Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Snieguolė Vilutienė, sekretoriaujant Reginai Mockevičienei dalyvaujant pareiškėjui J. U., pareiškėjų J. U. ir D. U. atstovui advokatui Dominykui Varnui, suinteresuoto asmens DNSB „Vėtrungė“ atstovui Daliai Čiužauskienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. U., J. U. patikslintą pareiškimą suinteresuotam asmeniui DNSB „Vėtrungė“dėl juridinio fakto nustatymo.

Pareiškėjai kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydami nuosavybės teisės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo 81,56 kv.m. ploto pastogę (palėpę) (registro Nr.44/12390582), kaip jų buto, esančio Prieplaukos kr.7-7, Kaune, priklausinį.

Pareiškėjas J. U. pareiškimą palaikė ir paaiškino, kad 1986 m. gyvenamajame name, esančiame adresu Prieplaukos kr.7, Kauno m., jam buvo paskirtas butas Nr. 7 su rūsiu. Išmokėjus pajų, Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymos pagrindu šis butas 1992-12-23 buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre J. U. vardu nuosavybės teise. 1994-06-21 Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narių visuotinis susirinkimas nusprendė leisti namo palėpes nusipirkti trečio aukšto gyventojams; palėpę virš 7-o buto nusprendė parduoti J. U. už 2000 Lt. 1994-07-08 jis sumokėjo už palėpę 2000 Lt Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvui. Pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Mano, kad kooperatyvo nariams priėmus sprendimą jam parduoti palėpę ir jam apmokėjus nurodytą pardavimo kainą, jis nusipirko palėpę. Nuo to laiko jis ir D. U. pastoviai ir nepertraukiamai naudojasi palėpe, ją valdo kaip savo nuosavybę. Palėpė yra nuolat ir neatsiejamai susijusi su butu, nes turi bendrą elektros, vandens ir kanalizacijos sistemą bei įvadus, elektros ir vandens skaitliukus, todėl ji yra buto Nr.7 priklausinys. 2002-12-09 buvo atlikti palėpės (pastogės dalių P1 ir P2) kadastriniai matavimai, nustatytas jų bendras plotas 81,56 kv. m. Pastogės dalyje, esančioje virš buto Nr.7, pareiškėjai įrengė 77,80 kv.m ploto patalpas, kurioms yra suteiktas unikalus Nr. 4400-1844-6510:4601.

Suinteresuotas asmuo DNSB „Vėtrungė“ pateikė atsiliepimą, su prašymu nustatyti juridinį faktą sutiko.

Suinteresuoto asmens atstovė paaiškino, kad gyvenamąjį namą pastatė gyvenamųjų namų statybos kooperatyvas. Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo visuotiniame narių susirinkime 1994m. daugumos narių sprendimu palėpė buvo parduota pareiškėjams. 2007m. Visuotiniame daugiabučio namo savininkų bendrijos „Vėtrungė“ narių susirinkime taip pat daugumos narių sprendimu buvo pritarta pastogės patalpas leisti įteisinti nuosavybės teise pareiškėjams. Bendrija yra suinteresuota, kad pastogės patalpos būtų įregistruotos nuosavybės teise ir už jas savininkas mokėtų mokesčius, todėl prašo pareiškimą tenkinti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui J. U. nuosavybės teise priklauso butas Nr.7 su rūsiu, esantis adresu: Prieplaukos krantinė 7, Kauno m. (b.l. 36). 1994-06-21 Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo Nr.225 susirinkimas nusprendė leisti pirmumo tvarka išsipirkti palėpes trečio aukšto gyventojams ir palėpę virš buto Nr.7 nutarė parduoti pareiškėjui J. U. už 2000 Lt, pinigus įnešant į kooperatyvo sąskaitą mėnesio laikotarpyje (b.l. 7-13). Pareiškėjas J. U. 1994-07-08 kvitu Nr.7 Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvui Nr.225 sumokėjo 2000Lt už palėpes (b.l.14). Iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. 44/1290582 matyti, kad adresu: Prieplaukos krantinė 7, Kauno m., 2002-12-09 buvo atlikti palėpės kadastriniai matavimai ir nustatyta, kad pastate 1A2p yra pastogės patalpos: P-1 69,56 kv.m ploto bei P-2 12,00 kv.m ploto (b.l. 80-88). Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Vėtrungė“ narių susirinkimo, įvykusio 2007-04-05, protokolo išrašas patvirtina, kad buvo leista iki 2009-12-31 palėpes įteisinti kaip nuosavybę bendrijos nariams, virš kurių butų yra palėpės, tarp jų ir 7-o buto (b.l. 15). 2011-01-25 atlikus pastogės patalpų kadastrinius matavimus nustatyta, kad palėpėje yra įrengtos 77,8 kv.m ploto gyvenamosios patalpos, rekonstrukcija atlikta 2003-2011 m. (b.l.17-23). Pastogės patalpų elektros laidai, kanalizacijos ir vandentiekio vamzdžiai yra prijungti iš pareiškėjo J. U. buto Nr. 7 ( Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, b.l. 40-44). Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2011-03-10 sprendimu Nr.4-362 pareiškėjo J. U. prašymas įregistruoti nuosavybės teises į patalpą kadastro Nr. 44/1290582 atmestas, nes nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas (b.l. 46).

Pareiškimas atmetamas.

Byloje keliamas juridinio fakto, kad pareiškėjai valdo nuosavybės teise daugiabučio namo palėpę kaip buto priklausinį, nustatymo klausimas.

CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Prašydamas teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas nurodo tikslą, dėl kurio reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, priežastis, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, bei įrodymus, patvirtinančius tokį faktą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra nustatęs tokias teisės aiškinimo taisykles: Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1)prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2)pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444str.1d., 445 str.). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai). Pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Interbolis“ v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-155/2010). Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios. ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-21 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-543/2010).

Pareiškėjai šioje byloje, prašydami nustatyti valdymo nuosavybės teise faktą, nurodė, kad nuosavybės teisę į palėpę įgijo ją nupirkdami. Taigi pareiškėjai, prašydami pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, siekia įrodyti, kad nuosavybės teisę į palėpę buvo įgiję vienu iš nuosavybės teisės įgijimo būdų – pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu. Pareiškėjai pripažįsta, kad negali teismui pateikti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, nes raštu tokio sandorio faktiškai sudaryta nebuvo, o buvo tik leista nusipirkti palėpę ir buvo už ją apmokėta. Darytina išvada, kad pareiškėjai neturėjo ir neturi dokumentų, patvirtinančių nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sandorio sudarymą, nes tokių dokumentų iš viso nebuvo. 1994m. Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo visuotinio susirinkimo sprendimas ir apmokėjimas kvitas negali būti laikomi pirkimo – pardavimo sutartimi, nes neatitinka LR CK (1964m. ) 253 ir 255 straipsniuose įtvirtintos pirkimo-pardavimo sutarties sąvokos ir formos.

Palėpė yra bendro naudojimo patalpa, valdoma bendrosios nuosavybės teise visų gyvenamojo namo butų ir patalpų savininkų. LR CK 4.82str. 1d. numato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pareiškėjai, prašydami nuosavybės teisės įregistravimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie nuosavybės teise valdo pastogę (palėpę) (registro Nr.44/12390582), kaip jų buto priklausinį, siekia pakeisti teisinį santykį, todėl jie turėtų reikšti ieškinį.

Nustatyta, kad pats nekilnojamasis daiktas – 81,56 kv.m. ploto palėpė, dėl kurios valdymo, kaip buto Nr.7 priklausinio, yra pareikštas prašymas nustatyti juridinį faktą, nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, o yra įregistruotas kitas daiktas – toje palėpėje esančios įrengtos 77,80 kv.m ploto patalpos (unikalus Nr. 4400-1844-6510:4601). Pareiškėjai teigia, kad 81,56 kv.m ploto palėpę valdo nuosavybės teise kaip jų buto Nr. 7 priklausinį, nes palėpėje įrengus patalpas, jos turi bendrą elektros, vandens ir kanalizacijos sistemą bei įvadus, elektros ir vandens skaitliukus. Šioje byloje pareiškėjai, prašydami patvirtinti palėpės valdymo nuosavybės teise kaip jo buto Nr. 7 priklausinio juridinį faktą, rėmėsi aplinkybe, kad palėpės patalpos yra sujungtos bendrais inžineriniais tinklais su jiems nuosavybės teise priklausančiu butu, kurį įsigijo 1992m., sumokėdami gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo nario įnašus.

CK 4.253 str. nustatyta, kad registruotini daiktai yra nekilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Nekilnojamojo turto kadastro 13 str. nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami, kai yra registruotas nekilnojamojo turto registre pats daiktas. Kadangi 81,56 kv. m ploto palėpė nėra įregistruota kaip nekilnojamasis daiktas nekilnojamojo turto registre, ką pažymėjo ir Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2011-03-10 sprendime Nr.4-362 , daiktinės teisės į ją iš viso negali būti nustatomos.

Pagal CK ketvirtosios knygos normas daiktai, be kita ko, gali būti pagrindiniai bei antraeiliai (CK 4.12, 4.13 straipsniai). Priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (CK 4.19 straipsnio 1 dalis). Antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (CK 4.14 straipsnio 1 dalis). Iš esmės analogiškas reglamentavimas dėl pagrindinio daikto bei priklausinio buvo įtvirtintas ir 1964 m. CK 153 straipsnyje.

Nustatyta, kad palėpės rekonstrukcija buvo atlikta žymiai vėliau, negu įgytas butas, t.y. buto įgijimo metu palėpė nebuvo sujungta bendrais įvadais.

Pažymėtina, kad įgyti nuosavybės teisę į statinį ir kartu įgyti visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne bet kokio statybos proceso būdu, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 1999 m. birželio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB ,,Pirmoji kregždutė“ v. Vš.Į S. Dariaus ir S. Girėno sporto centras, Kauno m. valdyba, Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-224/1999, konstatavo, kad nuosavybės teisių į statinį įgijimas galimas ne bet kokios statybos metu, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimo, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str.4d. nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą. Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Todėl nesant duomenų, kad pareiškėjai įstatymo nustatyta tvarka palėpėje atliko statybos darbus, prijungdami komunikacinius įvadus iš savo buto, nėra pagrindo laikyti palėpės buto priklausiniu.

Įvertinęs visus minėtus įrodymus ir aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjai neįrodė vienos iš būtinų sąlygų siekiant nustatyti nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teisę, t. y. sąlygos, jog pareiškėjai įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno miesto apylinkės teismą.