Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė, sekretoriaujant Justinai Brazaitytei, dalyvaujant ieškovei K. A., nedalyvaujant atsakovui M. G. E. A. A., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. A. patikslintą ieškinį atsakovui M. G. E. A. A. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme buvo gautas ieškovės K. A. patikslintas ieškinys atsakovui M.G. E. A. A. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kuriuo ieškovė prašo nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp K. A. ir M.G. E. A. A., po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę - „B.“.

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, ant teismo šaukimo ranka anglų k. padarė įrašą, kad neketina atvykti į teismo posėdį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Byloje nustatyta, jog ieškovė K. A. ir atsakovas M. G. E. A. A. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodydama, kad praėjus pusmečiui nuo santuokos sudarymo sutuoktiniai kartu negyvena, nuo to laiko tapo svetimi vienas kitam. Ieškovė nurodė, kad sutuoktinių požiūriai į gyvenimą skyrėsi iš esmės, jų suderinti nebuvo įmanoma, todėl tarp sutuoktinių nuolat kildavo barniai.

Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Civilinio kodekso 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas Civilinio kodekso normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos yra nustatytos Civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nenurodė, kad prieštarauja dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, nors procesiniai dokumentai jam buvo įteikti tinkamai, atsakovas bylos eiga nesidomėjo, neteikė procesinių dokumentų. Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Iš byloje pateiktų įrodymų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad abu sutuoktiniai pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas Civilinio kodekso 3.27 straipsnyje, nebandė santuokos išsaugoti, gyvena atskirus gyvenimus, vienas kitu nesidomi, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Civilinio kodekso 3.27, 3.61, 3.62 straipsniai, Civilinio proceso kodekso 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai).

Dėl santuokoje įgyto turto ir kreditorių.

Ieškovė nurodė, kad santuokos metu neįgijo turto ir kreditorių. Iš byloje esančių VĮ „Regitra“ ir VĮ „Registrų centras“ pažymų nustatyta, kad sutuoktiniai neturi transporto priemonių bei nekilnojamojo turto. Atsižvelgiant į tai, nutraukiant santuoką nėra spręstini kausimai dėl turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalijimo.

Dėl buvusių sutuoktinių pavardžių.

Santuoką nutraukus, ieškovė prašo palikti ikisantuokinę pavardę „B.“. Ginto tarp šalių šiuo klausimo nėra, ieškovei po santuokos nutraukimo paliktina santuokinė pavardė „B.“, atsakovui - „A.“.

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Šalys neprašė priteisti išlaikymo viena kitai, todėl toks klausimas nenagrinėtinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Byloje yra pateiktas 144,00 Lt žyminio mokesčio kvitas (b. l. 8), kurį ieškovė sumokėjo pateikdama ieškinį. Daugiau bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų ieškovė nepateikė, todėl ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 144,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos yra mažesnės už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei iš pareiškėjų nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais,

nusprendž i a:

ieškinį tenkinti visiškai.

Dėl abiejų sutuoktinių kaltės nutraukti K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir M. G. E. A. A., gimusio (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei K. A. ikisantuokinę pavardę „B.“.

Po santuokos nutraukimo palikti atsakovui M. G. E. A. A. pavardę „A.“.

Priteisti iš atsakovo M. G. E. A. A., gimusio (duomenys neskelbtini), 144,00 Lt (šimtą keturiasdešimt keturis Lt) (nuo 2015-01-01 - 41,70 EUR) bylinėjimosi išlaidų ieškovei K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.