- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-22
- Bylos Nr.
- 2A-535/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Egidijus Žironas, Vytas Milius
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės studija“
- Kategorijos
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viginto Višinskio ir Egidijaus Žirono,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus žemės grupės komercija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-153-178/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus žemės grupės komercija“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės studija“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 30 000 Lt sumokėtą avansą, 3 823,20 Lt netesybų, 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 18 d. ieškovas su A. K. architektūros studija (po pertvarkymo - UAB „Sostinės studija“) sudarė projektavimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo atlikti projektą „Teritorijos tarp Kalvarijų, Žalgirio, Trimitų g. 8, Šnipiškių seniūnijoje, Vilniuje, detaliojo plano konceptualioji dalis ir detalusis planas“ (toliau- Projektavimo sutartis). Pagal Projektavimo sutarties 2.4 punktą ieškovas atsakovui sumokėjo 30 000 Lt avansą. Planavimo darbai turėjo būti atlikti iki 2008 m. birželio 1 d. (3 mėnesiai konceptualios dalies parengimui ir 5 mėnesiai detaliojo plano parengimui). Kadangi ieškovas negavo jokių duomenų apie kokių nors darbų atlikimą, atsakovas buvo paprašytas grąžinti sumokėtą avansą. Atsakovas pateikė ieškovui 2008 m. balandžio 10 d. atliktų darbų priėmimo - perdavimo akto kopiją bei teritorijos tarp Kalvarijų, Žalgirio, Trimitų gatvių ir pravažiavimo kelio prie Trimitų g. 8, Vilniuje detalųjį planą, konceptualiąją dalį. Priėmimo-perdavimo aktas yra pasirašytas tik vykdytojo, o pačiame akte yra datų neatitikimas. Be to, Projektavimo sutarties 5.4 punkte yra numatyta, kad detalusis planas laikomas užbaigtu gavus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos teigiamą patikrinimo išvadą ir projektą pateikus Vilniaus miesto savivaldybės miesto plėtros departamentui tvirtinimo procedūrai. Tačiau tik konceptualioji minėto detaliojo plano dalis buvo patvirtinta, o pagal Projektavimo sutarties 2.1 punktą konceptualios dalies kaina yra 23 600 Lt, o pagal 2.5 punktą užsakovas apmoka už kokybiškai atliktus darbus vykdytojui pateikus sąskaitą ir darbų priėmimo-perdavimo aktą. Ieškovas nėra gavęs nei darbų priėmimo - perdavimo akto nei sąskaitos-faktūros už atliktus darbus, be to, darbai nebuvo atlikti laiku, t.y. konceptualioji dalis buvo patvirtinta tik 2008 m. rugsėjo 10 d. Projektavimo sutarties 6.2 punkte yra nurodyta, kad už kiekvieną pavėluotą darbų atlikimo dieną atsakovas mokės ieškovui po 0,02% netesybų nuo neapmokėtų darbų kainos, taigi, netesybos sudaro 3 823,20 Lt. Kadangi projektavimo darbai nebuvo tinkamai perduoti, laikytina, kad jie nebuvo atlikti. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte yra nurodyta, kad iškėlus bankroto bylą visos sutartys laikomos pasibaigusiomis, todėl iki Projektavimo sutarties pasibaigimo neatlikus jokių darbų, už kuriuos buvo sumokėta avansu, turėtų būti taikoma restitucija (CK 6.222 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas ieškinio nepripažino. Nurodė, kad visi darbai pagal Projektavimo sutartį buvo atlikti. Teritorijų planavimo ir statybinės priežiūros departamento direktorius 2009 m. birželio 26 d. patvirtino teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. (100)-11.81-224, kuriame išdėstyta, kad projekto rengimo, derinimo ir viešo svarstymo proceso ir procedūrų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų esminių pažeidimų nenustatyta. Ši aplinkybė patvirtina, kad projektavimo darbai buvo atlikti kokybiškai. Todėl avansas atlieka mokėjimo funkciją už atliktus darbus. Be to, Projektavimo sutarties 2.4 punkte yra nurodyta, kad ieškovo sumokėtas avansas laikomas garantiniu ir negrąžinamas nepriklausomai nuo projekto baigties, todėl avansas yra negrąžintinas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 500 Lt už advokato pagalbą, 273,20 Lt plano dauginimo išlaidų atsakovui bei 18,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Nustatė, kad iš į bylą pateiktų duomenų matyti, jog Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 13 d., 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimais buvo pritarta detaliojo plano koncepcijai, 2009 m. birželio 26 d. Teritorijų planavimo ir statybinės priežiūros departamento direktorius patvirtino teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. (100)-11.81-224, kuriuo konstatuota, kad projekto rengimo, derinimo ir viešo svarstymo proceso ir procedūrų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų esminių pažeidimų nenustatyta, parengtas detalusis planas buvo perduotas tvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentui. Pažymėjo, kad Projektavimo sutarties 5.4 punktas nustato, kad tokiu atveju detalusis planas laikomas užbaigtu. Esant šioms aplinkybėms teismas vertino, jog nėra pagrindo sutikti su ieškovo ieškinyje dėstomais teiginiais, kad nesurašius darbų perdavimo priėmimo akto bei nepateikus sąskaitos – faktūros laikytina, jog atsakovas neatliko pavestų darbų, o ieškovui nekilo pareiga mokėti jam kokias nors sumas, nes priėmimo - perdavimo akto nesurašymas ar sąskaitos faktūros neišrašymas per se nepaneigia įrodyto darbų atlikimo fakto. Atitinkamai sprendė, kad negalima pripažinti, kad avansą atsakovas yra gavęs ir negrąžina be pagrindo.
Šalies argumentai
Ieškovo teiginius apie tai, kad iškėlus ieškovui bankroto bylą jokie atsiskaitymai (inter alia įskaitymai) negalimi ir dėl to atsakovas turėtų grąžinti avansą, atmetė, nes šiuo atveju atsiskaitymų (įskaitymų) ir nebuvo – avansas buvo sumokėtas dar iki bankroto bylos iškėlimo, jokių priešpriešinių vienarūšių reikalavimų šalys viena kitai neturėjo, todėl įskaitymai negalėjo būti ir faktiškai nebuvo atlikti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nesutiko ir su ieškovo nurodomais darbų atlikimo terminų pažeidimais, nes tokių ieškovo teiginių nepatvirtina į bylą pateikti įrodymai. Pažymėjo, kad Projektavimo sutarties 3.2 punktu terminai buvo nustatyti konceptualiosios dalies ir detaliojo plano parengimui, t.y. terminai atsakovo vykdytiems planavimo darbams atlikti, bet ne trečiųjų asmenų atliekamiems atitinkamiems suderinimams, patvirtinimams, sprendimams ir pan., t.y. veiksmams, kuriuos turi atlikti tretieji asmenys ir kurių atlikimo terminų atsakovas tiesiogiai lemti negali. Dėl šios priežasties vertino, jog aplinkybė, kad projekto suderinimai bei pritarimai projektui gauti vėliau negu Projektavimo sutartyje numatyta planų parengimo data negali būti pagrindu reikalauti netesybų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą: priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 30 000 Lt sumokėtą avansą, 3 823,20 Lt netesybų, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Avansas pagal savo prigimtį nėra mokėjimas, tačiau gali tokiu tapti atsiradus atitinkamai šalies mokėjimo pareigai. Mokėjimo pareiga nagrinėjamu atveju apeliantui galėjo atsirasti tik po to, kai atsakovas faktiškai atliko darbus (ar jų dalį) ir atitinkamus darbus (jų dalį) perdavė apeliantui. Atliktų darbų (jų dalies) perdavimas turėjo būti įformintas teisės aktų bei Projektavimo sutarties nustatyta tvarka, t. y. surašant darbų priėmimo – perdavimo aktą bei išrašant atitinkamą PVM sąskaitą – faktūrą. Apeliantui iki bankroto bylos iškėlimo momento darbai nebuvo perduoti ir PVM sąskaita – faktūra nebuvo išrašyta, todėl iki bankroto bylos iškėlimo mokėjimo pareiga apeliantui neatsirado, o jo sumokėtas avansas iki bankroto bylos iškėlimo negalėjo realizuoti mokėjimo funkcijos.
2. Pagal ĮBĮ 10 str. 7 d. 4 p. iškėlus bankroto bylą visos sutartys laikomos pasibaigusiomis, išskyrus atvejus, kai įmonės bankroto administratorius nusprendžia sandorius, kurie yra būtini įmonės ūkinei komercinei veiklai, tęsti (ĮBĮ 11 str. 3 d. 13 p.). Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos Projektavimo sutarties nepratęsė ir atsakovą informavo apie bankroto bylos iškėlimą ieškovui, tačiau atsakovas neteisėtai toliau vykdė prisiimtus įsipareigojimus pagal Projektavimo sutartį. Be to, byloje esantis 2008 m. balandžio 10 d. darbų priėmimo – perdavimo aktas, kuriuo atsakovas iš esmės grindė savo atsikirtimu, yra galimai suklastotas. Byloje taip pat nėra PVM sąskaitos – faktūros, kuri turėjo būti išrašyta nedelsiant po atitinkamų darbų atlikimo fakto. Dėl visų šių priežasčių yra vertintina, kad apeliantui neatsirado pareiga apmokėti už darbus.
3. Remiantis ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p., iškėlus bankroto bylą jokie atsiskaitymai (įskaitymai) negalimi. Dėl šios priežasties apeliantas neturi teisės 30 000 Lt dydžio avanso transformuoti į dalinį apmokėjimą, t. y. įskaityti jį į bendrą darbų atlikimo kainą, nes, atsakovui neįvykdžius prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, avanso funkcija nepakito, t. y. neatliko mokėjimo funkcijos. Teismui nusprendus, kad atsakovui perduotas avansas gali būti negrąžinamas ir laikomas mokėjimu, bus pažeisti kitų ieškovo kreditorių interesai. Be to, teismas skundžiamu sprendimu pažeidė ĮBĮ reikalavimus, kurie numato, kad yra negalimas prioritetas patenkinti išimtinai vieno kreditoriaus reikalavimus, nesilaikant ĮBĮ 35 str. nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos. Taigi skundžiamas sprendimas turi būti naikintinas ir atsakovas įpareigotinas ieškovui grąžinti 30 000 Lt avansą.
4. Nepagrįstas teismo motyvas, kad Projektavimo sutartyje numatyti terminai buvo nustatyti tik atsakovo vykdytiems planavimo darbams. Šalys, sudarydamos Projektavimo sutartį, visapusiškai įvertino galimus darbų atlikimo terminus ir atsakovas, turėdamas ilgametę patirtį, prisiėmė visą riziką, kad planavimo darbai bus ne tik atlikti, bet ir jų rezultatas apeliantui bus pateiktas nepažeidžiant sutartų terminų. Priešingas Projektavimo sutarties sąlygų aiškinimas ribotų sutarties šalių laisvės principą. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad atsakovas Projektavimo sutartimi prisiėmė atitinkamą riziką ir dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo privalo sumokėti sutartines netesybas.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į apelianto ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:
1. Pagal Projektavimo sutarties nuostatas avansas laikomas garantiniu ir negrąžinamas nepriklausomai nuo projekto baigties. Dėl šios priežasties net jei apeliantas laiko, kad projekto darbai nebuvo baigti, avansas yra negrąžintinas. Be to, atsakovas tinkamai atliko darbus, ką patvirtina Teritorijų palandimo dokumento patikrinimo aktas Nr. (100)-11.81-224. Be to, detaliajame plane nurodoma, kad jis parengtas 2008 m. Šiuo atveju avansas atlieka mokėjimo funkciją, nes atsakovas darbus atliko.
2. Atsakovas laiku pateikė ieškovui atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą, tačiau ieškovas darbų nepriėmė bei nepaaiškino savo veiksmų motyvų. Be to, paneigtinas apelianto argumentas dėl galimo atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto suklastojimo, nes toks įspūdis galėjo susidaryti dėl akte esančių gramatinių klaidų. Atitinkamai šis aktas įrodo, kad darbai buvo atlikti, o ieškovui kilo pareiga atsiskaityti už atliktus darbus.
Žemesnės instancijos teismas
3. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad šiuo atveju atsiskaitymų (įskaitymų) ir nebuvo – avansas buvo sumokėtas dar iki bankroto bylos iškėlimo, jokių priešpriešinių vienarūšių reikalavimų šalys viena kitai neturėjo, todėl įskaitymai negalėjo būti ir faktiškai nebuvo atlikti. Dėl šios priežasties nesutiktina su apelianto argumentu, kad buvo atliktas įskaitymas po bankroto bylos iškėlimo ieškovo įmonei.
4. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad sutartiniai terminai buvo nustatyti atsakovo vykdytiems planavimo darbams atlikti, bet ne trečiųjų asmenų atliekamiems atitinkamiems suderinimams, patvirtinimams, sprendimams ir pan. Dėl šios priežasties vertintina, kad ieškovas netinkamai aiškina Projektavimo sutarties nuostatas ir nepagrįstai nurodo, kad atsakovas Projektavimo sutartimi prisiėmė atitinkamą riziką ir dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo privalo apeliantui sumokėti sutartines netesybas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).
Projektavimo darbų rangos teisinius santykius reguliuoja CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus ketvirtajame skirsnyje išdėstytos teisės normos, o šio skyriaus pirmojo skirsnio normų nustatytos taisyklės, remiantis CK 6.644 straipsnio 2 dalimi, taikomos ir projektavimo darbų rangai, jeigu ko kita nenustato specialiosios projektavimo darbų rangą reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2009). Pagal CK 6.700 straipsnį projektavimo darbų rangos sutartimi rangovas (projektuotojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą.
Nagrinėjamu atveju 2007 m. rugsėjo 18 d. užsakovas UAB „Vilniaus žemės grupės komercija“ ir vykdytojas A. K. architektūros studija (po pertvarkymo - UAB „Sostinės studija“) sudarė projektavimo sutartį, kuria vykdytojas įsipareigojo savo rizika, naudodamas savo medžiagas, atlikti projektą „Teritorijos tarp Kalvarijų, Žalgirio, Trimitų g. 8, Šnipiškių seniūnijoje, Vilniuje, detaliojo plano konceptualioji dalis ir detalusis planas“, užsakovas įsipareigojo kokybiškai atliktus darbus priimti ir atsiskaityti už juos. Projektavimo sutarties 2.4 p. šalys susitarė, kad užsakovas sumoka 30 proc. avansą, kas sudaro 30 000 Lt per 10 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo datos. Šalys neginčija tos aplinkybės, kad minėtas avansas buvo sumokėtas. Ieškovas nurodo, kad darbai pagal projektavimo sutartį nebuvo atlikti, nes ieškovui nebuvo pateikti sąskaita - faktūra ir priėmimo – perdavimo aktas, o tai lemia, kad ieškovui nekilo pareiga atsiskaityti su vykdytoju, t. y. 30 000 Lt avansas neatliko mokėjimo funkcijos ir dėl to turėtų būti grąžintas ieškovui.
Siekiant nustatyti, ar ieškovui kilo pareiga atsiskaityti, yra būtina ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Šiuo konkrečiu atveju reikšminga aplinkybe laikytina tai, jog 2009 m. kovo 12 d. ieškovui buvo iškelta bankroto byla (b. l. 8-9) ir jog atsakovas apie tai buvo informuotas 2009 m. balandžio 24 d. raštu (b. l. 10). Reikšminga yra ir tai, kad iš minėto rašto turinio matyti, jog ieškovas pranešė atsakovui, kad toliau Projektavimo sutarties nevykdys, kaip tai numato ĮBĮ 10 str. 7 d. 4 p., kas reiškia, kad Projektavimo sutartis yra nutraukta, esant įstatyminiam pagrindui iki darbų rezultato priėmimo. CK 6.671 str. numato, kad, jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis (nagrinėjamu atveju Projektavimo sutartis) nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Pagal Projektavimo sutarties 3.2 p. projektas susidėjo iš dviejų dalių, t. y. iš konceptualiosios dalies parengimo ir detaliojo plano parengimo. Šie darbai detalizuojami Projektavimo sutarties 4.2.6 p., kuris numato, kad vykdytojas įsipareigoja parengti detaliojo plano architektūrinę – urbanistinę dalį: parengti planinį sprendimą, patikslinti sklypo naudojimo reglamentus ir tvarkymo rėžimą, sudalinti sklypą atskirais sklypais, parengti Pagrindinį brėžinį, parengti paminklotvarkinę dalį, atlikti visuomenės informavimo ir viešo svarstymo procedūras, suderinti projektą ir pateikti patikrinimui Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje. Taip pat pagal Projektavimo sutarties 4.2.7 p. vykdytojas įsipareigojo parengti inžinierinių komunikacijų ir susisiekimo sistemos dalių parengimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 13 d., 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimais buvo pritarta detaliojo plano koncepcijai (b. l. 40, 86). Iš byloje esančių brėžinių (b. l. 94, 95) matyti, kad faktiškai visi vykdytojo darbai buvo atlikti 2008 m. birželio mėnesio pradžioje, nors pats detalusis planas buvo patvirtintas 2009 m. birželio 6 d. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. (100)-11.81-224 (b. l. 39) ir tik 2010 m. kovo 20 d. buvo perduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui. Teisėjų kolegija vertina, kad visi pagal Projektavimo sutartį šalių sutarti darbai buvo atlikti iki bankroto bylos iškėlimo ieškovui ir tai reiškia, kad ieškovui kyla pareiga atsiskaityti už visus darbus. Atitinkamai tai reiškia, kad ieškovo dar iki bankroto bylos jam iškėlimo atsakovui sumokėtas 30 000 Lt avansas atliko mokėjimo už darbus funkciją ir neturi būti grąžintas ieškovui. Tai pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.
Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad mokėjimo pareigos atsiradimą sieja su tinkamu atliktų darbų įforminimu, t. y. su PVM sąskaitos – faktūros ir priėmimo – perdavimo akto surašymu. Teisėjų kolegija vertina, kad mokėjimo pareigos atsiradimą sieti vien tik su tinkamu atliktų darbų įforminimu yra formalu. Projektavimo darbų rangos sutarties, kaip teisės instituto, esmė lemia tai, kad mokėjimo pareiga užsakovui atsiranda už faktiškai atliktus darbus, o ne už tinkamą jų įforminimą. Byloje nustatyta, kad atsakovas įrodė, jog Projektavimo sutartimi sulygti darbai buvo realiai atlikti iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo, kas suponavo ieškovo pareigą atsiskaityti už atliktus darbus. Dėl šios priežasties sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad PVM sąskaitos – faktūros ir priėmimo – perdavimo akto neišrašymas per se nepaneigia įrodyto darbų atlikimo fakto ir ieškovo pareigos už juos atsiskaityti. Atitinkamai minėtų dokumentų nesurašymas nepaneigia to, kad iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo sumokėtas 30 000 Lt avansas atliko mokėjimo funkciją už darbus, atliktus pagal Projektavimo sutartį.
Be to, pažymėtina, kad Projektavimo sutarties 2.4 p. šalys susitarė, kad avansas laikomas garantiniu ir negrąžinamas nepriklausomai nuo projekto baigties. Tai tik patvirtina išvadą, kad ieškovo reikalavimas dėl 30 000 Lt avanso grąžinimo yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.
Apeliantas nurodo, kad nepagrįstas teismo motyvas, kad Projektavimo sutartyje numatyti terminai buvo nustatyti tik atsakovo vykdytiems planavimo darbams. Jo nuomone, šalys, sudarydamos Projektavimo sutartį, visapusiškai įvertino galimus darbų atlikimo terminus ir atsakovas, turėdamas ilgametę patirtį, prisiėmė visą riziką, kad planavimo darbai bus ne tik atlikti, bet ir jų rezultatas apeliantui bus pateiktas nepažeidžiant sutartų terminų. Dėl šių priežasčių daro išvadą, kad atsakovas Projektavimo sutartimi prisiėmė atitinkamą riziką ir dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo privalo sumokėti sutartines netesybas. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apelianto argumentu ir pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai. Projektavimo sutarties 4.2.6 p. yra aiškiai apibrėžta vykdytojo (nagrinėjamu atveju atsakovo) pareigų apimtis. Vykdytojas įsipareigojo atlikti darbus nuo planinio sprendimo parengimo iki projekto pateikimo patikrinimui Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje. Tai reiškia, kad vykdytojas įsipareigojo pateikti atliktus darbus patikrinimui per Projektavimo sutarties 3.2 p. nustatytą terminą, t. y. iki 2008 m. birželio 1 d., tačiau aiškiai neprisiėmė atsakomybės už trečiųjų asmenų atliekamus suderinimus, patvirtinimus, sprendimus ir pan. Iš byloje esančių brėžinių (b. l. 94, 95) matyti, kad projektavimo darbai buvo atlikti 2008 m. birželio 1 d., t. y. neviršijant Projektavimo sutartyje nustatyto termino. Tai lemia, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl netesybų priteisimo.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.
Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo nutartis yra palanki atsakovui. Atsakovas pateikdamas atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje nėra atsakovo bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.