Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos bankroto administratoriaus J. V., ieškinį atsakovui Ž. V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytus sandorius: 2017-03-22 skolos sumažinimą atsakovui Ž. V. 1372,17 Eur suma; 2017-03-31 skolos sumažinimą atsakovui Ž. V. 850 Eur suma; 2017-10-13 skolos sumažinimą atsakovui Ž. V. 9770 suma. Prašo taikyti restituciją - priteisti iš atsakovo Ž. V. ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 11992,17 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas 2017-12-14 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu.

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 130 straipsniu, tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

atlikus formalų rašytinių įrodymų vertinimą byloje, nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017-09-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1479-613/2017 (pakeistas bylos Nr. B2-669-613/2018) UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė J. V.. Nutartis įsiteisėjo 2017-10-06. Minėtoje teismo nutartyje nurodyta, kad ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė pareiškimą iškelti bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui 2017-08-16 sudarė 14955,10 Eur. Nuo 2017-03-17 per Piniginių lėšų apribojimo sistemą pateikti Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus mokėjimo nurodymai priverstinai nurašyti pinigines lėšas nėra įvykdyti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra sumokėjusi valstybinio socialinio draudimo įmokų, apskaičiuotų už apdraustuosius už laikotarpį nuo 2017 m. vasario mėn. iki 2017 m. birželio mėn.

Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovui Ž. V. per laikotarpį nuo 2017-03-22 iki 2017-10-13 sumokėjo 11992,17 Eur: 2017-03-22 sumokėjo 1372,17 Eur, 2017-03-31 sumokėjo 850 Eur, 2017-10-13 sumokėjo 9770 Eur, nors jau negalėjo įvykdyti įsipareigojimų savo kreditoriams. Pažymėtina, kad 9770 Eur mokėjimas atliktas 2017-10-13 jau po to, kai Klaipėdos apygardos teismas 2017-09-25 nutartimi nutarė ieškovei iškelti bankroto bylą.

Ieškovė atlikdama minėtus mokėjimus pažeidė kitų ieškovės kreditorių teises bei teisėtus interesus (Lietuvos respublikos civilinio kodekso toliau ir CK) 6.66 straipsnis). 9770 Eur mokėjimas atliktas 2017-10-13 po to, kai teismas konstatavo teisinį bendrovės nemokumą bei teismo nutartis iškelti bankroto bylą buvo įsiteisėjusi, ir teisė valdyti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas), juo disponuoti suteikta tik administratoriui, nė vienas kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 2, 3 punktai, 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis, CK 1.80 straipsnis).

Ieškovė actio Pauliana pagrindu prašo pripažinti negaliojančiais ieškovės atliktą 2017-03-22 skolos sumažinimą atsakovui Ž. V. 1372,17 Eur suma; 2017-03-31 skolos sumažinimą atsakovui Ž. V. 850 Eur suma; 2017-10-13 skolos sumažinimą atsakovui Ž. V. 9770 suma.

Actio Pauliana – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Šio instituto paskirtis - užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymą, ginant juos nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinamos galimybės, kad kreditoriaus reikalavimas bus visiškai patenkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-06-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003). Atsižvelgiant į tai, kad Actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, bei siekiant, kad būtų užkertamas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu bei nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui, sandorį pripažinti negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti jo teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003). Jeigu nenustatytos visos CK 6.66 straipsnyje actio Pauliana sąlygos, tai reikalavimas šiuo pagrindu negali būti patenkintas. Kasacinis teismas yra išskyręs tokias actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Klaipėdos apygardos teismo 2017-09-25 nutartyje konstatuota, kad remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)” pateikto 2016-12-31 balanso duomenimis mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 141875 Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 141224 Eur). Šioje teismo nutartyje taip pat nurodyta, kad pagal pačios bendrovės pateiktą kreditorių sąrašą 2017-08-10 datai ieškovės skolos nurodytiems sąraše kreditoriams sudaro 230026,34 Eur, taigi įsiskolinimai kreditoriams didėjo. Teismo nutartyje taip pat konstatuota, kad nuo 2017-03-17 per Piniginių lėšų apribojimo sistemą pateikti Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus mokėjimo nurodymai priverstinai nurašyti pinigines lėšas nėra įvykdyti. Ieškovės įsiskolinimas socialinio draudimo įmokų (toliau ir VSD įmokų) už apdraustuosius, apskaičiuotų už 2017 m. vasario - rugpjūčio mėn. 19374,64 Eur; VSD įmokų už apdraustuosius, dirbančius pagal terminuotą darbo sutartį, apskaičiuotų už 2017 m. liepos mėn. 167,56 Eur; delspinigių, apskaičiuotų už pavėluotą VSD įmokų už apdraustuosius pervedimą už laikotarpį nuo 2017-01-16 iki 2017-10-05 891,68 Eur. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017-03-20 nurodymo nurašyti mokestinę nepriemoką matyti, kad mokesčių administratorius nurodė nurašyti 1258,32 Eur ieškovės mokestinę nepriemoką, o ši nepriemoką susidaro už laikotarpį nuo 2017-02-01 - 2017-02-28. Iš pateiktų duomenų matyti, jog ieškovės kreditoriai 2017-03-22, 2017-03-31, 2017-10-13 (ginčijamų sandorių sudarymo metu) turėjo neabejotinus ir galiojančius pradelstus reikalavimus į skolininkę UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir šie reikalavimai nebuvo patenkinti tiek iki bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, tiek iki šiol.

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas atvejų, iš kurių įrodžius bent vieną pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina turėti omenyje tai, kad kreditoriaus teisės gali būti pažeistos skolininko sudarytu sandoriu, kuris, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, kuriuo buvo užtikrinta kreditoriaus reikalavimo teisė, vertę (pvz., išnuomojo įkeistą butą, sutartimi nustatė servitutą ar uzufruktą ir pan.), ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008).

Byloje nustatytos aplinkybės įrodo, kad atsiskaitant su atsakovu, kuris buvo ir bendrovės vadovas, jam buvo suteiktas nepagrįstas pranašumas, jis buvo išskirtas iš kitų kreditorių, kas patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ kitų kreditorių teisių bei teisėtų interesų pažeidimą.

Viena actio Pauliana taikymo sąlygų yra skolininko nesąžiningumas. Tai - skolininko žinojimas ar turėjimas žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. Būdamas nemokus, jeigu įstatymai nedraudžia, skolininkas turi teisę sudaryti sandorius ir vykdyti atsiskaitymus, bet neturi teisės sudaryti pranašumo nė vienam kreditoriui. Sąžiningo elgesio tokioje situacijoje neatitinka tai, jeigu jis iš keleto kreditorių išskiria vieną ar kelis ir visiškai atsiskaito. Toks skolininko veiksmas reiškia jo nesąžiningumą.

Iš pateiktų duomenų darytina išvada, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinojo apie prastą savo finansinę padėtį, tai, jog jos turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriais, kad ji nevykdo pradelstų įsipareigojimų, tačiau nepaisant to, ji atsiskaitė su atsakovu 2017-03-22, 2017-03-31, 2015-10-13 išmokėdama pinigų sumas, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikytina nesąžininga. Nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad ginčijamais sandoriais UAB „(duomenys neskelbtini)“ mažino įsiskolinimą atsakovui, kuris sandorių sudarymo metu buvo ieškovės vadovas (CK 6.67 straipsnio 3 punktas).

Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatą, sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo. Ieškovė atsiskaitė su atsakovu jau ieškovei esant nemokiai, tokiu atveju, buvo nepagrįstai suteikta pirmenybė kitam kreditoriui, tai yra ieškovei turint pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Tai, kad ieškovė ir atsakovu neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių, patvirtina ir tai, jog byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas buvo pareiškęs kokių nors pretenzijų ieškovei dėl įsiskolinimo. Teismas laiko, kad nebuvo jokios būtinybės atlikti įvykdytų mokėjimų.

Aiškindamas ir taikydamas restituciją reglamentuojančias CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Jos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą vykdydamos nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011). Taigi, pagal bendrąjį restitucijos taikymo principą, šalys turi viena kitai grąžinti viską, ką yra gavusios iš priešingos šalies, vykdydamos negaliojančiu pripažintą sandorį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčijamais sandoriais ieškovė atsakovui pervedė 11992,17 Eur. Pripažinus sandorius negaliojančiais, atsiranda pagrindas spręsti klausimą dėl restitucijos taikymo. Įvertinus byloje esančius įrodymus, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei atsižvelgiant į ieškovės ieškinyje išdėstytus argumentus laikytina, jog nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas taikyti restituciją.

Ieškovė prašo priteisti 6 procentų metines palūkanas palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad 6 procentų palūkanos priteisiamos, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, šiuo atvejų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kadangi atsakovas fizinis asmuo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo reiškiant ieškinį buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Patenkinus ieškinį iš atsakovo Ž. V. priteistina 308 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 144-145 straipsniai, 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 - 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atliktus skolos sumažinimus: 2017-03-22 skolos sumažinimą atsakovui Ž. V. 1372,17 Eur suma; 2017-03-31 skolos sumažinimą atsakovui Ž. V. 850 Eur suma; 2017-10-13 skolos sumažinimą atsakovui Ž. V. 9770 Eur suma.

Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo Ž. V. 11992,17 Eur (vienuolika tūkstančių devynis šimtus devyniasdešimt du Eur 17 ct) ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Priteisti iš atsakovo Ž. V. 5 procentų metines palūkanas už priteistą (11992,17 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-12-14) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“.

Priteisti iš atsakovo Ž. V. 308 Eur (tris šimtus aštuonis Eur) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-12-14 nutartimi atsakovo Ž. V. atžvilgiu, palikti galioti iki šio sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.