Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-04-14 · Civilinė byla Nr. 2S-385-227/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-14
Bylos Nr.
2S-385-227/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Dzelzienė
Pareiškėjas
UAB „Naideka“
Kreditorius
BUAB „Autita“

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-385-227/2016

Teisėja Rita Dambrauskaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00042-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija (S) 3.4.4.11; 3.5.1.1; 3.3.1.21

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 14 d.

PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Naideka“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-846-589/2016, kuria atmestas pareiškėjos UAB „Naideka“ skundas suinteresuotiems asmenims antstoliui M. A., išieškotojai BUAB „Autita“ dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Naideka“ prašė pripažinti antstolio M. A. veiksmus neteisėtais ir panaikinti 2015-12-08 patvarkymus Nr. S-10560 ir Nr. S-10559, kuriais nutarė areštuoti lėšas 18869 Eur sumai, esančias visose pareiškėjos sąskaitose ir išieškoti vykdymo išlaidas, pripažinti neteisėtu antstolio atsisakymą atlikti veiksmus nepriimant patvarkymo sustabdyti vykdymo veiksmus ir įpareigoti antstolį priimti patvarkymą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo.

Nurodė, kad 2015-11-23 antstolis priėmė vykdyti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-11-16 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-43-956/2015 dėl 29 040 Eur išieškojimo iš UAB „Naideka“ išieškotojui BUAB „Autita“ . 2015-12-01 pareiškėja kreipėsi į antstolį prašydama sustabdyti arba atidėti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0089/15/01679. Antstolis prašymo neišsprendė, jokio patvarkymo nepriėmė. Priešingai, 2015-12-08 priėmė patvarkymus Nr. S-10560 ir Nr. S-10559, kuriais nutarė areštuoti lėšas 18869 Eur sumai, esančias visose pareiškėjos sąskaitose ir išieškoti vykdymo išlaidas. Be to 2015-12-10 patvarkymu Nr. S-10577 atsisakė tenkinti skundą ir perdavė skundą nagrinėti teismui. Ji, nesutikdama su žemesnės instancijos teismų sprendimais, ne kartą kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, tačiau kasacinius skundus buvo atsisakyta priimti. Šiuo metu pareiškėja kreipėsi į LR Generalinę prokuratūrą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-43-956/2015. Todėl išieškojus nurodytą sumą išieškotojos naudai, atnaujinus procesą ir panaikinus galimai neteisėtus teismų sprendimus, nebebus galimybės regreso tvarka susigrąžinti nepagrįstai išieškotų piniginių sumų iš bankrutuojančios UAB „Autita“. Antstolis, netenkindamas pareiškėjos prašymo, pažeidė skolininkės teises ir teisėtus interesus. Pareiškėja neatsisako vykdyti antstolio patvarkymo, tačiau nurodo, kad jos finansinė padėtis yra labai sunki. Bendrovės pelnas sumažėjo, bendrovėje yra 106 darbuotojai, kuriems reikia mokėti atlyginimus, bendrovė turi ir kitų finansinių įsipareigojimų, taip pat turi daug skolininkų, todėl negali iš karto sumokėti patvarkyme nurodytos sumos.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 22 d. nutartimi pareiškėjos skundo netenkino.

Teismas nustatė, kad antstolis M. A. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0089/15/01679 Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-11-16 išduoto vykdomojo rašto pagrindu civilinėje byloje Nr. 2-43-956/2015 dėl 29 040 Eur nuostolių ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą išieškojimo iš UAB „Naideka“ išieškotojos BUAB „Autita“ naudai (vykd. b. Nr. 0089/15/01679 l. 2). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-08-04 nutartimi priteistų nuostolių bei 6 procentų palūkanų mokėjimas išdėstytas dalimis, mokant po 5808 Eur kas mėnesį nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio (vykd. b. Nr. 0089/15/01679 l. 3-5). Antstolio 2015-11-23 patvarkymu Nr. S-10032 vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti bei skolininkei išsiųstas raginimas įvykdyti teismo sprendimą (vykd. b. Nr. 0089/15/01679 l. 13-15). 2015-12-02 UAB „Naideka“ pateikė antstoliui prašymą sustabdyti arba atidėti vykdymo veiksmus, kartu pateikė prašymo LR Generalinei prokuratūrai dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje kopiją, dokumentus, pagrindžiančius sunkią materialinę UAB „Naideka“ padėtį (vykd. b. Nr. 0089/15/016979 l. 18-30). 2015-12-08 antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-10559 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir patvarkymą Nr. S-10560 dėl lėšų arešto, kuriuo nuspręsta areštuoti 18869 Eur sumą, esančią visose UAB „Naideka“ sąskaitose (vykd. b. Nr. 0089/15/016979 l. 36-38). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-01-26 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-43-956/2015, kurio pagrindu antstolis M. A. vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0089/15/01679, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis yra įsiteisėjęs 2015-06-12, todėl turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Nors pareiškėja teigia, kad antstolis neišsprendė prašymo stabdyti vykdymo veiksmus, nustatė, kad 2015-12-07 pateiktas skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašoma antstolio atsisakymą stabdyti vykdomąją bylą pripažinti neteisėtu, 2015-12-10 antstolis priėmė patvarkymą dėl skundo netenkinimo ir vykdomosios bylos persiuntimo teismui, 2016-01-11 Panevėžio miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-595-812/2016 priėmė nutartį, kuria atmetė pareiškėjos aukščiau minėtą skundą kaip nepagrįstą. Konstatavo, kad spręsdamas prašymą ir skundą antstolis M. A. nepažeidė vykdomąjį procesą reglamentuojančių teisės normų. Teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog 2015-12-08 patvarkymai Nr. S-10559 ir Nr. S-10560 vykdomojoje byloje Nr. 0089/15/01679 būtų priimti neteisėtai, todėl pareiškėjos teiginį, kad patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir jai priklausančių piniginių lėšų areštas yra pritaikytas nepagrįstai, atmetė. Pripažino, kad vykdomojoje byloje 0089/15/01679 antstolis M. A. nepažeidė vykdomąjį procesą reglamentuojančių teisės normų, veikė teisėtai pagal įstatymų nustatytą kompetenciją, nepažeidė kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų ir tinkamai įvykdė pareigą imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, kad sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas.

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Naideka“ atskiruoju skundu prašo panaikinti šią nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės –jos skundą tenkinti, skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Nurodo tas pačias aplinkybes, kaip ir skunde. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog atnaujinus procesą civilinėje byloje ir panaikinus neteisėtus teismų sprendimus, kurių pagrindu vykdomas išieškojimas, nebebus galimas nepagrįstai išieškotų piniginių sumų susigrąžinimas, kadangi išieškotoja yra bankrutuojanti UAB „Autika“. Nesustabdžius vykdomosios bylos ar neatidėjus vykdymo veiksmų nepagrįstai priteistos sumos bus išieškotos iš pareiškėjos, kas gali įtakoti pareiškėjos bankrotą, darbo neteks 106 darbuotojai. CPK 627 straipsnyje yra numatyti pagrindai, kada galimas vykdomosios bylos sustabdymas ar vykdymo veiksmų atidėjimas, taip pat galimas vykdomosios bylos sustabdymas, kai teismas išreikalauja bylą, tačiau antstolis aplinkybių neįvertino, vykdymo nesustabdė, prašymo neišsprendė, priežasčių, dėl ko netenkino prašymo, nenurodė, areštuodamas turtą nenurodė, kodėl atmetą prašymą areštuoti pirmiausia turtą, o ne pinigines lėšas, neįvertino, kad gali kilti grėsmė dėl įmonės bankroto. Antstolis, netenkindamas prašymo, pažeidė skolininko teises ir interesus.

Antstolis M. A. prašo pareiškėjos atskirojo skundo netenkinti.

Nurodo, kad 2015-12-02 buvo gautas pareiškėjas prašymas sustabdyti arba atidėti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0089/15/01679, tačiau dėl pareiškėjos nurodomų aplinkybių prašymas negali būti tenkinamas, nes nėra pagrindų, numatytų CPK 626, 627 straipsniuose. Praėjus tik 3 darbo dienoms pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, nors antstolis prašymus turi išspręsti ne vėliau kaip per 14 darbo dienų. 2015 m. gruodžio 10 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl skundo netenkinimo, šiuo patvarkymu išsprendė ir klausimą dėl vykdomosios bylos sustabdymo, motyvuotai nurodė, kodėl vykdymo veiksmai nestabdomi. Pareiškėjos skundas išnagrinėtas bei pripažintas nepagrįstu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-01-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-595-812/2016. Pareiškėja iš esmės tais pačiais argumentais skundė antstolio veiksmus, tokiu būdu siekia vilkinti sprendimo įvykdymą.

Išieškotoja bankrutavusi UAB „Autika“ prašo pareiškėjos atskirojo skundo netenkinti, skundą išnagrinėti skubos tvarka, pareiškėjai skirti 5792 Eur vienkartinę baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos priteisiant išieškotojai.

Nurodo, kad skolininkas nepagrįstai tikisi, kad civilinė byla, kurioje priimtas vykdytinas sprendimas, bus atnaujinta, tačiau tokio pagrindo vykdymo veiksmų sustabdymui įstatymas nenumato, skolininko interesai negali būti tenkinami bankrutavusios įmonės kreditorių sąskaita. Išieškotojas nėra įkaito turėtojas (CPK 665 str.), todėl pirmiausia skola iš skolininko turėjo būti išieškoma iš jo pinigų, ką pagrįstai antstolis padarė, nėra pagrindo pareiškėjai grąžinti iš antstolio depozitinės sąskaitos areštuotų piniginių lėšų. Pareiškėjos prašymas dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, nepagrįstas, atskirajame skunde pasisakoma dėl su vykdymu nesusijusių aplinkybių vertinimu. Atskiruoju skundu siekiama nutolinti atsiskaitymą su išieškotoju, be jokio pagrindo skundžia teisėtus antstolio veiksmus bei teismo nutartį, dėl ko išieškotojas patiria nuostolius. Todėl pareiškėjai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirtina bauda.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų išsamiai nebekartoja.

Apeliantas prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau šio savo prašymo niekaip nemotyvuoja. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, pateiktus įrodymus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Nagrinėjamu atveju apeliantas, nesutinka su pirmosios instancijos nutartimi, kuria netenkintas jo prašymas pripažinti antstolio M. A. veiksmus neteisėtais, panaikinti 2015-12-08 patvarkymus Nr. S-10560, Nr. S-10559, kuriais nutarta areštuoti lėšas (18869 Eur ), esančias visose pareiškėjos sąskaitose ir išieškoti vykdymo išlaidas, taip pat pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais dėl neveikimo nepriimant patvarkymo dėl vykdymo veiksmų sustabdymo pagal 2015 m. gruodžio 1 d. pareiškėjos prašymą bei įpareigoti antstolį priimti patvarkymą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo. Pastebėtina, kad savo skunde apeliantas iš esmės pasisako tik dėl to, kad antstolis nepagrįstai, jo nuomone, neišsprendė jo pateikto prašymo dėl vykdomosios bylos sustabdymo.

Dėl antstolio veiksmų/neveikimo nepriimant patvarkymo sustabdyti vykdymo veiksmus pagal 2015 m. gruodžio 1 d. prašymą bei įpareigoti antstolį priimti patvarkymą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo.

Byloje nustatyta, kad 2015-12-02 UAB „Naideka“ pateikė antstoliui prašymą sustabdyti vykdomąją bylą, o 2015-12-07 -skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašoma antstolio atsisakymą stabdyti vykdomąją bylą pripažinti neteisėtu. Antstolio gautas skundas buvo perduotas teismui ir jo pagrindu iškelta civilinė byla Nr. 2-595-812/2016. Šioje byloje Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016-01-11 nutartimi atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Motyvavo tuo, kad antstolis M. A. nepažeidė Civilinio proceso kodekso, Antstolių įstatymo nuostatų, veikė teisėtai pagal įstatymų nustatytą kompetenciją. Taip pat tuo, kad nesant įstatyme nustatyto pagrindo, antstolis negalėjo viršyti jam suteiktų įgalinimų ir vykdomąją bylą sustabdyti ar atidėti vykdymo veiksmus pareiškėjos skunde nurodytu pagrindu (prašymo dėl proceso atnaujinimo inicijavimo padavimas Lietuvos Respublikos Generaliniam prokurorui). Ši pirmosios instancijos teismo 2016-01-11 nutartis bus peržiūrėta apeliacine tvarka ir nuspręsta dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl skundžiama 2016-01-22 nutartimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto skundą, nes antstolis išsprendė jo prašymą stabdyti vykdymo veiksmus su kurio rezultatais nesutinka apeliantas. Aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nei padaryta skundžiama nutartimi, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl antstolio 2015-12-08 patvarkymų Nr. S-10560, Nr. S-10559, kuriais jis nutarė areštuoti skolininko lėšas 18869 Eur sumai .

Apeliantas skunde teigia, jog antstolis, areštuodamas pinigines lėšas, nenurodė dėl kokių priežasčių jis atmetė jo- skolininko prašymą pirmiausia areštuoti turtą, o ne pinigines lėšas. Tokį prašymą jis motyvavo tuo, kad išieškoma didelė pinigų suma, o areštavus pinigines lėšas iškiltų bankroto grėsmė, nes įmonė nebegalės atsiskaityti su kreditoriais. Taip pat tai, jog turėjo sustabdyti vykdomąją bylą, o ne areštuoti pinigines lėšas. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog 2015-12-08 patvarkymai Nr. S-10559 ir Nr. S-10560 vykdomojoje byloje Nr. 0089/15/01679 būtų priimti neteisėtai.

Pastebėtina, kad netgi tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad nepagrįstai antstolis netenkino pareiškėjos prašymo sustabdyti vykdomąją bylą ir būtų panaikinta Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016-01-11 nutartis, tai neturėtų įtakos minėtų patvarkymų teisėtumui.

CPK 628 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog, sustabdžius vykdomąją bylą CPK 626 ir 627 straipsniuose nustatytais pagrindais, antstolis gali imtis priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti. Toks teisinis reguliavimas sudarantis pagrindą net ir vykdomosios bylos sustabdymo atveju antstoliui atlikti turto paieškos ir arešto veiksmus, grindžiamas išieškotojo teisių apsauga bei poreikiu užtikrinti savalaikį vykdomojo dokumento įvykdymą ir pernelyg nevaržo skolininko interesų, nes areštuotas turtas neskirstomas išieškotojams. CPK 628 straipsnio 3 dalis nenumato jokių apribojimų, kad tokie veiksmai galimi tik tuo atveju, jei iki vykdomosios bylos sustabdymo nebuvo rasta ir areštuota jokio skolininko turto.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog 2015-12-07 antstoliui buvo paduotas skundas dėl to, kad neišspręstas klausimas dėl vykdomosios bylos sustabdymo, nesudaro pagrindo spręsti, kad antstolis neturėjo pagrindo priimti 2015-12-08 patvarkymo Nr. S-10560 dėl skolininko lėšų, esančių banke areštavimo, kadangi tai neprieštarauja CPK 628 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog kol pinigai yra antstolio depozitinėje sąskaitoje, tol nuosavybės teisė į juos išlieka pinigų savininkui – skolininkui. Antstolis vykdymo proceso metu netampa iš skolininko išieškotų lėšų savininkas, šioms patekus į antstolio depozitinę sąskaitą. Iš skolininko išieškotos lėšos išieškotojo nuosavybe tampa nuo jų perdavimo išieškotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „VSA Vilnius“ v. antstolis R. V., bylos Nr. 3K-3-220/2010). Tai reiškia, kad nors areštuotos lėšos galimai buvo pervestos į antstolio depozitinę sąskaitą, tačiau jos liko skolininko (pareiškėjos) nuosavybė ir nebuvo paskirstytos ir neperduotos išieškotojui. Antstolis jau po skundo dėl jo atliktų veiksmų gavimo priėmė patvarkymą areštuoti lėšas, nurodant, kad jos pervestinos į antstolio depozitinę sąskaitą, tačiau pripažintina, kad tokio skundo padavimas neriboja antstolio teisės imtis priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti. Tuo pačiu pastebėtina, kad skundą antstolis išnagrinėja per 5 darbo dienas nuo jo gavimo ir priima patvarkymą, tuo tarpu tik 2015-12-10 antstolis priėmė patvarkymą dėl skundo netenkinimo ir vykdomosios bylos persiuntimo teismui, todėl, priešingai nei teigia apeliantas, 2015-12-08 patvarkymų Nr. S-10559 ir Nr. S-10560 priėmimo metu neegzistavo vykdomosios bylos sustabdymo galimybė pagal CPK 627 straipsnio 1 dalies 6 punktą, vykdomoji byla nebuvo sustabdyta ir visus vykdymo veiksmus antstolis turėjo teisę atlikti.

Apeliantas teigia, kad antstolis nepagrįstai areštavo pinigines lėšas, o ne kitą turtą, kadangi bendrovei negalint disponuoti lėšomis kyla grėsmė dėl bankroto bylos iškėlimo.

Vadovaujantis CPK 665 straipsniu pirmąja eile iš juridinio asmens išieškoma iš hipotekos, įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, pagamintos produkcijos (prekių), taip pat iš kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tiesiogiai nenaudojamo ir nepritaikyto tiesiogiai naudoti gamyboje, išskyrus administracines patalpas, trečiąja eile išieškoma iš kito turto išskyrus tą, kuris nurodytas kaip išieškomas ketvirtąja eile – iš gamybai būtinų nekilnojamojo turto objektų, taip pat žaliavų ir medžiagų, staklių, įrengimų, kitų pagrindinių priemonių, skirtų tiesiogiai gamybai. Nors apeliantas nurodo, kad turi kito turto, kuriam gali būti taikomas areštas, pastebėtina, kad įmonės, užsiimančios transportavimo paslaugomis, transporto priemonės galimai naudojamos vykdant veiklą, kai kurie automobiliai areštuoti, taip pat yra areštuota nuosavybės teise priklausanti žemės sklypo dalis. Pastebėtina, kad savo 2015-12-01 prašyme pareiškėja nenurodė, kad turėtų būti areštuojamos ne piniginės lėšos, o konkretus turtas. Teikdamas skundą jis nepateikė įrodymą apie laisvą, nesuvaržytą turimą nekilnojamąjį turtą. Todėl pripažintina, kad antstolis, areštuodamas skolininkui priklausančias pinigines lėšas, nepažeidė įstatymo reikalavimų. Pažymėtina, kad ši nutartis neužkerta skolininkui teisės prašyti leisti išieškomą iš jo pinigų sumą įnešti į antstolio sąskaitą ir areštą jo sąskaitoms panaikinti. Taip pat teisės prašyti vieną areštuotą turtą pakeisti kitu, nepažeidžiant išieškotojų interesų.

Dėl skundo motyvų apie galimumą atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje, su kurios sprendimu apeliantas nesutinka ir dėl kitų argumentų, kaip nesusijusių su ginču, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Įvertinęs bylos aplinkybes, atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Nutarties keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d.1p).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Margarita Dzelzienė