Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus D. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 11 d. nutarties, kuria nutarta į bankrutuojančio žemės ūkio kooperatyvo „Viridis Group“ kreditorių sąrašą įtraukti uždarąją akcinę bendrovę „Litagros prekyba“ su 161 365,34 Lt finansiniu reikalavimu, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-200-212/2014.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

UAB „Litagros prekyba“ kreipėsi į BŽŪK „Viridis group“ bankroto administratorių su 2014 m. balandžio 3 d. prašymu įtraukti jį į BŽŪK „Viridis group“ kreditorių sąrašą su 161 365,34 Lt dydžio finansiniu reikalavimu. Prašymą grindė tuo, kad 2012 m. kovo 15 d. tarp UAB „Litagros prekyba“ ir žemės ūkio kooperatyvo „Viridis group“ buvo sudaryta sutartis Nr. 616/120315/01, pagal kurią UAB „Litagros prekyba“ 2012 m. rugsėjo 3 d. krovinio važtaraščiu Nr. 20120903/01 pristatė ir perdavė ŽŪK „Viridis group“ prekių už 137 566,36 Lt. UAB „Litagros prekyba“ darbuotojas M. S., parduodamas prekes ŽŪK „Viridis group“, apmokėjimo terminą atidėjo iki 2013 m. rugsėjo 1 d. ŽŪK „Viridis group“ prekes priėmė, tačiau iki šiol už jas nesumokėjo. Todėl, UAB „Litagros prekyba“ teigimu, jam liko skolingas 137 566,36 Lt ir pagal sutarties 6 punktą – 23 798,98 Lt palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. vasario 20 d.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 5 punktą, kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Todėl teismas gali tvirtinti tik tuos finansinius reikalavimus, kurie atsirado iki bankroto bylos iškėlimo. Tuo tarpu UAB „Litagros prekyba“ PVM sąskaitą–faktūrą už prekes išrašė tik 2014 m. birželio 10 d., t. y. prekių pirkimo – pardavimo sandorį įformino ir įgijo teisę reikalauti sumokėti prekių kainą, numatytą PVM sąskaitoje – faktūroje, po bankroto bylos iškėlimo. Todėl UAB „Litagros prekyba“ reikalavimas negali būti patvirtintas.UAB „Litagros prekyba“ 2012 m. rugsėjo 3 d. krovinio važtaraščiu nuosavybės teisė į išrašytoje PVM sąskaitoje–faktūroje nurodytas prekes faktiškai nebuvo perduota. Anot apelianto, neišrašius PVM sąskaitos–faktūros, pardavėjas nepatvirtino, kad ŽŪK „Viridis group“ perduodama nuosavybės teisė į sėklas, kaip tai numatyta LR CK 6.317 straipsnio 1 dalyje.Teismas nepagrįstai nurodė, kad BŽŪK „Viridis group“ 2012 m. rugsėjo 3 d. krovinio važtaraščiu prekes gavo, todėl privalėjo atsiskaityti. Remiantis LR Kelių transporto kodekso 29 straipsnio 1 dalimi ir 38 straipsnio 1 dalimi, važtaraštis yra krovinio priėmimą – perdavimą patvirtinantis dokumentas, tačiau nėra krovinio pirkimą – pardavimą patvirtinantis dokumentas. Todėl nesant PVM sąskaitos–faktūros, krovinio važtaraštis pats savaime nesukuria prievolės atsiskaityti, nes jame nėra nurodyta viena iš esminių atsiskaitymo prievolės sąlygų – atsiskaitymo terminas.Sutartis tarp UAB „Litagros prekyba“ ir ŽŪK „Viridis group“ dėl nuolatinio prekių pirkimo–pardavimo, nekonkretizuojant prekių pavadinimo, kiekio ir kainos, laikytina tam tikru UAB „Litagros prekyba“ ir ŽŪK „Virdis group“ ketinimų protokolu, tačiau negali būti laikoma dokumentu, patvirtinančiu konkretaus pirkimo – pardavimo sandorio dėl 2012 m. rugsėjo 3 d. važtaraštyje nurodytos žieminių rugių ir rapsų sėklos sudarymo, tuo labiau, kad pačioje sutartyje buvo numatyta, kad kiekvienas užsakymas įforminamas atskirai. Taigi, prekių pirkimas – pardavimas turėjo būti įformintas UAB „Litagros prekyba“ išrašant PVM sąskaitą–faktūrą arba sudarant sutartį dėl konkrečių prekių pirkimo – pardavimo, prekių pirkimą – pardavimą įforminančiame dokumente nurodant prekės kainą, atsiskaitymo tvarką ir terminus. Todėl nesant tokio dokumento, nėra pagrindo teigti, jog prekės buvo parduotos ŽŪK „Viridis group“. Pažymi, kad ginčo krovinio važtaraščiu pristatytos prekės viršijo sutartyje nurodytą limitą, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad važtaraštyje nurodytos prekės buvo atvežtos ne minėtos sutarties pagrindu.Nepagrįsti teismo teiginiai, jog BŽŪK „Viridis group“ laiku neatsiskaitė su UAB „Litagros prekyba“. Visų pirma, PVM sąskaita–faktūra buvo išrašyta tik 2014 m. birželio 10 d., o atsiskaitymo terminas turėjo būti 2013 m. rugsėjo 1 d., tačiau atsiskaitymo terminas nebuvo numatytas nei sutartyje, nei krovinio važtaraštyje. Be to, UAB „Litagros prekyba“ nereiškė jokių pretenzijų ŽŪK „Viridis group“. Prašomo dydžio palūkanos, lyginant su įsiskolinimo suma ir tariamo uždelsimo laikotarpiu, yra per didelės, neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, dėl ko turėtų būti mažinamos iki 0,02 proc. dydžio už kiekvieną dieną.UAB „Litagros prekyba“ veikė nesąžiningai ir galbūt neteisėtai. Įstatymas numato pareigą išrašyti PVM sąskaitas–faktūras nedelsiant po prekių pateikimo, tačiau UAB „Litagros prekyba“ to laiku nepadarė, todėl kyla abejonių, ar šis juridinis asmuo nesiekė tokiu būdu pasipelnyti, išvengti prievolės valstybei.

2012 m. kovo 15 d. sutartyje aiškiai nurodyta, kad pardavimo dokumentais pagal šią sutartį yra laikomi (alternatyviai) PVM sąskaita – faktūra arba krovinio važtaraštis. Todėl esant važtaraščiui, prekių pardavimo faktui pagrįsti PVM sąskaitos – faktūros pateikti nėra būtina.PVM sąskaitos – faktūros neišrašymas per se nepaneigia prievolės apskaičiuoti PVM ir nepaneigia įrodyto prekių perdavimo fakto bei BŽŪK „Viridis group“ pareigos už jas atsiskaityti. Tai atitinka ir Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-803/2013; 2012 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-535/2012).Nepagrįstai apeliantas teigia, kad nuosavybės teisės į prekes nebuvo perduotos BŽŪK „Viridis group“. Tokią išvadą leidžia daryti 2012 m. kovo 15 d. sutarties 1 punkto nuostatos.Pareigos atsiskaityti atsiradimą apeliantas nepagrįstai sieja išimtinai tik su PVM sąskaitos–faktūros išrašymu. Tokie teiginiai prieštarauja tiek teisės aktams (LR CK 6.317 str. 4 d., Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 str. 2 d.), tiek sutarties nuostatoms (1 p.).Apeliantas nepagrįstai teigia, kad sutartis buvo tik ketinimų protokolas. Sutartis buvo sudaryta raštu, tinkamai ir nepažeidžiant jokių teisės aktų reikalavimų, jos nuostatos yra aiškios ir suprantamos, suteikiančios sutarties šalims teises ir pareigas pirkimo – pardavimo teisiniuose santykiuose.Apeliantas, teigdamas, kad kreditorius neturėjo reikalavimo teisės į BŽŪK „Viridis group“, nes nebuvo suėjęs važtaraštyje numatytų prekių apmokėjimo terminas, klaidina teismą, nes mokėjimo terminas buvo suėjęs 2013 m. rugsėjo 1 d.Reikalaujamos palūkanos paskaičiuotos, remiantis sutartimi, todėl teismas pagrįstai priteisė visą reikalaujamą sumą. Apelianto prielaidos dėl kreditoriaus nesąžiningumo yra nepagrįstos. PVM sąskaitos-faktūros išrašymo uždelsimą nulėmė netinkamas kreditoriaus darbuotojo elgesys. PVM sąskaitos-faktūros išrašymas ar neišrašymas neturi įtakos BŽŪK „Viridis group“ prievolėms kreditoriui, nes pareigą atsiskaityti BŽŪK „Viridis group“ turi pagal sutartį ir važtaraštį.

Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartis paliktina nepakeista.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šios taisyklės taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 str.).

Byloje sprendžiama, ar UAB „Litagros prekyba“ turi reikalavimo teisę į 2012 m. rugsėjo 3 d. krovinio važtaraštyje Nr. 20120903/01 nurodytą sumą – 137 566,36 Lt, už atsakovui BŽŪK „Viridis Group“ pristatytas žieminių rugių sėklas BRASETTO ir VECTRA (9 b. l.) ir į palūkanas už atsiskaitymo termino praleidimą – t. y. 23 798,98 Lt.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog UAB „Litagros prekyba“ reikalavimas yra pagrįstas ir kad 23 798,98 Lt dydžio palūkanas nėra pagrindo laikyti per didelėmis.

Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad UAB „Litagros prekyba“ ir ŽŪK „Viridis Group“ 2012 m. kovo 15 d. sudarė sutartį Nr. 616/120315/01, kuria susitarė, kad pirkėjas (ŽŪK „Viridis Group“) perka, o pardavėjas (UAB „Litagros prekyba“) parduoda prekes, kurių pavadinimas, kiekis ir kaina nurodyti abiejų šalių pasirašytose sąskaitose–faktūrose arba krovinio važtaraščiuose (toliau sutartyje vadinami „pardavimo dokumentai“). Taip pat susitarė, kad: prekės parduodamos partijomis pagal pirkėjo pateiktus vienkartinius užsakymus; prekių partijos perdavimas pirkėjui įforminamas šalių atstovams pasirašant prekių partijos pardavimo dokumentus; pirkėjas sutartyje patvirtino, kad prekes gali priimti ir pardavimo dokumentus pasirašyti visi jo darbuotojai. Sutarties šalys susitarė dėl tokių atsiskaitymo už prekes terminų: 1) už einamaisiais metais nupirktus pesticidus, trąšas, sėklas ir kitokias agrocheminės paskirties prekes pirkėjas atsiskaito iki einamųjų metų spalio 1 dienos. Jei prekės pirktos po spalio 1 dienos, už tokias prekes pirkėjas atsiskaito iki sekančių metų spalio 1 d.; 2) už pašarus veterinarinės paskirties prekes ar kitokias prekes pirkėjas atsiskaito per 30 dienų nuo pirkimo dokumentų išrašymo dienos. Taip pat susitarė, kad jei pardavėjo surašytuose ir pirkėjo pasirašytuose prekių partijos pardavimo dokumentuose bus nurodyti kitokie atsiskaitymo terminai nei sutartyje, tai tokiai prekių partijai bus taikomi pardavimo dokumentuose nurodyti atsiskaitymo terminai.

UAB „Litagros prekyba“ atstovas teismo posėdyje paaiškino ir administratorius neginčijo, kad mokėjimas pagal krovinio važtaraštį Nr. 20120903/01 buvo atidėtas iki 2013 m. rugsėjo 1 d., tačiau ŽŪK „Viridis Group“ per nustatytą terminą neatsiskaitė. Bankroto administratorius pirmosios instancijos teisme neginčijo prekių (sėklų) ŽŪK „Viridis Group“ pristatymo fakto, tik ginčijo pareigos atsiskaityti pagal minėtą važtaraštį egzistavimą. Anot bankroto administratoriaus, UAB „Litagros prekyba“ finansinio reikalavimo tvirtinti nėra pagrindo, nes nepateikta PVM sąskaita–faktūra.

Teisėjų kolegija nesutinka su bankroto administratorius teiginiu, jog vien PVM sąskaitos–faktūros nepateikimas šiuo atveju eliminuoja pirkėjo pareigą atsiskaityti už faktiškai jam perduotas prekes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamu atveju prekių perdavimą patvirtina krovinio važtaraštis. Be to, kaip minėta, bankroto administratorius patvirtino, jog prekės pagal aptariamą krovinio važtaraštį buvo gautos. Taigi, iš tiesų ŽŪK „Viridis Group“ atsirado pareiga atsiskaityti už jam perduotas prekes.

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliantu, jog sutarties Nr. 616/120315/01 negalima laikyti dokumentu, patvirtinančiu konkretaus pirkimo – pardavimo sandorio dėl 2012 m. rugsėjo 3 d. važtaraštyje nurodytų prekių sudarymo, tačiau pažymi, jog jos sąlygos turi būti taikomos kiekvienu atveju, kai jos pagrindu yra parduodamos/perkamos konkrečios prekių partijos, kurios yra individualizuojamos arba PVM sąskaitose – faktūrose arba krovinio važtaraščiuose. Ši sutartis laikytina sudėtiniu jos pagrindu užsakytų ir pirkėjui (ŽŪK „Viridis group“) perduotų konkrečių prekių partijų pirkimo – pardavimo sandorio dokumentu, kuris turi būti taikomas ir aiškinamas neatsiejamai nuo jos pagrindu išrašytos PVM sąskaitos–faktūros arba krovinio važtaraščio. Pažymėtina, kad PVM sąskaita–faktūra sutartyje buvo nurodyta kaip alternatyvus krovinio važtaraščiui pardavimo dokumentas, kurį pasirašant buvo įforminamas prekių partijos perdavimas pirkėjui. Priešingai, nei siekia įrodyti apeliantas, šalys sutartyje Nr. 616/120315/01 nebuvo susitarusios, jog konkrečių prekių pirkimas–pardavimas turi būti įformintas atskira sutartimi arba būtinai išrašant PVM sąskaitą - faktūrą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog tam, kad pirkėjui (šiuo atveju ŽŪK „Viridis group“) atsirastų pareiga atsiskaityti, konkrečios prekių partijos perdavimą pirkėjui įforminus krovinio važtaraščiu, atskirai PVM sąskaitos – faktūros išrašyti arba atskiro pirkimo – pardavimo sandorio sudaryti pagal sutartį nebuvo būtina, nes atsiskaitymo prievolės atsiradimas buvo siejamas su prekių partijos fiziniu perdavimu (tuo pačiu nuosavybės teisės į prekes perleidimu) pirkėjui.

Tai, kad važtaraštyje nėra nurodytas atsiskaitymo terminas, taip pat nesudaro pagrindo susiklosčiusią situaciją aiškinti kitaip, nes atsiskaitymo terminai yra aptarti pačioje sutartyje Nr. 616/120315/01. Be to, bankroto administratorius neginčijo UAB „Litagros prekyba“ atstovo paaiškinimo, jog apmokėjimo terminas pagal krovinio važtaraštį Nr. 20120903/01 buvo atidėtas iki 2013 m. rugsėjo 1 d. Taigi, UAB „Litagros prekyba“ reikalavimo teisė į krovinio važtaraštyje nurodytą sumą atsirado iki bankroto bylos ŽŪK „Viridis group“ iškėlimo (2014 m. vasario 20 d.), todėl šiuo atveju Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 5 punkto reikalavimas nebuvo pažeistas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad sutarties Nr. 616/120315/01 sąlygos, kuria buvo sutarta, jog pirkėjas perka, o pardavėjas parduoda prekes, kurių pavadinimas, kiekis ir kaina nurodyti abiejų šalių pasirašytose sąskaitose – faktūrose arba krovinio važtaraščiuose, šalys neginčijo, yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismu, jog UAB „Litagros prekyba“ reikalavimas į 2012 m. rugsėjo 3 d. krovinio važtaraštyje Nr. 20120903/01 nurodytą pinigų sumą yra pagrįstas.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog reikalavimo teisės atsiskaityti už suteiktas paslaugas nepaneigia PVM sąskaitos faktūros neišrašymas, nes mokestines prievoles, buhalterinę apskaitą reguliuoja ne šalių susitarimas, o atitinkamai mokesčių ir buhalterinės apskaitos įstatymai (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-803/2013). Todėl ir dėl šios priežasties negali būti paneigtas ŽŪK „Viridis group“ piniginės prievolės UAB „Litagros prekyba“ egzistavimas.

Apelianto argumentai, kad ginčo krovinio važtaraščiu atsakovui buvo pristatytos prekės, kurios viršijo sutartyje nurodytus limtus, yra nepagrįsti, nes iš byloje pateiktos sutarties Nr. 616/120315/01 turinio tokios išvados negalima daryti, o UAB „Litagros prekyba“ vidaus administraciniais susitarimais dėl prekių pristatymo ŽŪK „Viridis group“ limitų negali būti paneigta ŽŪK „Viridis group“ pareiga atsiskaityti už jam perduotas prekes.

Iš sutarties Nr. 616/120315/01 turinio matyti, kad šalys taip pat susitarė, jog pirkėjas privalo mokėti pardavėjui 0,1 procentų dydžio palūkanas nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną atsiskaitymo termino praleidimo dieną. UAB „Litagros prekyba“ 23 798,98 Lt dydžio palūkanas paskaičiavo už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. vasario 20 d. (kai buvo iškelta atsakovui bankroto byla).

Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK6.156 str. 1, 4 d.). Todėl atsižvelgiant į tai, kad sutarties šalys yra juridiniai asmenys, jie laisva valia nustatė tokio dydžio palūkanas, yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismu, jog paskaičiuotos palūkanos, jas palyginus su skolos dydžiu, nelaikytinos per didelėmis.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino šalių sudarytos sutarties Nr. 616/120315/01 sąlygas ir tarp šalių susiklosčiusią situaciją bei padarė pagrįstą išvadą, jog UAB „Litagros prekyba“ turi reikalavimo teisę tiek į krovinio važtaraštyje Nr. 20120903/01 nurodytą sumą – 137 566,36 Lt, tiek į už vėlavimą atsiskaityti paskaičiuotas palūkanas - 23 798,98 Lt. Todėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartį nepakeistą.