Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas A. I. I. I. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. 25S211163 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo paskesnį prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimas priimtas remiantis išvada, jog pareiškėjas tenkina visas 3 kumuliatyvias sąlygas, nurodytas 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (toliau – ir Direktyva 2013/32/ES) 40 straipsnio 4 dalyje, dėl kurių paskesnis prieglobsčio prašymas yra nenagrinėjamas. Pareiškėjas teigė, kad jis priklauso kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini)) persekiojamai (duomenys neskelbtini), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1645-629/2024 nustatytas faktas, kad pareiškėjas priklauso (duomenys neskelbtini), sprendimas atsisakyti nagrinėti pareiškėjo paskesnį prieglobsčio prašymą priimtas formaliai, pažeidžiant tarptautinėje teisėje įtvirtintą negrąžinimo (non-refoulement) principą, Sprendimu pareiškėjas iš esmės yra išsiunčiamas į kilmės valstybę, kur jam gresia patirti kankinimą ar kitokį žiaurų elgesį ir persekiojimą.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas neginčija, jog pareiškėjas yra pažeidžiamas, (duomenys neskelbtini) bei to, kad (duomenys neskelbtini) yra persekiojami pareiškėjo kilmės valstybėje, o sprendimas grąžinti pareiškėją ten, kur jam gresia patirti kankinimą ar kitokį žiaurų elgesį ir persekiojimą, priimtas remiantis išimtinai tuo argumentu, kad pareiškėjo baimė advokatui ir atsakovui anksčiau prisipažinti, kad jis (duomenys neskelbtini), laikytina asmenine pareiškėjo kalte, o ne objektyvia aplinkybe, todėl pareiškėjo prieglobsčio prašymą atsisakyta nagrinėti. Pareiškėjas rėmėsi Jungtinės Karalystės vizų ir imigracijos tarnybos parengtoje kilmės valstybės pažymoje, „(duomenys neskelbtini)“ išdėstytomis aplinkybėmis apie padėtį (duomenys neskelbtini) ir teigė, kad šios aplinkybės priimant skundžiamą Sprendimą nebuvo vertintos, o vien aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjas pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį prieš vykdant išsiuntimo į kilmės valstybę sprendimą, negali būti pakankama priežastis neužtikrinti pareiškėjui tarptautinės apsaugos.

4. Pareiškėjas nurodė, kad jo išsiuntimas pažeistų negrąžinimo principą (non-refoulement), kuris yra absoliutus, o grėsmę (duomenys neskelbtini) priklausantiems asmenims (duomenys neskelbtini) Respublikoje patvirtina ir Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros ataskaita. Pareiškėjo teigimu, pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką siekiant priimti sprendimą dėl tarptautinės apsaugos prašymo priimtinumo, paskesnis tarptautinės apsaugos prašymas visų pirma turi būti preliminariai išnagrinėjamas, siekiant nustatyti ar dėl šio prašymo atsirado arba prašytojas pateikė naujos informacijos arba duomenų, susijusių su nagrinėjimu dėl prašytojo priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų. Pareiškėjas teigė, kad pateikė informaciją, kuri nebuvo nagrinėta teikiant pirmąjį prieglobsčio prašymą ir dėl to labai padidėja tikimybė, kad jis gali būti priskirtas prie tarptautinės apsaugos gavėjų. Pareiškėjas pažymėjo, kad negali būti baudžiamas dėl to, jog siekia tik dabar pasinaudoti tarptautine apsauga. Pareiškėjo vertinimu, draudžiama jį išsiųsti į (duomenys neskelbtini), o jo prieglobsčio prašymas privalo būti nagrinėjamas iš esmės.