Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Turto bankas dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

4. Nustatyta, kad A. J. N. yra pareiškėjos G. M. teta. A. J. N. mirė (duomenys neskelbtini). A. J. N. nuosavybės teise priklausė žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), kuriuos pagal palikėjos 2013 m. lapkričio 12 d. sudarytą testamentą, patvirtintą Šiaulių rajono 1-ojo notaro biuro notarės N. M., notarinio registro Nr. 5818, paveldėjo G. Š.. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-732-1004/2019 palikėjos testamentas buvo pripažintas negaliojančiu. Pagal Gyventojų registro duomenis A. J. N. nebuvo ištekėjusi ir vaikų neturėjo, daugiau jos įpėdinių nėra.

5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktą pareiškėja yra penktos eilės palikėjos A. J. N. įpėdinė pagal įstatymą.

6. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pareiškėja yra praleidusi trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą. Palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

7. Pareiškėja teismo prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

8. Nagrinėjamu atveju pareiškėja palikimo priėmimo termino praleidimo priežastimi nurodė aplinkybę, kad teismine tvarka buvo ginčijamas palikėjos A. J. N. 2013 m. lapkričio 12 d. sudarytas testamentas, patvirtintas Šiaulių rajono 1-ojo notaro biuro notarės N. M., notarinio registro Nr. 5818, kurio pagrindu visą palikėjos turtą paveldėjo G. Š.. Pareiškėja nurodė, kad tik Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-732-1004/2019 palikėjos testamentą pripažinus negaliojančiu ji įgijo teisę kreiptis dėl palikimo priėmimo. Kaip minėta, pagal Gyventojų registro duomenis A. J. N. nebuvo ištekėjusi ir vaikų neturėjo, daugiau jos įpėdinių nėra. Aplinkybę, kad daugiau niekas nesikreipė dėl palikėjos palikimo priėmimo, patvirtina Šiaulių miesto 5-ojo notarų biuro 2019 m. gegužės 3 d. raštas Nr. S-11 dėl palikėjos paveldėjimo bylų.

9. Teismo vertinimu, pareiškėja objektyviai negalėjo imtis teisinių veiksmų dėl palikimo priėmimo iš karto po A. J. N. mirties per įstatyme nustatytą terminą. Pareiškėja terminą praleido ne dėl savo kaltės. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėja savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, priešingai, jos elgesys rodo, kad, ji, kaip A. J. N. penktos eilės įpėdinė, sužinojusi apie palikėjos sudarytą testamentą, kuriuo visą savo turtą palikėja paliko G. Š., jį ginčijo pateikdama teismui ieškinį. Kaip nurodė pati pareiškėja, po to, kai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-732-1004/2019 palikėjos testamentas buvo pripažintas negaliojančiu, ji įgijo teisę paveldėti palikėjos turtą pagal įstatymą. CK 5.2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagal įstatymą paveldimą, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu. Suinteresuotas asmuo dėl praleisto termino atnaujinimo neprieštarauja, todėl, atnaujinus praleistą palikimo priėmimo terminą, pareiškėjos, prašančios atnaujinti praleistą terminą, ir suinteresuoto asmens, kurio teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas nebus pažeistas.

10. Teismas, atsižvelgdamas į visas nustatytas aplinkybes ir teisines išvadas sprendžia, kad yra pagrindas pareiškėjai G. M. atnaujinti palikimo, atsiradusio po A. J. N. mirties, priėmimo terminą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

11. Pažymėtina, kad palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruosiantis notaras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013).

12. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš pareiškėjos valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 576–578, 580–582 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai G. M., a. k. (duomenys neskelbtini), tetos A. J. N., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo terminą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.