Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2019-05-24 · Civilinė byla Nr. 2-821-805/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Data
2019-05-24
Bylos Nr.
2-821-805/2019
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-01234-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Ieškovas
P. P.
Atsakovas
K. K., R. P.
Advokatai
Rasa Malinauskienė, Vytautas Aliuškevičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-821-805/2019Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01234-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.6.1; 3.2.6.11 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSprendimasLietuvos Respublikos vardu2019 m. gegužės 24 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei,dalyvaujant ieškovo P. P. atstovei advokatei Rasai Malinauskienei,atsakovių K. K. ir R. P. atstovui advokatui Vytautui Aliuškevičiui,nedalyvaujant ieškovui P. P.,atsakovėms K. K. ir R. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. P. ieškinį atsakovėms K. K. ir R. P. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas P. P. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams ieškiniu atsakovėms K. K. ir R. P. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, kuriuo prašo atidalinti nekilnojamąjį turtą (pastatus) pagal UAB „Architektas“ parengtą namų valdos (duomenys neskelbtini), padalijimo projektą ir (b. l. 2-8):

ieškovo P. P. nuosavybei priskirti 115.57 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas, plane pažymėtas geltona spalva – pirmo aukšto patalpą: koridorių žymimą indeksu 1-9 (3,88 kv. m.), ir antro aukšto patalpas: kambarį žymimą indeksu 1-11 (13,59 kv. m.), kambarį žymimą indeksu 1-10 (8,72 kv. m.), koridorių žymimą indeksu 1-12 (1,85 kv. m.), kambarį žymimą indeksu 1-13 (7,19 kv. m.). Iš viso ieškovo P. P. naudojimui iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinti 35,23 kv. m.;

ieškovo P. P. nuosavybei priskirti plane geltona spalva pažymėtus pagalbinio ūkio pastatus: malkinę 1l1ž (2,40 kv. m.) (patikslino ieškovo atstovė parengiamojo teismo posėdžio metu suklydusi, nurodydama 9,74 kv. m., nes pagal pateiktą projektą yra 2,40 kv. m. ir teismo posėdžio metu palaikė tokį reikalavimą ) ir lauko virtuvę 7l1ž (24,30 kv. m.). Iš viso ieškovo P. P. naudojimuisi iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinti 26,70 kv. m. ūkinių pastatų;

atsakovių K. K. ir R. P. nuosavybei priskirti 115.57 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas, plane pažymėtas mėlyna spalva: prieškambarį žymimą indeksu 1-1 (11,22 kv. m.), kambarį žymimą indeksu 1-2 (7,29 kv. m.), koridorių žymimą indeksu 1-3 (3,19 kv. m.), kambarį žymimą indeksu 1-4 (7,57 kv. m.), kambarį 1-5 (9,88 kv. m.), kambarį žymimą indeksu 1-6 (17,73 kv. m.), kambarį žymimą indeksu 1-7 (13,09 kv. m.) ir virtuvę žymimą indeksu 1-8 (10,37 kv. m.). Iš viso atsakovių K. K. ir R. P. naudojimui iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinti 80,34 kv. m. gyvenamojo namo;

atsakovių K. K. ir R. P. nuosavybei priskirti plane mėlyna spalva pažymėtus pagalbinio ūkio pastatus: garažą 3l1ž (14,95 kv. m.) ir tvartą, malkinę, ūkio pastatą 2l1ž (42,29 kv. m.). Iš viso atsakovių K. K. ir R. P. naudojimui iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinti 57,24 kv. m. ūkinių pastatų;

pripažinti teisę ieškovui P. P. be atsakovių K. K. ir R. P. sutikimo savo lėšomis užmūryti angą tarp pirmojo gyvenamojo namo aukšto patalpų plane pažymėtų indeksais 1-9 ir 1-8.

nustatyti 0.1298 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Architektas“ parengtą namų valdos (duomenys neskelbtini), padalijimo projektą ir:

ieškovui P. P. priskirti naudotis 0.1298 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 281,73 kv. m. dalimi, plane pažymėta indeksu B, geltona spalva. P. P. priskirti naudotis bendrosios dalinės nuosavybės iš viso 281,73 kv. m. žemės sklypo dalimi;

atsakovėms K. K. ir R. P. priskirti naudotis 0.1298 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 626,19 kv. m. dalimi, plane pažymėta indeksu A, mėlyna spalva. K. K. ir R. P. priskirti naudotis bendrosios dalinės nuosavybės iš viso 626,19 kv. m. žemės sklypo dalimi;

ieškovo P. P. bei atsakovių K. K. ir R. P. bendram naudojimuisi priskirti 0.1298 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 390,08 kv. m. žemės plotą, plane pažymėtą indeksu C, balta spalva;

priteisti iš atsakovių turėtas bylinėjimosi išlaidas: 1 500,00 Eur už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir 300,00 Eur už parengtą atidalijimo projektą.

Šalies argumentai

Ieškinyje ieškovas nurodė, kad jis asmeninės nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą: 1/3 dalį 0.1298 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurį įgijo 2015 m. gegužės 22 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, po senelės N. K. mirties. Šio nekilnojamojo turto likusi dalis priklauso atsakovėms K. K. ir R. P.. Atsakovės po N. K. mirties yra priėmę palikimą pagal testamentą, tačiau joms paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti, atsakovės nuosavybės teisių į joms priklausančias palikimo dalis VĮ Registrų centras nėra įregistravusios. Ieškovas siekia atsidalinti jam priklausančią nekilnojamojo turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl jo užsakymu UAB „Architektas“ parengė namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), padalijimo projektą. 2018 m. rugpjūčio 17 d. prašymu „Dėl sutikimo notariškai patvirtinti turto padalinimo projektą”, kuris išsiųstas abiems atsakovėms registruotu laišku su parengto nekilnojamojo turto padalijimo projekto kopijomis, buvo prašoma pranešti, ar jos sutinka su siūlomu turto atidalijimo variantu. Tačiau jokio atsakymo iš atsakovių gauta nebuvo. Pažymėjo, kad atsakovės yra ieškovo seserys, tačiau į telefoninius skambučius neatsako, su ieškovo atstove bendravo tik SMS žinutėmis nurodydamos savo elektrinio pašto adresus, kuriais buvo pakartotinai išsiųstos projekto kopijos bei prašoma nurodyti savo poziciją dėl šio projekto patvirtinimo notarine tvarka, tačiau nė viena iš atsakovių gavusios projekto kopijas atsakymų nepateikė ir elektroniniu paštu.

Ieškovas ketina apsigyventi paveldėtame nekilnojamame turte, todėl, užkertant kelią tolimesniems konfliktams, kreipiasi ieškiniu dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kadangi gyvenamąjį namą galima padalinti natūra bei išspręsti klausimą dėl pagalbinio ūkio pastatų pasidalijimo. Žemės sklypui turi būti nustatoma naudojimosi tvarka, kadangi nėra atlikti geodeziniai žemės sklypo matavimai, kuriuos galima atlikti tik esant visų bendraturčių sutikimui, todėl šiuo atveju žemės sklypo atidalijimas nėra galimas. Mano, kad ieškovo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias ir nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Ieškovui P. P. priklausančią gyvenamojo namo dalį bei pagalbinio ūkio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), ieškovas prašo atidalinti pagal UAB „Architektas“ parengtą namų valdos (duomenys neskelbtini) padalinimo projektą: 115.57 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas, plane pažymėtas geltona spalva – pirmo aukšto patalpą: koridorių žymimą indeksu 1-9 (3,88 kv. m.), ir antro aukšto patalpas: kambarį žymimą indeksu 1-11 (13,59 kv. m.), kambarį žymimą indeksu 1-10 (8,72 kv. m.), koridorių žymimą indeksu 1-12 (1,85 kv. m.), kambarį žymimą indeksu 1-13 (7,19 kv. m.), iš viso 35,23 kv. m. gyvenamojo namo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priskirti ieškovo P. P. naudojimui. Ieškovo P. P. naudojimuisi iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinti ir priskirti plane geltona spalva pažymėtus pagalbinio ūkio pastatus: malkinę 1l1ž (2,40 kv. m.) ir lauko virtuvę 7l1ž (24,30 kv. m.), iš viso 26,70 kv. m. ūkinių pastatų. Atsakovių K. K. ir R. P. nuosavybei priskirti 115.57 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas, plane pažymėtas mėlyna spalva: prieškambarį žymimą indeksu 1-1 (11,22 kv. m.), kambarį žymimą indeksu 1-2 (7,29 kv. m.), koridorių žymimą indeksu 1-3 (3,19 kv. m.), kambarį žymimą indeksu 1-4 (7,57 kv. m.), kambarį 1-5 (9,88 kv. m.), kambarį žymimą indeksu 1-6 (17,73 kv. m.), kambarį žymimą indeksu 1-7 (13,09 kv. m.) ir virtuvę žymimą indeksu 1-8 (10,37 kv. m.), iš viso atsakovių K. K. ir R. P. naudojimui iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinti 80,34 kv. m. gyvenamojo namo. Atsakovių K. K. ir R. P. nuosavybei priskirti plane mėlyna spalva pažymėtus pagalbinio ūkio pastatus: garažą 3l1ž (14,95 kv. m.) ir tvartą, malkinę, ūkio pastatą 2l1ž (42,29 kv. m.). Iš viso atsakovių K. K. ir R. P. naudojimui iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinti 57,24 kv. m. ūkinių pastatų. Nors atsakovėms atitektų geresnės būklės bei didesnės vertės ūkiniai pastatai, ieškovas atsisako ir nereikalauja piniginės kompensacijos iš atsakovių už jų naudojimuisi priskiriamų didesnės vertės ūkinių pastatų. Projekte yra numatyta užmūryti gyvenamojo namo pirmo aukšto angą, esančią tarp patalpų, plane pažymėtų indeksais 1-8 ir 1-9, siekiant visiškai atskirti atsakovėms ir ieškovui priskiriamas gyvenamojo namo dalis. Atsakovės į joms priskirtą gyvenamojo namo dalį pateks per įėjimą, esantį patalpoje plane pažymėta indeksu 1-1. Ieškovas projekte nurodytos angos naikinimo darbus atliks savo lėšomis. Šios angos naikinimas nelems esminio atsakovių naudojimosi joms priklausančia nuosavybe pablogėjimo bei užkirs kelią ateityje bet kokiems ginčams dėl naudojimosi kiekvienam priskirta gyvenamojo namo dalimi. Kadangi atsakovės visiškai nebendrauja su ieškovu bei ignoruoja jo prašymus geranoriškai išspręsti bendrai paveldėto nekilnojamojo turto atidalinimo klausimą, ieškovas savo teises gina pateikdamas teismui ieškinį. Atsakovės piktybiškai neužbaigia paveldėjimo procedūros, būdamos įsitikinę, kad tokiu būdu sukliudys ieškovui tinkamai valdyti jo paveldėto turto dalį. Be to, būtina spręsti klausimą dėl gyvenamojo namo priežiūros, jo išlaikymo ir pan. Atsakovės nuo šių klausimų sprendimo yra visiškai nusišalinusios, motyvuojant tuo, kad jos nėra įregistravusios savo nuosavybės teisių į paveldėtą turto dalį. UAB „Architektas“ parengtas namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), padalijimo projektas yra racionalus ir maksimaliai užtikrinantis visų bendraturčių interesų pusiausvyrą. Ieškovui naudojantis antruoju gyvenamojo namo aukštu, o atsakovėms pirmuoju gyvenamojo namo aukštu ateityje bus išvengta bet kokių tarpusavio ginčų dėl naudojimosi gyvenamuoju namu, kaip ir naudojantis atskirais ūkio pastatais.

Pažymėjo, kad šalims priklausančio 0.1298 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką nustatyti pagal pateikiamą UAB „Architektas“ parengtą namų valdos padalinimo projektą, pagal kurį ieškovui P. P. priskirti naudotis 281,73 kv. m. žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B, geltona spalva, o atsakovėms K. K. ir R. P. priskirti naudotis 626,19 kv. m. dalimi, plane pažymėta indeksu A, mėlyna spalva, ieškovo ir atsakovių bendram naudojimuisi priskirti 390,08 kv. m. žemės sklypo plotą, plane pažymėtą indeksu C, balta spalva. Nurodė, kad 0.1298 ha žemės sklypo naudojimosi tvarką prašoma nustatyti pagal UAB „Architektas“ projektą, kuris parengtas pagal UAB „Geodezininkai“ žemės sklypo planą, o šis parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas bei suderintas su Prienų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriumi, vyriausiąja architekte, Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriumi, o žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. Žemės sklypo plane nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti žemės sklypo dalis ir jos vieta kitų žemės sklype išsidėsčiusių objektų atžvilgiu. Projekte aiškiai atsispindi bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, ribos, kurios atskiria bendraturčių naudojimosi dalis, todėl ieškovas mano, jog pagal pateikiamą žemės sklypo planą yra galimas realus naudojimosi žemės sklypu tvarkos įregistravimas nekilnojamojo turto registre ir nepažeidžiamos atsakovių teisės.

Ieškovas, būdamas tinkamai informuotas apie paskirtą teismo posėdį, jame nedalyvavo, tinkamai atstovaujamas advokato.

Ieškovo P. P. atstovė advokatė Rasa Malinauskienė teismo posėdyje ieškinį palaiko pilna apimtimi ir prašo jį tenkinti jame išdėstytais argumentais ir motyvais. Nurodė, kad šalims taikiu būdu rasti kompromiso nepavyko, mano, kad atsakovėms pritrūko geranoriškumo jau iki civilinės bylos iškėlimo stadijos, jos vengė bendradarbiauti su ieškovu, pasirinko abejingą poziciją paveldėjimo procedūrų užbaigimo klausimais, paveldėto turto daiktinių teisių registracijos klausimais, dėl ko ieškovui tenka mokėti ir kitus ginčo turto išlaikymo mokesčius. Nekilnojamojo turto registre minėto turto 1/3 dalis registruota ieškovo vardu, o likusi dalis mirusiosios, t. y. šalių senelės vardu, kas apsunkina bet kokių reikalų tvarkymą, vienas ieškovas moka visus mokesčius. Nors šalis sieja artimi giminystės ryšiai, dėl ko buvo galima susitarti notarine tvarka ir įregistruoti VĮ Registrų centras notarine tvarka parengtą atidalijimo projektą, kas dėl atsakovių piktavališkos elgsenos padaryta nebuvo. Taip pat prašo leisti užmūryti angą, kad nebeliktų bendrų patalpų. Prašo ieškinį tenkinti, priteisti atstovavimo išlaidas (už ieškinio parengimą) iš atsakovių.

Šalies argumentai

Atsakovės K. K. ir R. P. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimus į ieškinį, kuriuose prašo ieškinį tenkinti iš dalies (b. l. 56-58, 61-63).

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį atsakovės analogiškai nurodė, jog yra susipažinusios su UAB „Architektas“ parengtu namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), padalijimo projektu ir sutinka, kad būtų atidalintas nekilnojamas turtas (pastatai) pagal UAB „Architektas“ parengtą namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), padalijimo projektą ir nustatyta 0.1298 ha žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal UAB „Architektas“ parengtą namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), padalijimo planą. Atsiliepime į ieškinį pažymėjo, kad kiekviena šalis turėtų padengti savo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Patvirtino, jog po senelės N. K. mirties kartu su ieškovu paveldėjo po 1/3 dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių į joms priklausančią turto dalį viešajame registre neįregistravo.

Atsakovės, būdamos tinkamai informuotos apie paskirtą teismo posėdį, jame nedalyvavo, tinkamai atstovaujamos advokato.

Atsakovių K. K. ir R. P. atstovas advokatas Vytautas Aliuškevičius teismo posėdyje ieškinį pripažįsta, prašo mažinti atstovavimo išlaidas, nes jos per didelės, be to, atsakovės taip pat turėjo bylinėjimosi kaštų. Atsakovės su ieškiniu ir pateiktu projektu sutinka visiškai ir tam neprieštarauja, tokią poziciją išreiškė ir atsiliepime. Joms priimtinas toks atidalijimo būdas ir naudojimosi tvarkos nustatymas. Jų manymu, paveldėtas namas ieškovo ruošiamas pardavimui. Atsakovės aiškina, kad sutiko su projektu ir ne teismo keliu, tiesiog nebuvo įmanoma su ieškovu susikalbėti geruoju, sutinka sumokėti 300,00 Eur už projekto parengimą. Mano, kad turėtų kiekviena šalis padengti savo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Atsakovės su ieškiniu sutinka visiškai, kitaip nei prašo ieškovas, prašo išspręsti tik bylinėjimosi išlaidų už ieškovui teiktą teisinę pagalbą, paskirstymą. Pažymėtina, kad kai atsakovės ieškinį pripažįsta visiškai, teismas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju atsakovės su ieškinio reikalavimais dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei naudojimosi juo tvarkos nustatymo pripažino, todėl teismas sprendimą surašo sutrumpintais motyvais.

Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnyje įtvirtinta bendraturčių teisė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Dėl šios teisės įgyvendinimo būdo bendraturčiai sprendžia bendru sutarimu. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017 19 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtinta bendroji daikto atidalijimo taisyklė – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant daiktą natūra bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-403/2019 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, namų valdos (duomenys neskelbtini), padalijimo projektas patvirtina, kad nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis priklauso ieškovui P. P. pagal (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, kitos 2/3 dalys viešais duomenimis registruotos N. K. vardu. Po N. K. mirties palikimą pagal (duomenys neskelbtini) testamentą priėmė P. P., K. P. ir R. P., paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas (duomenys neskelbtini) išduotas tik P. P.. Atsakovių R. P. ir K. K. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (b. l. 37, 38). Ieškovas, prieš kreipdamasis į teismą atsakovėms K. P. (dabar – K.) ir R. P. registruotais laiškais bei elektroniniu paštu išsiuntė prašymus dėl sutikimo notariškai patvirtinti turto padalijimo projektą (b. l. 13-14, 15-16, 18, 20, 78, 79), kuriuo siūlė atsakovėms iki 2018 m. rugpjūčio 28 d. raštu informuoti ieškovą dėl sutikimo notarine tvarka patvirtinti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo projektą.

Pagal teismui pateiktą namų valdos (duomenys neskelbtini), padalinimo projektą žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) padalintas į tris dalis, pagal kurias A sklypo dalis, plane pažymėta mėlyna spalva sudaro 626,19 kv. m., B sklypo dalis, plane pažymėta geltona spalva, sudaro 281,73 kv. m., o C sklypo dalis, plane pažymėta balta spalva, sudaro 390,08 kv. m. Ieškovas prašo nustatyti 0.1298 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Architektas“ parengtą namų valdos (duomenys neskelbtini), padalijimo projektą ir ieškovui P. P. priskirti naudotis 0.1298 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 281,73 kv. m. dalimi, plane pažymėta indeksu B, geltona spalva, o atsakovėms, K. K. ir R. P. priskirti naudotis 0.1298 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 626,19 kv. m. dalimi, plane pažymėta indeksu A, mėlyna spalva. Be to, ieškovo ir atsakovių bendram naudojimuisi priskirti 390,08 kv. m. žemės plotą, plane pažymėtą indeksu C, balta spalva. Žemės sklypo plane, be gyvenamojo namo, nurodyti ir kiti statiniai, t. y. tvartas, malkinė, ūkio pastatas (42,29 kv. m.), kurie plane pažymėti indeksu 2Ilž, garažas (14,95 kv. m.), kuris pažymėtas indeksu – 3Ilž, malkinė (2,40 kv. m.) – 1i1ž, lauko virtuvė (24,30 kv. m.) – 7I1ž. Tuo tarpu tiek ieškovas teismui pateiktame ieškinyje, tiek ir atsakovės teismui pateiktuose atsiliepimuose nurodo, kad malikę sudaro 9,74 kv. m., tuo tarpu bylos duomenimis nustatyta, jog malkinę tesudaro 2,40 kv. m., todėl šis neatitikimas taisytinas teismo iniciatyva, patikslinant, jog malkinę sudaro 2,40 kv. m., ką patvirtina ir ieškovo pateiktas atidalijimo projektas ir prašoma atidalinti, aritmetiškai sudėjus, tenkanti ieškovui naudotis ūkinių pastatų dalis, o būtent 24,30 kv. m. pridėjus 2,40 kv. m. gaunasi 26,70 kv. m. ploto, kuri neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir tenkančiai šalims naudotis paveldėto turto natūra proporcijai. Su tokiomis aplinkybėmis, ką patvirtina ir garso įrašas byloje sutinka tiek ieškovo, tiek atsakovių atstovai, ginčo dėl to byloje nėra, laikant tai tiesiog rašymo apsirikimu. Ieškovas prašo jo nuosavybei priskirti plane geltona spalva pažymėtus pagalbinio ūkio pastatus: malkinę 1l1ž (2,40 kv. m.) ir lauko virtuvę 7l1ž (24,30 kv. m.), atsakovių, K. K. ir R. P. nuosavybei priskirti plane mėlyna spalva pažymėtus pagalbinio ūkio pastatus: garažą 3l1ž (14,95kv. m.) ir tvartą, malkinę, ūkio pastatą 2l1ž (42,29kv. m.).

Pagal teismui pateiktą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo projektą gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) padalintas į tris dalis, pagal kurias A dalis, plane pažymėta mėlyna spalva sudaro 80,34 kv. m., B dalis, plane pažymėta geltona spalva, sudaro 35,23 kv. m. Ieškovas prašo jo nuosavybei priskirti 115.57 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas, plane pažymėtas geltona spalva – pirmo aukšto patalpą: koridorių žymimą indeksu 1-9 (3,88 kv. m.) ir antro aukšto patalpas: kambarį žymimą indeksu 1-11 (13,59 kv. m.), kambarį žymimą indeksu 1-10 (8,72 kv. m.), koridorių žymimą indeksu 1-12 (1,85 kv. m.), kambarį žymimą indeksu 1-13 (7,19 kv. m.), atsakovių K. K. ir R. P. nuosavybei priskirti 115.57 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas, plane pažymėtas mėlyna spalva: prieškambarį žymimą indeksu 1-1 (11,22 kv. m.), kambarį žymimą indeksu 1-2 (7,29 kv. m.), koridorių žymimą indeksu 1-3 (3,19 kv. m.), kambarį žymimą indeksu 1-4 (7,57 kv. m.), kambarį 1-5 (9,88 kv. m.), kambarį žymimą indeksu 1-6 (17,73 kv. m.), kambarį žymimą indeksu 1-7 (13,09 kv. m.) ir virtuvę žymimą indeksu 1-8 (10,37 kv. m.).

Su tokiu reikalavimu atsakovės sutiko, savo bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo varianto nesiūlė, kitokių nei, kad atsakovas atidalijimo planų neteikė, priešieškinio nereiškė. Atsakovės ir jų atstovas su ieškinio sutiko visiškai ir prašė šioje dalyje ieškinį tenkinti. Vertinant tai, kad nekilnojamojo turto atidalijimas natūra labiausiai atitinka proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principus, atsakovės šioje dalyje su ieškiniu sutiko, ginčo tarp šalių nėra, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai.

Dėl sutikimo užmūryti angą, atskirsiančią gyvenamojo namo patalpas

Ieškiniu prašoma pripažinti teisę ieškovui P. P. be atsakovių K. K. ir R. P. sutikimo savo lėšomis užmūryti angą tarp pirmojo gyvenamojo namo aukšto patalpų, plane pažymėtų indeksais 1-9 ir 1-8. Atsakovės su tuo sutinka. Pateiktais byloje duomenimis akivaizdu, kad nurodytos angos (durų) užmūrijimas leis ateityje išvengti šalims tarpusavio ginčo, izoliuoti tiek ieškovui, tiek atsakovėms paskirtas naudotis patalpas, esančias gyvenamojo namo pirmajame aukšte, atribos galimybę patekti į svetimą nuosavybę. Ieškovas nekliudomai ir nevaržomai, pro atskirą įėjimą gyvenamajame name, turės galimybę patekti į jam tenkančią gyvenamojo namo dalį antrajame aukšte. Siūlomas pertvarkymo variantas yra racionalus, nereikalaujantis didelių kaštų bei investicijų, nepažeidžia šalių interesų, atitinka faktinę situaciją natūroje ir nekliudys šalims atskirai naudotis jiems tenkančia nuosavybės nekilnojamame turte, esančiame (duomenys neskelbtini), dalimi pagal namų valdos padalijimo projektą, parengtą UAB „Architektas“. Ieškovas pats inicijuoja tokių darbų atlikimą, juos sutinka apmokėti savomis lėšomis, nurodydamas, kad turi siekį apsigyventi paveldėtame turte, į kurį pateks pro atskirą įėjimą, todėl ieškinys tenkintinas šioje dalyje visiškai.

Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo

Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise, ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015). Bendrai naudotis paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams. Nustatant tokius objektus, atsižvelgiama į teisiškai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019).

Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai).

Teismas, spręsdamas bylą dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra ir žemės sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, tvarkos nustatymo, pirmiausiai turi nustatyti, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Taip pat turi būti nustatyta, kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, ir ši dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys. Tik nustačius tokiu būdu kiekvienam bendraturčiui tenkančią po statiniais esančią, taip pat prie statinių esančią jiems pagal paskirtį naudoti būtiną žemės sklypo dalį, likęs žemės sklypo plotas priskiriamas asmeniškai naudoti tiems žemės sklypo bendraturčiams, kurių turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, vertinant žemės sklype tenkančiu ploto dydžiu, yra didesnė už tą, kurią užima jiems tenkanti po statiniais esanti ir prie statinių esanti jiems naudoti pagal paskirtį būtina žemės sklypo dalis. Jeigu bendraturčiams asmeniškai naudoti priskirti žemės sklypo plotai suformuoti taip, kad juos pagal paskirtį naudoti galima tik nustačius patekti į juos būtinus bendro naudojimo takus (kelius), toks bendro naudojimo žemės sklypo plotas turi būti priskirtas lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems jis būtinas, kad galėtų naudoti asmeniškai naudotis jiems priskirtus žemės sklypo plotus.

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo nustatyti 0.1298 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Architektas“ parengtą namų valdos (duomenys neskelbtini), padalijimo projektą ir ieškovui priskirti naudotis 281,73 kv. m. dalimi, plane pažymėta indeksu B, geltona spalva, o atsakovėms priskirti naudotis 626,19 kv. m. dalimi, plane pažymėta indeksu A, mėlyna spalva, ieškovo ir atsakovių bendram naudojimuisi priskirti 390,08 kv. m. žemės plotą, plane pažymėtą indeksu C, balta spalva. Su šiuo ieškovo reikalavimu atsakovės taip pat sutiko visiškai. Iš teismui pateikto namų valdos (duomenys neskelbtini), padalijimo projekto spręstina, kad pagal jį galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką, kadangi kiekvienai šaliai priskirtame naudotis žemės sklypo plote yra tai šaliai priskirtas naudotis ir nekilnojamasis turtas, kas atitinka faktinę situaciją, proporcingumo principą, paskirtį bei užtikrina racionalų naudojimosi nekilnojamuoju turtu būdą, todėl ir šioje dalyje ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškinyje ieškovas nurodė, kad už atliktą namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), padalinimo projektą UAB „Architektas“ pagal sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 600,00 Eur, todėl iš kiekvienos atsakovių prašo priteisti po 150,00 Eur už projekto parengimą. Paaiškino, kad ieškovas turėjo ir bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų rengimu teismui– 1 500,00 Eur už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei 100,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio, todėl šią sumą prašo priteisti iš atsakovių. Tuo tarpu atsakovės atsiliepimuose į ieškinį pažymėjo, kad kiekviena šalis turėtų padengti savo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Bylos duomenimis matyti, kad kreipdamasis į teismą ieškovas sumokėjo 100,00 Eur žyminio mokesčio (b. l. 9). Be to, ieškovas už teisines paslaugas pagal 2018 m. rugsėjo 3 d. sąskaitą Nr. 67 sumokėjo 1 500,00 Eur (b. l. 11, 12).

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Ne visos šalių faktiškai sumokėtos sumos už advokato pagalbą teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia ir tokie išlaidavimo nuostoliai liktų neatlyginti juos patyrusiai šaliai. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, patvirtintus Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Kaip jau minėta ieškovas už teisines paslaugas pagal 2018 m. rugsėjo 3 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 1 500,00 Eur. Pagal minėtų Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinį maksimalus advokato darbo užmokestis sudaro 2 316,75 Eur (926,7 Eur x 2,5=2 316,75 Eur), todėl ieškovo atstovei sumokėta suma už teisines paslaugas, t. y. ieškinio parengimą, neviršija Rekomendacijose patvirtinto dydžio, tačiau teismas, spręsdamas dėl tokių išlaidų pagrįstumo, vertina ir tą aplinkybę, kad byla nėra itin sudėtinga, apimtis nėra didelė. Kita vertus, nors ieškovės su ieškiniu visiškai, kitų nei ieškovas atidalijimo ir naudojimo tvarkos projektų teismui neteikė, tačiau, teismo siūlymu, pabaigti ginčą šalims taikiu būdu nepavyko ne dėl ginčo esmės, o vien dėl to, kad šalių atstovai nesusitarė dėl atstovavimo išlaidų paskirstymo. Bylos duomenimis matyti, kad, tik pateikus atsiliepimą į ieškinį, atsakovės ieškinį pripažino, jų atstovas tą aplinkybę patvirtino tiek parengiamojo, tiek ir teismo posėdžio metu, dėl ko ir šiuo aspektu spręstina, kad ieškovo atstovei didelių pastangų įrodinėjimo ir pagrindimo procese bylą nagrinėjant teisme nekilo. Ieškovas sutinka, kad jo turėti kaštai už parengtą projektą tektų pusiau, todėl ir šiuo atveju vertintina bylinėjimosi išlaidų susidarymo ir jų paskirstymo problematika. Atsižvelgtina ir į tai, kad šalis sieja artimi giminystės ryšiai ir, kad atsakovės, pasirūpinusios atstovavimu, taip pat turėjo bylinėjimosi kaštų savo atstovo teisinėms paslaugoms apmokėti, tačiau kompensuoti jų neprašo. Taigi, aptartais duomenims, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais yra pagrindas išlaidas, už ieškinio parengimą, paskirstyti bylos šalims lygiomis dalimis, ir priteisti iš atsakovių ieškovui už procesinio dokumento parengimą, vertinant jo apimtį, faktinių aplinkybių dėstymą bei argumentavimą, materialiosios ir proceso teisės normų analizės kontekste, kaip pakankamą 1 000,00 Eur sumai, kurią padalijus atsakovėms po lygiai, kiekvienai iš jų tenkanti atlyginti ieškovui suma sudarytų 500,00 Eur. Taip pat iš atsakovių lygiomis dalimis priteistinas ieškovo sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktą yra pažymėjęs, kad teismas, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, gali išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai išvardytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2009).

Už UAB „Architektas“ paslaugas rengiant namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), padalijimo projektą pagal sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 600,00 Eur (b. l. 21). Ieškiniu ieškovas prašo iš kiekvienos atsakovių prašo priteisti po 150,00 Eur už projekto parengimą. Šios išlaidos teismo vertinimu yra būtinos ir pagrįstos, kadangi be turto padalijimo projekto nebūtų įmanomas klausimo dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo sprendimas. Juo labiau tokios išlaidos pagrįstos pateikta sąskaita-faktūra, todėl priteistinos iš atsakovių.

Teismas byloje turėjo 18,00 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną sumą, todėl 18,00 Eur suma už procesinių dokumentų įteikimą priteistina iš atsakovių lygiomis dalimis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Atidalinti nekilnojamąjį turtą (pastatus) pagal UAB „Architektas“ parengtą namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), padalijimo projektą ir ieškovo P. P. nuosavybei priskirti 115.57 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas, plane pažymėtas geltona spalva – pirmo aukšto patalpą: koridorių žymimą indeksu 1-9 (3,88 kv. m.), ir antro aukšto patalpas: kambarį žymimą indeksu 1-11 (13,59 kv. m.), kambarį žymimą indeksu 1-10 (8,72 kv. m.), koridorių žymimą indeksu 1-12 (1,85 kv. m.), kambarį žymimą indeksu 1-13 (7,19 kv. m.), iš viso ieškovo P. P. naudojimui iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinti 35,23 kv. m.

Ieškovo P. P. nuosavybei priskirti plane geltona spalva pažymėtus pagalbinio ūkio pastatus: malkinę 1l1ž (2,40kv. m.) ir lauko virtuvę 7l1ž (24,30 kv. m.), iš viso ieškovo P. P. naudojimuisi iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinti 26,70 kv. m. ūkinių pastatų.

Atsakovių K. K. ir R. P. nuosavybei priskirti 115.57 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas, plane pažymėtas mėlyna spalva: prieškambarį žymimą indeksu 1-1 (11,22 kv. m.), kambarį žymimą indeksu 1-2 (7,29 kv. m.), koridorių žymimą indeksu 1-3 (3,19 kv. m.), kambarį žymimą indeksu 1-4 (7,57 kv. m.), kambarį 1-5 (9,88 kv. m.), kambarį žymimą indeksu 1-6 (17,73 kv. m.), kambarį žymimą indeksu 1-7 (13,09 kv. m.) ir virtuvę žymimą indeksu 1-8 (10,37 kv. m.), iš viso atsakovių K. K. ir R. P. naudojimui iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinti 80,34 kv. m. gyvenamojo namo.

Atsakovių K. K. ir R. P. nuosavybei priskirti plane mėlyna spalva pažymėtus pagalbinio ūkio pastatus: garažą 3l1ž (14,95kv. m.) ir tvartą, malkinę, ūkio pastatą 2l1ž (42,29kv. m.), iš viso atsakovių K. K. ir R. P. naudojimui iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinti 57,24 kv. m. ūkinių pastatų.

Pripažinti teisę ieškovui P. P. be atsakovių K. K. ir R. P. sutikimo savo lėšomis užmūryti angą tarp pirmojo gyvenamojo namo aukšto patalpų, plane pažymėtų indeksais 1-9 ir 1-8.

Nustatyti 0.1298 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Architektas“ parengtą namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), padalijimo projektą ir ieškovui P. P. priskirti naudotis 0.1298 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 281,73 kv. m. dalimi, plane pažymėta indeksu B, geltona spalva, iš viso P. P. priskirti naudotis bendrosios dalinės nuosavybės 281,73 kv. m. žemės sklypo dalimi.

Atsakovėms K. K. ir R. P. priskirti naudotis 0.1298 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 626,19 kv. m. dalimi, plane pažymėta indeksu A, mėlyna spalva, iš viso K. K. ir R. P. priskirti naudotis bendrosios dalinės nuosavybės 626,19 kv. m. žemės sklypo dalimi.

Ieškovo P. P. ir atsakovių K. K. ir R. P. bendram naudojimuisi priskirti 0.1298 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 390,08 kv. m. žemės plotą, plane pažymėtą indeksu C, balta spalva.

Priteisti iš atsakovės R. P., gimusios (duomenys neskelbtini), ieškovo P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai bylinėjimosi išlaidas: 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) už projekto parengimą; 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) advokato pagalbai apmokėti; 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų 00 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės K. K., gimusios (duomenys neskelbtini), ieškovo P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai bylinėjimosi išlaidas: 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) už projekto parengimą; 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) advokato pagalbai apmokėti; 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų 00 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės R. P., gimusios (duomenys neskelbtini), 9,00 Eur (devynis eurus 00 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės K. K., gimusios (duomenys neskelbtini), 9,00 Eur (devynis eurus 00 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Loreta Radzevičienė