- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-21
- Bylos Nr.
- e2A-1195-524/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Erika Misiūnienė, Aurimas Brazdeikis
- Atsakovas
- Ž. V., R. V.
- Kategorijos
- 2.6.1.6.1Actio Pauliana
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Ž. V. ir R. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Euronika“ ieškinį atsakovams Ž. V., R. V. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I . Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti atsakovų Ž. V. ir R. V. 2017 m. birželio 5 d. sudarytą dovanojimo sutartį, pagal kurią atsakovas Ž. V. padovanojo atsakovei R. V. 2,5200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,5200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikyti restituciją – priteisti (grąžinti nuosavybėn) atsakovui Ž. V. 2017 m. birželio 5 d. dovanojimo sutartimi atsakovei R. V. padovanotą turtą, priteisti patirtas šioje byloje bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1479-613/2017 nutarė iškelti ieškovei bankroto bylą. Bankroto administratorius nustatė, kad ieškovė tuo metu buvusiam bendrovės vadovui atsakovui Ž. V. per laikotarpį nuo 2017 m. kovo 22 d. iki 2017 m. spalio 13 d. sumokėjo 11 992,17 Eur: 2017 m. kovo 22 d. sumokėjo 1 372,17 Eur, 2017 m. kovo 31 d. sumokėjo 850 Eur, 2017 m. spalio 13 d. sumokėjo 9 770 Eur, nors dėl nemokumo jau negalėjo įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. kovo 13 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1691-637/2018 pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento UAB „Euronika” atliktus skolos sumažinimus: 2017 m. kovo 31 d. skolos sumažinimą 1 372,17 Eur suma; 2017 m. kovo 31 d. skolos sumažinimą 850 Eur suma; 2017 m. spalio 13 d. skolos sumažinimą 9 770 Eur suma. Taikė restituciją ir priteisė iš Ž. V. 11 992,17 Eur bankrutuojančios UAB „Euronika“ naudai. Vykdant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. e2-1691-637/2018 paaiškėjo, kad Ž. V. 2017 m. birželio 5 d. dovanojimo sutartimi padovanojo atsakovei R. V. nekilnojamuosius daiktus – du žemės sklypus. Ieškovė 2017 m. birželio 5 d. turėjo neabejotiną ir galiojantį 2 222,17 Eur (1 372,17 Eur + 850 Eur) reikalavimą į atsakovą Ž. V.. Nurodo, kad atsakovas jau planuodamas jo kreditorės UAB „Euronika“ kitus pažeidžiančius veiksmus padovanojo jam priklausantį nekilnojamąjį turtą (du žemės sklypus), o 2017 m. spalio 13 d. neteisėtai sau išsimokėjo iš UAB „Euronika“ dar 9 770 Eur, nors Klaipėdos apygardos teismas jau 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi nutarė UAB „Euronika“ iškelti bankroto bylą ir šia nutartimi areštavo bendrovės nekilnojamąjį bei kitą ilgalaikį materialųjį turtą bei sustabdė visas pas antstolius esančias vykdomąsias bylas, kuriose iš UAB „Euronika“ vykdomas išieškojimas, bei po to, kai ši teismo nutartis buvo įsiteisėjusi. Teigia, kad atsakovas Ž. V. neabejotinai žinojo, kad jam pagal ginčijamą dovanojimo sutartį neatlygintinai perleidus nekilnojamąjį turtą ieškovė neteks galimybės patenkinti savo piniginių reikalavimų, todėl negali būti laikomas sąžininga šalimi.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinys patenkintas, pripažinta negaliojančia atsakovų Ž. V. ir R. V. 2017 m. birželio 5 d. sudaryta dovanojimo sutartis, pagal kurią atsakovas Ž. V. padovanojo atsakovei R. V. 2,5200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,5200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), nuo jos sudarymo momento, taikyta restitucija – grąžinta nuosavybėn atsakovui Ž. V. 2017 m. birželio 5 d. dovanojimo sutartimi atsakovei R. V. padovanotas turtas – 2,5200 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,5200 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), priteista iš atsakovo Ž. V. 211,75 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovei, priteista iš atsakovės R. V. 211,75 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovei, priteistas iš atsakovo Ž. V. 37,50 Eur žyminis mokestis valstybei, priteistas iš atsakovės R. V. 37,50 Eur žyminis mokestis valstybei, nuspręsta, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2018 m. rugsėjo 28 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – 2,5200 ha žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 1,5200 ha žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), areštą.
4. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, jog ginčijamos 2017 m. birželio 5 d. dovanojimo sutarties sudarymo metu ieškovė turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į 2 222,17 Eur (1 372,17 Eur + 850 Eur) reikalavimą atsakovui Ž. V., tai patvirtina įsiteisėjęs Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-1691-637/2018. 2017 m. birželio 5 d. dovanojimo sutartimi atsakovas Ž. V. neatlygintinai perleido nekilnojamąjį turtą, jo mokumas sumažėjo ir ieškovė neteko galimybės patenkinti piniginius reikalavimus iš atsakovo. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-1691-637/2018 iki šiol nėra įvykdytas, kadangi atsakovas neturi turto, iš kurio būtų galima išieškoti skolą. Byloje nėra nustatyta, kad būtų priežastys, dėl kurių atsakovas privalėjo sudaryti ginčytiną sandorį, kuris yra neatlygintinas. Atsakovas žinojo, kad pagal ginčijamą dovanojimo sutartį neatlygintinai perleidus jam priklausantį turtą, ieškovė neteks galimybės patenkinti savo piniginius reikalavimus. Iš viso to darytina išvada, kad yra visos būtinosios actio Pauliana taikymo sąlygos, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas, atsakovų Ž. V. ir R. V. 2017 m. birželio 5 d. sudaryta dovanojimo sutartis, pagal kurią atsakovas Ž. V. padovanojo atsakovei R. V. 2,5200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,5200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Pripažinus atsakovų Ž. V. ir R. V. 2017 m. birželio 5 d. sudarytą dovanojimo sutartį negaliojančia nuo sudarymo momento, taikyta restitucija ir ginčo sandorio šalys grąžintos į pirmykštę padėtį, t. y. atsakovui Ž. V. grąžintas nuosavybėn 2017 m. birželio 5 d. dovanojimo sutartimi atsakovei R. V. padovanotas turtas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
5. Nors apeliaciniame skunde atsakovai prašo apeliacinį skundą atmesti, tačiau iš apeliacinio skundo turinio teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas paminėtą formuluotę laikyti rašymo apsirikimu. Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas kreditoriaus teisių pažeidimą, nepagrįstai vertino visą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 13 d. sprendimo už akių įvykdymą, o ne tik jo 2 222,17 Eur dalį, t. y. dėl priteistos 9 770 Eur skolos dalies taikyti actio Pauliana šioje byloje nebuvo pagrindo, nes ši skolos dalis atsirado po ginčijamo sandorio sudarymo.
5.2. Sudarant ginčijamą dovanojimo sutartį ieškovės neabejotinas ir galiojantis reikalavimas buvo tik 2 222,17 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį turėjo įrodyti, kad tokios sumos iš atsakovo Ž. V. negalima išieškoti kitaip, kaip tik nukreipus išieškojimą į ginčo sutartimi perleistą turtą. Pažymėtina, jog atsakovas yra sumažinęs įsiskolinimą iki 1 862,17 Eur, likęs įsiskolinimas bus padengtas iš pačios BUAB „Euronika“ atsakovui Ž. V. kaip pirmosios eilės kreditoriui išmokamų lėšų, vadinasi, 2017 m. birželio 5 d. dovanojimo sutartimi nebuvo pažeistos kreditorių teisės, nes skola realiai bus susigrąžinta iš kito turto.
5.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė tik restituciją reglamentuojančias bendrąsias teisės normas, o netaikė specialiosios teisės normos – CK 6.66 straipsnio 4 dalies. Pirmosios instancijos teismas neturėjo grąžinti viso turto atsakovui Ž. V., o tik nukreipti likusios 1 862,17 Eur skolos išieškojimą į ginčijamu sandoriu perleistą turtą. Kitos 2018 m. kovo 13 d. sprendimu už akių priteistos 9 770 Eur dalies išieškojimo nukreipti į šį turtą nėra pagrindo, nes ši reikalavimo teisės dalis atsirado 2017 m. spalio 13 d., t. y. po 2017 m. birželio 5 d. dovanojimo sutarties sudarymo.
5.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino visą 2017 m. birželio 5 d. dovanojimo sutartį negaliojančia, nes patenkinti kreditoriaus reikalavimą būtų galima iš mažesnės vertės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
5.5. Pirmosios instancijos teismo motyvai, susiję su ieškovės BUAB „Euronika“ įsipareigojimais VSDFV ir darbuotojams, visiškai nėra susiję su šia byla, nes šioje byloje bankroto administratorius kreditorių vardu ginčija ne BUAB „Euronika“ sudarytus sandorius, o UAB „Euronika“ skolininko Ž. V. sudarytą sandorį su trečiuoju asmeniu, todėl šiai bylai aktualu, kokias skolas turėjo Ž. V..
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai:
6.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias actio Pauliana, restitucijos taikymą, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Žemesnės instancijos teismas
6.2. 2017 m. birželio 5 d. dovanojimo sutartimi atsakovas Ž. V. neatlygintinai perleido jo turimus visus nekilnojamuosius daiktus giminaitei, taip savo mokumą sumažindamas iki minimumo. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog 2017 m. birželio 5 d. dovanojimo sutartis pažeidė atsakovo Ž. V. kreditorių teisėtus interesus.
6.3. Atsakovas nepagrįstai 9 770 Eur sumą siūlo vertinti kaip nepatenkančią į actio Pauliana, kaip ieškovės pažeistų teisių gynimo būdą. Bylos duomenys įrodo, kad atsakovas Ž. V. jau planuodamas jo kreditorių AB „Swedbank”, UAB „Euronika“ pažeidžiančius veiksmus, būdamas ieškovės valdymo organu ir dalyviu, padovanojo jam priklausančius nekilnojamuosius daiktus (du žemės sklypus) artimai giminaitei, taip siekdamas užkirsti ir vėliau neteisėtu jau trečiu išsimokėjimu (2017 m. spalio 13 d. – 9 770 Eur) piniginių lėšų realų sugrąžinimą iš jo į bendrovės turto masę. 9 770 Eur suma šioje individualioje byloje patenka į actio Pauliana, kaip ieškovės pažeistų teisių gynimo būdą.
6.4. Po 2017 m. birželio 5 d. dovanojimo sutarties sudarymo visą atsakovui priklausantį vertingą turtą atsakovas Ž. V. perleido giminaitei ir iki šiol, kaip jis pats nurodo, tik 360 Eur yra ieškovei grąžinęs. Tai rodo, kad Ž. V. po 2017 m. birželio 5 d. sandorio sudarymo tapo nemokus, taigi ieškovės teisių pažeidimas daugiau nei akivaizdus.
Atsiliepimas
6.5. Atsakovų teiginiai, jog išieškojimas iš atsakovo Ž. V. ieškovei bus rezultatyvus, nes Ž. V., kaip pirmosios eilės kreditorius, turi reikalavimo teisę į ieškovę, nepagrįsti, nes ieškovė neturi galimybės vykdyti prievolių kreditoriams, kadangi jokio turto atsakovas, kaip ieškovės buvęs vadovas, bankroto administratoriui neperdavė.
6.6. Nepagrįstas atsakovų argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė tik restituciją reglamentuojančias bendrąsias teisės normas, o netaikė specialiosios teisės normos – CK 6.66 straipsnio 4 dalies. Kai skolininkui iškelta bankroto byla, CK 6.66 straipsnio 4 dalies nuostatos taikomos kartu su ĮBĮ nuostatomis ir tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms.
6.7. Atmestinas atsakovų siūlymas pripažinti negaliojančia 2017 m. birželio 5 d. dovanojimo sutarties dalį tik dėl žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), padovanojimo. Atsakovai, taip siūlydami, pirmiausia visiškai neatsižvelgia į atsakovo Ž. V. kreditorės AB „Swedbank“ teisėtus interesus. Antra, atsakovai neteisingai vertina, jog 9 770 Eur atsakovo sau išsimokėjimas iš ieškovės nepatenka į actio Pauliana gynimo būdą.
6.8. Atsakovo argumentai, jog sprendimo motyvai dėl BUAB „Euronika“ prievolių savo kreditoriams šiai bylai esą neturi juridinės reikšmės, taip pat nepagrįsti. Atsakovas Ž. V., būdamas ieškovės vadovu ir dalyviu, žinojo apie jo vadovaujamos įmonės prievoles kreditoriams, kurių įmonė nebepajėgi vykdyti, todėl jo veikimas sudarant dovanojimo sutartį ir atsiskleidžia per tuos duomenis dėl pačios ieškovės kreditorių, juos teismas ir konstatavo sprendime.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
8. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo argumentus, mano , jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
9. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
10. Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė teismui papildomus įrodymus – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2018 m. liepos 31 d. sprendimo dėl Garantinio fondo lėšų skyrimo kopiją, Atsakovai su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus – Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutarties, Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo, Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties, Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. nutarties, Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 6 d., Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutarties, taikos sutarčių kopijas, sąskaitos išrašo kopiją. Šios kategorijos bylose teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, šalims nauji įrodymai yra išsiųsti susipažinti, todėl šalių naujų įrodymų pridėjimas nepažeis šalių teisių. Jeigu nauji įrodymai būtini svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, tai jie gali būti priimti apeliacinės instancijos teisme, ir tai nelaikoma CPK 314 straipsnio pažeidimu.
Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė
11. Ieškovė nurodo dvi civilines bylas, kuriose konstatuotos atsakovo Ž. V. skolos UAB ,,Euronika‘‘. Byloje nustatyta, kad atsakovas Ž. V. yra skolingas ieškovei 11992,17 Eur pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-03-13 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-1691-637/2018, tačiau atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas vertindamas kreditorių teisių pažeidimą dėl 2017-06-05 dovanojimo sutarties sudarymo nepagrįstai vertino visą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-03-13 sprendimu už akių priteistą dėl 11992,17 Eur sumą. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti tik šio sprendimo dalį dėl 2222,17 Eur (1372,17 Eur + 850 Eur). Atsakovas nurodo, kad 9770 Eur skolos dalis atsirado 2017 m. spalio 13 d., t. y. po ginčijamo 2017-06-05 sandorio sudarymo, ir jis liko skolingas tik 1 862,17 Eur. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad ši suma galės būti išieškota iš atsakovui kaip pirmosios eilės kreditoriui išmokamų lėšų, nes atsakovas yra BUAB ,,Euronika“ pirmosios eilės kreditorius 11 839, 67 Eur sumai.
12. Be to, byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-12-28 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-15556-991/2017 tenkino AB „Swedbank“ ieškinį atsakovui Z. V. ir iš jo, kaip solidaraus skolininko, priteisė 15746,84 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 15746,84 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-10-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis ginčas buvo iškeltas iš laidavimo teisinių santykių ir ieškovė nurodo, kad atsakovo Ž. V. mokumas turi būti vertinamas ir dėl šio teismo sprendimo įvykdymo.
13. Apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl teisės normų, reglamentuojančių actio Pauliana sandorio negaliojimo pagrindą, kai ieškinį reiškia bankrutuojanti įmonė buvusiam vadovui dėl jo sudaryto neatlygintinio sandorio, todėl apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl to, ar buvęs įmonės vadovas yra įmonės skolininkas, jo skolos dydžio, dėl ginčo sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu.
Dėl actio Pauliana sandorio negaliojimo pagrindo ir įmonių bankroto administratoriaus teisės reikšti ieškinį įmonės skolininkui šiuo pagrindu
14. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana institutas skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė – skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).
16. Kasacinis teismas yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.
17. Nagrinėjamu atveju ieškinį pareiškė BUAB „Euronika“ administratorius, siekdamas apginti visų BUAB „Euronika“ kreditorių bei pačios įmonės interesus. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte nustatyta, kad administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Iš nurodytų teisės normų turinio akivaizdu, kad gindamas kreditorių interesus, administratorius gali ir privalo reikšti ieškinius įmonės skolininkams visais sandorių negaliojimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003; 2012 gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-204/2012). Taigi įmonės bankroto atveju sandorių ginčijimas – bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisė ir pareiga, tačiau šioje byloje įmonės administratorius negali reikšti ieškinio išimtinai bankrutuojančios įmonės kreditorės AB „Swedbank“ interesais dėl jos kreditinio reikalavimo patenkinimo iš atsakovo Ž. V. kaip UAB ,,Euronika‘‘ laiduotojo.
18. Remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-15556-991/2017 2017 m. gruodžio 28 d. buvo priimtas sprendimas už akių, juo akcinei bendrovei „Swedbank“ iš atsakovo Ž. V., kaip solidaraus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Euronika“ bendraskolio, buvo priteista 15 746,84 Eur skola bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-10-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiame sprendime buvo konstatuota, kad 2016-10-25 laidavimo sutartimi Nr. 16-108271-LAI atsakovas Ž. V. įsipareigojo atsakyti už kredito gavėją visu savo turtu, jeigu kredito gavėja tinkamai neįvykdys bankui visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį. Įsipareigojimai AB „Swedbank“ iki šiol neįvykdyti, ieškovės bankroto byloje 2018 m. sausio 2d. nutartimi yra patvirtintas AB „Swedbank“ 15746 Eur kreditinis reikalavimas, tačiau ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nepagrįstai remiasi šia aplinkybe, nurodydama šios bylos atsakovą Ž. V. kaip ieškovės skolininką dėl skolos bankui. Ši skola kildinama iš laidavimo teisinių santykių. Pagal LR CK 6.81 str. 1 d. nustatyta, kad laiduotojas ir pagrindinis skolininkas atsako solidariai, tačiau laiduotojo solidarioji pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės. Tuo atveju, jei atsakovas Ž. V. įvykdys savo prievolę AB „Swedbank“, jis turės atgręžtinio reikalavimo teisę kreiptis į pagrindinę skolininkę.
19. Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir sprendžiant klausimą dėl to, kokie teisiniai padariniai turi būti taikomi, visų pirma turi būti vadovaujamasi CK 6.66 straipsnio 4 ir 5 dalyse įtvirtintomis taisyklėmis. CK 6.66 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisinius padarinius tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Dėl to, skirtingai negu kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, pagal kreditoriaus ieškinį pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, būtina teismo sprendime nurodyti, kokio kreditoriaus interesais ginčo sandoris yra panaikintas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).
Dėl atsakovo Ž. V. skolos dydžio ieškovei ginčo sandorio sudarymo momentu
20. Šios bylos ginčo dalykas yra atsakovų 2017 m. birželio 5 d. sudaryta dovanojimo sutartis, pagal kurią atsakovas Ž. V. padovanojo atsakovei R. V. 2,5200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,5200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 30).
21. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad sudarant 2017-06-05 dovanojimo sutartį ieškovės neabejotinas ir galiojantis reikalavimas į atsakovą Ž. V. buvo 2222,17 Eur, ši skola šiuo metu yra sumažėjusi 360 eurais, ir tai, atsakovų nuomone, rodo, kad atsakovo Ž. V. kreditorių teisės dėl ginčo sandorio nebuvo pažeistos, tačiau teisėjų kolegija su šia atsakovų pozicija nesutinka.
22. Remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2018-04-13 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1691-637/2018 pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento UAB „Euronika“ atliktus skolos sumažinimus šios bylos atsakovui: 2017-03-22 skolos sumažinimą atsakovui Ž. V. 1372,17 Eur suma; 2017-03-31 skolos sumažinimą atsakovui Ž. V. 850 Eur suma; 2017-10-13 skolos sumažinimą atsakovui Ž. V. 9770 Eur suma; taikė restituciją ir priteisė iš atsakovo Ž. V. 11 992,17 Eur ieškovei BUAB „Euronika“ (t. 1, b. l. 66–69). Šio sprendimo už akių pagrindu 2018-07-13 išduotas vykdomasis raštas (t. 1, b. l. 70–73).
23. Nepagrįsta atsakovų pozicija, kad dėl 2017-10-13 skolos sumažinimo atsakovui Ž. V. 9770 Eur suma ieškinys negali būti tenkinamas, nes ši išmoka atlikta po ginčo dovanojimo sandorio sudarymo. Byloje nustatyta, kad ieškovei bankroto byla iškelta 2017 m. rugsėjo mėnesį, atsakovas Ž. V., būdamas įmonės vadovas, padovanojęs jam priklausantį nekilnojamąjį turtą (du žemės sklypus), 2017-10-13 papildomai sau išsimokėjo iš UAB „Euronika 9770 Eur. Šios išmokos išmokėjimo metu Klaipėdos apygardos teismas 2017-09-25 nutartimi ieškovei jau buvo iškėlęs bankroto bylą ir šia nutartimi areštavęs bendrovės nekilnojamąjį bei kitą ilgalaikį materialųjį turtą bei sustabdęs visas pas antstolius esančias vykdomąsias bylas, kuriose iš UAB „Euronika“ vykdomas išieškojimas. Byloje nustatyta, kad ieškovė yra kreditorė pagal visą šios nutarties 20 p. nurodytoje byloje priteistą sumą – (minusuojant atsakovo sumokėtus 360 Eur). Šioje byloje būtina įvertinti tokias reikšmingas aplinkybes dėl dovanojimo sandorio sudarymo ir atsakovo galimybę pažeidžiant kitų kreditorių teises pasidengti savo kreditinį reikalavimą pradinėje UAB ,,Euronika“ bankroto iškėlimo stadijoje, nes priešingu atveju būtų neužtikrinta reali ieškovės pažeistų subjektinių teisių apsauga ir būtų pažeisti bendrųjų civilinės teisės teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų reikalavimai. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą, todėl atsakovo nurodomos 9770 Eur sumos išmokos, įvykdytos netrukus po dovanojimo sutarčių sudarymo, išskirti iš visos priteistos teismo sprendimu sumos šios bylos kontekste nėra pagrindo. Byloje įrodyta, kad ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą Ž. V. dėl 11 632, 17 Eur sumos.
Dėl atsakovų pareigos sudaryti ginčo dovanojimo sandorį
24. Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą. Taigi jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016, 22 punktas).
25. Nagrinėjamu atveju atsakovas neturėjo pareigos sudaryti ginčijamą sandorį. Neegzistavo joks skolininkui taikomas teisės aktas (įstatymas), teismo sprendimas ar kt., kurio pagrindu imperatyviai kiltų pareiga sudaryti neatlygintinas ginčo nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis, kuriomis atsakovas, būdamas ieškovų skolininku, būtų privalėjęs perleisti neatlygintinai asmeninės nuosavybės teise valdytą turtą savo mamai.
Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų – dovanojimo sutarties šalių nesąžiningumo
26. Pagal CK 6.66 straipsnį kreditoriaus teises pažeidžiantys sandoriai gali būti nuginčyti tik tuomet, kai nustatoma, kad skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Neatlygintinio sandorio nuginčijimui trečiojo asmens nesąžiningumas nėra būtinoji sąlyga (CK 6.66 str. 2 d.). Taikant actio Pauliana turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 str. 1, 2 dalys). Neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.
27. CK 6.67 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais, t. y. pripažįstama, kad, esant šiai aplinkybei, sandorio šalys žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus. Ši įstatyme įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija gali būti paneigta, todėl skolininkas, perėmęs pareigą įrodinėti savo sąžiningumą, gali teikti įrodymus ir apsiginti nuo kreditoriaus reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-916/2016). Nagrinėjamu atveju turtas perleistas neatlygintinai, todėl trečiųjų asmenų (apdovanotųjų) nesąžiningumas, vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 2 dalimi, nevertintas, kaip neturintis teisinės reikšmės. Darytina išvada, kad apeliacinio skundo motyvas dėl atsakovės R. V. teisių pažeidimo yra nepagrįstas.
Dėl ieškovės teisių pažeidimo ginčijama dovanojimo sutartimi
28. Viena iš actio Pauliana tenkinimui būtinų sąlygų yra kreditoriaus teisių pažeidimas. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl to skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
29. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Taigi sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos realiai nebelieka. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas.
30. Šioje byloje atsakovas Ž. V., būdama ieškovės skolininkas, apeliaciniame skunde savo mokumą įrodinėja šiomis aplinkybėmis – jis yra ieškovės pirmosios eilės kreditorius 11 839, 67 Eur, bei apeliacinio skundo 4 p. nurodytomis taikos sutartimis, pagal kurias ieškovei bus išmokėtos šiose sutartyse nurodytos sumos. Tačiau šie motyvai nepaneigia aplinkybės, jog ginčo dovanojimo sutartimi buvo pažeistos ieškovės teisės.
31. Įmonei iškėlus bankroto bylą, įmonės ir kreditorių santykius reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad iškėlus įmonei bankroto bylą, pradeda veikti draudžiamosios ĮBĮ nuostatos, tarp jų – nuostata, draudžianti įmonei vykdyti finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, ir CK normos, reglamentuojančios priešpriešinių vienarūšių įskaitymą, taikomos tiek, kiek neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms (ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2013). ĮBĮ 10 straipsnio 7 punkto 3 dalyje nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Taigi aptariamoje ĮBĮ nuostatoje įtvirtinta bendra draudžiančioji taisyklė, jog draudžiama įskaityti atsakovo nurodomą kreditinį reikalavimą į jo skolą įmonei pagal šios nutarties 22 p. nurodytą teismo sprendimą.
32. Remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, kad ieškovės Klaipėdos apygardos teismo bankroto byloje Nr. e B2-295-613/2019 bankroto proceso pradžioje 2018 m. sausio 2 d. nutartimi buvo patvirtinti I eilės 48 815 Eur, II eilės – 20695 Eur ir III eilės – 343 862 Eur kreditiniai reikalavimai. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo taikos sutartis, sudarytas dėl 9 465,50 Eur sumos, todėl šioje byloje atsakovo Ž. V., kaip įmonės debitoriaus, mokumas šiuo ieškiniu turi būti atkurtas ir gauta suma bus paskirstyta pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto 35 straipsnio reikalavimus.
33. Paminėtais motyvais naikinti ar keisti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1p.). Šios nutarties 17 p. motyvais į sprendimą įrašytina, kad dovanojimo sandoris panaikinamas bankrutuojančios UAB ,,Euronika“ interesais.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
34. CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovų ieškovei priteistini 363 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, t. y. po 181,50 Eur, nes šios išlaidos neviršija paminėtų Rekomendacijų 8.11 p. (CPK 93 str. 3 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Įrašyti į šio sprendimo rezoliucinę dalį, kad dovanojimo sutartis panaikinta ieškovės bankrutuojančios UAB ,,Euronika“ kreditiniams reikalavimams tenkinti.
Priteisti iš Ž. V. ir R. V. bankrutuojančiai UAB ,,Euronika‘‘ po 181, 50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.