmė teisės aktų pasikeitimai, įvertinamos šilumos bazinės kainos nustatymo arba perskaičiavimo metu, atsižvelgus į faktiškai realizuotą šilumos kiekį, pasibaigus atitinkamos dedamosios taikymo laikotarpiui.

19.9. Taryba rėmėsi tik Sprendimu ir Nutartimi, kaip prejudicinę galią turinčiais dokumentais, tuo tarpu LAT nutartis yra tik minima minėtuose sprendimuose.

19.10. Priešingai pareiškėjo nurodytiems argumentams apie šilumos vartotojų nepagrįstą praturtėjimą, Lietuvos apeliacinis teismas Nutartyje aiškiai nurodė, kad teisiniame reguliavime numatytas mechanizmas skirtas šilumos tiekėjo veiklai ir vartotojų teisių gynimui leis ieškinio patenkinimo atveju pareiškėjui nepagrįstai nepraturtėti vartotojų sąskaita. Pats pareiškėjas civilinėje byloje ne kartą deklaravo, kad visi šilumos vartotojai jau yra apmokėję Kompensaciją, nes sąnaudos, reikalingos rezervinei galiai užtikrinti, buvo įvertintos nustatant šilumos kainų dedamąsias vartotojams ir atitinkamai įtrauktos į patvirtintas šilumos kainas. Minėtas aplinkybės nustatė ir teismai Sprendime ir Nutartyje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nutarimo 1 3.1 papunkčio dalyje dėl papildomai gautų 2 587 496 Eur pajamų, Nutarimo 2 bei Nutarimo 3 4.1 papunkčio dalyje dėl papildomai gautų 2 587 496 Eur pajamų teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas laikė ginčijamus Nutarimus teisėtais ir pagrįstais, atmetė pareiškėjo skundą.

21. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti. Nurodo, kad ginčijami Nutarimai nėra pagrįsti norminių teisės aktų nuostatomis, nepagrįstai grindžiami bendrosios jurisdikcijos teismų Sprendimu ir Nutartimi, kurie šioje byloje nėra teisiškai reikšmingi. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas ir atsakovas netinkamai pritaikė Šilumos kainų nustatymo metodiką, atsakovas veikė virš savo įgaliojimų ribų.

22. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjos skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1127/2014, 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1284-492/2022).

23. Šioje administracinėje byloje pareiškėjas nesutinka, kad jam iš Klinikų priteista Kompensacija, kurią priteisė bendrosios jurisdikcijos teismai, vadovaudamiesi Kompensacijų metodika, yra papildomai gautos pajamos šilumos gamybos ir (ar) tiekimo santykiuose, be kita ko, reguliuojamuose pagal Šilumos kainų nustatymo metodiką.

24. Pirmiausia, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šioje administracinėje byloje nėra ginčo, jog Kompensacijų metodika ir Šilumos kainų nustatymo metodika reguliuoja skirtingus santykius. Kompensacija turi būti skaičiuojama vadovaujantis Kompensacijų metodika, o šilumos tiekimo veikloje patirtos šilumos tiekėjo sąnaudos ir gautos pajamos yra įvertinamos vadovaujantis Šilumos kainų nustatymo metodika.

25. Sprendime ir Nutartyje, kuriuose bendrosios jurisdikcijos teismai priteisė Kompensaciją pareiškėjo naudai iš Klinikų, nustatyta, jog „ieškovės (nagrinėjamoje byloje – pareiškėjo) sąnaudas, reikalingas šilumos rezervinei galiai apmokėti, iki šiol yra faktiškai apmokėję visi kiti šilumos vartotojai“. Minėti įsiteisėję sprendimai turi prejudicinę galią ir šioje administracinėje byloje. Antai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2026 m. vasario 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1604-415/2026 konstatavo, jog „sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kuria nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose.“ Taigi, pagal Sprendimą ir Nutartį atsakovas ir pirmosios instancijos teismas įvertino, jog nepaisant to, kad Kompensacijos metodika numato kompensaciją už rezervinę galią, kurią moka vartotojai, naudojantys šilumos tiekimo sistemą kaip rezervinį šildymo būdą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-9-629/2020), tačiau kartu nustatyta, kad, nepaisant to, jog Kompensaciją privalėjo sumokėti Klinikos, kurios naudojo šilumos tiekimo sistemą kaip rezervinį šildymo būdą, pareiškėjo sąnaudas, reikalingas šiai rezervinei galiai apmokėti, iki šiol yra faktiškai apmokėję visi kiti šilumos vartotojai. Pareiškėjo argumentas, kad šilumos vartotojai niekada nemokėjo visos Klinikų Kompensacijos sumos, yra nepagrįstas. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų tiek Nutartyje, tiek Sprendime konstatuotas faktines aplinkybes. Bendrovės valdybos sprendimas, kuriuo pareiškėjas apskaičiavo vartotojams grąžintiną 576 627 Eur papildomų pajamų sumą nepatvirtina, jog pareiškėjas iš šilumos vartotojų laikotarpiu 2010 m. sausio 1 d. – 2021 m. vasario 28 d. gavo tik 576 627 Eur papildomų pajamų, tačiau tik patvirtina faktą, kad 576 627 Eur papildomų pajamų pareiškėjas nusprendė grąžinti vartotojams. Tuo tarpu ginčijamuose Nutarimuose, be kita ko, remiantis Pažyma, argumentuotai nustatyta papildomai gautų 2 587 496 Eur pajamų suma.

26. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad Taryba veikė ne pagal teisės aktus, kad netinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal Energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalies 2 ir 5 punktus Taryba tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas, nustato valstybės reguliuojamas kainas ir kainų viršutines ribas, vienašališkai nustato valstybės reguliuojamas kainas, jeigu energetikos įmonės nesilaiko šių kainų nustatymo reikalavimų, o pagal Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnį Taryba gali nustatyti šilumos pajamų neatitiktis, kurių kompensavimą arba vartotojų, arba energetikos įmonių naudai atlieka Taryba, vadovaudamasi Šilumos kainų nustatymo metodika. Taigi, nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjo argumentai, jog, esą, Taryba veikė ne pagal teisės aktų nuostatas, netinkamai juos taikė, neatitinka tikrovės. Nustačius faktines aplinkybes, kad pareiškėjo sąnaudas, reikalingas Klinikų naudojamai šilumos rezervinei galiai apmokėti, faktiškai apmokėjo visi kiti šilumos vartotojai (Sprendime ir Nutartyje nustatytos faktinės aplinkybės), o pareiškėjas gavo iš Klinikų kompensaciją, vartotojams priklauso kompensavimas, kurį turi atlikti Taryba, vadovaudamasi Šilumos kainų nustatymo metodika: tai ir buvo atlikta ginčijamuose Nutarimuose.

27. Kiti pareiškėjo argumentai nesukelia abejonių pirmosios instancijos teismo teisėtumu ir pagrįstumu.

28. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai negu teigia pareiškėjas, tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes teisės nuostatų kontekste, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo naikinti. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

29. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, jam bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo akcinės bendrovės ,,Kauno energija“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.