Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Gaudutienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 27 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo A. K. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. sausio 29 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. baudžiamojoje byloje, kurios proceso Nr. Nr. 1-22-2-00137-2008-8, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir baudžiamoji byla dėl jo nutraukta.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2014 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. 17.2-16954 konstatuota, kad A. K. pareiškime išdėstyti argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, aiškiai neatitinkantys įstatymų nuostatų, analogiški 2012 m. kovo 1 d. pareiškime išdėstytiems argumentams, todėl svarstyti pareiškimą dar kartą nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. sausio 29 d. nutarimu atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą, nes jame išdėstytos aplinkybės ir argumentai neatitinka BPK 444 straipsnio 1 dalies reikalavimų atnaujinti baudžiamąją bylą. Pareiškėjas A. K. su skundu dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. sausio 29 d. nutarimo kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo A. K. skundas atmestinas.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta teismui tinkamai įvertinus pareiškėjo skunde dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. sausio 29 d. nutarimo nurodytas aplinkybes bei motyvuotai konstatavus, kad jų negalima pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis.

BPK 443 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos šio kodekso 444 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose nurodyta, kad tokiomis aplinkybėmis gali būti įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas, bylą nagrinėjusių teisėjų ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų nusikalstamas piktnaudžiavimas, dėl ko buvo priimtas neteisingas ir nepagrįstas nuosprendis. Tuo tarpu, BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima atnaujinti baudžiamąją bylą, t. y. tokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Kitomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį. Aplinkybės, kurios buvo žinomos priimant nuosprendį, negali būti naujai paaiškėjusios.

Iš nuteistojo skundo turinio matyti, kad pagrindiniai argumentai, kuriais remdamasis A. K. prašo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tai, kad jam savalaikiai nebuvo žinomi Panevėžio apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 22 d. nutarčių dėl kitos baudžiamosios bylos (proceso Nr. 01-2-000111-09) perdavimo iš Panevėžio apygardos teismo Klaipėdos apygardos teismui motyvai dėl galimo Panevėžio apygardos teismo šališkumo.

Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad Panevėžio apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartimi prašoma Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkę išspręsti ginčą dėl baudžiamosios bylos (proceso Nr. 01-2-000111-09), kurioje be kitų asmenų, buvo kaltinamas ir A. K., perdavimo nagrinėti pagal teismingumą. Iš nutarties matyti, kad pagrindinis tokio prašymo motyvas yra bylos išnagrinėjimo objektyvumas, siekiant pašalinti galimas abejones dėl Panevėžio apygardos teismo teisėjų, su kuriais A. K. yra pažįstamas, šališkumo. Iš šios nutarties taip pat matyti, kad bylą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras buvo perdavęs Vilniaus apygardos teismui, motyvuodamas tuo, kad nusikaltimai padaryti įvairiose Lietuvos Respublikos teritorijose, o ikiteisminis tyrimas baigtas Generalinėje prokuratūroje, tačiau Vilniaus apygardos teismas bylą perdavė pagal teismingumą Panevėžio apygardos teismui. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 22 d. nutartimi buvo išspręstas Panevėžio apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. nutarties prašymas ir baudžiamoji byla (proceso Nr. 01-2-000111-09) perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. Iš šios nutarties turinio matyti, kad Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauti ir kaltinamojo A. K. bei kitos kaltinamosios gynėjo prašymai perduoti bylą nagrinėti Klaipėdos apygardos teisme, kadangi šiame teisme nagrinėjama su baudžiamąja byla (proceso Nr. 01-2-000111-09) susijusi kita baudžiamoji byla, kurioje dalyvauja tie patys proceso dalyviai. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas perduoti bylą Klaipėdos apygardos teismui buvo motyvuotas tiek siekimu pašalinti bet kokias abejones dėl bylą nagrinėjančio teismo nešališkumo, tiek siekiant užtikrinti proceso operatyvumą, ekonomiškumą.

Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodoma, kad dėl A. K. argumentų, susijusių su nežinojimu minėtų nutarčių motyvų, kuriais remdamasis jis prašo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, jau buvo pasisakyta Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 17 d. nutartyse. Priešingai negu tvirtina skunde pareiškėjas, Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas jo skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. sausio 29 d. nutarimo neturi jokio teisinio pagrindo peržiūrėti ankstesnių nutarčių dėl to paties klausimo pagrįstumą. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 17 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. – galutinė ir neskundžiama.

Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas neįpareigoja įteikti nutarties dėl bylos teismingumo nuorašų kaltinamiesiems, jų gynėjams. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų bazėje vis tik yra pažymėta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 22 d. nuorašai buvo išsiųsti „Vilniaus apygardos teismui, Panevėžio apygardos teismui, LR generalinės prokuratūros prokurorui J. Lauciui, Šiaulių TI, advokatui P. Svirskiui“. Net jei pareiškėjui A. K. ir nebuvo išsiųstas nutarties dėl teismingumo nuorašas, jis, kaip ir kiti proceso dalyviai, apie tokią nutartį buvo informuotas Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 23 d. raštu Nr. 1T-5/2010, kuriuo baudžiamoji byla (proceso Nr. 01-2-000111-09), su ja susiję priedai, bei nutartis dėl bylos perdavimo, buvo išsiųsta Klaipėdos apygardos teismui. Norėdamas susipažinti su šios nutarties turiniu bei motyvais A. K. pats ar per gynėją turėjo galimybę teikti prašymą dėl nutarties nuorašo.

Tiek skundžiamoje nutartyje, tiek Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. sausio 29 d. nutarime atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių teisingai nurodyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 22 d. nutartis, jos priėmimo motyvai ir aplinkybės reikšmingi tik baudžiamojoje byloje, kurios proceso Nr. 01-2-000111-09 ir nesaistė kitą baudžiamąją bylą (proceso Nr. Nr. 1-22-2-00137-2008-8) apeliacine tvarka nagrinėjusios Panevėžio apygardos teismo kolegijos. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek teikdamas prašymą Lietuvos apeliaciniam teismui dėl baudžiamosios bylos (proceso Nr. 01-2-000111-09) perdavimo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, tiek nagrinėjant baudžiamąją bylą (proceso Nr. Nr. 1-22-2-00137-2008-8) Panevėžio apygardos teisme, pareiškėjas abejonių dėl šio teismo teisėjų nešališkumo neišreiškė. Tai, kad bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas A. K. priėmė nepalankų – apkaltinamąjį nuosprendį ir panaikino pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį, nesuteikia jokio pagrindo abejoti teismo šališkumu. Juo labiau, kad iš Panevėžio apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. nutarties matyti, kad pareiškėjo pažintys su Panevėžio apygardos teismo teisėjais leistų abejoti teismo nešališkumu, šiam galimai priėmus palankius sprendimus. Be to, Panevėžio apygardos teismo apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas kasacine tvarka, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nenustatė, jog apkaltinamąjį nuosprendį A. K. priėmęs Panevėžio apygardos teismas būtų priėmęs neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Taip pat nebuvo nustatyti jokie esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, tarp jų ir teismo nešališkumo principo pažeidimas. Konstatuota, kad kasacine tvarka skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys neduoda pagrindo įžvelgti netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, dėl kurio apeliacinės instancijos teismo nuosprendį reikėtų panaikinti, ar kasaciniame skunde nurodytų BPK nuostatų pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti esminiais (kasacinė nutartis Nr. 2K-205/2011).

Taigi A. K. teiginiai dėl egzistuojančių naujai paaiškėjusių aplinkybių, suteikiančių pagrindą atnaujinti baudžiamąją bylą, tėra deklaratyvūs. Pareiškėjas nepateikė jokių naujų aplinkybių nei skunde dėl teismo nutarties, nei pareiškime Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, sprendusiam klausimą dėl proceso atnaujinimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms, nei vėliau jo skundą nagrinėjusiam apygardos teismui. Tai, kad bylos aplinkybių tyrimo rezultatai ir priimti sprendimai netenkino A. K., nėra pagrindas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nenustačius pagrindų bylai atnaujinti, konstatuojama, kad Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2015 m. vasario 27 d. nutartimi pagrįstai atmetė pareiškėjo A. K. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. sausio 29 d. nutarimo, kuria atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.