Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės ,,Kauno energija“ skundą atsakovei Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl nutarimų dalių panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja akcinė bendrovė (toliau – ir AB) ,,Kauno energija“ (toliau – ir pareiškėja arba Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti: 1) Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir atsakovė arba Taryba) 2024 m. sausio 26 d. nutarimo „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio nustatymo“ Nr. O3E-84 3.1 p. dalyje dėl papildomai gautų 2 587 496 Eur pajamų; 2) Tarybos 2024 m. vasario 9 d. nutarimą „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų lygio pirmiesiems šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio galiojimo metams nustatymo“ Nr. O3E-141; 3) Tarybos 2024 m. vasario 23 d. nutarimą Nr. O3E-213 „Dėl AB „Kauno Energija“ šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų lygio pirmiesiems šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų lygio bazinio lygio galiojimo metams vienašališko nustatymo“ Nr. O3E-213 4.1 p. dalyje dėl papildomai gautų 2 587 496 Eur pajamų.

Pareiškėja skunde nurodė ir jos atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėja ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos (toliau – Klinikos) 1998 m. lapkričio 26 d. sudarė Šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo – vartojimo sutartį Nr. 1700500010 Klinikoms. Pareiškėja 2024 m. sausio mėn. kreipėsi į atsakovą dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų ir karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo. Atsakovo 2024 m. sausio 18 d. posėdžio pažymoje Nr. O5E-48 „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos bazinės kainos dedamųjų ir karšto vandens dedamųjų nustatymo“ Nr. O5E-48 (toliau - Pažyma) buvo nurodyta – (i) „Atsižvelgiant į tai, kad LAT nutartyje yra konstatuotas faktas, jog Bendrovės sąnaudas, reikalingas šilumos rezervinei galiai apmokėti, iki šiol yra faktiškai apmokėję visi kiti šilumos vartotojai, todėl patenkinus Bendrovės interesus, tai turės poveikį ir kitiems šilumos vartotojams, o Bendrovės, šiais argumentais siekdama ieškinio patenkinimo, rėmėsi pagrįstai, darytina išvada, kad LAT nutartimi Bendrovei iš Kauno klinikų priteista 2 515,62 tūkst. Eur kompensacija už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. grąžintina vartotojams. Pažymėtina, kad pagal Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartimi patvirtintą 2021 m. gegužės 25 d. taikos sutartį tarp Bendrovės ir Kauno klinikų, Kauno klinikos įsipareigojo apmokėti Bendrovei 570,04 tūkst. Eur kompensacijos už rezervinę galią skolą, susidariusią per laikotarpį nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta LAT nutartyje, 570,04 tūkst. Eur kompensacija grąžintina vartotojams“; (ii) „Įvertinus tai, kad Bendrovė vartotojams grąžino 498,17 tūkst. Eur, likusi vartotojams grąžinti suma sudaro 2 587,50 tūkst. Eur (2 515,62 tūkst. Eur + 570,04 tūkst. Eur – 498,17 tūkst. Eur). Ši suma, vadovaujantis Metodikos 76¹ punktu, vertinama apskaičiuojant papildomą šilumos kainos dedamąją“. Pareiškėja pažymėjo, kad nepaisant to, jog atsakovas iki Pažymos priėmimo laikėsi aiškios ir nuoseklios pozicijos, jog (A) šilumos vartotojams 576 627 EUR apskaičiuota grąžintina suma yra teisinga; (B) „Bendrovės prašoma priteisti kompensacijos suma buvo apskaičiuota atsižvelgus į Kompensacijos metodikos nuostatas, tačiau tai nereiškia, kad tokia pati suma buvo įtraukta į šilumos kainų dedamąsias, taikomas visiems Bendrovės vartotojams“; (C) sumokėta Kompensacija už suteiktas paslaugas ŠŪĮ 17 str. pagrindu nėra reguliuojama atsakovo, buvo nuspręsta, jog pareiškėja šilumos vartotojams turi grąžinti ne tik iš šilumos vartotojų gautas 576 627 EUR papildomos pajamos, bet ir visą Kompensaciją už Klinikoms suteiktas paslaugas ŠŪĮ 17 str. pagrindu. Atsakovas 2024 m. sausio 26 d. priėmė ginčijamą Nutarimą1, kuriame buvo konstatuota – „<...> atsižvelgus į Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartį bei Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartimi patvirtintą 2021 m. gegužės 25 d. taikos sutartį tarp AB „Kauno energija“ ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos bei į faktiškai realizuotą šilumos kiekį 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. balandžio 30 d. laikotarpiu papildomai gautų 2 587 496 pajamų sumą <...> AB „Kauno energija“ valdyba turi įvertinti nustatydama šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų lygį pirmiesiems šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio galiojimo metams <....>“. Atsakovas 2024 m. vasario 09 d. Nutarimu2 nutarė – „Konstatuoti, kad Bendrovės valdybos Sprendimu šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų lygis pirmiesiems šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio galiojimo metams nustatytas nesilaikant Įstatymo 32 straipsnio 8 dalies 1 punkto, t. y. šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų lygis pirmiesiems šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio galiojimo metams neatitinka Tarybos 2024 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. O3E-84 „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio nustatymo“ nustatyto šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio“. Atsakovas 2024 m. vasario 23 d. Nutarimu3 nutarė – „Nustatyti šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų lygio papildomą dalį 12 mėnesių laikotarpiui <...> atsižvelgus į Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartį bei Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartimi patvirtintą 2021 m. gegužės 25 d. taikos sutartį tarp AB „Kauno energija“ ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos bei į faktiškai realizuotą šilumos kiekį 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. balandžio 30 d .laikotarpiu papildomai gautų 2 587 496 Eur pajamų <...>“. Atsakovas nepagrįstai vadovaujasi Sprendimu ir Nutartimi dėl visos Kompensacijos grąžinimo šilumos vartotojams. Pareiškėjo grąžintina suma šilumos vartotojams yra apskaičiuota, kaip tą numato teisės aktai, todėl Atsakovo nurodymas grąžinti visą priteistą Kompensaciją yra neteisėtas. Nutarime1 yra tik formaliai ir lakoniškai nurodoma, jog Pareiškėjas yra įpareigojamas grąžinti šilumos vartotojams visą Kompensaciją - 2 587 496 Eur kaip papildomai gautas pajamas. Tuo tarpu, Pažymoje yra atskleidžiami išsamesni ginčijamo Nutarimo1 priėmimo motyvai, su kuriais pareiškėja nesutinka. Pažymoje siekiama sudaryti nepagrįstą įspūdį, jog Kauno apygardos teismo sprendime ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje yra konstatuota, jog pareiškėja iš šilumos vartotojų gavo papildomų pajamų, kurių dydis yra prilyginamas Kompensacijos dydžiui. Tarybos nuomone, pareiškėja šilumos vartotojams yra iki šiol grąžinusi neva tik dalį gautų papildomų pajamų, todėl yra tariamas pagrindas įpareigoti pareiškėją grąžinti likusią Kompensacijos dalį – 2 587 496 Eur, kaip papildomai gautas pajamas iš šilumos vartotojų. Taryba pati 2023 m. rugpjūčio 4 d. rašte Nr. R2-(ŠBK)-6117 (toliau – Raštas) nurodė, kad pareiškėjos prašoma priteisti Kompensacijos suma buvo apskaičiuota atsižvelgus į Kompensacijos už rezervinę galią nustatymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-228 „Dėl Kompensacijos už rezervinę galią nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Kompensacijos metodika), nuostatas, tačiau tai nereiškia, kad tokia pati suma buvo įtraukta į šilumos kainų dedamąsias, taikomas visiems pareiškėjos vartotojams. Pareiškėja iš šilumos vartotojų laikotarpiu 2010 m. sausio 1 d.- 2021 m. vasario 28 d. gavo tik 576 627 Eur papildomų pajamų. Pareiškėja apskaičiavo grąžintiną šilumos vartotojams 576 627 Eur sumą, kurios dalis, 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. balandžio 30 d. laikotarpiu, taikant pareiškėjos valdybos 2021 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 2021-9-1 nustatytą papildomą šilumos kainos dedamąją, mažinančią šilumos kainą 0,08 ct/kWh, buvo grąžinta šilumos vartotojams. Tai yra konstatuota tiek Rašte, tiek 2024 m. sausio 3 d. organizuotame susitikime tarp pareiškėjos, Tarybos ir Seimo nario A. K. (toliau – Susitikimas), tiek Skundžiamame nutarime 1. Pareiškėja iš atsakovo niekada nebuvo gavęs rašto, kuriame būtų konstatuota, jog apskaičiuota grąžintina suma 576 627 Eur šilumos vartotojams būtų apskaičiuota neteisingai; Tarybai buvo žinomas pareiškėjos valdybos sprendimas, kuriuo buvo aiškiai ir nedviprasmiškai pagrįsti skaičiavimai dėl grąžintinos sumos šilumos vartotojams, nustatant mažinančią šilumos kainą. Pareiškėja nei Sprendimu, nei Nutartimi nebuvo įpareigotas šilumos vartotojams grąžinti priteistą visą Kompensaciją. LRV 2009 m. rugsėjo 16 d. priėmė nutarimą Nr. 1173 dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. 765 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą“ pakeitimo, kurio 7 p. buvo numatyta, kad Energetikos ministerija yra įgaliojama patvirtinti kompensacijos už rezervinę galią nustatymo metodiką. Todėl, nėra abejonės, kad Energetikos ministerija yra vienintelė kompetentinga bei įgaliota institucija, kuriai yra pavesta priimti sprendimus dėl ŠŪĮ 17 str. normos tinkamo bei veiksmingo įgyvendinimo. Nurodytuose Kauno apygardos teismo sprendime ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje yra nustatyta, kad byloje buvo gautos ir Energetikos ministerijos ekspertinės išvados, kuriose nebuvo konstatuojama, jog neva visa Kompensacija turi būti grąžinta šilumos vartotojams. Energetikos ministerija laikėsi pozicijos, kad Kompensacija turi būti sumokėta pareiškėjai už suteiktas paslaugas Šilumos ūkio įstatymo 17 str. pagrindu. Atsakovo siekis sudaryti įspūdį, jog pareiškėja iš šilumos vartotojų gavo 3 085 663,88 Eur, todėl pagrindas įpareigoti pareiškėją grąžinti likusią sumą - 2 587 496 Eur, yra atsakovo deklaratyvi ir subjektyvi nuomonė, kuri nėra grindžiama objektyviais įrodymais. Šilumos kainų nustatymo metodika ir kiti teisės aktai nenumato, jog Kompensacija, sumokėta už suteiktas paslaugas ŠŪĮ 17 str. pagrindu, turi būti grąžinta šilumos vartotojams. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintos metodikos „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ (toliau – Šilumos kainų nustatymo metodika) (redakcijoje, galiojusioje iki 2013 m. gruodžio 31 d.) buvo nustatyta, jog pagal 118 p. Šilumos kainų dedamųjų galiojimo laikotarpiu šilumos tiekėjo ar Reguliuojamo gamintojo gautos papildomos pajamos arba patirtos, bet nepadengtos sąnaudos, susidariusios dėl kuro ir (ar) pirktos šilumos faktinių kainų ir nustatant šilumos kainas įskaičiuotų kainų skirtumo, įvertinamos skaičiuojant būsimojo laikotarpio šilumos kainų kintamąsias dedamąsias. Poįstatyminiame teisės akte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad papildomos pajamos yra laikomos susidariusios tik dėl kuro ir (ar) pirktos šilumos faktinių kainų skirtumo. Kompensacija nepatenka į Tarybos reguliavimo apimtį. Todėl, tai vienareikšmiškai pagrindžia, jog nėra objektyvaus pagrindo šilumos vartotojams grąžinti ir visą Kompensaciją. Šilumos kainų nustatymo metodikos 76.1 p nurodyta - Pajamų bazinio lygio nustatymo ir jo koregavimo metu įvertinamas dvejų finansinių metų, dėl kurių yra pateiktos reguliuojamosios veiklos ataskaitos su nepriklausomo auditoriaus parengta patikros ataskaita apie faktinius pastebėjimus ar sutartų procedūrų ataskaita, Ūkio subjekto faktiškai gautų pajamų ir nustatyto Pajamų lygio skirtumas. Jeigu taikant šilumos kainas Ūkio subjekto faktiškai gautos pajamos atitinkamu laikotarpiu yra: mažesnės nei nustatytas Pajamų lygis, ši suma apskaičiuojama ir konstatuojama, tačiau ji niekaip nekeičia Pajamų bazinio lygio. Tačiau tokie argumentai, taip pat, nepagrindžia, jog visa Kompensacija turi būti grąžinta šilumos vartotojams. Pagal minimą punktą yra skaičiuojamas šilumos tiekimo veiklos faktiškai gautų pajamų ir nustatyto Pajamų lygio skirtumas, o Kompensacija yra susijusi su kita veikla (paslauga) - nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma, t. y. Kompensacija yra mokama už įstatymo pagrindu Pareiškėjo suteiktas atlygintinas paslaugas Klinikoms. Kompensacija negali būti kvalifikuojama kaip pareiškėjos gautos pajamos / papildomos pajamos, nes: ŠŪĮ 17 str. straipsnyje yra apibrėžta, kad nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojams turi būti užtikrintos techninės nenutrūkstamo šilumos tiekimo galimybės, kai laikinai neįmanoma naudotis pagrindine aprūpinimo šiluma sistema. Šilumos tiekėjai teikdami ŠŪĮ 17 str. numatytas atlygintas paslaugas, atitinkamai, įgyją teisę į Kompensaciją (atlygį už suteiktą paslaugą), apskaičiuotą pagal Metodiką. Dėl šių priežasčių, spręstina, kad tarp šilumos tiekėjų ir nenutrūkstamo aprūpinimo šilumos vartotojų de facto susiklosto atlygintinų paslaugų teisiniai santykiai. Šios įstatymo pagrindu teikiamos paslaugos esmė – Klinikoms prijungtoms prie Pareiškėjo šilumos įvadų, Pareiškėja yra įsipareigojusi būti parengtyje ir bet kuriuo metu užtikrinti šilumos energijos tiekimą, jeigu tik tam kiltų poreikis. Kompensacija, nėra kvalifikuojama kaip pareiškėjos gautos pajamos / papildomos pajamos, nes pareiškėjai yra išimtinai sumokama tik Kompensacija už de facto suteiktą paslaugą (tiek, kiek tai yra apskaičiuota pagal poįstatyminį teisės aktą – Metodiką) ir už teikiamą paslaugą pareiškėja neįgyja pajamų / papildomų pajamų (pvz., daugiau nei turėjo būti sumokama pagal Metodiką). Kompensacijos apskaičiavimo formulė neišskiria papildomų sąnaudų / išlaidų, kaip atskiros formulės dedamosios dalies. Jeigu tokios būtų, tai jos būtų numatytos nurodytoje formulėje. Į kompensacijos dydį nėra įtraukiamos tariamos pareiškėjos papildomos sąnaudos / išlaidos. Nei viename iš Nutarimų nėra nurodyta / išskirta, kuri iš Kompensacijos dalių yra pareiškėjos sąnaudos, o kuri iš dalių yra laikoma pajamomis / papildomomis pajamomis. Nutarime1 yra formaliai įtraukta visa Kompensacija, kaip papildomos pajamos. Nagrinėjamu atveju, nei ŠŪĮ 17 str. nei Metodikoje nėra įtvirtinta, kad pareiškėjai sumokama Kompensacija, už įstatymo pagrindu teikiamas paslaugas, yra kvalifikuojama kaip pareiškėjos gautos pajamos / papildomos pajamos. Iš šilumos vartotojų gautos pajamos ir Klinikų sumokėta Kompensacija už suteiktas paslaugas, ŠŪĮ 17 str. pagrindu, yra dvi skirtingos ir atskiros kategorijos. Atsakovė priimdama ginčijamus Nutarimus dėl Kompensacijos grąžinimo šilumos vartotojams, atliko ne jos kompetencijai priskirtas funkcijas, todėl Skundžiami nutarimai buvo priimti veikiant ultra vires, atitinkamai, egzistuoja pagrindas Skundžiamus nutarimus pripažinti kaip neteisėtai priimtus ir šiais pagrindais panaikinti. Nurodė, kad pareiškėjai kilo pagrįstos abejonės, jog Skundžiami nutarimai yra politinio pobūdžio, kurių priėmimui turėjo įtakos ne objektyvios priežastys, tačiau Seimo nario A. K. galima tiesioginė ir netiesioginė įtaka.

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės atstovės teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodytus argumentus ir nurodė, kad Pažymoje, kurios pagrindu buvo priimtas Skundžiamas nutarimas1 ir kuri yra Skundžiamo nutarimo1 dalis, buvo akcentuota, kad pareiškėja ieškiniu dėl kompensacijos už šilumos rezervinę galią priteisimo ir viešojo intereso gynimo kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama priteisti iš Klinikų 5 204 131,21 Eur skolą, 6 proc. procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjai iš Klinikų 2 515,62 Eur Kompensaciją, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs nurodytą civilinę bylą pagal ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus, 2021 m. kovo 4 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos apeliacinis teismas Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje pažymėjo, kad „Taip pat žinoma, kad ieškovės sąnaudas, reikalingas šilumos rezervinei galiai apmokėti, iki šiol yra faktiškai apmokėję visi kiti šilumos vartotojai. Tačiau <...> vien ši aplinkybė neatleidžia atsakovės nuo jos prievolės ieškovei, numatytos ŠŪĮ 17 straipsnyje, įvykdymo.“ Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis LAT 2016 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-916/2016, aptariamoje nutartyje išaiškino, kad pagal LR energetikos įstatymo, Šilumos ūkio įstatymo bei Metodikos patvirtintą vartotojų teisių apsaugos ir gynimo mechanizmą, ieškovė, gavusi papildomas pajamas, pagal Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalį, Metodikos 118 punktą yra įpareigota šias pajamas deklaruoti Tarybai, tvirtinant naujas bazines šilumos kainų dedamąsias. Šilumos tiekėjo veiklai yra nustatytas mechanizmas, kuris leidžia tiek sąnaudas, tiek gautas papildomas pajamas įtraukti skaičiuojant naujo laikotarpio šilumos kainas. Šis šilumos tiekimo teisiniuose santykiuose nustatytas kainų nustatymo ir vartotojų teisių gynimo mechanizmas neleistų ieškinio patenkinimo atveju pareiškėjai nepagrįstai praturtėti vartotojų sąskaita. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje konstatavo, kad atsižvelgiant į aukščiau nustatytą mechanizmą, patenkinus pareiškėjos interesus, tai turės poveikį ir kitiems šilumos vartotojams, todėl ieškovė, šiais argumentais siekdama ieškinio patenkinimo, rėmėsi pagrįstai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 4 dalis numato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje yra konstatuotas faktas, jog pareiškėjos sąnaudas, reikalingas šilumos rezervinei galiai apmokėti, iki šiol yra faktiškai apmokėję visi kiti šilumos vartotojai, todėl patenkinus pareiškėjos interesus, tai turės poveikį ir kitiems šilumos vartotojams, o pareiškėja, šiais argumentais siekdama ieškinio patenkinimo, rėmėsi pagrįstai, Pažymoje padaryta išvada, kad Kauno apygardos teismo sprendimu Pareiškėjai iš Klinikų priteista 2 515,62 tūkst. Eur kompensacija už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. grąžintina vartotojams. Pažymoje taip pat nurodyta, kad pagal Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartimi patvirtintą 2021 m. gegužės 25 d. taikos sutartį tarp Pareiškėjos ir Klinikų, Klinikos įsipareigojo apmokėti Pareiškėjai 570,04 tūkst. Eur Kompensacijos skolą, susidariusią per laikotarpį nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, 570,04 tūkst. Eur Kompensacija grąžintina vartotojams. Pareiškėjos valdybos sprendimu įvertinus, kad 576,63 tūkst. Eur sąnaudų bei investicijų grąžos, priskirtinų Klinikų rezervinės galios užtikrinimo paslaugai buvo įskaičiuota ir į 2010 m. sausio 1 d. – 2021 m. vasario 28 d. laikotarpiu galiojusias šilumos kainų dedamąsias, buvo nustatyta 0,08 ct/kWh kainą mažinanti papildoma dedamoji. Pareiškėjos ir Tarybos Šilumos ir vandens departamento Šilumos bazinių kainų skyriaus skaičiavimais, Pareiškėja 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. balandžio 30 d. laikotarpiu taikydama papildomą šilumos kainos dedamąją, vartotojams grąžino 498,17 tūkst. Eur. Įvertinus tai, kad Pareiškėja vartotojams grąžino 498,17 tūkst. Eur, Pažymoje 1 konstatuota, kad likusi vartotojams grąžinti suma sudaro 2 587,50 tūkst. Eur (2 515,62 tūkst. Eur + 570,04 tūkst. Eur – 498,17 tūkst. Eur). Ši suma, vadovaujantis Metodikos 76¹ punktu, vertinama apskaičiuojant papildomą šilumos kainos dedamąją. Taryba pažymi, jog tiek Kauno apygardos teismo sprendime, tiek Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje yra aiškiai pasakyta, kad ieškovės (šiuo atveju Pareiškėjos) sąnaudas, reikalingas šilumos rezervinei galiai apmokėti, iki šiol yra faktiškai apmokėję visi kiti šilumos vartotojai, tačiau vien ši aplinkybė neatleidžia atsakovės (šiuo atveju Klinikų) nuo jos prievolės ieškovei (šiuo atveju Pareiškėjai), numatytos Šilumos ūkio įstatymo 17 straipsnyje, įvykdymo. Lietuvos apeliacinis teismas sprendime, be kita ko, išaiškino, kad šilumos tiekėjo veiklai yra nustatytas mechanizmas, kuris leidžia tiek sąnaudas, tiek gautas papildomas pajamas įtraukti skaičiuojant naujo laikotarpio šilumos kainas ir šis šilumos tiekimo teisiniuose santykiuose nustatytas kainų nustatymo ir vartotojų teisių gynimo mechanizmas neleistų ieškinio patenkinimo atveju pareiškėjai nepagrįstai praturtėti vartotojų sąskaita. Taryba, konstatuodama, kad likusi vartotojams grąžinti suma sudaro 2 587,50 tūkst. Eur, kuri vadovaujantis Metodikos 76¹ punktu, vertinama apskaičiuojant papildomą šilumos kainos dedamąją, rėmėsi tiek Kauno apygardos teismo nutartimi, tiek Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu, kaip prejudicinę galią turinčiais dokumentais, taip pat vadovavosi Metodikos 77 punkto nuostata, pagal kurią šilumos kainoje nustatyto teigiamo skirtumo kompensavimas vartotojų naudai arba neigiamo skirtumo kompensavimas ūkio subjekto naudai, pagal Energetikos įstatymą mokami mokesčiai, taip pat kitos ūkio subjekto gautos pajamos ar sąnaudos, kurių susidarymą lėmė teisės aktų pasikeitimai, įvertinamos šilumos bazinės kainos nustatymo arba perskaičiavimo metu, atsižvelgus į faktiškai realizuotą šilumos kiekį, pasibaigus atitinkamos dedamosios taikymo laikotarpiui. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie paneigtų tiek Kauno apygardos teismo nutartyje, tiek Lietuvos apeliacinio teismo sprendime konstatuotas aukščiau nurodytas faktines aplinkybes. t. y. pareiškėja nepateikė įrodymų, kad į šilumos kainą buvo įskaičiuota tik šiame kainos projekte nurodyti 576 627 tūkst. Eur Klinikų rezervinės galios užtikinimo sąnaudų. Pareiškėjos valdybos sprendimas nepatvirtina, jog pareiškėja iš šilumos vartotojų laikotarpiu 2010 m. sausio 1 d. – 2021 m. vasario 28 d. gavo tik 576 627 tūkst. Eur papildomų pajamų, tačiau tik patvirtina faktą, kad 576 627 tūkst. Eur papildomų pajamų turėjo būti grąžinta vartotojams. Rašte buvo nurodyta, kad Taryba šiuo metu nagrinėja pareiškėjos pateiktą šilumos bazinės kainos dedamųjų projektą bei įvertins, ar pareiškėjos apskaičiuota vartotojams grąžintina suma (576 627 tūkst. Eur) yra teisinga. Taryba, vadovaudamasi Metodikos 77 punktu, taip pat įvertins, kokią sumą pareiškėja grąžino vartotojams 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. balandžio 30 d. laikotarpiu taikydama Pareiškėjos valdybos sprendimu nustatytą papildomą šilumos kainos dedamąją, mažinančią šilumos kainą 0,08 ct/kWh. Taryba pažymi, jog Pareiškėja, nelaukdama šilumos kainų dedamųjų nustatymo Pareiškėjos valdybos 2021 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 2021-9-1 „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos kainos papildomų dedamųjų nustatymo“ taikė 0,08 ct/kWh papildomą šilumos kainos dedamąją, mažinančią šilumos kainą. Kaip nurodyta Skundžiamame nutarime 1, pareiškėja šilumos bazinės kainos projektą pateikė Tarybai 2022 m. kovo 31 d. raštu, kurį įvertinus ir buvo priimti Skundžiami nutarimai. Vartotojams grąžintina suma buvo vertinama būtent Skundžiamais nutarimais po to, kai buvo įvertintas pareiškėjos pateiktas šilumos bazinės kainos projektas. Taryba pažymi, kad pareiškėja ieškiniu dėl Kompensacijos priteisimo ir viešojo intereso gynimo kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama priteisti iš Kauno klinikų 5 204 131,21 Eur skolą, 6 proc. procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, taigi, šios civilinės bylos dalykas iš esmės nebuvo Kompensacijos šilumos vartotojams grąžinimas. Tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai šioje civilinėje byloje kaip argumentus dėl 2 515,62 tūkst. Eur kompensacijos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. priteisimo nurodė, kad ieškovės (šiuo atveju Pareiškėjos) sąnaudas, reikalingas šilumos rezervinei galiai apmokėti, iki šiol yra faktiškai apmokėję visi kiti šilumos vartotojai. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje išaiškino, kad pagal Energetikos įstatymo, Šilumos ūkio įstatymo bei Metodikos patvirtintą vartotojų teisių apsaugos ir gynimo mechanizmą, ieškovė (šiuo atveju Pareiškėja), gavusi papildomas pajamas, pagal Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalį, Metodikos 118 punktą yra įpareigota šias pajamas deklaruoti Tarybai, tvirtinant naujas bazines šilumos kainų dedamąsias. Šilumos tiekėjo veiklai yra nustatytas mechanizmas, kuris leidžia tiek sąnaudas, tiek gautas papildomas pajamas įtraukti skaičiuojant naujo laikotarpio šilumos kainas. Šis šilumos tiekimo teisiniuose santykiuose nustatytas kainų nustatymo ir vartotojų teisių gynimo mechanizmas neleistų ieškinio patenkinimo atveju pareiškėjai nepagrįstai praturtėti vartotojų sąskaita. Tarybos vertinimu, teismų nustatytos aplinkybės vertintinos kaip turinčios prejudicinę galią, ir šiomis aplinkybėmis Taryba ne tik turi teisę, bet ir privalo remtis vykdydama savo funkcijas ir siekdama Energetikos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto tikslo – apsaugoti vartotojų teises ir teisėtus interesus. Taryba pažymi, jog pagal Energetikos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą, vienas iš energetikos veiklos tikslų yra vartotojų teisių ir interesų apsauga. ŠŪĮ 32 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas šilumos tiekimo būtinųjų sąnaudų pagrindu principas, t. y. kainos grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) šilumos ruošimo (pirkimo), perdavimo, įvadinių atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros, sąskaitų (mokėjimo pranešimų) už parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis. Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 5 dalimi, šilumos kainos, atsižvelgiant į patiriamas sąnaudas, gali būti diferencijuojamos pagal šilumos tiekimo sistemas, vartotojų grupes, šilumos pirkimo-pardavimo vietą, tiekimo-vartojimo ribą, šilumos vartojimo mastą, šilumnešius ir jų kokybę, tiekimo patikimumą, vartojimo sezoniškumą, periodiškumą ir apskaitos būdus, tačiau pareiškėja visais laikotarpiais taikė vienodą kainą visoms vartotojų grupėms. Šilumos tiekėjams nustatant šilumos bazinės kainos dedamąsias, vadovaujamasi Metodika. Pagal Metodiką, nustatant šilumos bazinę kainą (kainos dedamąsias), atsižvelgiama į paskutinių trejų metų būtinųjų sąnaudų apimtį, suplanuotus pokyčius, po ataskaitinio laikotarpio įvykusius reikšmingus įvykius, taip pat ir į kitas Metodikos nuostatas. Iš to darytina išvada, kad į šilumos kainą visiems šilumos tiekėjo aptarnaujamiems vartotojams, yra įskaičiuotos šilumos tiekėjo visos būtinosios sąnaudos saugiam ir patikimam šilumos tiekimui užtikrinti, įskaitant sąnaudas, patiriamas užtikrinant nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojo galios rezervą, būtinosios sąnaudos nėra detalizuojamos pagal šilumos vartotojus, jeigu tai nėra būtina siekiant įsitikinti būtinųjų sąnaudų pagrįstumu. Tuo atveju, kai į šilumos kainą visiems šilumos tiekėjo aptarnaujamiems vartotojams yra įskaičiuotos šilumos tiekėjo visos būtinosios sąnaudos saugiam ir patikimam šilumos tiekimui užtikrinti, įskaitant sąnaudas, patiriamas užtikrinant nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojo galios rezervą, ir tokios šilumos kainos taikymo metu nenutrūkstamos šilumos vartotojas nevartoja šilumos, o šilumos tiekėjas gauna lėšas, kurių apskaičiavimą ir taikymą reglamentuoja Kompensacijos metodika, susidaro situacija, kad šilumos tiekėjas būtinąsias sąnaudas, susijusias su rezervo užtikrinimo paslauga, tiekdamas šilumą vartotojams, pasidengia per šilumos kainą iš šilumą vartojančių vartotojų. Kaip jau minėta, suma, dėl kurios buvo kilęs ginčas tarp Klinikų ir pareiškėjos, o vėliau buvo priimtas Kauno apygardos teismo sprendimas ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, buvo apskaičiuota vadovaujantis Kompensacijos metodika. Tuo tarpu šilumos kainų apskaičiavimą reglamentuojanti Metodika yra susijusi su Kompensacijos metodika tiek, kad mokėtinos per mėnesį kompensacijos skaičiavimuose taikomos šilumos tiekėjo normuojamos sąlygiškai pastovios šilumos gamybos ir perdavimo sąnaudos, o visų šilumos tiekimo sistemos šilumos vartotojų vidutinio vartojimo galia turi atitikti dydžius, apskaičiuotus vadovaujantis Metodika. Taigi, Kompensacijos metodika ir Metodika reglamentuoja skirtingų paslaugų kainodarą – Kompensacijos metodika reglamentuoja kompensacijos už rezervinę galią apskaičiavimą bei šilumos vartotojų ir tiekėjų tarpusavio santykius, tiesiogiai susijusius su papildomų sąnaudų kompensacija už rezervuotą galią, o Metodika reglamentuoja šilumos kainų (kainų dedamųjų) nustatymo reikalavimus. Pareiškėjai priteista Kompensacijos suma buvo apskaičiuota atsižvelgus į Kompensacijos metodikos nuostatas, tačiau pareiškėjai į šilumos kainų dedamąsias įtraukus sąnaudas, priskirtinas Klinikų rezervinės galios užtikrinimo paslaugai, Kompensacijos suma, atitinkamai, turėjo būti grąžinta vartotojams. 2010 m. sausio 1 d. – 2021 m. vasario 28 d. laikotarpiu pareiškėjos šilumos kainos dedamosios nustatytos remiantis Metodika ir, kadangi į jas buvo įtrauktos rezervinės galios užtikrinimo paslaugos teikimo sąnaudos, susijusios su nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojais, todėl šios sąnaudos turi būti eliminuojamos ir apskaičiuojama vartotojų permoka. Pareiškėja 2022 m. kovo 31 d. raštu Nr. E20-520 „Dėl šilumos bazinės kainos projekto pateikimo“ pateikė Tarybai šilumos bazinės kainos dedamųjų projektą. Šiame projekte pareiškėja įvertino, kad 576 627 tūkst. Eur sąnaudų bei investicijų grąžos, priskirtinų Klinikų rezervinės galios užtikrinimo paslaugai, buvo įskaičiuota į 2010 m. sausio 1 d. – 2021 m. vasario 28 d. laikotarpiu galiojusias šilumos kainų dedamąsias. Pareiškėja apskaičiavo, kad minėtu laikotarpiu iš vartotojų gavo papildomų pajamų, kurios remiantis Metodikos 76¹.1 papunkčiu, turi būti kompensuojamos vartotojų naudai, nustatant papildomą šilumos kainos dedamąją, mažinančią šilumos kainą. Pareiškėja, nelaukdama šilumos kainų dedamųjų nustatymo, valdybos sprendimu taikė 0,08 ct/kWh papildomą šilumos kainos dedamąją, mažinančią šilumos kainą. Ši papildoma šilumos kainą mažinanti dedamoji buvo taikyta 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. balandžio 30 d. laikotarpiu. Vadovaujantis Energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalies 2 ir 5 punktais, Taryba tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas, nustato valstybės reguliuojamas kainas ir kainų viršutines ribas, vienašališkai nustato valstybės reguliuojamas kainas, jeigu energetikos įmonės nesilaiko šių kainų nustatymo reikalavimų. Šilumos kainodara yra detalizuota Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnyje, kurio nuostatomis vadovaujantis pareiškėjai Skundžiamais nutarimais buvo nustatytas šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinis lygis, šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų lygis pirmiesiems šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio galiojimo metams bei vienašališkai nustatytas šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų lygis pirmiesiems šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinis lygis pirmiesiems galiojimo metams. Pareiškėja, būdama šilumos tiekėja, būtinąsias sąnaudas, susijusias su rezervo užtikrinimo paslauga, pasidengė per šilumos kainą iš šilumą vartojančių vartotojų. Nors Pareiškėjai priteista Kompensacijos suma buvo apskaičiuota atsižvelgus į Kompensacijos metodikos nuostatas, tačiau pareiškėjai į šilumos kainų dedamąsias įtraukus sąnaudas, priskirtinas Klinikų rezervinės galios užtikrinimo paslaugai, Kompensacijos suma, atitinkamai, turėjo būti grąžinta vartotojams. 2010 m. sausio 1 d. – 2021 m. vasario 28 d. laikotarpiu Pareiškėjos šilumos kainos dedamosios nustatytos remiantis Metodika ir, kadangi į jas buvo įtrauktos rezervinės galios užtikrinimo paslaugos teikimo sąnaudos, susijusios su nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojais, todėl šios sąnaudos turėjo būti eliminuojamos ir apskaičiuojama vartotojų permoka. Išnagrinėjusi pareiškėjos pateiktą šilumos bazinės kainos projektą bei vadovaudamasi Metodikos 76 1.1 papunkčiu, taip pat atsižvelgdama į tai, kad sąnaudos, priskirtos Klinikų rezervinės galios užtikrinimo paslaugai, buvo įtrauktos į šilumos kainą, Taryba 2010 m. sausio 1 d. – 2021 m. vasario 28 d. laikotarpiu įvertino pareiškėjos papildomai gautų 2 587 496 Eur pajamų sumą, mažinančią šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų lygį. Pareiškėjos papildomai gautų 2 587 496 Eur pajamų suma buvo įvertinta Tarybai įgyvendinant Energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalies 2 ir 5 punktuose bei Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnyje nustatytas Tarybos kompetencijai priskirtas funkcijas bei procedūras.

Skundas netenkintinas.

Pareiškėja prašo: 1) atsakovės Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos 2024 m. sausio 26 d. nutarimą „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio nustatymo“ Nr. O3E-84 panaikinti 3.1 p. dalyje dėl papildomai gautų 2 587 496 Eur pajamų; 2) 2024 m. vasario 09 d. nutarimą „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų lygio pirmiesiems šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio galiojimo metams nustatymo“ Nr. O3E-141 panaikinti visiškai; 3) 2024 m. vasario 23 d. nutarimą Nr. O3E-213 „Dėl AB „Kauno Energija“ šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų lygio pirmiesiems šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų lygio bazinio lygio galiojimo metams vienašališko nustatymo“ Nr. O3E-213 panaikinti 4.1 p. dalyje dėl papildomai gautu 2 587 496 Eur pajamų.

Bylos duomenimis, pareiškėja gavo atsakovo Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos 2024 m. sausio 26 d. nutarimą „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio nustatymo“ Nr. O3E-84, 2024 m. vasario 09 d. nutarimą „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų lygio pirmiesiems šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio galiojimo metams nustatymo“ Nr. O3E-141 bei 2024 m. vasario 23 d. nutarimą Nr. O3E-213 „Dėl AB „Kauno Energija“ šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų lygio pirmiesiems šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų lygio bazinio lygio galiojimo metams vienašališko nustatymo“ Nr. O3E-213.

Pareiškėja ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos 1998 m. lapkričio 26 d. sudarė Šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo - vartojimo sutartį Nr. 1700500010 Klinikoms. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija 2004 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 10- (13.6-20)-2280 patvirtino sveikatos įstaigų sąrašą, kurioms yra būtinas rezervinis šilumos įrenginys „Dėl šilumos ūkio įstatymo įgyvendinimo“. Klinikos buvo įtrauktos į Sąrašą.

Pareiškėja 2018 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją (toliau - Energetikos ministerija) su prašymu spręsti susidariusią situaciją dėl Klinikų neveikimo nemokant Kompensacijos.

2019 m. liepos mėn. pareiškėja kreipėsi į Kauno apygardos teismą bei prašė priteisti iš Klinikų 5 204 131,21 EUR skolos, 6 proc. procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, už ginčo laikotarpį nuo 2010 m. sausio 01 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 06 d. sprendimu Nr. e2-711-638/2020 ieškinį tenkino iš dalies ir Pareiškėjui iš Klinikų priteisė 2 515 622,48 EUR Kompensaciją. Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjęs Pareiškėjo ir Klinikų apeliacinius skundus, 2021 m. kovo 4 d. priėmė nutartį Nr. e2A-151-370/2021, kuria nusprendė Sprendimą palikti nepakeistą.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. birželio 02 d. nutartimi Nr. e2SP-15340- 435/2021 patvirtino taikos sutartį (toliau - Taikos sutartis), kuria buvo susitarta - (A) „2021-03-16 Kauno klinikos pilna apimtimi įvykdė Lietuvos apeliacinio teismo 2021-03-04 nutartį civ. b. Nr. e2A-151-370/2021 ir sumokėjo Kauno energijai 2 515 622,48 Eur kompensaciją už rezervinę galią, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-07-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (246 048,55 Eur) ir 3 356,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (B) „Kauno klinikos sutinka ir įsipareigoja sumokėti Kauno energijai 570 041,40 Eur (penkių šimtų septyniasdešimties tūkstančių keturiasdešimt vieno euro 40 ct) kompensaciją už šilumos rezervinę galią už laikotarpį nuo 2019-06-01 iki 2021-03-01, 570 041,40 Eur dydžio mokėtina suma apskaičiuota naudojant minėtuose teismų sprendimuose nustatytą 0,5 (penkių dešimtųjų) dydžio koeficientą“. Iš viso 3 085 663,88 EUR. Toliau kartu - Kompensacija.

Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja iš šilumos vartotojų laikotarpiu 2010 m. sausio 1 d. - 2021 m. vasario 28 d. gavo 576 627 EUR papildomų pajamų, pareiškėja apskaičiavo grąžintiną šilumos vartotojams 576 627 EUR sumą, kurios dalis, 2022 m. sausio 1 d. - 2022 m. balandžio 30 d. laikotarpiu, taikant valdybos 2021 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 2021-9-1 nustatytą papildomą šilumos kainos dedamąją, mažinančią šilumos kainą 0,08 ct/kWh, buvo grąžinta šilumos vartotojams.

Pareiškėja 2024 m. sausio mėn. kreipėsi į Atsakovę dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų ir karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo.

Atsakovė 2024 m. sausio 26 d. priėmė ginčijamą Nutarimą l, kuriame buvo konstatuota - „<...> atsižvelgus į Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartį bei Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartimi patvirtintą 2021 m. gegužės 25 d. taikos sutartį tarp AB „Kauno energija“ ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos bei į faktiškai realizuotą šilumos kiekį 2022 m. sausio 1 d. - 2022 m. balandžio 30 d. laikotarpiu papildomai gautų 2 587496 pajamų sumą <. . .> AB „Kauno energija“ valdyba turi įvertinti nustatydama šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų lygį pirmiesiems šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio galiojimo metams <....>“.

Atsakovė 2024 m. vasario 09 d. Nutarimu2 nutarė - „Konstatuoti, kad Bendrovės valdybos Sprendimu šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų lygis pirmiesiems šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio galiojimo metams nustatytas nesilaikant įstatymo 32 straipsnio 8 dalies 1 punkto, t. y. šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų lygis pirmiesiems šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio galiojimo metams neatitinka Tarybos 2024 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. O3E-84 „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio nustatymo“ nustatyto šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio“.

Atsakovė 2024 m. vasario 23 d. Nutarimu3 nutarė vienašališkai - „Nustatyti šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų lygio papildomą dalį 12 mėnesių laikotarpiui <. . .> atsižvelgus į Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartį bei Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartimi patvirtintą 2021 m. gegužės 25 d. taikos sutartį tarp AB „Kauno energija“ ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos bei į faktiškai realizuotą šilumos kiekį 2022 m. sausio 1 d. - 2022 m. balandžio 30 d. laikotarpiu papildomai gautų 2 587 496 Eur pajamų <...>“.

Taigi, pareiškėja ginčija Tarybos 2024 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. O3E-84 „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio nustatymo“ 3.1 punktą dalyje dėl papildomai gautų 2 587 496 Eur pajamų, Tarybos 2024 m. vasario 9 d. nutarimą Nr. O3E-141„Dėl AB „Kauno energija“ šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų lygio pirmiesiems šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio galiojimo metams nustatymo“, Tarybos 2024 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. O3E-213 „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų lygio pirmiesiems šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio galiojimo metams vienašališko nustatymo“ 4.1 punktą dalyje dėl papildomai gautų 2 587 496 Eur pajamų“.

Taryba nepagrįstai vadovaujasi Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-711-638/2020 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-151-370/2021 dėl visos kompensacijos už Pareiškėjos užtikrinamą rezervinę galią grąžinimo šilumos vartotojams. Pareiškėjos grąžintina suma šilumos vartotojams yra apskaičiuota, kaip tą numato teisės aktai, todėl Tarybos nurodymas grąžinti visą priteistą Kompensaciją yra nepagrįstas, todėl neteisėtas; kad, nei Šilumos kainų nustatymo metodika, patvirtinta Tarybos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“, nei kiti teisės aktai nenumato, jog Kompensacija, sumokėta už suteiktas paslaugas Šilumos ūkio įstatymo 17 straipsnio pagrindu, turi būti grąžinta šilumos vartotojams; kad klausimas dėl Kompensacijos grąžinimo šilumos vartotojams nepriklauso Tarybos kompetencijai, todėl laikytina, kad Taryba veikia ultra vires; kad nutarimai, kuriais pareiškėja buvo įpareigota grąžinti visą Kompensaciją, yra politinio pobūdžio.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. 1173 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. 756 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą“ pakeitimo“ 7 punkte buvo numatyta, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministerija yra įgaliojama patvirtinti Kompensacijos metodiką. Todėl Energetikos ministerija yra vienintelė kompetentinga bei įgaliota institucija, kuriai yra pavesta priimti sprendimus dėl Šilumos ūkio įstatymo 17 straipsnio normos tinkamo bei veiksmingo įgyvendinimo. Šilumos ūkio įstatymo 17 straipsnyje yra apibrėžta, kad nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojams turi būti užtikrintos techninės nenutrūkstamo šilumos tiekimo galimybės, kai laikinai neįmanoma naudotis pagrindine aprūpinimo šiluma sistema. Kitaip tariant, nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojai už šilumos tiekėjų užtikrintą techninę nenutrūkstamo šilumos tiekimo galimybę turi įstatyminę pareigą mokėti Kompensaciją, kurios dydis apskaičiuojamas Metodikoje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Tuo tarpu šilumos tiekėjai, atitinkamai, įgyja teisę į Kompensaciją, apskaičiuotą pagal Metodiką. Kompensacija nėra kvalifikuojama kaip Pareiškėjos gautos pajamos/papildomos pajamos, nes pareiškėjai yra išimtinai sumokama tik Kompensacija už suteiktą paslaugą (tiek, kiek tai yra apskaičiuojama pagal Metodiką) ir už teikiamą paslaugą pareiškėja neįgyja jokių pajamų / papildomų pajamų (pvz., daugiau, nei turėjo būti sumokama pagal Metodiką). Metodikos 9 punkte įtvirtinta Kompensacijos apskaičiavimo formulė, kuri neišskiria papildomų sąnaudų/išlaidų, kaip atskiros formulės dedamosios dalies. Taigi, įstatymų leidėjas niekur nėra įtvirtinęs, kad be minėtos apskaičiavimo formulės, pareiškėja papildomai turi pagrįsti ir tariamas papildomas sąnaudas/išlaidas. Kompensacijos apskaičiavimo formulė aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina, kad į Kompensacijos dydį nėra įtraukiamos tariamos pareiškėjos papildomos sąnaudos/išlaidos. Jeigu įstatymų leidėjas būtų numatęs, kad Kompensacija yra kvalifikuojama kaip pajamos / papildomos pajamos, būtent tokia aiški ir nedviprasmiška formuluotė ir būtų įtvirtinta Šilumos ūkio įstatyme bei Metodikoje.

Pagal Energetikos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą, vienas iš energetikos veiklos tikslų yra vartotojų teisių ir interesų apsauga. Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad vienas iš šio įstatymo tikslų – pagrįstomis būtinomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams. Įgyvendinant aukščiau nurodytus tikslus, be kita ko, siekiama užtikrinti mažiausią šilumos kainą vartotojams. Tuo tikslu Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas šilumos tiekimo būtinųjų sąnaudų pagrindu principas, t. y. kainos grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) šilumos ruošimo (pirkimo), perdavimo, įvadinių atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros, sąskaitų (mokėjimo pranešimų) už parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis. Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 5 dalimi, šilumos kainos, atsižvelgiant į patiriamas sąnaudas, gali būti diferencijuojamos pagal šilumos tiekimo sistemas, vartotojų grupes, šilumos pirkimo-pardavimo vietą, tiekimo-vartojimo ribą, šilumos vartojimo mastą, šilumnešius ir jų kokybę, tiekimo patikimumą, vartojimo sezoniškumą, periodiškumą ir apskaitos būdus, tačiau pareiškėja visais laikotarpiais taikė vienodą kainą visoms vartotojų grupėms. Šilumos tiekėjams nustatant šilumos bazinės kainos dedamąsias, vadovaujamasi Metodika. Pagal Metodiką, nustatant šilumos bazinę kainą (kainos dedamąsias), atsižvelgiama į paskutinių trejų metų būtinųjų sąnaudų apimtį, suplanuotus pokyčius, po ataskaitinio laikotarpio įvykusius reikšmingus įvykius, taip pat ir į kitas Metodikos nuostatas.

Darytina išvada, kad į šilumos kainą visiems šilumos tiekėjo aptarnaujamiems vartotojams, yra įskaičiuotos šilumos tiekėjo visos būtinosios sąnaudos saugiam ir patikimam šilumos tiekimui užtikrinti, įskaitant sąnaudas, patiriamas užtikrinant nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojo galios rezervą, būtinosios sąnaudos nėra detalizuojamos pagal šilumos vartotojus, jeigu tai nėra būtina siekiant įsitikinti būtinųjų sąnaudų pagrįstumu. Tuo atveju, kai į šilumos kainą visiems šilumos tiekėjo aptarnaujamiems vartotojams yra įskaičiuotos šilumos tiekėjo visos būtinosios sąnaudos saugiam ir patikimam šilumos tiekimui užtikrinti, įskaitant sąnaudas, patiriamas užtikrinant nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojo galios rezervą, ir tokios šilumos kainos taikymo metu nenutrūkstamos šilumos vartotojas nevartoja šilumos, o šilumos tiekėjas gauna lėšas, kurių apskaičiavimą ir taikymą reglamentuoja Kompensacijos metodika, susidaro situacija, kad šilumos tiekėjas būtinąsias sąnaudas, susijusias su rezervo užtikrinimo paslauga, tiekdamas šilumą vartotojams, pasidengia per šilumos kainą iš šilumą vartojančių vartotojų.

Pažymėtina, jog, kaip nurodyta aukščiau, Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje konstatavo, kad „Taip pat žinoma, kad ieškovės sąnaudas, reikalingas šilumos rezervinei galiai apmokėti, iki šiol yra faktiškai apmokėję visi kiti šilumos vartotojai. Tačiau <...> vien ši aplinkybė neatleidžia atsakovės nuo jos prievolės ieškovei, numatytos ŠŪĮ 17 straipsnyje, įvykdymo.“ Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-916/2016, nutartyje išaiškino, kad pagal Energetikos įstatymo, Šilumos ūkio įstatymo bei Metodikos patvirtintą vartotojų teisių apsaugos ir gynimo mechanizmą, ieškovė, gavusi papildomas pajamas, pagal Įstatymo 32 straipsnio 2 dalį, Metodikos 118 (redakcija, galiojusi iki 2003 d. gruodžio 31 d.) 1 punktą yra įpareigota šias pajams deklaruoti Tarybai, tvirtinant naujas bazines šilumos kainų dedamąsias. Šilumos tiekėjo veiklai yra nustatytas mechanizmas, kuris leidžia tiek sąnaudas, tiek gautas papildomas pajamas įtraukti skaičiuojant naujo laikotarpio šilumos kainas. Šis šilumos tiekimo teisiniuose santykiuose nustatytas kainų nustatymo ir vartotojų teisių gynimo mechanizmas neleistų ieškinio patenkinimo atveju pareiškėjai nepagrįstai praturtėti vartotojų sąskaita. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje, be kita ko, konstatavo, kad atsižvelgiant į aukščiau nustatytą mechanizmą, patenkinus pareiškėjos interesus, tai turės poveikį ir kitiems šilumos vartotojams, todėl ieškovė (šiuo atveju Pareiškėja), šiais argumentais siekdama ieškinio patenkinimo, rėmėsi pagrįstai. Kaip jau minėta, suma, dėl kurios buvo kilęs ginčas tarp Klinikų ir pareiškėjos, o vėliau buvo priimtas Kauno apygardos teismo sprendimas ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, buvo apskaičiuota vadovaujantis Kompensacijos metodika. Tuo tarpu šilumos kainų apskaičiavimą reglamentuojanti Metodika yra susijusi su Kompensacijos metodika tiek, kad mokėtinos per mėnesį kompensacijos skaičiavimuose taikomos šilumos tiekėjo normuojamos sąlygiškai pastovios šilumos gamybos ir perdavimo sąnaudos, o visų šilumos tiekimo sistemos šilumos vartotojų vidutinio vartojimo galia turi atitikti dydžius, apskaičiuotus vadovaujantis Metodika. Taigi, Kompensacijos metodika ir Metodika reglamentuoja skirtingų paslaugų kainodarą - Kompensacijos metodika reglamentuoja kompensacijos už rezervinę galią apskaičiavimą bei šilumos vartotojų ir tiekėjų tarpusavio santykius, tiesiogiai susijusius su papildomų sąnaudų kompensacija už rezervuotą galią, o Metodika reglamentuoja šilumos kainų (kainų dedamųjų) nustatymo reikalavimus. Pareiškėjai priteista Kompensacijos suma buvo apskaičiuota atsižvelgus į Kompensacijos metodikos nuostatas, tačiau pareiškėjai į šilumos kainų dedamąsias įtraukus sąnaudas, priskirtinas Klinikų rezervinės galios užtikrinimo paslaugai, Kompensacijos suma, atitinkamai, turėjo būti grąžinta vartotojams. 2010 m. sausio 1 d. - 2021 m. vasario 28 d. laikotarpiu pareiškėjos šilumos kainos dedamosios nustatytos remiantis Metodika ir, kadangi į jas buvo įtrauktos rezervinės galios užtikrinimo paslaugos teikimo sąnaudos, susijusios su nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojais, todėl šios sąnaudos turi būti eliminuojamos ir apskaičiuojama vartotojų permoka. Pareiškėja 2022 m. kovo 31 d. raštu Nr. E20-520 „Dėl šilumos bazinės kainos projekto pateikimo“ pateikė Tarybai šilumos bazinės kainos dedamųjų projektą. Šiame projekte pareiškėja įvertino, kad 576 627 Eur sąnaudų bei investicijų grąžos, priskirtinų Klinikų rezervinės galios užtikrinimo paslaugai, buvo įskaičiuota į 2010 m. sausio 1 d. – 2021 m. vasario 28 d. laikotarpiu galiojusias šilumos kainų dedamąsias. Pareiškėja apskaičiavo, kad minėtu laikotarpiu iš vartotojų gavo papildomų pajamų, kurios remiantis Metodikos 76¹ punktu turi būti kompensuojamos vartotojų naudai, nustatant papildomą šilumos kainos dedamąją, mažinančią šilumos kainą. Pareiškėja, nelaukdama šilumos kainų dedamųjų nustatymo, valdybos sprendimu taikė 0,08 ct/kWh papildomą šilumos kainos dedamąją, mažinančią šilumos kainą. Ši papildoma šilumos kainą mažinanti dedamoji buvo taikyta 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. balandžio 30 d. laikotarpiu. Metodikos 76¹ 1 papunktis numato, kad vadovaujantis Metodikos 70, 71, 73, 73¹, 74, 74¹, 77 punktais apskaičiuotos papildomai gautos pajamos ir (ar) patirtos sąnaudos, įvertinamos nustatant bendrą papildomą šilumos kainos dedamąją ir teigiamas skirtumas (kai surinkta daugiau pajamų, nei patirta sąnaudų) kompensuojamas vartotojų naudai, nustatant papildomą šilumos kainos dedamąją, mažinančią šilumos kainą (skirtumą paskirstant baziniam realizuotinos šilumos kiekiui). Kaip matyti, atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjos pateiktą šilumos bazinės kainos projektą ir vadovaudamasi Metodikos 76¹ punktu, taip pat atsižvelgdama į tai, kad sąnaudos, priskirtos Klinikų rezervinės galios užtikrinimo paslaugai, buvo įtrauktos į šilumos kainą, 2022 m. sausio 1 d.- 2022 m. balandžio 30 d. laikotarpiu įvertino pareiškėjos papildomai gautų 2 587 496 Eur pajamų sumą, mažinančią šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų lygį.

Pažymėtina, kad Pažymoje 1, kurios pagrindu buvo priimtas Skundžiamas nutarimas 1 ir kuri yra Skundžiamo nutarimo 1 dalis, buvo akcentuota, kad pareiškėja ieškiniu dėl kompensacijos už šilumos rezervinę galią priteisimo ir viešojo intereso gynimo kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama priteisti iš Klinikų 5 204 131,21 Eur skolą, 6 proc. procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja minėtame ieškinyje pažymėjo, kad ieškiniu, be kita ko, siekia apginti viešąjį interesą, užtikrinant visų šilumos vartotojų pažeistas teises, kadangi kompensacijos mokestį už užtikrintą rezervinę galią atsakovei jau yra sumokėję visi šilumos vartotojai, nes sąnaudos, reikalingos rezervinei galiai užtikrinti, buvo įvertintos nustatant šilumos kainų dedamąsias vartotojams ir atitinkamai įtrauktos į patvirtintas šilumos kainas pagal Metodiką bei Šilumos sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašą, patvirtintą Tarybos 2018 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. O3E-470 „Dėl Šilumos sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Sąnaudų aprašas). Pareiškėja nurodė, kad turi realių galimybių užtikrinti šilumos kainą mažiausiomis sąnaudomis, jeigu atsakovė įvykdytų imperatyvią pareigą sumokėti už rezervinę šilumos galią bei akcentavo, kad ieškinio patenkinimo atveju pareiškėja, teikdama Tarybai tvirtinti šilumos kainas tolesniam laikotarpiui, įtrauktų priteistą iš Klinikų sumą ir tai leistų atitinkamai sumažinti kito sezono šilumos kainas vartotojams.

Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė Pareiškėjai iš Klinikų 2 515,62 tūkst. Eur Kompensaciją, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs nurodytą civilinę bylą pagal ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus, 2021 m. kovo 4 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos apeliacinis teismas Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje pažymėjo, kad „Taip pat žinoma, kad ieškovės sąnaudas, reikalingas šilumos rezervinei galiai apmokėti, iki šiol yra faktiškai apmokėję visi kiti šilumos vartotojai. Tačiau <...> vien ši aplinkybė neatleidžia atsakovės nuo jos prievolės ieškovei, numatytos ŠŪĮ 17 straipsnyje, įvykdymo.“ Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-916/2016, aptariamoje nutartyje išaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo, Šilumos ūkio įstatymo bei Metodikos patvirtintą vartotojų teisių apsaugos ir gynimo mechanizmą, ieškovė, gavusi papildomas pajamas, pagal Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalį, Metodikos 118 punktą yra įpareigota šias pajamas deklaruoti Tarybai, tvirtinant naujas bazines šilumos kainų dedamąsias. Šilumos tiekėjo veiklai yra nustatytas mechanizmas, kuris leidžia tiek sąnaudas, tiek gautas papildomas pajamas įtraukti skaičiuojant naujo laikotarpio šilumos kainas. Šis šilumos tiekimo teisiniuose santykiuose nustatytas kainų nustatymo ir vartotojų teisių gynimo mechanizmas neleistų ieškinio patenkinimo atveju pareiškėjai nepagrįstai praturtėti vartotojų sąskaita. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje konstatavo, kad atsižvelgiant į aukščiau nustatytą mechanizmą, patenkinus pareiškėjos interesus, tai turės poveikį ir kitiems šilumos vartotojams, todėl ieškovė, šiais argumentais siekdama ieškinio patenkinimo, rėmėsi pagrįstai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 4 dalis numato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje yra konstatuotas faktas, jog pareiškėjos sąnaudas, reikalingas šilumos rezervinei galiai apmokėti, iki šiol yra faktiškai apmokėję visi kiti šilumos vartotojai, todėl patenkinus pareiškėjos interesus, tai turės poveikį ir kitiems šilumos vartotojams, o pareiškėja, šiais argumentais siekdama ieškinio patenkinimo, rėmėsi pagrįstai, Pažymoje 1 padaryta išvada, kad Kauno apygardos teismo sprendimu pareiškėjai iš Klinikų priteista 2 515,62 tūkst. Eur kompensacija už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. grąžintina vartotojams. Pažymoje 1 taip pat nurodyta, kad pagal Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartimi patvirtintą 2021 m. gegužės 25 d. taikos sutartį tarp pareiškėjos ir Klinikų, Klinikos įsipareigojo apmokėti pareiškėjai 570,04 tūkst. Eur Kompensacijos skolą, susidariusią per laikotarpį nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, 570,04 tūkst. Eur Kompensacija grąžintina vartotojams.

Pareiškėjos valdybos sprendimu įvertinus, kad 576,63 tūkst. Eur sąnaudų bei investicijų grąžos, priskirtinų Klinikų rezervinės galios užtikrinimo paslaugai buvo įskaičiuota ir į 2010 m. sausio 1 d. - 2021 m. vasario 28 d. laikotarpiu galiojusias šilumos kainų dedamąsias, buvo nustatyta 0,08 ct/kWh kainą mažinanti papildoma dedamoji. Pareiškėjos ir Tarybos Šilumos ir vandens departamento Šilumos bazinių kainų skyriaus skaičiavimais, pareiškėja 2022 m. sausio 1 d. - 2022 m. balandžio 30 d. laikotarpiu taikydama papildomą šilumos kainos dedamąją, vartotojams grąžino 498,17 tūkst. Eur. Įvertinus tai, kad pareiškėja vartotojams grąžino 498,17 tūkst. Eur, Pažymoje 1 konstatuota, kad likusi vartotojams grąžinti suma sudaro 2 587,50 tūkst. Eur (2 515,62 tūkst. Eur + 570,04 tūkst. Eur – 498,17 tūkst. Eur). Ši suma, vadovaujantis Metodikos 76¹ punktu, vertinama apskaičiuojant papildomą šilumos kainos dedamąją.

Taigi, tiek Kauno apygardos teismo sprendime, tiek Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje yra aiškiai pasakyta, kad ieškovės (šiuo atveju pareiškėjos) sąnaudas, reikalingas šilumos rezervinei galiai apmokėti, iki šiol yra faktiškai apmokėję visi kiti šilumos vartotojai, tačiau vien ši aplinkybė neatleidžia atsakovės (šiuo atveju Klinikų) nuo jos prievolės ieškovei (šiuo atveju pareiškėjai), numatytos Šilumos ūkio įstatymo 17 straipsnyje, įvykdymo. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas sprendime, be kita ko, išaiškino, kad šilumos tiekėjo veiklai yra nustatytas mechanizmas, kuris leidžia tiek sąnaudas, tiek gautas papildomas pajamas įtraukti skaičiuojant naujo laikotarpio šilumos kainas ir šis šilumos tiekimo teisiniuose santykiuose nustatytas kainų nustatymo ir vartotojų teisių gynimo mechanizmas neleistų ieškinio patenkinimo atveju Pareiškėjai nepagrįstai praturtėti vartotojų sąskaita.

Pažymėtina, kad pati pareiškėja savo ieškinyje nurodė, kad ieškiniu, be kita ko, siekia apginti viešąjį interesą, užtikrinant visų šilumos vartotojų pažeistas teises, kadangi kompensacijos mokestį už užtikrintą rezervinę galią atsakovei jau yra sumokėję visi šilumos vartotojai, nes sąnaudos, reikalingos rezervinei galiai užtikrinti, buvo įvertintos nustatant šilumos kainų dedamąsias vartotojams ir atitinkamai įtrauktos į patvirtintas šilumos kainas pagal Metodiką bei Sąnaudų aprašą. Pareiškėja nurodė, kad turi realių galimybių užtikrinti šilumos kainą mažiausiomis sąnaudomis, jeigu atsakovė įvykdytų imperatyvią pareigą sumokėti už rezervinę šilumos galią bei akcentavo, kad ieškinio patenkinimo atveju pareiškėja, teikdama Tarybai tvirtinti šilumos kainas tolesniam laikotarpiui, įtrauktų priteistą iš Klinikų sumą ir tai leistų atitinkamai sumažinti kito sezono šilumos kainas vartotojams. Taigi, tiek iš Kauno apygardos teismo sprendimo, tiek iš Lietuvos apeliacinio teismo nutarties turinio yra akivaizdu, jog tiek nurodytoje nutartyje, tiek nurodytame sprendime yra konstatuota, jog visas ieškovės (šiuo atveju Pareiškėjos) sąnaudas, reikalingas šilumos rezervinei galiai apmokėti, iki šiol yra faktiškai apmokėję visi kiti šilumos vartotojai, kurios turi būti įtrauktos skaičiuojant naujo laikotarpio šilumos kainas ir šis šilumos tiekimo teisiniuose santykiuose nustatytas kainų nustatymo ir vartotojų teisių gynimo mechanizmas neleis ieškinio patenkinimo atveju pareiškėjai nepagrįstai praturtėti vartotojų sąskaita. Darytina išvada, kad likusi vartotojams grąžinti suma sudaro 2 587,50 tūkst. Eur, kuri vadovaujantis Metodikos 76¹ punktu, vertinama apskaičiuojant papildomą šilumos kainos dedamąją, rėmėsi tiek Kauno apygardos teismo nutartimi, tiek Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu, kaip prejudicinę galią turinčiais dokumentais, taip pat vadovavosi Metodikos 77 punkto nuostata, pagal kurią šilumos kainoje nustatyto teigiamo skirtumo kompensavimas vartotojų naudai arba neigiamo skirtumo kompensavimas ūkio subjekto naudai, pagal Energetikos įstatymą mokami mokesčiai, taip pat kitos ūkio subjekto gautos pajamos ar sąnaudos, kurių susidarymą lėmė teisės aktų pasikeitimai, įvertinamos šilumos bazinės kainos nustatymo arba perskaičiavimo metu, atsižvelgus į faktiškai realizuotą šilumos kiekį, pasibaigus atitinkamos dedamosios taikymo laikotarpiui.

Pažymėtina, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie paneigtų tiek Kauno apygardos teismo nutartyje, tiek Lietuvos apeliacinio teismo sprendime konstatuotas aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, t. y. pareiškėja nepateikė įrodymų, kad į šilumos kainą buvo įskaičiuota tik šiame kainos projekte nurodyti 576 627 Eur Klinikų rezervinės galios užtikinimo sąnaudų.

Pareiškėjos valdybos sprendimu nustatytą papildomą šilumos kainos dedamąją, mažinančią šilumos kainą, buvo grąžinta šilumos vartotojams, ir tai yra konstatuota tiek Rašte, tiek Susitikime, tiek Nutarime 1, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip nurodyta aukščiau, aptariamas pareiškėjos valdybos sprendimas nepatvirtina, jog pareiškėja iš šilumos vartotojų laikotarpiu 2010 m. sausio 1 d. - 2021 m. vasario 28 d. gavo tik 576 627 Eur papildomų pajamų, tačiau patvirtina faktą, kad 576 627 Eur papildomų pajamų turėjo būti grąžinta vartotojams. Pažymėtina, jog Rašte buvo nurodyta, kad Taryba šiuo metu nagrinėja pareiškėjos pateiktą šilumos bazinės kainos dedamųjų projektą bei įvertins, ar pareiškėjos apskaičiuota vartotojams grąžintina suma (576 627 Eur) yra teisinga. Taryba, vadovaudamasi Metodikos 77 punktu, taip pat įvertins, kokią sumą pareiškėja grąžino vartotojams 2022 m. sausio 1 d. - 2022 m. balandžio 30 d. laikotarpiu taikydama pareiškėjos valdybos sprendimu nustatytą papildomą šilumos kainos dedamąją, mažinančią šilumos kainą 0,08 ct/kWh.

Susitikimas nebuvo protokoluotas ar kitaip fiksuotas, todėl nėra galimybės patvirtinti susitikimo dalyvių išsakytų teiginių, juo labiau, Susitikimo metu dalyvių išsakytos pozicijos (nuomonės), todėl šios aplinkybės neturi įrodomosios reikšmės šioje administracinėje byloje.

Pareiškėja, nelaukdama šilumos kainų dedamųjų nustatymo valdybos 2021 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 2021-9-1 „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos kainos papildomų dedamųjų nustatymo“ taikė 0,08 ct/kWh papildomą šilumos kainos dedamąją, mažinančią šilumos kainą. Kaip nurodyta Skundžiamame nutarime 1, Pareiškėja šilumos bazinės kainos projektą pateikė Tarybai 2022 m. kovo 31 d. raštu, kurį įvertinus ir buvo priimti Skundžiami nutarimai. Atsižvelgiant į tai, kad Taryba iki šilumos bazinės gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio nustatymo bei tokio bazinio lygio galiojimo metams nebuvo pateikusi pareiškėjai raštų dėl paskaičiuotos ir vartotojams grąžintinos sumos dydžio, savaime nesuponuoja išvados, jog pareiškėjos apskaičiuota 576 627 Eur suma buvo tinkama, bei, paaiškėjus Kauno apygardos teismo nutartyje ir Lietuvos apeliacinio teismo sprendime konstatuotoms aukščiau nurodytoms aplinkybėms, vartotojams negalėtų būti grąžinta papildoma suma. Taigi, vartotojams grąžintina suma buvo vertinama būtent Skundžiamais nutarimais po to, kai buvo įvertintas pareiškėjos pateiktas šilumos bazinės kainos projektas.

Dėl pareiškėjos teiginio, jog ji nei Kauno apygardos teismo sprendimu, nei Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nebuvo įpareigota šilumos vartotojams grąžinti priteistą visą Kompensaciją, jau minėta aukščiau ir dar pažymėtina, kad pareiškėja ieškiniu dėl Kompensacijos priteisimo ir viešojo intereso gynimo kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama priteisti iš Kauno klinikų 5 204 131,21 Eur skolą, 6 proc. procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, taigi, išnagrinėtos civilinės bylos dalykas iš esmės nebuvo Kompensacijos šilumos vartotojams grąžinimas. Tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai šioje civilinėje byloje kaip argumentus dėl 2 515,62 tūkst. Eur kompensacijos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. priteisimo nurodė, kad ieškovės (šiuo atveju pareiškėjos) sąnaudas, reikalingas šilumos rezervinei galiai apmokėti, iki šiol yra faktiškai apmokėję visi kiti šilumos vartotojai. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje išaiškino, kad pagal Energetikos įstatymo, Šilumos ūkio įstatymo bei Metodikos patvirtintą vartotojų teisių apsaugos ir gynimo mechanizmą, ieškovė (šiuo atveju pareiškėja), gavusi papildomas pajamas, pagal Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalį, Metodikos 118 punktą yra įpareigota šias pajamas deklaruoti Tarybai, tvirtinant naujas bazines šilumos kainų dedamąsias. Šilumos tiekėjo veiklai yra nustatytas mechanizmas, kuris leidžia tiek sąnaudas, tiek gautas papildomas pajamas įtraukti skaičiuojant naujo laikotarpio šilumos kainas. Šis šilumos tiekimo teisiniuose santykiuose nustatytas kainų nustatymo ir vartotojų teisių gynimo mechanizmas neleistų ieškinio patenkinimo atveju pareiškėjai nepagrįstai praturtėti vartotojų sąskaita.

Darytina išvada, jog, teismų nustatytos aplinkybės vertintinos kaip turinčios prejudicinę galią, ir šiomis aplinkybėmis atsakovė privalo remtis vykdydama savo funkcijas ir siekdama Energetikos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto tikslo - apsaugoti vartotojų teises ir teisėtus interesus.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog vadovaujantis Energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalies 2 ir 5 punktais, atsakovė tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas, nustato valstybės reguliuojamas kainas ir kainų viršutines ribas, vienašališkai nustato valstybės reguliuojamas kainas, jeigu energetikos įmonės nesilaiko šių kainų nustatymo reikalavimų. Šilumos kainodara yra detalizuota Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnyje, kurio nuostatomis vadovaujantis pareiškėjai Skundžiamais nutarimais buvo nustatytas šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinis lygis, šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų lygis pirmiesiems šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio galiojimo metams bei vienašališkai nustatytas šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų lygis pirmiesiems šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinis lygis pirmiesiems galiojimo metams. Kaip jau buvo minėta, pareiškėja, būdama šilumos tiekėja, būtinąsias sąnaudas, susijusias su rezervo užtikrinimo paslauga, pasidengė per šilumos kainą iš šilumą vartojančių vartotojų. Kaip jau minėta, nors pareiškėjai priteista Kompensacijos suma buvo apskaičiuota atsižvelgus į Kompensacijos metodikos nuostatas, tačiau pareiškėjai į šilumos kainų dedamąsias įtraukus sąnaudas, priskirtinas Klinikų rezervinės galios užtikrinimo paslaugai, Kompensacijos suma, atitinkamai, turėjo būti grąžinta vartotojams. 2010 m. sausio 1 d. - 2021 m. vasario 28 d. laikotarpiu pareiškėjos šilumos kainos dedamosios nustatytos remiantis Metodika ir, kadangi į jas buvo įtrauktos rezervinės galios užtikrinimo paslaugos teikimo sąnaudos, susijusios su nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojais, todėl šios sąnaudos turėjo būti eliminuojamos ir apskaičiuojama vartotojų permoka. Taigi, vadovaujantis Metodikos 76¹ punktu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad sąnaudos, priskirtos Klinikų rezervinės galios užtikrinimo paslaugai, buvo įtrauktos į šilumos kainą, atsakovė 2010 m. sausio 1 d. - 2021 m. vasario 28 d. laikotarpiu įvertino pareiškėjos papildomai gautų 2 587 496 Eur pajamų sumą, mažinančią šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų lygį. Pareiškėjos papildomai gautų 2 587 496 Eur pajamų suma buvo įvertinta atsakovei įgyvendinant Energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalies 2 ir 5 punktuose bei Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnyje nustatytas atsakovės kompetencijai priskirtas funkcijas bei procedūras.

Pareiškėja teigė, kad jai kilo abejonės, jog Skundžiami nutarimai yra politinio pobūdžio, kurių priėmimui turėjo įtakos ne objektyvios priežastys, tačiau Seimo nario A. K. galima tiesioginė ir netiesioginė įtaka. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Skundžiamų nutarimų priėmimą lėmė teisiniai ir faktiniai pagrindai, kurie yra išanalizuoti aukščiau ir buvo nurodyti pačiuose Skundžiamuose nutarimuose bei šių nutarimų sudėtinėmis dalimis esančiose pažymose. Pareiškėjos teiginiai dėl galimos Seimo nario A. K. įtakos yra deklaratyvus ir neparemti įrodymais, todėl nevertintini. Be to, teismas nevertina ginčijamo akto ir veiksmų politinio ar ekonominio tikslingumo (ABTĮ 3 str.). Sutinkamai su išdėstytu darytina išvada, jog Skundžiamo nutarimo I 3.1 papunktis, Skundžiamas nutarimas II, Skundžiamo nutarimo III 4.1 papunktis yra teisėti ir pagrįsti. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atsakovės atsiliepime ir teismo posėdžio metu išdėstytais argumentais ir daro išvadą, jog naikinti Skundžiamus nutarimus (jų dalis) nėra įstatyminio pagrindo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-3555/2011).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kaip matyti pareiškėjos skundas netenkintas, todėl pareiškėja nelaikytina bylą laimėjusia šalimi ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas (ABTĮ 40, 41 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos akcinės bendrovės „Kauno energija“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.