Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28102-2017-2 Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.3.; 3.3.2.3; 3.3.2.5.

2018 m. sausio 25 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties, priimtą civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Agrovet“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei SEB bankas dėl sutarties pakeitimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Pajūrio mėsinė“, uždaroji akcinė bendrovė „Kretingalės mėsa“, A. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių – draudimo nutraukti 2001 m. rugsėjo 13 d. Kreditavimo sutartį Nr. 043010401386/02, kurios mokėjimo terminai yra suėję, pagrįstumo ir teisėtumo.Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Agrovet“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) SEB bankas dėl sutarties pakeitimo, kuriuo ieškovė prašo pakeisti Kredito sutartį pratęsiant kredito grąžinimo terminą papildomam 7 metų laikotarpiui (e.b. T.I. b.l. 1-7). Nurodė, jog UAB „Agrovet“ ir AB SEB bankas 2001 m. rugsėjo 13 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. 043010401386/02 (toliau – Kredito sutartis), o pagal šalių sudarytą paskutinį Kredito sutarties pakeitimą buvo numatyta, kad kredito grąžinimo terminas yra 2014 m. gruodžio 15 d. Ieškovė kreipėsi į atsakovę vėl prašydama pakeisti Kredito sutartį, t. y. pratęsti kredito grąžinimo terminą 7 metams, tačiau atsakovė su ieškovės prašymu nesutiko. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo priimto sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos uždrausti atsakovei imtis šių veiksmų: 1) kreiptis į notarą dėl vykdomųjų įrašų dėl skolų pagal Kredito sutartį išieškojimo, atlikimo; 2) kreiptis į laiduotojus (t. y. UAB „Kretingalės mėsa“, UAB „Pajūrio mėsinė“ ir A. G.) dėl ieškovės įsipareigojimų pagal Kredito sutartį vykdymo ir atlikti išieškojimo veiksmus. Nurodė, jog tuo atveju, jei ieškovei būtų nutraukta restruktūrizavimo byla, atsakovė įgytų galimybę vykdomuosius įrašus nukreipti skolos išieškojimui priverstine tvarka, dėl ko teismo sprendimu galimai pakoreguotas kredito grąžinimo terminas netektų prasmės. Be to, atsakovei įkeistas turtas ir turtinės teisės yra susiję ir naudojami ieškovės veiklos vykdymui, t. y. veiklai, kurios pagrindu ieškovė gauna pajamas ir planuoja atsiskaityti su atsakove.2017 m. liepos 20 d. nutartimi pirmos instancijos teismas ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino (e.b. T.II. b.l. 1-2). Teismas nurodė, jog ieškovė prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekia sustabdyti vykdomųjų įrašų įvykdymą ir taip užkirsti kelią skolos išieškojimui priverstine tvarka, tačiau nepateikia jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nurodė, jog pagal pareikštus ieškinius dėl teisinių santykių modifikavimo paprastai yra nereikalingas teismo sprendimo priverstinis vykdymas, kadangi šalių sutartiniai teisiniai santykiai modifikuosis teismo sprendimo pagrindu. Taigi, toks reikalavimas negali būti užtikrintas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kuriomis būtų nustatomi turtinio pobūdžio ribojimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1092/2014).Ieškovė UAB „Agrovet“ teismui pateikė pakartotinį 2011 m. spalio 11 d. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (e.b. T.II. b.l. 56-59), kuriuo prašė – iki teismo priimto sprendimo įsiteisėjimo uždrausti atsakovei vienašališkai nutraukti Kredito sutartį ir imtis skolos išieškojimo veiksmų. Prašyme nurodė, kad ieškovė gavo atsakovės įspėjimą dėl bankroto bylos iškėlimo, taigi iškilo reali grėsmė, kad atsakovė imsis realių veiksmų skolos išieškojimui vykdyti. Nurodė, jog teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą ir pratęsus kredito grąžinimo terminą, tokio sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti apskritai neįmanomas, kadangi atsakovė dar šios civilinės bylos nagrinėjimo metu pradėtų išieškojimo procesą iš įkeisto ieškovės turto. Nurodė, jog ieškovės vadovas teismui yra pateikęs prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Kartu su prašymu teismui pateikė 2017 m. rugsėjo 7 d. AB Šiaulių bankas raštą Nr. 17/10381 Dėl kreditavimo sutarties nutraukimo, adresuotą UAB ,,Pajūrio mėsinė direktoriui A. P. (e.b. T.II. b.l. 61-62), bei Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1589-330/2017 (e.b. T.II. b.l. 76-81), kuria buvo panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 31 d. nutartis ir pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos UAB ,,Agrovet“ iškėlimo priėmimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atsakovė AB SEB bankas pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (e.b. T.II. b.l. 90-91), prašydama atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, jog su ieškove sudaryta Kredito sutartis nebegali būti keičiama, nes skolos grąžinimo terminas pagal Kredito sutartį yra pasibaigęs dar 2014 metais. Bankas sutarties pagrindu yra gavęs vykdomąjį įrašą, ieškovės skola atsakovei yra kilusi iš pasibaigusios sutarties, yra užfiksuota ir nenuginčyta, tai yra išieškotina, todėl Kredito sutarties atnaujinimas yra neįmanomas, todėl ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas. Nurodė, jog ieškovei prašymo pateikimo dieną nėra iškelta restruktūrizavimo byla, taip pat, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė būtų pajėgi vykdyti įsipareigojimus pagal Kredito sutartį, net ir tuo atveju jei sutarties sąlygos būtų pakeistos, todėl nėra pagrindo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 16 d. nutartimi (e.b. T.I. b.l. 92-93) ieškovės UAB ,,Agrovet“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovė prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekia uždrausti atsakovei vienašališkai nutraukti Kredito sutartį ir imtis skolos išieškojimo veiksmų. Siekdama įrodyti, kad iškilo reali grėsmė, jog atsakovė imsis veiksmų skolos išieškojimui vykdyti ieškovė teismui pateikė AB Šiaulių banko 2017 m. rugsėjo 7 d. pranešimą dėl kreditavimo sutarties nutraukimo. Įvertinus pateiktą dokumentą teismas nustatė, jog jį sudarė ir ieškovei pateikė ne atsakovė, o AB Šiaulių bankas, kuris nėra bylos šalis, minėtame pranešime kalbama apie visiškai kitos Kreditavimo sutarties nutraukimą. Teismas nurodė, jog ginčijama Kredito sutartis nebegali būti nutraukta ar keičiama, kadangi joje nurodyti mokėjimų terminai jau yra pasibaigę. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, pirmos instancijos teismas sprendė, kad ieškovė prašyme nenurodė konkrečių faktų ir nepateikė įrodymų, leidžiančių daryti prielaidą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą (Lietuvos Respublikos CPK 144 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovė pateikė atskirąjį skundą (e.b. T.II. b.l. 112-117), kuriuo prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartį bei pritaikyti šias laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo priimto sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos uždrausti atsakovei imtis šių veiksmų: vienašališkai nutraukti Kredito sutartį ir imtis skolos išieškojimo veiksmų. Atskirajame skunde išdėstyti šie esminiai argumentai:Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių yra reali grėsmė, kad atsakovė gali nutraukti Kredito sutartį bei tuo pačiu imtis aktyvių skolos išieškojimo veiksmų, kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Kartu su atskiruoju skundu teikia teismui 2017 m. rugsėjo 18 d. AB SEB Bankas raštą Nr. 01.10.01-13661 (e.b. T.II. b.l. 122), kuriuo ieškovė įspėta dėl kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu ieškovė nustatytu terminu neįvykdys Kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Taip pat teikia AB SEB Bankas pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei nuorašą (e.b. T.II. b.l. 119-120). Nurodo, jog neginčija, kad ieškovė turi įsiskolinimą atsakovei, tačiau ieškovė nesutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytu argumentu, kad pagal Kredito sutartį mokėjimo terminams esant pasibaigusiems, Kredito sutartis nebegali būti nutraukta ar keičiama. Mano, jog pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, net ir tuo atveju, jei teismas atmestų ieškovės reikalavimus, atsakovė jokių didesnių neigiamų padarinių nepatirtų ir galėtų kreiptis tiek į notarą, tiek į ieškovės laiduotojus UAB „Kretingalės mėsa“ ir UAB „Pajūrio mėsinė“, tuo tapu laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikius galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas netektų prasmės.Nurodo, jog ieškovės direktorius pateikė Klaipėdos apygardos teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. liepos 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1529-163/2017 šį pareiškimą atsisakė priimti. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1589-330/2017 išnagrinėjęs nusprendė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 31 d. nutartį ir ieškovės direktoriaus pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos ieškovei iškėlimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Nurodo, jog nutraukus Kredito sutartį ir pradėjus išieškojimą nebūtų pasiekti restruktūrizavimu siekiami tikslai.Nurodo, jog ieškovė prie 2017 m. spalio 11 d. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė netinkamą dokumentą, t. y., AB „Šiaulių bankas“ pranešimą, o ne atsakovės raštą. Teigia, jog šis atsakovės raštas patvirtina faktą, jog atsakovė ketina vienašališkai nutraukti Kredito sutartį ir imtis aktyvių skolos išieškojimo veiksmų.

Atsakovė AB SEB Bankas pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą (e.b. T.II. b.l. 125-126), kuriuo prašo: atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:Laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos, nes ieškovė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimo šioje konkrečioje civilinėje byloje. Nurodo, jog atsakovė nesiekia nutraukti su ieškove sudarytos Kredito sutarties, nes toks veiksmas būtų visiškai nelogiškas ir beprasmis. Nurodo, jog su ieškove sudaryta Kredito sutartis nebegali būti keičiama, nes skolos grąžinimo terminas pagal Kredito sutartį yra pasibaigęs dar 2014 metais. Pažymi, jog atsakovė Kredito sutarties pagrindu yra gavusi vykdomąjį įrašą, t.y. ieškovės skola atsakovei yra kilusi iš pasibaigusios Kredito sutarties, yra užfiksuota ir nenuginčyta, t.y. vykdytina ir išieškotina, todėl Kredito sutarties atnaujinimas niekaip neįmanomas. Teigia, jog ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas, nes pasibaigusios ir tris metus nuo pasibaigimo nevykdytos Kredito sutarties net teoriškai neįmanoma atnaujinti. Nurodo, kad ieškovei atskirojo skundo pateikimo dieną nėra iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau yra pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Nurodo, jog ieškovei bankroto bylą inicijuoja ne vienas kreditorius. Kadangi restruktūrizavimo byla ieškovei neiškelta, nėra ir jokio viešo intereso, kuris įpareigotų ginti ieškovės interesus, paneigiant kreditorių teisę į skolos išieškojimą.Nurodo, jog ieškovė atsakovei nėra atlikusi jokių mokėjimų jau nuo 2015 metų. Šios aplinkybės patvirtina faktą, jog ieškovė nesiekė Kredito sutarties pratęsimo. Be to, ieškovė neįrodinėja savo galimybių ir finansinio pajėgumo vykdyti Kredito sutartį, nors reikšdama reikalavimą dėl Kredito sutarties atnaujinimo, turi ir privalo tai padaryti. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė būtų pajėgi vykdyti įsipareigojimus pagal Kredito sutartį, todėl teigia, jog nėra pagrindo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantė atskirąjį skundą grindžia argumentais, jog ieškovei pradėjus teisminį procesą ir teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė gali nutraukti Kredito sutartį ir pradėti išieškojimą iš ieškovės įkeisto turto, kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei, todėl ieškovei galimai palankaus sprendimo vykdymas pasunkės ar taps neįmanomas, o tai yra realus pagrindas žalai atsirasti.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo preliminarų vertinimą. Įsitikinęs, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Pagal įstatymą ieškovė teikdama procesinį dokumentą, kuriuo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones privalo įrodinėti dvi esmines aplinkybes laikinųjų apsaugos priemonių taikymui: 1) ieškinio prima facie pagrįstumą bei 2) grėsmės galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui aplinkybę.

Dėl ieškinio prima facie pagrįstumo

Skundžiama nutartimi teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenustatęs grėsmės būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kaip būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Teismas nurodė, kad, įvertinus pateiktą dokumentą nustatyta, jog jį sudarė ir ieškovei pateikė ne atsakovas, o AB „Šiaulių bankas“, kuris nėra bylos šalis, o minėtame pranešime kalbama apie visiškai kitos Kreditavimo sutarties nutraukimą. Jokių įrodymų, susijusių su Kredito sutartimi, dėl kurios sąlygų kilęs ginčas šioje byloje, teismui nėra pateikta, taigi, nėra jokio pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais apie iškilusią skolos išieškojimo grėsmę.CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, jog sprendžiant dėl tokių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme, būtina atsižvelgti ir į tai, kad teismas ginčus nagrinėja ne formaliai, bet paisydamas konstitucinio imperatyvo vykdyti teisingumą. Tai lemia, kad teismo atsisakymas priimti nors ir pateikiamą vėliau, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013).Taigi, nors ieškovė turėjo ir galėjo pateikti įrodymus pirmosios instancijos teismui, tačiau, vadovaujantis CPK 7 straipsniu, priimami apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai, siekiant išspręsti ginčą iš esmės. Byloje nustatyta, jog 2001 m. rugsėjo 13 d. UAB „Agrovet“ ir AB SEB bankas sudarė kreditavimo sutartį Nr. 043010401386/02, kuri buvo pakeista ir papildyta papildomais susitarimais (e.b. T.I. b.l. 8-186), taip pat užtikrinta laidavimu (e.b. T.I. b.l. 191-210). Iš šalių sudarytos Kredito sutarties ir šios sutarties pakeitimų matyti, jog Kredito sutarties įvykdymo terminas suėjo 2014 m. gruodžio 15 d. Ieškovė į teismą kreipėsi praėjus beveik trejiems metams po Kredito sutarties įvykdymo termino. Ieškovė ieškiniu prašo pakeisti šalių sudarytą Kredito sutartį pratęsiant kredito grąžinimo terminą papildomam 7 metų laikotarpiui, tai yra pakeisti Kredito sutarties I-III aprašų 2.3 punktą, ir jį išdėstyti taip: ,,2.3 paskutinė kredito grąžinimo diena – 2021 m. gruodžio 15 d.“ (e.b. T.I. b.l. 7). Matyti, jog ieškovė ieškinyje reiškia reikalavimus dėl Kredito sutarties sąlygų pakeitimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovė neginčija pagal Kredito sutartį sumokėtų įmokų, kurių mokėjimo terminas jau yra suėjęs 2014 m. gruodžio 15 d., pagrįstumo, skolos dydžio, taip pat ieškiniu nėra ginčijama pati Kredito sutartis. Preliminariai įvertinęs ieškinio ir atsiliepimo į ieškinį argumentus, prie jų pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas šioje bylos stadijoje nemato pakankamo pagrindo konstatuoti preliminarų atsakovės veiksmų nesąžiningumą santykyje su ieškovės įrodinėjama teise pratęsti pasibaigusią sutartį.Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). CPK, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje ieškovė nepateikė įrodymų, kuriuos įvertinus, būtų galima spręsti dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo.

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui

Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui pripažinimas atsakovei. Įstatymas įpareigoja ieškovę motyvuoti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei pateikti teismui duomenis, pagal kuriuos būtų galima pagrįstai prognozuoti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo gali atsirasti nuostolių ir kad šalies patirtų nuostolių atlyginimo realus išieškojimas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas CPK 178 straipsnis). Tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi būti savitikslis, kadangi toks jų taikymas pažeistų ekonomiškumo bei proporcingumo principus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-45-516/2015).Ieškovė mano, kad pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, net ir tuo atveju, jei teismas atmestų ieškovės reikalavimus, atsakovė jokių didesnių neigiamų padarinių nepatirtų ir galėtų kreiptis tiek į notarą, tiek į ieškovės laiduotojus UAB „Kretingalės mėsa“ ir UAB „Pajūrio mėsinė“, tuo tarpu laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikius galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas netektų prasmės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog dėl laiduotojų nėra priimto teismo sprendimo; tretieji asmenys neturi solidariosios prievolės ieškovei teismo sprendimo pagrindu, todėl negalima konstatuoti, jog laidavimo aplinkybė daro neproporcingą nagrinėjamoje byloje sprendimą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (CK 3 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog ieškovo pareikštas reikalavimas yra pagrįstas ir tenkinamas tokia apimtimi, kokia buvo pažeistos ar ginčijamos jo teisės ar teisėti interesai. Jis yra nukreiptas daromam pažeidimui nutraukti ar padaryto pažeidimo padariniams pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2008). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti ieškinio dalyko. Būtent ieškinio dalyko užtikrinimui ir taikomos laikinosios apsaugos priemonės.Dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų, jog nutraukus Kredito sutartį ir pradėjus išieškojimą nebūtų pasiekti restruktūrizavimo procesu siekiami tikslai, teismas pažymi, jog remiantis Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymu (toliau – ĮRĮ) restruktūrizavimo bylai iškelti reikalingi du savarankiški procesiniai veiksmai – nutartis dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo (ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalis) ir nutartis iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalis). Vien nutarties priėmimas dėl įmonės restruktūrizavimo, nereiškia, kad įmonei bus iškelta restruktūrizavimo byla. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nenustatyta jog ieškovei UAB ,,Agrovet“ būtų iškelta restruktūrizavimo byla.Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti. Pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis). Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.