- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-31
- Bylos Nr.
- 2S-224-436/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Rudzinskas (pirm.), Leonas Jachimavičius, Birutė Bobrel
- Pareiškėjas
- V. Ž.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio R. V.atskirąjį skundą dėl 2007 m. lapkričio 5 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-15825-364/2007 pagal pareiškėjos V. Ž. skundą dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė pripažinti neteisėtais antstolio R. V. veiksmus vykdant vykdymo išlaidų paskaičiavimus bei 2007-08-23 siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 5 d. nutartimi skundą tenkino. Nurodė, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog 2006-10-13 pranešimu skolininkės darbovietė UAB „Tikslo siekis“ informavo antstolį apie tai, jog pagal antstolio patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. 0147/05/03295, kuriame nurodyta bauda yra 300 Lt , o vykdymo išlaidos – 351,22 Lt, UAB „Tikslo siekis“ iš skolininkės V. Ž. darbo užmokesčio išskaičiavo ir antstoliui pervedė 525,42 Lt bei informavo, jog išskaičiavimas yra laikinai sustabdomas dėl skolininkės nėštumo ir gimdymo atostogų. Nuo 2006-10-04 iki 2007-02-06 skolininkė buvo nėštumo ir gimdymo atostogose, ką patvirtina pažymėjimas, kuris buvo pateiktas antstoliui. Motinystės pašalpa yra pinigų suma, iš kurios išieškojimas nevykdomas (CPK 739 str. 3 p.). 2006 gruodžio mėn. antstoliui buvo pravesta likusi skolos 125,80 Lt suma, kaip ir likusios nesumokėtos vykdymo išlaidos, t. y. skolininkė įvykdė likusią prievolės dalį laike nedarbingumo pažymėjimo turėjimo. 2007-08-22 vykdymo išlaidų paskaičiavime antstolis įvardijo bendrąsias vykdymo išlaidas, tačiau neaišku, už kurį laikotarpį tos išlaidos paskaičiuotos, ar šios išlaidos įeina į 351,22 Lt paskaičiuotas vykdymo išlaidas, ar tai išlaidos, susijusios su likusios 125,80 Lt išieškojimu. Bendrąsias vykdymo išlaidas apmokėjimo dienai skolininkė buvo sumokėjusi ir pateikusi antstoliui mokėjimą patvirtinančius įrodymus bei informavusi antstolio kontorą. Bylos nagrinėjimo metu antstolis nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atliktų vykdymų pagrįstumą po likusios sumos - 125,80 Lt įmokėjimo. Todėl teismas daro išvadą, kad 2007-08-22 vykdymo išlaidų paskaičiavimas ir 2007-08-23 siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas nepagrįsti, neįrodyti ir pripažintini neteisėtais (CPK 177, 178 str.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolis R. V. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-15825-364/2007 ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. pareiškėjos skundo netenkinti. Nurodo, kad panaikinus vykdymo išlaidų paskaičiavimus ir 2007-08-23 siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas, teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų – išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos, kurią teismas privalėjo įtraukti byloje kaip suinteresuotą asmenį. Teismas priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė CPK 159 str. 1 d., 179 str. 2 d. ir 443 str. 8 d. reikalavimus (nepasiūlė ir neįpareigojo antstolio ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų pateikti papildomus įrodymus ir nenustatė termino jiems pateikti; nenurodė antstoliui aplinkybių, kurias būtina nustatyti, kad bylą išnagrinėti teisingai; taip pat nepripažino, kad antstolis būtinai turi atvykti į teismo posėdį; nerinko įrodymų savo iniciatyva) bei pažiedė CPK 185 str. 1 d. ir 265 str. 1 d., t. y. teismas nevertino visų byloje esančių įrodymų (2007-08-22 vykdymo išlaidų vykdomojoje byloje Nr. 0147/05/03295 paskaičiavimo bei vykdomosios bylos medžiagos, patvirtinančios vykdymo veiksmų atlikimą) dėl ko byla buvo neteisingai išspręsta. Teismas pažeidė CPK 753 str., 758 str. nuostatas, kadangi vykdant vykdomuosius dokumentus dėl reikalavimų išieškoti, pirmiausia apmokamos išieškojimo vykdymo išlaidos, tame tarpe ir vykdymo išlaidos, kurių mokėjimas yra atidėtas, o tik iš likusių sumų patenkinami išieškotojų reikalavimai, todėl antstolis negali įvykdyti vykdomojo dokumento ir patenkinti išieškotojo reikalavimų pagal vykdomąjį dokumentą, neišieškojęs vykdymo išlaidų. Atsižvelgiant į CPK 753-758 str. nuostatas iš išieškotų sumų pirmiausia apmokamos vykdomojo dokumento vykdymo išlaidos, tais atvejais, kai vykdomasis dokumentas dėl reikalavimo išieškoti nėra visiškai įvykdytas, reikalavimai, susiję su vykdymo išlaidų apmokėjimu, yra tenkinami CPK LV skyriaus nustatyta tvarka (CPK 753 str. 1 d., 758 str. 1 d.). Tačiau kai šios kategorijos vykdomasis dokumentas yra įvykdytas, vykdymo išlaidos iš skolininko yra išieškomos bendra CPK 611 str. nustatyta tvarka (CPK 610 str.), nes be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (CPK 586 str. 2 d.).
Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Atskirasis skundas atmestinas. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Tačiau įgyvendindamas šį principą antstolis, kaip valstybės įgaliotas asmuo vykdyti vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procese skolininkas, be kitų įstatyme išvardytų teisių, turi teisę dalyvauti atliekant vykdymo veiksmus, susipažinti su vykdomosios bylos dokumentais, gauti pažymas apie vykdymo eigą, skųsti antstolio veiksmus (CPK 643 straipsnis). Šios teisės suponuoja antstolio pareigą atsižvelgti ne tik į išieškotojo, bet ir į skolininko teises ir teisėtus interesus. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą.
Iš bylos duomenų matyti, jog antstolis R. V. 2005 m. gruodžio 23 d. patvarkymu priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą - Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros tarnybos 2005 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. 025916 administracinės teisės pažeidimo byloje dėl 300 Lt baudos išieškojimo iš V. Ž.. Antstolis 2006 m. kovo 27 d. patvarkymu vykdomąjį dokumentą vykdyti nusiuntė į skolininkės darbovietę. Patvarkyme antstolis nurodė išieškoti iš skolininkės darbo užmokesčio 300 Lt skolą išieškotojui Kauno apskrities VMI ir 351,22 Lt vykdymo išlaidų.
CPK ir teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje reglamentuojama vykdomųjų dokumentų vykdymo nuosekli tvarka, apimanti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir išieškojimo taisykles. CPK 610 ir 611 straipsniuose nustatyta, kad įvykdžius teismo sprendimą yra išieškomos vykdymo išlaidos. Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame apskaičiuoja išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Taigi pagal nurodytas teisės normas antstoliui nesuteikta teisė tuo pačiu metu išieškoti skolininko sąskaita ir teismo sprendime priteistas sumas bei vykdymo išlaidas, nes šių sumų išieškojimas atribotas atskirais įstatyme nustatytais vykdymo veiksmais. Išieškojęs išieškotojo prašomą skolą ir taip įvykdęs vykdomąjį dokumentą antstolis turėtų išieškoti vykdymo išlaidas iš skolininko CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. antstolis turi nusiųsti skolininkui raštišką siūlymą, nurodydamas vykdymo išlaidų dydį, ir pasiūlyti per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu skolininkas antstolio apskaičiuotų vykdymo išlaidų neperveda į antstolio nurodytą depozitinę sąskaitą, tai antstolis pareiškimu kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą su prašymu priteisti šias išlaidas (CPK 611 straipsnio 1 dalis). Be to, pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 26 punktą atlikęs vykdymo veiksmą ir apskaičiavęs už jį vykdymo išlaidas, antstolis tai nurodo vykdymo išlaidų apskaičiavime pagal šioje instrukcijoje nustatytą formą. Instrukcijos 2 ir 3 prieduose yra patvirtintos tipinės formos, jos esant reikalui kiekvienu atveju pildomos nurodant vykdymo išlaidų dydį, nustatant terminą jas sumokėti, taip pat išaiškinant skolininkui jo turimas teises. Nagrinėjamu atveju antstolis nurodytų 351,22 Lt vykdymo išlaidų apskaičiavimo prieš nusiųsdamas vykdomąjį dokumentą skolininkės darbovietei neatliko ir nepasiūlė skolininkei šių išlaidų apmokėti. Taigi antstolis nesilaikė CPK 611 straipsnyje nustatytos tvarkos informuoti skolininką apie vykdymo išlaidų dydį ir suteikti jam terminą šioms išlaidoms apmokėti arba jų dydžiui ginčyti. Antstolis nepildė nurodytų reikiamų užpildyti formų ir jų nuorašų nesiuntė skolininkui, taip neinformavo jo apie vykdymo išlaidų dydį. Be to antstolis tuo pačiu metu vykdė skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimą tuo pažeisdamas CPK 610 straipsnio reikalavimą. Nežiūrint į tai, skolininkė visą antstolio nurodytą 651,22 Lt sumą, tame skaičiuje ir 351,22 Lt vykdymo išlaidas sumokėjo (525,42 Lt buvo išieškota iš skolininkės darbo užmokesčio, o 125,80 Lt skolininkė sumokėjo pavedimu 2006-12-01). 2007 m. rugpjūčio 23 d. antstolis pasiūlė sumokėti skolininkei papildomai 62,89 Lt vykdymo išlaidų. Kartu su siūlymu antstolis pateikė skolininkei 2007-08-22 atliktą vykdymo išlaidų paskaičiavimą. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog iš šio apskaičiavimo neaišku kokio dydžio vykdymo išlaidas antstolis turėjo po to, kai vykdomąjį dokumentą išsiuntė skolininkės darbovietei. Apeliacinės instancijos teismas pasiūlė antstoliui pateikti papildomus vykdymo išlaidų paskaičiavimus iš kurių būtų matyti, kokio dydžio vykdymo išlaidas antstolis patyrė po vykdomojo dokumento išsiuntimo vykdyti į skolininkės darbovietę. Tačiau tokių įrodymų antstolis nepateikė, nurodydamas, jog detalus vykdymo išlaidų apskaičiavimas yra vykdomojoje byloje. Išanalizavus 2007-08-22 vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir vykdomosios bylos duomenis, matyti, jog po to, kai vykdomasis dokumentas buvo išsiųstas į skolininkės darbovietę, antstolis atliko šiuos vykdymo veiksmus : 2006-05-04, 2006-05-16, 2006-08-01, 2006-10-16 ir 2007-02-22 antstolis priėmė patvarkymus dėl išieškotų lėšų paskirstymo (veiksmų išlaidos 15 Lt (5x3 Lt)), 2007-07-17 internetu surinko duomenis apie skolininkę iš gyventojų registro ir priėmė patvarkymą atvykti skolininkei pas antstolį (šių veiksmų išlaidos sudaro 6 Lt (2x3 Lt)), 2007-08-22 atliko vykdymo išlaidų paskaičiavimą (veiksmo išlaidos 3 Lt), 2007-08-23 pasiūlė skolininkei sumokėti papildomas 62,89 Lt vykdymo išlaidas (veiksmo išlaidos 3 Lt), 2007-08-31 išsiuntė skolininkei registruotą laišką (veiksmo išlaidos 2,60 Lt), iš viso susidaro 29,60 Lt vykdymo išlaidų. Tokiu būdu vykdomojoje byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių antstolio 2007-08-23 siūlyme skolininkei sumokėti vykdymo išlaidas nurodytų vykdymo išlaidų dydį. Todėl pirmosios instancijos teismas šį antstolio veiksmą pagrįstai pripažino neteisėtu.
Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog nagrinėjamu atveju antstolis, apskaičiuodamas vykdymo išlaidas, tarp jų ir atlyginimą antstoliui, nepagrįstai nuo Sprendimų vykdymo instrukcijos lentelėje nurodytų vykdymo išlaidų dydžių apskaičiavo ir pridėtinės vertės mokestį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. vasario 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gruodžio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2006 yra nurodžiusios, kad antstolio veikla laikytina ekonomine veikla, o jo teikiamos paslaugos yra PVM objektas. Tai patvirtina ir Europos Teisingumo Teismo praktika (pvz., 1987 m. kovo 26 d. ETT sprendimas Europos Komisija prieš Nyderlandų Karalystę, C-235/85, paras 6-10). Tačiau Europos Bendrijos teisė nereglamentuoja, kaip turėtų būti nurodomi mokėjimo dydžiai už suteiktas paslaugas, šiuos klausimus reglamentuoja nacionalinė teisė. Pagal Antstolių įstatymo 21 straipsnio 4 dalį atlyginimo antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą tvarką ir dydžius nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, t. y. valstybė. CPK 609 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apmokėjimo ir atleidimo nuo jų tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 816 1.3 punkte įgaliojo Teisingumo ministeriją parengti ir patvirtinti Sprendimų vykdymo instrukciją, Teisingumo ministerija parengė tokią instrukciją, o teisingumo ministras 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432 ją patvirtino, vėliau, 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. R-352, šią patikslino. Minėtoji Sprendimų vykdymo instrukcija 2005 m. spalio 27 d. suderinta su finansų ministru, todėl ji neprieštarauja Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 daliai ir 11 straipsniui, kuriame nustatyta, kad mokesčių įstatymus įgyvendinančius lydimuosius teisės aktus leidžia Vyriausybė, o kai yra jos pavedimas – Finansų ministerija. Nors teisingumo ministras nėra priskiriamas prie subjektų, turinčių teisę reglamentuoti apmokestinimo klausimus, tačiau jo patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija yra suderinta su finansų ministru, todėl negalima teigti, kad ji priimta subjektų neturinčių teisės reglamentuoti apmokestinimo klausimus. Instrukcijoje įtvirtinti reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnio 2 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcijoje, patvirtintoje teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, 38 punkto 2 dalyje nurodyta, kad lentelės nustatyti vykdymo išlaidų dydžiai nurodyti įskaitant visus privalomus mokesčius, taip pat ir pridėtinės vertės mokestį, nes šis mokestis jau yra įskaičiuotas į Sprendimų vykdymo instrukcijos 1-3 lentelėse nurodytas vykdymo išlaidų sumas, taigi antrą kartą šis mokestis negali būti skaičiuojamas ir priteisiamas iš skolininko. Todėl ir dėl šios aplinkybės 2007-08-23 antstolio siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas yra neteisėtas. Taip pat dėl išdėstytų motyvų nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, jog teismas privalėjo įtraukti byloje dalyvauti suinteresuotu asmeniu Kauno apskrities VMI, kaip instituciją, vykdančią pridėtinės vertės mokesčio administravimą.
Dėl pasakyto, kolegija atskirąjį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 5 nutartį palikti nepakeistą.