- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-29
- Bylos Nr.
- 1-191-963/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-6-00036-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Kaltinamasis
- K. R.
- Advokatai
- Robertas Skėrys
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei, Anetai Kozun, Livetai Balčiūnaitei, Erikai Žigolovaitei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, gyvenamąją vietą deklaravusi ir faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbanti (duomenys neskelbtini) personalo vadybininke, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 229 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. R., būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, būdama laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 6 d. iki 2013 m. vasario 26 d. Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) (iki 2012 m. rugsėjo 24 d. pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, toliau – Unija), paskolų komiteto nare, ir savo užimamų pareigų pagrindu turėdama Lietuvos Respublikos Kredito unijų įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje numatytus įgaliojimus nagrinėti kredito unijos narių prašymus dėl paskolų ir numatyti paskolos išmokėjimo ir grąžinimo sąlygas bei tvarką ir teikti pasiūlymus dėl šių klausimų kredito unijos valdybai, žinodama, kad negalima sudaryti paskolos sutarties su kredito unijos nariu, jei pagal kredito unijos nustatytas procedūras reikalingas paskolų komiteto sutikimas ir paskolos suteikimui nepritarė paskolų komitetas, privalėdama pagal Unijos valdybos 2009 m. sausio 16 d. protokolu Nr. 7 (ir vėlesnėse redakcijose 2010 m. birželio 21 d. Unijos valdybos protokolu Nr. P-226 ir 2011 m. vasario 28 d. Paskolų komiteto protokolu Nr. PK-106) patvirtinto „Unijos paskolų komiteto darbo reglamento“ 4.2.1. ir 4.2.2. punktų nuostatas „dalyvauti paskolų komiteto posėdžiuose ir savarankiškai įvertinti paskolos paraiškos dokumentus bei objektyviai priimti sprendimus“, pažeisdama Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 2002-09-10 Nr. IX-1068 31 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, kurios numato, kad „Finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą ... skolinti ... privalo įsitikinti, kad: 1) ...įkeičiamas arba kitas turtas, iš kurio ateityje gali būti tenkinamas finansų įstaigos reikalavimas, tikrai yra ir iš jo gali būti tenkinamas įgytas finansų įstaigos reikalavimas; 2) kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus“, 2008 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 149 patvirtintų Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų 19 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Bankas turi atsižvelgti į skolininko finansinę padėtį, jo gebėjimą grąžinti lėšas, kartu įvertinant galimą palūkanų normos ir valiutos kurso pasikeitimų įtaką kredito gavėjo įmokoms, ir, kai reikia, į gautą užtikrinimo priemonę ir užtikrinimo priemonės objekto srautus“, 24 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Prieš priimdamas sprendimą suteikti kreditą arba nesuteikti kredito (ar jį persvarstyti), bankas turi gauti pakankamai informacijos, kad galėtų visokeriopai įvertinti prašomo kredito riziką. Iš kredito gavėjo bankas turi pareikalauti tiek informacijos, kad sprendimus dėl kredito suteikimo priimantys ir kredito riziką vertinantys darbuotojai, banko paskolų komitetas, vidaus ir išorės auditoriai galėtų tinkamai įvertinti kredito riziką prieš suteikiant kreditą ir galėtų tai daryti per visą terminą, likusį iki kredito sutarties galiojimo pabaigos“, „Unijos paskolų komiteto darbo reglamento“ 3.1.1., 3.1.3., 3.1.4. ir 3.1.5. punktuose numatytas nuostatas, kurios numato, kad „Paskolų komiteto funkcijos: 3.1.1. gavęs unijos darbuotojo paruoštą paskolos teikimą ir prie jo pridėtus dokumentus, atlieka paskolos paraiškos ir kitą paskolai gauti reikalingų dokumentų analizę (Unijos valdybos 2009 m. sausio 16 d. protokolu Nr. 7, 2010 m. birželio 21 d. Unijos valdybos protokolu Nr. P-226 ir 2011 m. vasario 28 d. Paskolų komiteto protokolu Nr. PK-106 patvirtintos reglamento redakcijos); 3.1.3. išanalizuoja, ar teisingai įvertintas paskolai užtikrinti įkeičiamas turtas, išnagrinėja jo realizavimo galimybes paskolos negrąžinimo atveju, o taip pat įvertina garantiją, laidavimą, paskolos patikimumą ir pakankamą apdraudimą (Unijos valdybos 2009 m. sausio 16 d. protokolu Nr. 7 ir 2010 m. birželio 21 d. Unijos valdybos protokolu Nr. P-226 patvirtintos reglamento redakcijos); 3.1.4. įvertina ir pateikia išvadas dėl paskolų suteikimo galimybių (Unijos valdybos 2009 m. sausio 16 d. protokolu Nr. 7 patvirtinta reglamento redakcija); 3.1.5. siūlo unijos valdybai paskolų išmokėjimo ir grąžinimo sąlygas bei tvarką (Unijos valdybos 2009 m. sausio 16 d. protokolu Nr. 7, 2010 m. birželio 21 d. Unijos valdybos protokolu Nr. P-226 ir 2011 m. vasario 28 d. Paskolų komiteto protokolu Nr. PK-106 patvirtintos reglamento redakcijos), nuo 2012 m. balandžio 23 d. iki 2012 m. gegužės 28 d. laikotarpiu, Klaipėdos mieste, 3 atvejais netinkamai, formaliai atliko savo pareigas ir dėl to Unija prisiėmė nepaprastai didelę riziką, lėmusią reikšmingų nuostolių atsiradimą, taip K. R. sumenkino Unijos autoritetą bei prestižą ir sukėlė nepasitikėjimą Unija, kaip kredito įstaiga, dėl to Unija patyrė didelę žalą, o būtent:
2012 m. balandžio 23 d. Klaipėdos mieste, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikus Unijai prašymą 1 000 000 Lt (289 620 Eur) paskolai gauti, K. R. kartu su Paskolų komiteto nariais D. A. ir E. B. netinkamai, formaliai atliko savo pareigas, pažeidžiant jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, nepagrįstai priėmė sprendimus, leidžiančius kredito unijos valdybai svarstyti ir priimti sprendimą dėl paskolos suteikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. ji (K. R.), būdama Unijos paskolų komiteto nare, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neįsitikinusi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir laiduotojo T. R. finansinės būklės vertinimas atliktas tinkamai ir visapusiškai, o būtent: vertinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę būklę nebuvo įvertintas bendrovės gaunamų finansinės ir investicinės veiklos pajamų struktūros ir šių pajamų tvarumas bei pajėgumas aptarnauti prisiimtus finansinius įsipareigojimus; laiduotojo T. R. finansinė būklė buvo įvertinta formaliai, o informacija, pateikta vertinimui buvo nepakankama, kad būtų tinkamai įvertintos jo galimybės laiduoti už UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašomą paskolą; nebuvo įsitikinta realiu žemės nuomos sutarties, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. P., egzistavimu ir šio sandorio pagrįstumu; nebuvo įvertintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto verslo plano realumas ir bendrovės pateiktų duomenų teisingumas bei pagrįstumas, nebuvo patikrinti jokie duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą registruose ir ji neįsitikino, kad tai padarė kiti Unijos darbuotojai, vadovaudamasi formaliai užpildytu verslo planu, kuriame nebuvo pateikta jokia informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansines perspektyvas, veiklos efektyvumą, galimybes įvykdyti planuojamus prisiimti finansinius įsipareigojimus bei įsigyjamo žemės sklypo panaudojimą įmonės veikloje, nebuvo patikrinti duomenys apie sutartį, kurią UAB (duomenys neskelbtini)“ sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 1 200 000 Lt paskolos, šios sutarties realumas bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimybės paskolinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ šias lėšas; neįsitikinusi pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkeičiamo turto 2012 m. balandžio 17 d. vertinimo ataskaitos tinkamumu ir nustatytos turto rinkos vertės realumu bei jos pagrįstumu, nors, pagal VĮ Registrų centro išrašą, kuris buvo pridėtas kaip turto vertinimo ataskaitos priedas, to paties žemės sklypo 2010 m. balandžio 19 d. vidutinė rinkos vertė buvo tik 18 100 Lt, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ šį sklypą pardavusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ jį įsigijo 2012 m. balandžio 3 d. už 40 000 Lt, formaliai patikrinusi pateiktus dokumentus ir pasitikėdama jai pateikta informacija, nesigilindami į sprendžiamus klausimus, nepagrįstai patvirtino finansinės skolininko būklės įvertinimo rezultatus bei nepagrįstai priėmė sprendimą pritarti paskolos išdavimui UAB „(duomenys neskelbtini)“, įkeičiant žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įforminant šį sprendimą 2012 m. balandžio 23 d. paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. PK-188, bei pažeisdama 2011 m. vasario 28 d. Unijos valdybos protokolu Nr. P-374 bei paskolų komiteto protokolu Nr. PK-106 patvirtintų „Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ skolininko būklė vertinimo tvarkos“ 2 dalies 2.7 papunktį, kuriame nurodyta, kad „kredito unijos darbuotojai, atliekantys paskolų suteikimo procedūras, ir valdymo organų, nariai, priimantys sprendimus dėl paskolų suteikimo (toliau kartu vadinami kreditavimo specialistais), turi rūpintis skolininko patikimumu. Tik įvertinus galimus suteiktos paskolos grąžinimo rizikos faktorius galima priimti sprendimą, kokio dydžio paskola ir kokiam terminui galėtų būti suteikta paskolos prašančiam asmeniui“, 2.8 papunktį, kuriame nurodyta, kad „apie skolininką turi būti surinkta kuo daugiau informacijos, reikalingos sprendimui dėl paskolos išdavimo priimti“, 2.9 papunktį, kuriame nurodyta, kad „vertinant skolininko prašymą, rekomenduojama tikrinti, ar teisingi paties skolininko pateikti duomenys“ bei 2.13 papunktį, kuriame nurodyta, kad „sprendimas suteikti paskolą priimamas tada, kai visapusiškai įvertinamas skolininko mokumas, turtas, siūlomas paskolos užtikrinimas bei kiti veiksniai, galintys nulemti paskolos gražinimą“, perdavė šį sprendimą Unijos valdybai. Unijos valdybai nutarus suteikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 000 000 Lt (289 620 Eur) paskolą su 9 procentų dydžio metinėmis palūkanomis žemės sklypo pirkimui, paskolos terminas - 60 mėnesių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdant sutartinių įsipareigojimų, Unija prisiėmė nepaprastai didelę riziką, lėmusią reikšmingų nuostolių atsiradimą, taip K. R. sumenkino Unijos autoritetą bei prestižą ir sukėlė nepasitikėjimą Unija, kaip kredito įstaiga, dėl to Unija patyrė didelę žalą.
Be to, 2012 m. balandžio 27 d. Klaipėdos mieste, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikus Unijai prašymą 540 000 Lt (156 394,81 Eur) paskolai gauti, K. R. kartu su Paskolų komiteto nariais D. A. ir E. B., netinkamai, formaliai atliko savo pareigas, pažeidžiant jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, nepagrįstai priėmė sprendimus, leidžiančius kredito unijos valdybai svarstyti ir priimti sprendimą dėl paskolos suteikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. ji (K. R.), būdama Unijos paskolų komiteto nare, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neįsitikinusi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos laiduotojų E. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės būklės vertinimas atliktas tinkamai, išsamiai ir visapusiškai, o būtent: vertinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę būklę nebuvo įvertintas bendrovės gaunamų finansinės ir investicinės veiklos pajamų struktūros ir šių pajamų tvarumas bei pajėgumas aptarnauti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, nes nebuvo skirtas reikiamas dėmesys bendrovės finansinių atskaitomybių ir užpildytose kredito unijos formose pateiktos informacijos duomenų pagrįstumo vertinimui, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ mėnesio pajamos buvo lygios 7 000 Lt; laiduotojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė būklė buvo įvertinta formaliai, Unija, atlikdama laiduotojos vertinimą rėmėsi ankstesniais duomenimis, pateiktas vertinant laidavimą pirmos paraiškos paskolai gauti metu; Unija nepareikalavo iš laiduotojo papildomų duomenų, kuriais remiantis būtų tinkamai įvertintos jo galimybės laiduoti už UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašomą paskolą, nes iš tų duomenų, kuriuos valdė Unija, buvo matyti, kad laiduotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo pajamos mažėjo, įmonės patiriamas nuostolis augo; laiduotojo E. G. finansinė būklė buvo įvertinta formaliai, nes Unija nesiėmė jokių veiksmų, kuriais galėtų įsitikinti E. G. pateiktos informacijos teisingumu, t. y. gautų duomenų nelygino su Sodros ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazėse pateikiama informacija; nebuvo įsitikinta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad bendrovė sugebės įvykdyti įsipareigojimus bei realiu sutarčių, kuriomis turėjo būti vykdomi įsipareigojimai Unijai, egzistavimu ir įgyvendinimo galimybe, nes pateikti duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas rodė, kad bendrovės pajamos ženkliai mažėja ir Unija nepareikalavo šių duomenų pagrindimo, be to, vieninteliu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėju buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o atsižvelgiant į UAB „(duomenys neskelbtini)“ mažėjančias pajamas, galimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų finansiškai nepajėgi atlikti įmokas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikiamas paslaugas; neįsitikinusi pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkeičiamo turto 2011 m. gegužės 30 d. vertinimo ataskaitos tinkamumu ir nustatytos turto rinkos vertės realumu bei jos pagrįstumu ir tuo, kad buvo pateikta pirminė, o ne papildoma vertinimo ataskaita ir Unija nesiėmė veiksmų, siekiant užtikrinti įkeičiamo turto vertę; formaliai patikrinusi pateiktus dokumentus ir pasitikėdama jai pateikta informacija, nesigilindami į sprendžiamus klausimus, nepagrįstai patvirtino finansinės skolininko būklės įvertinimo rezultatus bei nepagrįstai priėmė sprendimą pritarti paskolos išdavimui UAB „(duomenys neskelbtini)“, įkeičiant įsigytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, įforminant šį sprendimą 2012 m. balandžio 27 d. paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. PK-190, bei pažeisdama 2011 m. vasario 28 d. Unijos valdybos protokolu Nr. P-374 bei paskolų komiteto protokolu Nr. PK-106 patvirtintų „Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ skolininko būklė vertinimo tvarkos“ 2 dalies 2.7 papunktį, kuriame nurodyta, kad „kredito unijos darbuotojai, atliekantys paskolų suteikimo procedūras, ir valdymo organų, nariai, priimantys sprendimus dėl paskolų suteikimo (toliau kartu vadinami kreditavimo specialistais), turi rūpintis skolininko patikimumu. Tik įvertinus galimus suteiktos paskolos grąžinimo rizikos faktorius galima priimti sprendimą, kokio dydžio paskola ir kokiam terminui galėtų būti suteikta paskolos prašančiam asmeniui“, 2.8 papunktį, kuriame nurodyta, kad „apie skolininką turi būti surinkta kuo daugiau informacijos, reikalingos sprendimui dėl paskolos išdavimo priimti“, 2.9 papunktį, kuriame nurodyta, kad „vertinant skolininko prašymą, rekomenduojama tikrinti, ar teisingi paties skolininko pateikti duomenys“ bei 2.13 papunktį, kuriame nurodyta, kad „sprendimas suteikti paskolą priimamas tada, kai visapusiškai įvertinamas skolininko mokumas, turtas, siūlomas paskolos užtikrinimas bei kiti veiksniai, galintys nulemti paskolos gražinimą“, perdavė šį sprendimą Unijos valdybai. Unijos valdybai nutarus suteikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 540 000 Lt (156 394,81 Eur) paskolą su 9 procentų dydžio metinėmis palūkanomis akcijų pirkimui (verslo), paskolos terminas – 2016 m. rugpjūčio 17 d.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdant sutartinių įsipareigojimų, Unija prisiėmė nepaprastai didelę riziką, lėmusią reikšmingų nuostolių atsiradimą, taip K. R. sumenkino Unijos autoritetą bei prestižą ir sukėlė nepasitikėjimą Unija, kaip kredito įstaiga, dėl to Unija patyrė didelę žalą.
Be to, 2012 m. gegužės 28 d. Klaipėdos mieste, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikus Unijai prašymą 124 535 Eur paskolai, skirtai skolos dengimui, gauti, K. R. kartu su Paskolų komiteto nariais D. A. ir E. B. netinkamai, formaliai atliko savo pareigas, pažeidžiant jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, nepagrįstai priėmė sprendimus, leidžiančius kredito unijos valdybai svarstyti ir priimti sprendimą dėl paskolos suteikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. ji (K. R.), būdama Unijos paskolų komiteto nare, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neįsitikinusi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos laiduotojo G. L. finansinės būklės vertinimas atliktas tinkamai ir visapusiškai, o būtent: vertinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę būklę nebuvo įvertintas bendrovės gaunamų finansinės ir investicinės veiklos pajamų struktūros ir šių pajamų tvarumas bei pajėgumas aptarnauti prisiimtus finansinius įsipareigojimus; laiduotojo G. L. finansinė būklė buvo įvertinta formaliai, o informacija, pateikta vertinimui buvo nepakankama, kad būtų tinkamai įvertintos jo galimybės laiduoti už UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašomą paskolą; nebuvo įsitikinta realiu nuomos sutarties, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, egzistavimu ir šio sandorio pagrįstumu bei realiu sutarties sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir G. L. dėl 100 000 Lt paskolos egzistavimu ir šio sandorio pagrįstumu bei G. L. galimybėmis paskolinti lėšas UAB „(duomenys neskelbtini)“; nebuvo įvertintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto verslo plano realumas ir bendrovės pateiktų duomenų teisingumas bei pagrįstumas, nes dokumentuose buvo nurodomi skirtingi nuomininkai bei nebuvo pareikalauta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuos duomenis patikslinti; nebuvo patikrinti jokie duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą registruose ir ji neįsitikino, kad tai padarė kiti Unijos darbuotojai; vadovaudamasi formaliai užpildytu verslo planu, kuriame nebuvo pateikta jokia informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansines perspektyvas, veiklos efektyvumą, galimybes įvykdyti planuojamus prisiimti finansinius įsipareigojimus, neatsižvelgusi į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi tik vieną darbuotoją – direktorių, kuris buvo paskirtas kelias savaites iki paraiškos paskolai gavimo, nepaisydama to fakto, kad remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos (pelno (nuostolių)) ataskaitų duomenimis bendrovė nevykdė jokios veiklos, formaliai patikrinusi pateiktus dokumentus ir pasitikėdama jai pateikta informacija, nesigilindami į sprendžiamus klausimus, nepagrįstai patvirtino finansinės skolininko būklės įvertinimo rezultatus bei nepagrįstai priėmė sprendimą pritarti paskolos išdavimui UAB „(duomenys neskelbtini)“, įkeičiant pastatus, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įforminant šį sprendimą 2012 m. gegužės 28 d. paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. PK-193, bei pažeisdama 2011 m. vasario 28 d. Unijos valdybos protokolu Nr. P-374 bei paskolų komiteto protokolu Nr. PK-106 patvirtintų „Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ skolininko būklė vertinimo tvarkos“ 2 dalies 2.7 papunktį, kuriame nurodyta, kad „kredito unijos darbuotojai, atliekantys paskolų suteikimo procedūras, ir valdymo organų, nariai, priimantys sprendimus dėl paskolų suteikimo (toliau kartu vadinami kreditavimo specialistais), turi rūpintis skolininko patikimumu. Tik įvertinus galimus suteiktos paskolos grąžinimo rizikos faktorius galima priimti sprendimą, kokio dydžio paskola ir kokiam terminui galėtų būti suteikta paskolos prašančiam asmeniui“, 2.8 papunktį, kuriame nurodyta, kad „apie skolininką turi būti surinkta kuo daugiau informacijos, reikalingos sprendimui dėl paskolos išdavimo priimti“, 2.9 papunktį, kuriame nurodyta, kad „vertinant skolininko prašymą, rekomenduojama tikrinti, ar teisingi paties skolininko pateikti duomenys“ bei 2.13 papunktį, kuriame nurodyta, kad „sprendimas suteikti paskolą priimamas tada, kai visapusiškai įvertinamas skolininko mokumas, turtas, siūlomas paskolos užtikrinimas bei kiti veiksniai, galintys nulemti paskolos gražinimą“, perdavė šį sprendimą Unijos valdybai. Unijos valdybai nutarus suteikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 340 000 Lt (388 090,82 Eur) paskolą su 10 procentų dydžio metinėmis palūkanomis nekilnojamojo turto įsigijimui, paskolos dalies akcininkui grąžinimui ir apyvartinėms lėšoms, paskolos terminas - 120 mėnesių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdant sutartinių įsipareigojimų, Unija prisiėmė nepaprastai didelę riziką, lėmusią reikšmingų nuostolių atsiradimą, taip K. R. sumenkino Unijos autoritetą bei prestižą ir sukėlė nepasitikėjimą Unija, kaip kredito įstaiga, dėl to Unija patyrė didelę žalą.
Kaltinamoji K. R. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino, parodymus duoti atsisakė, bet paaiškino, kad ji yra atsakinga darbuotoja ir atliko savo pareigas, kiek leido aplinkybės ir keik turėjo patirties. Nurodė, kad ji negalėjo atlikti pilno įmonės, prašančios kreditą, audito, be to, ji negalėjo numatyti, kad tos įmonės bankrutuos. Dokumentus įmonė gali pateikti bet kokius, o patikrinimai registruose nieko neduotų, nes jiems gali būti finansinės ataskaitos pateiktos neteisingos, arba iš viso gali jų neteikti. Prieš pasirašydama paskolų dokumentus ji pasitardavo su seniau dirbančiais darbuotojais ir tikėjo jų sprendimais. Pati ji dar papildomai patikrino ar turto vertintojas turi galiojančią licenciją, nors kiti prieš tai to netikrindavo. Licencija galiojo visais atvejais, o įvertinimo ataskaitos, abejonių jai nekėlė. Žino, kad parduodamo turto vertė ne visada atitinka turto realią vertę, todėl į buvusius sandėrius nėra prasmės žiūrėti, o nustatant vertę yra užsakomos turto vertintojo paslaugos. Teigia, kad ji pati buvo apgauta kitų asmenų, taip pat ir T. R.. Be to, ji nesupranta kodėl yra prilyginama valstybės tarnautojui. Prašo išteisinti, nes ji nekalta. O jeigu būtų pripažinta kalta, prašo skirti kuo mažesnę baudą.
Kaltinamoji K. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, kurios parodymai vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2011 m., tiksliau neatsimena, internete rado skelbimą, kad kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ ieško klientų aptarnavimo skyriaus vadovo. Skelbime nurodytu elektroniniu paštu išsiuntė savo gyvenimo aprašymą, po ko sulaukė šios kredito unijos atstovo skambučio ir buvo pakviesta atvykti pokalbiui. Kadangi vyko atranka, todėl pokalbiui dėl darbo vyko keletą kartų, po ko buvo priimta i klientų aptarnavimo skyriaus vadybininkės pareigas. Pirmą pusmetį dirbo klientų aptarnavimo skyriaus vadybininkės pareigose, paskui ją paaukštino į klientų aptarnavimo skyriaus vadovo pareigas. Tiek būdama vadybininke, tiek skyriaus vadove, ji dirbo ta patį darbą: administruodavo indėlius, sutartis, iš pajininkais norinčių tapti asmenų priimdavo reikiamus dokumentus. Ji neatsimena ar buvo supažindinta su savo pareiginiais nuostatais. Apklausos metu jai buvo pateikti šie dokumentai: 2010-05-19 kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos protokolu Nr. P-205 patvirtintos klientų aptarnavimo specialisto pareiginės instrukcijos, 2012-02-10 kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos protokolu Nr. P-597.l patvirtintos klientų aptarnavimo skyriaus vadovo pareiginės instrukcijos, 2012-06-01 kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininko T. Z. patvirtinti pareiginiai nuostatai Klientų aptarnavimo skyriaus vadovui Nr. 3, 2012-06-01 kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininko T. Z. patvirtinta vyriausiojo kasininko pareigų ir funkcijų aprašymas, 2012-09-11 kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininko T. Z. patvirtinti pareiginiai nuostatai Klientų aptarnavimo skyriaus vadovui Nr. 3 ir 2012-09-11 kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininko T. Z. patvirtinti vyriausiojo kasininko pareigų ir funkcijų aprašymas. Dėl šių dokumentų gali paaiškinti, kad juos yra pasirašiusi ji, juose yra jos parašai, ji yra susipažinusi su šių dokumentų turiniu. Negali pasakyti, kad atlikdavo visas juose išvardintas funkcijas, tačiau gali patvirtinti, kad iš vadovybės jokių pastabų dėl netinkamo pareigų vykdymo nėra gavusi. Asmuo, kuris nori tapti kredito unijos nariu ar gauti paskolą, jai, arba jos skyriaus darbuotojams pateikdavo reikiamus dokumentus, kuriuos jie perduodavo kredito unijos valdybai svarstymui, kuri susipažinusi su dokumentais priimdavo sprendimą. Asmuo norintis tapti kredito unijos nariu turėjo būti Klaipėdos regiono gyventojas, pilnametis, turi turėti asmens dokumentą, pateikti prašymą ir sumokėti stojamąjį nario mokestį. Jeigu asmuo norėdavo gauti paskolą, jis kreipdavosi į ją arba jos skyriaus darbuotojus ir jie jam paaiškindavo paskolų suteikimo sąlygas. Jiems buvo duotos lentelės, kuriose buvo surašytos paskolų suteikimo taisyklės ir jomis remiantis jie konsultuodavo klientus. Dalis klientų dėl paskolų gavimo kreipdavosi tiesiai pas administracijos vadovą. Kredito unija naudojosi specialia kompiuterine klientų finansinės būklės vertinimo programa, kuri buvo sukurta remiantis skolininkų būklės, įskaitant finansinės, vertinimo tvarkomis ir jose nustatytais kriterijais. Ji, arba kitas vadybininkas suvesdavo klientų pateiktus duomenis į šią programą ir ji atlikusi duomenų analizę arba leisdavo kredituoti klientą arba neleisdavo. Minėtai programai reikėdavo daug duomenų: asmens anketiniai duomenys, šeimos duomenys, pajamos, išlaidos, įsipareigojimai, numatomo įkeisti turto vertė, paskolos laikotarpis, laiduotojai ir daug kitų duomenų, kurių dabar nebeatsimena. Jos darbo laikotarpiu kredito unija neturėjo jokiu duomenų bazių ar kitokių įrankių patikrinti klientų norinčių gauti paskolą pateiktų duomenų tikrumą ir realumą. Buvo tikima klientų pateiktų duomenų tikrumu. Tik 2012 m. buvo pradėtos diegti klientų patikrinimui skirtos duomenų bazės, tačiau kokios neatsimena. Nekilnojamojo turto registro, LR gyventojų registro duomenų bazė, Skolininkų administravimo informacinė sistema unijoje buvo įdiegtos prieš pat bankroto bylos iškėlimą, todėl jeigu ir teko naudotis jomis tai darbo pabaigoje. Kredito unijoje ji ėjo paskolų komiteto pirmininkės pareigas. Į šias pareigas ją išrinko 2012 m. pavasarį. Paskolų komiteto susirinkimai visada vykdavo. Rinkdavosi kredito unijos būstinėje, (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Paskolų komiteto nariai keisdavosi, sprendimai buvo priimami balsuojant. Susirinkimo protokolą pildydavo paskirtas sekretorius. Susirinkimo protokolai būdavo paruošiami tą pačią dieną arba praėjus keletui dienų nuo susirinkimo. Vėliau ateidavo paskolų komiteto nariai ir šiuos protokolus pasirašydavo. Nebuvo tokios tvarkos, kad šiuos protokolus pasirašyti duodavo vienas įgaliotas asmuo, juos galėdavo paduoti bet kuris unijos darbuotojas. Protokolai buvo rengiami keliais egzemplioriais, registracija buvo suteikiama eilės tvarka. Protokolų išrašai esant reikalui buvo rengiami, tačiau kaip vyko jų numeracija neprisimena. Apklausos metu jai taip pat buvo pateikti: 2012-04-23 kredito unijos „(duomenys neskelbtini) " paskolų komiteto susirinkimo protokolas Nr. PK-188, 2012-05-02 kredito unijos „(duomenys neskelbtini) " paskolų komiteto susirinkimo protokolas Nr. PK-191, 2012-05-17 kredito unijos „(duomenys neskelbtini) " paskolų komiteto susirinkimo protokolas Nr. PK-192. l, 2012-06-07 kredito unijos „(duomenys neskelbtini) " paskolų komiteto susirinkimo protokolas Nr. PK-194, 2012-07-26 kredito unijos „(duomenys neskelbtini) " paskolų komiteto susirinkimo protokolas Nr. PK-204, 2012009-21 kredito unijos „(duomenys neskelbtini) " paskolų komiteto susirinkimo protokolas Nr. PK-210, 2012-10-18 kredito unijos „(duomenys neskelbtini) " paskolų komiteto susirinkimo protokolas Nr. PK215. Gali patvirtinti, kad šiuose dokumentuose yra jos parašai, šie susirinkimai realiai tikrai vyko, susirinkimuose dalyvavo protokoluose nurodyti asmenys, jos balsas susirinkimuose buvo pareikštas savarankiškai, niekas man jokio spaudimo nedarė. Kadangi praėjo didelis laiko tarpas, todėl neatsimena smulkesnių aplinkybių apie susirinkimų eigą (8 t., b.l. 114-116).
D. A. (D. A.), kaip kaltinamasis kitoje baudžiamojoje byloje, ir G. R., kaip asmuo, kitoje baudžiamojoje byloje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, atsisakė duoti parodymus, todėl jų parodymai buvo perskaityti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi.
Liudytojas D. A. (D. A.), apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kurio parodymai vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad pagal 2015-06-18 man įteiktą pranešimą apie įtarimą savo kaltės nepripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Apytiksliai 201l m., konkrečių datų neprisimena, jis, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, susipažino su toje pačioje bendrovėje įsidarbinusiu T. Z., kurio iki to laiko nepažinojo. Dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ susibičiuliavo su T. Z.. Maždaug po 3-4 mėn. T. Z. buvo atleistas iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ir toliau bendravo su minėtu asmeniu. Kiek jam yra žinoma T. Z. įsidarbino kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“, kurios tikslaus adreso negalėtų pasakyti, bet ji buvo įsikūrusi Klaipėdoje. Minėtoje kredito unijoje jai teko lankytis kelis kartus, kuomet buvo užėjęs aplankyti T. Z., tačiau daugiau jokių šios kredito unijos darbuotojų jis nepažinojo. Kiek jam yra žinoma T. Z. tapo kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininku. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo transporto srityje ir jo pareigos keitėsi nuo vadybininko asistento iki laikinai einančio direktoriaus pareigas, todėl, T. Z. manymu, jis turėjo daugiau darbo patirties ir, todėl pastarasis į ją kreipdavosi pagalbos, sprendžiant klausimus kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ dėl paskolų suteikimo asmenims. Tai yra T. Z., būdamas kredito unijos valdybos pirmininku, atvažiuodavo pas jį ir pateikdavo jam susipažinti turimus dokumentus bei klausdavo jo nuomonės, ar galima vienam ar kitam asmeniui, kuris pateikė prašymą suteikti kreditą, ji suteikti. Jis, susipažinęs su jam pateiktais dokumentais, išsakydavo T. Z. savo asmeninę nuomonę dėl galimybės suteikti kreditą kredito unijoje vienam ar kitam asmeniui. Po tam tikro laiko, tikslių datų neprisimena, T. Z. paaiškino, jog kredito unijos vadovai keičiasi, jog jam yra siūloma tapti vadovu ir, todėl jis turi suformuoti naują darbuotojų komandą bei dėl šių priežasčių jis ieško patikimo žmogaus, galinčio eiti kredito unijoje paskolų komiteto nario pareigas. Taigi, T. Z. jam pasiūlė neatlygintinai laikinai tapti kredito unijos paskolų komiteto nariu, kol jis susiras kitą patikimą žmogų. Taip pat T. Z. minėjo, kad kredito unijoje kažkokias pareigas eina ir jo sesuo A., kurios pavardė, jeigu neklysta, yra L.. Kadangi T. Z. jis pasitikėjo, o taip pat iš pastarojo sužinojo, jog jo sesuo, kuri Klaipėdoje turėjo šeimą, taip pat ėjo tam tikras pareigas šioje kredito unijoje, todėl toks T. Z. pasiūlymas jam nesukėlė jokių įtarimų dėl jo galimu neteisėtu veiku ar pan. ir jis sutiko tapti kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ paskolų komiteto nariu. Kadangi viskas vyko gana seniai, todėl negalėtų nurodyti tikslaus laikotarpio, kada ėjo kredito unijoje paskolų komiteto nario pareigas. Galimai minėtas pareigas ėjo tuo laikotarpiu, kuris yra nurodytas jam įteiktame pranešime apie įtarimą, tačiau jam atrodė, jog minėtas pareigas ėjo apytiksliai 4 mėnesius. Nebepamena, ar rašė kokį nors prašymą tapti jam paskolų komiteto nariu, o taip pat negalėtų pasakyti, kas konkrečiai jį išrinko į paskolų komitetą. Kiek jam yra žinoma, vyko balsavimas dėl jo paskyrimo i paskolų komiteto narius, tačiau jis minėto susirinkimo metu nedalyvavo, todėl nežino jokių aplinkybių dėl jo išrinkimo į minėtas pareigas. Kiek jam buvo minėjęs T. Z., kredito unijos paskolų komiteto narių kandidatūras svarstė Lietuvos bankas, kuris, jį patikrinęs konstatavo, jog jo kandidatūra pagal kompetenciją yra tinkama eiti šias pareigas kredito unijoje. T. Z. jam minėjo, jog kredito unijoje paskolų komitetas yra patariamojo pobūdžio komitetas ir, jog man, kaip paskolų komiteto nariui, bus pateikiami susipažinimui dokumentai ir susipažinęs su jais turės išreikšti savo nuomonę vienu ar kitu klausimu, kuris priskirtas paskolų komiteto kompetencijai. Taip pat, jeigu neklysta, jis buvo skaitęs ir Kredito unijos paskolų komiteto darbo reglamentą, tačiau, kiek pamena ir jeigu neklysta, jis su minėtais dokumentais nebuvo pasirašytinai supažindinamas. Jis, tapęs Kredito unijos paskolų komiteto nariu, nė vieno karto nedalyvavo jokiame paskolų komiteto posėdyje ir kitų šios kredito unijos paskolų komiteto narių nepažinojo, su jais kartu jokių sprendimų nepriiminėjo. Apie numatomus kredito unijos paskolų komiteto susirinkimus jį telefonu informuodavo T. Z., tačiau jis tomis dienomis, kuomet būdavo numatyti paskolų komiteto posėdžiai, negalėdavo dalyvauti, todėl paprašydavo T. Z. atvežti jam, kaip paskolų komiteto nariui, susipažinimui dokumentus į jo darbovietę. Pastarasis atveždavo visus būtinus dokumentus sprendimui priimti ir jam juos palikdavo, o jis, susipažinęs su minėtais dokumentais, savarankiškai priimdavo sprendimą nagrinėjamu klausimu ir savo nuomonę išsakydavau T. Z.. Iš esmės su T. Z. pateikta medžiaga susipažinti galėjo ir tą pačią dieną, o taip pat tai galėjo užtrukti ir iki kelių dienų, priklausomai nuo to, kiek jis turėjo tuo metu laiko. Kiek pamena, T. Z., palikdamas jam susipažinti medžiagą, neteikdavo pasirašyti jokių dokumentų, patvirtinančių minėtų dokumentų perdavimą jam. Jis nežino, kas rengdavo Kredito unijos paskolų komiteto posėdžio protokolus, tačiau jis, kaip šios unijos paskolų komiteto narys, nė karto nerengė šios unijos vardu jokių dokumentų. Visus dokumentus, kuriuose jis pasirašė kaip minėtos kredito unijos paskolų komiteto narys, jam pateikdavo pasirašyti tiktai T. Z.. Būdavo atveju, jog jam pasirašant Kredito unijos paskolų komiteto susirinkimo protokoluose jau būdavo kitų kredito unijos paskolų komiteto narių parašai, o taip pat pasitaikydavo atvejų, kuomet jis pasirašydavo minėtuose dokumentuose pirmas. Kartais su pateikiamais susipažinti dokumentais T. Z. jau atveždavo ir parengtą paskolų komiteto susirinkimo protokolą, kuriame jau galėjo būti kredito unijos paskolų komiteto nario ar narių parašai, tačiau jis, nesutikdamas su paskolų komiteto susirinkimo protokole nurodytu paskolų komiteto sprendimu, jame galėtų tiesiog nepasirašyti. Tačiau visais atvejais jis, kaip kredito unijos paskolų komiteto narys, sprendimus priimdavo savarankiškai, su niekuo nesitardamas ir pasisakydavo „už“ arba „prieš“ pateiktą siūlymą kredito unijoje vienu ar kitu klausimu, kuris buvo priskirtas paskolų komiteto kompetencijai. Kada ir kokiuose konkrečiuose dokumentuose yra pasirašęs kaip Kredito unijos paskolų komiteto narys, negalėtų pasakyti, kadangi nebepamena, tačiau visais atvejais pasirašydavo dokumentuose tiktai su jais susipažinęs. Jam pasirašius kredito unijos dokumentuose šių dokumentų kopijos jam nebūdavo paliekamos. Kadangi viskas vyko gana seniai, todėl nepamena ir negalėtų pasakyti, kada ir kokius sprendimus priėmė būdamas Kredito unijos paskolų komiteto nariu. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, paskolų komitetas buvo patariamojo pobūdžio ir jo vieno balsas neturėjo jokios įtakos sprendimo priėmimui šioje kredito unijoje. Po tam tikro laiko, konkrečių datų negali nurodyti, jis nusprendė atsistatydinti iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ paskolų komiteto nario pareigų, kadangi minėtą darbą dirbo neatlygintinai, kaip tik tuo laikotarpiu jam gimė dukra ir tiesiog nebeturėjo laisvo laiko minėtų pareigų ėjimui. Jis pateikė prašymą leisti atsistatydinti ir po 14 dienų jo prašymas buvo patenkintas ir jis buvo atleistas iš minėtų pareigų. Jis nedalyvavo susirinkimo metu, kuomet buvo priimtas sprendimas atleisti jį iš kredito unijos paskolų komiteto nario pareigų. Po atleidimo iš paskolų komiteto nario pareigų kredito unijos veikla nebesidomėjo. Jis niekada nebuvo kredito unijos nariu ir jo asmeniškai nesiejo jokie santykiai su šia kredito unija. Kadangi išskyrus T. Z. kredito unijoje daugiau pažįstamų ar draugų neturėjo, todėl kontaktuodavau tiktai su minėtu asmeniu reikalais, susijusiais su kredito unija. Po atsistatydinimo iš kredito unijos paskolų komiteto nario pareigų jis pradėjo rečiau bendrauti su T. Z. ir vėliau minėtas bendravimas apskritai nutrūko. Apytiksliai apie du metus apskritai nėra bendravęs su T. Z.. Po jo atsistatydinimo iš paskolų komiteto nario pareigų T. Z. į jį pagalbos, susijusios su paskolų suteikimu minėtoje kredito unijoje, nebesikreipdavo, nes kaip suprato, pastarasis pats įgijo darbo patirties ir vietoj jo buvo surastas kitas paskolų komiteto narys, atitinkantys paskolų komiteto nario kompetenciją. Iš jam įteiktame pranešime apie įtarimą nurodytų asmenų jis pažįsta tiktai T. Z. ir vieną kartą yra matęs pastarojo seserį A., galimai L., o visų kitų asmenų jis nepažįsta ir nėra su jais bendravęs. Pranešime apie įtarimą nurodytų juridinių asmenų - UAB „(duomenys neskelbtini) ”, UAB „(duomenys neskelbtini) ”, UAB „(duomenys neskelbtini)“', UAB „(duomenys neskelbtini) ”, UAB „(duomenys neskelbtini) ", UAB „(duomenys neskelbtini) ”, UAB „(duomenys neskelbtini) ”, UAB „(duomenys neskelbtini) ”, UAB „(duomenys neskelbtini) ”, UAB „(duomenys neskelbtini) ”, UAB „(duomenys neskelbtini) ”, UAB „(duomenys neskelbtini) ”, UAB „(duomenys neskelbtini)“, pavadinimai šiuo metu jam nieko nesako. Pagal apklausos metu jam pateiktą susipažinti kredito unijos „(duomenys neskelbtini) ” paskolų komiteto darbo reglamento, patvirtinto kredito unijos „(duomenys neskelbtini) ” paskolų komiteto 2011-02-28 protokolu Nr. PK-106, kopiją gali paaiškinti, jog jis su šiuo darbo reglamentu buvo susipažinęs. Pagal apklausos metu jam pateiktą susipažinti kredito unijos „(duomenys neskelbtini) ” skolininko būklės vertinimo tvarkos, patvirtintos valdybos 2011-02-28 protokolu Nr. P-374 ir paskolų komiteto 2011-0228 protokolu Nr. PK-106, gali paaiškinti, jog su šia tvarka jis buvo susipažinęs. Taip pat buvo susipažinęs su kredito unijos „(duomenys neskelbtini) ” įstatais. Kaip jau yra minėjęs ne vieną kartą šios apklausos metu, jis, kaip kredito unijos paskolų komiteto narys, sprendimus priimdavo savarankiškai ir niekieno neįtakojamas, pagal pateiktus jam susipažinti dokumentus. Pagal apklausos metu jam pateiktą susipažinti 2012-04-23 kredito unijos „(duomenys neskelbtini) ” paskolų komiteto susirinkimo protokolą Nr. PK-188, gali paaiškinti, jog šiame dokumente, ties jo vardu ir pavarde yra jo parašas. Kadangi minėto dokumento data yra 2012-04-23, todėl tikrai nebepamena konkretaus šio dokumento pasirašymo aplinkybių. Minėtą protokolą jam pateikė pasirašyti T. Z.. Jis, būdamas paskolų komiteto nariu balsavo už rekomendavimą valdybai suteikti 1 000 000 Lt paskolą UAB „(duomenys neskelbtini) ”. Minėtame paskolų komiteto posėdyje nedalyvavo, o minėtus dokumentus jam pateikė susipažinti T. Z.. Tokį sprendimą priėmė susipažinęs su T. Z. pateiktais dokumentais, kuriuos turėjo surinkti kredito unijos „(duomenys neskelbtini) ” atsakingas darbuotojas. Negalėtų pasakyti, kokie konkretus UAB „(duomenys neskelbtini) ” ir kredito unijos surinkti dokumentai buvo pateikti jam tądien susipažinimui, kadangi šių aplinkybių nebepamena. Įprastai, siekiant gauti kreditą ir paskolos grąžinimo užtikrinimui įkeičiant nekilnojamąjį turtą, būdavo pateikiama turto vertinimo ataskaita, nekilnojamojo turto išrašai iš VĮ „Registrų centras”, verslo planai, finansiniai dokumentai (pelno nuostolių atskaitos, balansai) bei galimai kiti dokumentai. Jis tuo metu turėjo atsišvietęs kredito unijos „(duomenys neskelbtini) ” įstatus ir pagal įstatus sutikrindavo, ar būdavo pateikiami visi būtini dokumentai kreditui gauti. Susipažinęs su dokumentais, jis visada pasižiūrėdavo, kokią įkeičiamo nekilnojamojo turto vertę nustatė turto vertintojai ir koks prašomos paskolos dydis, tai yra ar užteks lėšų, pardavus įkeistą turtą, padengti paskolą, o taip pat pagal finansinius dokumentus pasižiūrėdavo, ar įmonė dirba pelnininkai ar nuostolingai. Kadangi jam būdavo pateikiami jau parengti dokumentai, su kuriais susipažinęs turėdavo priimti sprendimą dėl rekomendavimo pateikimo valdybai suteikti ar nesuteikti paskolą, o pats neturėjo atlikti jokių patikrinimo veiksmų, todėl jis tiktai sutikrindavo ar yra visi būtini dokumentai ir, ar asmuo, parašantis suteikti paskolą, atitinka keliamus reikalavimus. Šiuo atveju jam pateikti UAB „(duomenys neskelbtini) ” dokumentai jokių klausimų nesukėlė, juolab, kad buvo prašoma suteikti 1 000 000 Lt paskolą minėtai bendrovei, o turto vertinimo ataskaitoje įkeičiamo nekilnojamojo turto vertė siekė daugiau negu 2 000 000 Lt, todėl susipažinęs su visais jam pateiktais dokumentais, priėmė sprendimą balsuoti už rekomendavimą valdybai suteikti 1 000 000 Lt paskolą UAB „(duomenys neskelbtini) ”. Pažymėtina, jog galimai tarp pateiktą jam susipažinimui UAB „(duomenys neskelbtini) ” dokumentu galimai man buvo pateikta ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkeikiamo žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis, nurodyta 2015-06-18 įteiktame pranešime apie įtarimą, kurioje nurodyta parduodamo turto vertė buvo 40 000 Lt, o turto vertintojų turto vertinimo ataskaitoje to paties nekilnojamojo turto vertė siekė 2 213 000 Lt, tačiau jam minėto nekilnojamojo turto kainų skirtumas nesukėlė jokių įtarimų, kadangi turto vertintojų nustatyta nekilnojamojo turto vertė, jo manymu, atitiko realią tą dieną buvusią rinkos situaciją, o pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta to paties nekilnojamojo turto vertė neatitiko tuometines rinkos kainos. Iš savo paties patirties žino, jog VĮ „Registrų centras“ nustatyta nekilnojamojo turto vertė retai atitinka realią nekilnojamojo turto rinkos vertę, todėl vertindamas šias aplinkybes atsižvelgdavo į atestuotų turto vertintojų pateiktas turto vertinimo ataskaitas. Norėtų atkreipti dėmesį, jog kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ paskolų komitetas tiktai rekomenduodavo valdybai suteikti paskolas, o sprendimą dėl paskolų suteikimo ar nesuteikimo priimdavo kredito unijos valdyba. Kiek jam yra žinoma, kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo nustatytas kredito unijai priimtinų turto vertintojų sąrašas, tai yra įkeičiant turtą tiesiog turėjo būti pateikiama atestuoto turto vertintojo parengta turto vertinimo ataskaita. Jis asmeniškai nei su kredito unijos nariais, siekiančiais gauti paskolas kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“, nei su turto vertintojais, kurie atlikdavo įkeičiamo turto vertinimus, jokių kontaktų nepalaikė ir jų net nepažinojo, todėl susipažinus su pateiktais jam dokumentais nebūdavo pagrindo jais abejoti, juolab, kad už būtinų dokumentų pateikimą buvo atsakingas atitinkamas kredito unijos darbuotojas. Jis, kaip kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ paskolų komiteto narys, priėmė ne vieną sprendimą pritarti rekomendavimui valdybai suteikti paskolų kredito unijos nariams, tačiau negalėtų pasakyti, kada ir kokiems konkretiems asmenims tuo laikotarpiu, kai ėjo paskolų komiteto nario pareigas, buvo suteiktos paskolos (7 tomas, b.l. 124-128).2019-12-12 papildomai apklaustas įtariamuoju D. A. parodė, kad juridinių asmenų - UAB „(duomenys neskelbtini) ”, UAB „(duomenys neskelbtini) ”, UAB „(duomenys neskelbtini)“', UAB „(duomenys neskelbtini) ”, UAB „(duomenys neskelbtini) ", UAB „(duomenys neskelbtini) ”, UAB „(duomenys neskelbtini) ”, UAB „(duomenys neskelbtini) ”, UAB „(duomenys neskelbtini) ”, UAB „(duomenys neskelbtini) ”, UAB „(duomenys neskelbtini) ”, UAB „(duomenys neskelbtini) ”, UAB „(duomenys neskelbtini)“, pavadinimai man nieko nesako, todėl nelabai gali pakomentuoti ir apie paskolas, suteiktas UAB „(duomenys neskelbtini) ” ir UAB „(duomenys neskelbtini) ”, nes šių aplinkybių nepamena dėl to, kad nuo dokumentų pasirašymo praėjo daug laiko. Kaip ir minėjo anksčiau, paskolų komiteto posėdžio protokolus jam pateikdavo pasirašyti T. Z.. Jis, būdamas paskolų komiteto nariu balsavo už rekomendavimą valdybai suteikti paskolas tik susipažinęs išsamiai su T. Z. pateiktais dokumentais. Paskolų komiteto posėdžiuose, nedalyvaudavo. Sprendimus priimdavo susipažinęs su T. Z. pateiktais dokumentais, kuriuos turėjo surinkti kredito unijos „(duomenys neskelbtini) ” atsakingas darbuotojas. Ar jam buvo pateikiami būtent tie dokumentai, kurie šiuo metu guli paskolos bylose, jis nežino, nes negalėjo būti užtikrintas, kad jam pateikiami tikri dokumentai. Iš tų dokumentų, kurie buvo pateikiami, matė kad paskolą suteikti tai bendrovei ar asmeniui pagal pateiktus man dokumentus buvo galima. Negali pasakyti, kokie konkretūs surinkti dokumentai buvo pateikti susipažinti, kadangi šių aplinkybių nebepamena. Įprastai, siekiant gauti kreditą ir paskolos grąžinimo užtikrinimui įkeičiant nekilnojamąjį turtą ar kitą turtą, būdavo pateikiama šio įkeičiamo turto vertinimo ataskaita, išrašai iš VĮ „Registrų centras”, verslo planai, finansiniai dokumentai (pelno nuostolių atskaitos, balansai) bei galimai kiti dokumentai. Susipažinęs su dokumentais, visada pasižiūrėdavo, kokią įkeičiamo turto vertę nustatė turto vertintojai ir koks prašomos paskolos dydis, tai yra ar užteks lėšų, pardavus įkeistą turtą, padengti paskolą, o taip pat pagal finansinius dokumentus pasižiūrėdavo, ar įmonė dirba pelningai ar nuostolingai. Kadangi jam būdavo pateikiami jau parengti dokumentai, su kuriais susipažinęs turėdavo priimti sprendimą dėl rekomendavimo pateikimo valdybai suteikti ar nesuteikti paskolą, o pats neturėjo atlikti jokių patikrinimo veiksmų, todėl tik sutikrindavo, ar yra visi būtini dokumentai ir, ar asmuo, parašantis suteikti paskolą, atitinka keliamus reikalavimus. Jis, kaip Kredito unijos paskolų komiteto narys, priėmė ne vieną sprendimą pritarti rekomendavimui valdybai suteikti paskolų kredito unijos nariams, tačiau visus sprendimus priėmė laikydamasis nustatytos tvarkos ir pasikliaudamas T. Z. pateiktais dokumentais. Ar T. Z. pateikė tikrus dokumentus, jis nežino (7 t., b.l. 134-135).
Liudytoja G. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, kurios parodymai BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad Kredito unijoje ji pradėjo dirbti 2010 m. balandžio 1 d. Pradėjusi dirbti Kredito unijoje ji pamatė, kad realiai kredito unijos veiklai vadovauja L. L. vienasmeniškai. Ji buvo labai reikli, kaprizinga, viskas turėjo būti pagal ją. A. B. nuolat unijos patalpose nebūdavo. Ji buvo bendrasavininkė masažų salono „v“, kuris buvo įsikūręs patalpose šalia kredito unijos patalpų tame pačiame pastate. Kokie santykiai buvo tarp L. L. ir A. B. ji nežino, tačiau kai reikėdavo dalyvauti kredito unijos valdybos posėdžiuose ji ateidavo pas juos į kredito uniją. R. P. taip pat tik ateidavo dalyvauti valdybos posėdžiuose, ji taip pat nebuvo kredito unijos darbuotoja. R. P. ir L. L. siejo tikrai draugiški santykiai, kaip ji suprato iš jų kalbų. Paskolų komiteto pirmininkė I. S., kuri taip pat nedirbo kredito unijoje, L. L. artima draugė. E. B. ir S. L., kuris vėliau susituokė su L. L., buvo kredito unijos darbuotojai. Kitaip tariant visi atsakingi kredito unijos asmenys vienokiais ar kitokiais ryšiais buvo susiję su L. L.. Be jokios abejonės ji turėjo įtakos jiems ir jų priimamiems sprendimams. Kaip jau minėjo visi darbuotojai taip pat prisibijojo jos, ji nuolat kartodavo kad nepakeičiamų žmonių nėra. Jos atlyginimas tuo metu buvo 800, vėliau jis buvo padidintas iki 1500 Lt. Tai nebuvo didelis atlyginimas, tačiau jis nuolat po nedaug kilo. Daug kartų ji svarstė iš darbo kredito unijoje išeiti, nes ir atmosfera darbe nebuvo pakankamai gera, tačiau taip ir liko dirbti kredito unijoje. Toks jos apsisprendimas taip pat buvo sąlygotas ir tuo, kad augino tris vaikus, o darbas buvo pastovus ir užtikrintas. Iki ji tapo valdybos nare ji su kredito unijoje išduodamomis paskolomis nieko bendro neturėjo. Tik pagal turimą šabloną paruošdavo valdybos protokolus, kuriuos vėliau pasirašydavo L. L.. Pačių sprendimų ji neįtakodavo, su dokumentais nebuvo susipažinusi. Jai pateikinėjo tik tuos duomenis, kurie buvo reikalingi protokolui surašyti. 2010 m. vasaros pradžioje jai L. L. pasakė, kad būtų gerai, kad ji vietoj R. P., būtų kredito unijos valdybos nare. Ji, nesuvokdama ant kiek atsakingi ir svarbūs sprendimai jos parašais bus priimami, įvertino tik teigiamas šių pareigų savybes, ir sutiko. Ji žinojo, kokie sprendimai bus priimami, taip pat ir susiję su kreditų išdavimu, nes anksčiau pati ruošdavo valdybos posėdžių protokolus. Balsavimas vyko tokia tvarka - buvo paruošti išankstiniai balsavimo lapeliai, kuriuose kredito unijos bendrijos nariai galėjo pareikšti savo nuomonę dėl svarstomų klausimų. Buvo paruoštas išankstinis balsavimo lapas su jos, kaip kredito unijos valdybos nario, kandidatūra ir jis buvo pateikiamas kiekvienam į uniją atėjusiam klientui, unijos nariui. Buvo pasirinkimas balsuoti už, prieš arba susilaikyti nuo balsavimo. Tokiu būdu buvo surinktas pakankamas unijos narių balsų skaičius ir nuo 2010-07-29 ji buvo patvirtinta unijos valdybos nare. Ar po patvirtinimo pasikeitė jos atlyginimas ji jau tiksliai neatsimena, kiek atsimena atlyginimas buvo padidintas nuo 2010 metų liepos mėnesio. Kai iš unijos išėjo L. L., vietoje jos unijoje atsirado T. Z.. Kokiomis aplinkybėmis ir kas jam pasiūlė užimti šias pereigas - kaip valdybos pirmininko taip ir administracijos vadovo ji nežino. Tų įvykių metu buvo vaiko priežiūros atostogose. Su T. Z. ją supažindino L. L., kuri jai paskambinus pasakė, kad naujas unijos vadovas nori ja susipažinti. Apie tai, kad pasikeitė vadovai ji jau žinojo, nes tokie sprendimai buvo priimti kredito unijos narių susirinkimo. Kai ji atvyko į susitikimą ten jos jau laukė vienas T. Z.. L. L. net nedalyvavo, nors ji galvojau kad bus ir ji. T. Z. pasiteiravo ar ji toliau dalyvaus unijos veikloje, pasakė, kad kai bus posėdžiai skambins jai ir praneš. Tokiu būdu ji ir dalyvavo unijos veikloje - tik atvykdama į posėdžius. Vieno tokio posėdžio metu ir buvo priimtas sprendimas suteikti paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kai ji atvyko, protokolo projektas jau buvo paruoštas. Visų dokumentų susijusių su šios paskolos suteikimu ji neskaitė, tačiau peržiūrėjo įmonės būklės vertinimą. Jokių įtarimų jai nekilo, todėl ji pasirašiau protokolą. 2012 m. liepos mėn. Ji po dekretinių atostogų atostogų grįžo į darbą. Jau prieš grįžtant į darbą T. Z. jai pasiūlė eiti kredito unijos administracijos vadovės pareigas. Ji sutiko su jo pasiūlymu. Jai pradėjus dirbti prasidėjo kredito unijos inspektavimas, o vėliau unijos veikla buvo apribota (7 tomas, b.l. 139-143). 2019-12-10 papildomai įtariamąja apklaustas G. R. parodė, kad būdama Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nare nuo 2010-09-16 iki 2012-05-28 atliko savo, kaip kredito unijos narės pareigas netinkamai ir formaliai. Ji sprendimus dėl paskolų išdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini) priėmė nesilaikydama teisės aktų ir paskolų išdavimo tvarką reglamentuojančių taisyklių, dėl ko Kredito unija prisiėmė nepaprastai didelę riziką, lėmusią reikšmingų nuostolių atsiradimą. Ji, būdama Kredito unijos valdybos nare nuo 2010-09-16 iki 2012-05-28, pasitikėdama jai suteikta informacija, priėmė sprendimus, kuriais nepagrįstai buvo išduotos paskolos jos išvardintoms bendrovėms, ir šios paskolos vėliau buvo nesugrąžintos. Per tą laiką, kol buvau unijos nare, buvo motinystės atostogose ir į valdybos posėdžius dažnai atvykdavo iš vaiko priežiūros atostogų, kur jau pasirašydavo valdybos protokoluose, kuriuose jau buvo kitų valdybos narių parašai. Mano, kad jos nusikaltimas padarytas iš neatsargumo, o tai sąlygojo ta aplinkybė, jog iki darbo Kredito unijoje neturėjo reikiamos specialios profesinės patirties darbui kredito įstaigose ir specialių žinių bankininkystėje, kad galėtų savarankiškai ir išsamiai įvertinti pagal teisės aktų nustatytus specialiuosius reikalavimus pareiškėjų paskoloms gauti paraiškų išsamumą ir galimas paskolų išdavimo rizikas. Sprendimus priiminėdavo pasitikėdama gauta informacija, t.y. iki paskolos išdavimo paraiška paskolai buvo svarstoma kitų darbuotojų, taip pat sprendimą priiminėjo ir paskolų komitetas, todėl jos sprendimas buvo priimamas pasitikint ankstesnių darbuotojų atliktais darbais ir sprendimais. Ji, gavusi paraiškas paskolai, nebūdama finansinį išsilavinimą turtinti specialistė, neturėdama pagrindo abejoti Kredito unijos Paskolų komiteto išvadų kompetentingumu ir pagrįstumu, priėmė sprendimus, lėmusius dideles pasekmes - žalos Unijai atsiradimą. Dėl įvykdyto nusikaltimo labai gailisi (7 tomas, 177-178 b.l.).
Liudytojas T. Z., apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu, kurio parodymai BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2011 m. lapkričio mėn. jis pradėjo dirbti kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ (vėliau pavadinimas buvo pakeistas į „(duomenys neskelbtini)“, todėl apklausoje jis kredito uniją vadins taip). Skelbimą apie tai, jog ieškomas kredito unijos administracijos vadovo pavaduotojas, jis surado laikraštyje ar internete. Niekas jam užimti šių pareigų nesiūlė, apie tas pareigas su niekuo nėra anksčiau bendravęs. Tuo metu kredito unijos administracijos vadovo pareigas ėjo L. S., todėl dėl darbo bendravo su ja. Su kredito unijos klientais ji nebendraudavo, su jais bendravo kiti unijos darbuotojai – paskolų vadybininkės, jei buvo kreipiamasi dėl paskolos, arba kasininkės, jei toks buvo poreikis. Taip pat nebuvo susijęs su klientų pateikusių prašymus paskolai gauti vertinimais, tą darbą atlikdavo kiti darbuotojai. Po kažkiek laiko L. S. rekomendavo jį eiti kredito unijos valdybos pirmininko pareigas. Sprendimą dėl jo paskyrimo į šias pareigas priėmė visuotinis narių susirinkimas. Visuotiniame narių susirinkime, kai buvo patvirtinta jo kandidatūra, jis dalyvavo. Pareiginių instrukcijų kaip tokių nebuvo, jo pareigos ir funkcijos buvo išvardintos teisės aktuose, apklausos metu jų tiksliai išvardinti negali. Tačiau tarp jo funkcijų taip pat buvo ir funkcija spręsti klausimus susijusius su paskolų nariams suteikimu. Kadangi praėjo labai ilgas laiko tarpas, kai jau neina šias pareigas, todėl tvarkos tiksliai žingsnis po žingsnio jis nupasakoti negali, to jau neatsimena, tačiau apklausos metu gali užtikrinti, jog buvo griežtai laikomasi visų teisės aktų reikalavimų. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali parodyti tik tiek, kad sprendimą suteikti paskolą šiai bendrovei priėmė Kredito unijos valdyba. Vienu nariu buvau ir jis. Paskola UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išduota labai skaidriai ir laikantis visų reikalavimų. Priimdamas sprendimą jis, kaip valdybos narys buvo nuodugniai susipažinęs su visais kliento pateiktais dokumentais. Jokių abejonių dėl jų jam nekilo, įkeičiamo turto vertę buvo nurodęs atestuotas turto vertintojas jo pateikta ataskaita nebuvo jokio pagrindo abejoti. Apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar jos atsakingi asmenys susiję su kažkokiais kitais kredito unijos klientais, jis nežinojo. Kas ir kokiomis aplinkybėmis kreipėsi dėl bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ paskolos gavimo jis neatsimena, tas turėtų atsispindėti dokumentuose – turi būti nurodoma, kas juos iš kliento priėmė. Sprendimas dėl paskolos išdavimo buvo priimtas valdybos, kuriai vertinti ir buvo pateikti visi kliento pateikti dokumentai. Jis apklausos metu negali atsakyti į klausimą, ar vertinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikus dokumentus valdybos posėdžio metu buvo vertinamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto verslo plano realumas, to jau neatsimena, jei tokios aplinkybės, kad verslo plane nebuvo apžvelgta kažkokių privalomų dalykų ar rodiklių, būtų žinomos valdybai, be jokios abejonės turėjo būti priimtas neigiamas sprendimas. Sprendimas šiai bendrovei taikyti lengvatinį paskolos grąžinimo grafiką buvo priimtas vadovaujantis kredito unijos nario prašymu. Tai nebuvo įprasta praktika kredito unijoje, tačiau toks atidėjimas buvo galimas ir valdyba jam pritarė. Priimant sprendimą buvo vadovaujamasi kvalifikuoto turto vertintojo pateikta vertinimo ataskaita. Ja abejoti jie neturėjo jokio pagrindo. Jei abejonės būtų kilusios kredito unija galėjo kliento paprašyti pateikti kito kvalifikuoto turto vertintojo įkeičiamo turto vertinimą ar kitaip pagrįsti tokią jo siūlomo įkeisti turto vertę, tačiau kaip minėjo dėl turto vertintojo ataskaitos jokių abejonių nekilo, todėl tokių veiksmų ir nebuvo imtasi. Turima sutartis nebuvo vertinama priimant sprendimą dėl paskolos suteikimo. Išduodant paskola UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nesukėlė abejonės šios bendrovės galimybės grąžinti ją. Kiek jis žino, A. Š., T. O. ir D. R. yra kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ klientai ar atstovauja kažkokius kredito unijos narius, jų pavardės ir vardai jam girdėtos. Su D. R. ir A. Š. aš esu bendravęs asmeniškai, gal ir telefonu. Buvo bendraudama kredito unijos reikalais, susijusiais su šių asmenų asmeniškai ar atstovaujant kokį kitą narį klausimais. Kokiais tiksliai klausimais su jais buvo bendraudama jis apklausos metu parodyti negaliu, nes to jau neatsimena. Valdybos nariais, kuomet buvo valdybos pirmininku, buvo jo sesuo A. Z. ir G. R.. Negalėtų pasakyti, kaip dažnai vykdavo valdybos posėdžiai, tačiau faktiškai valdybos darbotvarkės klausimai būdavo aptariami kiekvieną dieną. Nepamena, ar vienos dienos eigoje kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ būdavo surengiami keli valdybos posėdžiai, ar ne. Valdybos posėdžių metu, kuomet jis buvo valdybos pirmininkas, kiekvienas valdybos narys savarankiškai išreikšdavo savo valią kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos darbotvarkės klausimais. Taip pat pastebėtina, kad nors jo sesuo A. Z. niekada nedirbo kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pastaroji apie numatomus valdybos posėdžius būdavo informuojama telefonu. Taigi, pastaroji atvykdavo į kredito uniją, susipažindavo su valdybos darbotvarkės klausimais ir kiekvieną kartą savarankiškai išreikšdavo savo valią darbotvarkės klausimais. Valdybos posėdžių protokolus rengdavo valdybos posėdžių protokoluose nurodytas valdybos posėdžio sekretorius, o kas konkrečiai kiekvienu atveju ėjo minėtas pareigas negalėtų pasakyti, tačiau tai atspindi pačiuose valdybos posėdžių protokoluose. Konkretus asmuo už valdybos protokolų rengimą kredito unijoje nebuvo paskirtas. Jis asmeniškai valdybos posėdžių protokolų nerengdavo. Nežino, kokia tvarka būdavo suteikiami numeriai valdybos posėdžio protokolams. Valdybos posėdžio protokolai kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ būdavo parengiami jau po įvykusio valdybos posėdžio, kiekvienam valdybos nariui išreiškus valią valdybos darbotvarkės klausimais. Negalėtų pasakyti pasirašymo eiliškumo valdybos posėdžio protokoluose tvarkos, tai yra negalėtų pasakyti, ar jam pasirašant jau būdavo kitų valdybos narių parašai, ar ne. Valdybos posėdžio protokolus teikdavo pasirašyti valdybos posėdžio sekretorius, parengęs valdybos posėdžio protokolą. Negalėtų pasakyti, ar kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ jo darbo laikotarpiu, būdavo rengiami valdybos posėdžio protokolų išrašai. Minėti valdybos posėdžio protokolai būdavo saugomi kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, metalinėje spintoje, kadangi taip buvo saugiau. Jis, kaip kredito unijos darbuotojas ir valdybos pirmininkas, bendraudavo su paskolų komiteto nariais, tačiau nei paskolų komiteto susirinkimuose, nei stebėtojų tarybos posėdžiuose nėra dalyvavęs. Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ paskolų komiteto nariais buvo K. R., E. B., D. A., o taip pat paskolų komiteto nariais galėjo būti ir apklausos metu man nurodyti asmenys: V. L. (tačiau jis galėjo būti tiktai labai trumpą laikotarpį), V. V. bei K. G.. Įtariamajam T. Z. buvo pateikti susipažinti 2012-12-05 kratos, atliktos kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, metu paimti kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ (naujasis pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“) valdybos posėdžio protokolai, apie kuriuos jis davė parodymus (8 tomas, b.l. 20-29).
Iš 2011 m. birželio 23 d. Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamento inspektavimo ataskaitos Nr. 09-31RN ir jos priedų matyti, kad kredito unijoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nustatyti veiklos valdymo trūkumai bei duoti nurodymai šalinti trūkumus (1 t., b.l. 42-60).
Iš 2012 m. gruodžio 14 d. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Riziką ribojančios priežiūros departamento tikslinio inspektavimo ataskaitos Nr. 09-17 RN matyti, kad per tikrinamąjį laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. spalio 31 d. kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ nustatyti Kreditų unijų įstatymo, Finansų įstaigų įstatymo ir kitų kredito unijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai bei duoti nurodymai šalinti trūkumus. Iš ataskaitos dalies „Kiti pastebėjimai“ 1 punkto matyti, kad „Paskolų komitetas savo funkcijas vykdė formaliai. Atrankos būdu susipažinus su paskolų komiteto posėdžių protokolais, matyti, kad tikrinamuoju laikotarpiu visais atvejais paskolų komiteto nariai vienbalsiai nuspręsdavo pritarti paskolų suteikimui. Vertinant inspektavimo metu nustatytus trūkumus suteikiant paskolas, pažymėtina, kad Paskolų komitetas atlikdamas paskolos paraiškos ir kitų paskolai reikalingų dokumentų analizę, nepareikalavo papildomų duomenų ir juos pagrindžiančių dokumentų, nereiškė jokių pastabų ar abejonių dėl skolininkų kreditingumo ar užtikrinimo priemonių tinkamumo“. Iš ataskaitos 3 priedo dalies „Dėl paskolos, suteiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“:“ turinio matyti, kad šios paskolos išdavimas ir vertinimas yra neatsakingas, neskaidrus, neatitinkantis minimalių rizikos valdymo standartų ir ši paskola neturi ekonominio pagrindo. Iš ataskaitos 3 priedo dalies „Dėl paskolos, suteiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“:“ turinio matyti, kad šios paskolos išdavimas yra neskaidrus, vertinimas neatitinka net minimalių rizikos valdymo standartų (1 t., b.l. 61-94).
Iš 2012 m. kovo 30 Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Kredito unija) pakartotinio eilinio visuotinių narių susirinkimo protokolo Nr. P-626.1,matyti, kad K. R. buvo išrinkta paskolų komiteto pirmininke (1 t., b.l. 164-167).
Iš prašymo registruoti juridinių asmenų registre matyti, kad K. R. išrinkimą paskolų komiteto pirmininke VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registre buvo įregistruoti 2012 m. balandžio 4 d. (1 t., b.l. 168-171).
Iš 2013 m. sausio 24 d. Lietuvos banko nutarimų Nr. 03-16 ir Nr. 03-17 matyti, kad kredito unija UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta nemokia, atšaukta išduota licencija, kreiptasi į Klaipėdos apygardos teismą dėl bankroto iškėlimo, pasiūlytas bankroto administratorius bei laikinai apribota teisė disponuoti lėšomis ir kitu turtu (1 t., b.l. 176-179).
Iš 2015 m. balandžio 2 d. patikslinto Kredito unijos civilinio ieškinio matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė 1840379,15 Eur civilinį ieškinį, tarp jų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotos paskolos patirtos žalos 664144,03 Eur (2 t., b.l. 39-53).
Iš 2016 m. kovo 17 d. Kredito unijos administratoriaus rašto Nr. ŠTK-3042 bei kredito sutarčių įsipareigojimų vykdymo pateiktų duomenų apie atliktus paskolų gavėjų mokėjimus kredito unijai matyti, kad be kitų asmenų UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimai iš esmės nevykdomi (2 t., b.l. 54-61).
Iš 2017 m. rugsėjo 14 d. Kredito unijos administratoriaus rašto Nr. ŠTK-4086 bei pateiktų duomenų apie negrąžintas ir išieškotas Kredito unijos paskolų gavėjų sumas Kredito unijai matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžintos paskolos dalis yra 806178,86 Eur (2 t., b.l. 64-65).
Iš 2017 m. kovo 28 d. Kredito unijos administratoriaus rašto Nr. ŠTK-3826 bei pateiktų duomenų apie lėšų judėjimus Kredito unijos paskolų gavėjų sąskaitose matyti, kad be kitų įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitose judėjimas nevyksta (2 t., b.l. 66-117).
Iš 2015 m. kovo 20 d. Kredito unijos administratoriaus rašto Nr. ŠTK-0222 bei pateiktų duomenų matyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kredito unijos suteiktos paskolos bei paskolos grąžinimo grafikas (2 t., b.l. 118-121).
Iš 2019 m. vasario 22 d. Kredito unijos administratoriaus pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų išrašų matyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų judėjimas sąskaitose, esančiose Kredito unijoje (2 t., b.l. 124-147).
Iš 2018 m. rugsėjo 28 d. Kredito unijos administratoriaus rašto Nr. ŠTK-4629 matyti, kad pateikta informacija apie procesus, vykusius civiline tvarka dėl Kredito unijos išduotos paskolos UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuose atsakovu be kitų asmenų yra ir K. R. (2 t., b.l. 155-180).
Iš 2014 m. balandžio 17 d. Kredito unijos administratoriaus rašto Nr. ŠTK-0054 matyti pateiktos tvarkos ir instrukcijos, reglamentuojančios Kredito unijos paskolų komiteto darbą bei paskolų suteikimo tvarką, kuriomis turėjo vadovautis K. R. (3 t., b.l. 1-75).
Iš 2015 m. rugsėjo 28 d. Kredito unijos administratoriaus rašto Nr. KUS-0015 bei pateiktų duomenų matyti, kad Kredito unija turėjo prieigas prie duomenų bazių, t. y. nuo 2009 m. spalio 27 d. Gyventojų registro tarnybos duomenų, nuo 2009 m. spalio 29 d. Skolininkų administravimo informacinės sistemos, nuo 2009 m. lapkričio 10 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų, 2010 m. birželio 15 d. Registrų centro tvarkomų Juridinių asmenų registro, nuo 2012 m. kovo 26 d. Sodros duomenų (3 t., b.l. 77-106).
Iš 2016 m. sausio 11 d. VĮ „Registrų centras“ rašto Nr. (1.1.46)s-86 matyti, kad pateikta informacija apie sutartį dėl paieškos VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre, pasirašytą su Kredito unija 2009 m. lapkričio 10 d., jos nutraukimą bei jos duomenų bazėje paieškos vykdymą (3 t, b.l. 109-118).
Iš 2016 m. sausio 11 d. VĮ „Registrų centras“ rašto Nr. (1.1.46)s-87 matyti, kad pateikta informacija apie sutartį dėl paieškos VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registre turto registre, pasirašytą su Kredito unija 2010 m. birželio 15 d., bei jos vykdymą (3 t., b.l. 120-128).
Iš 2015 m. gruodžio 10 d. likviduojamos Gyventojų registro tarnybos rašto Nr. 9R-2386 matyti, kad pateikta informacija apie sutarties, sudarytos su Kredito unija, vykdymą (3 t., b.l. 131-139).
Iš 2015 m. gruodžio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto Nr. 412/9/15/1 matyti, kad pateikta informacija apie sutarties Nr. SODRA-3/26/12/1, sudarytos su Kredito unija 2012 m. kovo 26 d., vykdymą (3 t., b.l. 142-146).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neturi pagrindo netikėti minėtomis specialistų išvadomis, kurias parengė didelę patirtį turintys specialistai, t. y. I. Ž., turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, ekonomisto kvalifikaciją ir 22 metų kredito įstaigų priežiūros darbo patirtį, iš jų 16 metų didžiausią dėmesį skiriant kredito rizikos valdymo klausimams, ir J. P., turinti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, ekonomisto kvalifikaciją, atestuoto finansų analitiko kvalifikaciją, 4 metų finansinio darbo stažą ir 5 metų kredito įstaigų priežiūros darbo patirtį kredito rizikos valdymo klausimais.
Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu teigė, kad ji pasitikėjo jai pateiktais dokumentais, be to, dar pasitikrino, ar asmuo, atlikęs nekilnojamojo turto vertinimą, turi licenciją. Kadangi nustatė, kad įmonė turi licenciją, todėl sprendė, kad vertinimo ataskaita yra teisinga ir daugiau nieko netikrino. Šią kaltinamosios versiją, pirmiausia, paneigia to paties VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. rugsėjo 15 d. Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita Nr. VZ-155(2014/09) apie tai, kad sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė 2012 m. balandžio 17 d. buvo 49000 Lt., iš ko seka, kad ta pati įstaiga, nepasikeitus jokioms reikšmingoms aplinkybėms, tikrai negalėjo to paties turto anksčiau įvertinti neįtikėtina 20000000 Lt verte. Tuo tarpu kaltinamoji nurodė, kad jai pateikti dokumentai, tai reiškia ir VĮ Registrų centro pažyma, nekėlė abejonių. Be to, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos byloje esančios pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad, prieš parduodant UAB „(duomenys neskelbtini)“, minėtą žemės sklypą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 2012 m. balandžio 3 d. už 40000 Lt, be to, šioje sutartyje taip pat nurodyta, kad 2012 m. kovo 22 d. nustatyta žemės sklypo vertė 13839 Lt, o vidutinė rinkos vertė 82200 Lt. Tokie duomenys, teismo nuomone (tai nurodyta ir specialistų išvadoje), turėjo sukelti abejones K. R. dėl jai pateiktų dokumentų apie ženkliai didesnę žemės sklypo vertę ir ji privalėjo tokiu atveju patikrinti šią informaciją pasinaudodamas kredito unijos turima prieiga prie VĮ Registrų centro. Tačiau, kaip nurodė pati K. R., ji šios informacijos netikrino, pasitikėdama tuo, kas jai pateikta, nors ji turėjo galimybę tai padaryti, kadangi iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Kredito unija turėjo prieigas prie duomenų bazių, t. y. nuo 2009 m. spalio 27 d, Gyventojų registro tarnybos duomenų, nuo 2009 m. spalio 29 d. Skolininkų administravimo informacinės sistemos, nuo 2009 m. lapkričio 10 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų, 2010 m. birželio 15 d. Registrų centro tvarkomų Juridinių asmenų registro, nuo 2012 m. kovo 26 d. Sodros duomenų, iš šiomis duomenų bazėmis unijos darbuotojai naudojosi.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad K. R., būdama paskolos komiteto pirmininke, netinkamai atliko savo pareigas, t. y. formaliai (neįsigilinusi į jų turinį) patikrinusi pateiktus dokumentus ir pasitikėdama jai pateikta informacija, nesigilindama į sprendžiamus klausimus, nepagrįstai patvirtino finansinės skolininko būklės įvertinimo rezultatus bei nepagrįstai priėmė sprendimą pritarti paskolos išdavimui UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 2002 m. rugsėjo 10 d. Nr. IX-1068 31 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, kurios numato, kad „Finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą ... skolinti ... privalo įsitikinti, kad: 1) ...įkeičiamas arba kitas turtas, iš kurio ateityje gali būti tenkinamas finansų įstaigos reikalavimas, tikrai yra ir iš jo gali būti tenkinamas įgytas finansų įstaigos reikalavimas; 2) kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus“, 2008 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 149 (jo redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu) patvirtintų Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų 19 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Vertindamas fizinių asmenų kredito riziką, bankas turi įvertinti: skolininko pajėgumą įvykdyti įsipareigojimus, susijusius su pozicija; skolininko turtą (taupymo produktus, sąskaitas banke ir t. t.); skolininko stabilumą ir patikimumą (skolininko išsilavinimą, šeiminę padėtį, darbo trukmę dabartinėje darbovietėje, išorės ir (arba) vidaus informaciją apie skolininko mokėjimo terminų pradelsimus ir apie tai, ar skolininkas turi nuosavą gyvenamąjį plotą, ar jį nuomoja ir t. t.); ekonomines sąlygas ir (arba) kitas aplinkybes, galinčias daryti įtaką pozicijos grąžinimui“, 24 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Prieš priimdamas sprendimą suteikti kreditą arba nesuteikti kredito (ar jį persvarstyti), bankas turi gauti pakankamai informacijos, kad galėtų visokeriopai įvertinti prašomo kredito riziką. Iš kredito gavėjo bankas turi pareikalauti tiek informacijos, kad sprendimus dėl kredito suteikimo priimantys ir kredito riziką vertinantys darbuotojai, banko paskolų komitetas, vidaus ir išorės auditoriai galėtų tinkamai įvertinti kredito riziką prieš suteikiant kreditą ir galėtų tai daryti per visą terminą, likusį iki kredito sutarties galiojimo pabaigos“, nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusias Unijos 2011 m. vasario 28 d. Paskolų komiteto protokolu Nr. PK-106 patvirtinto „Unijos paskolų komiteto darbo reglamento“ 3.1.1., 3.1.3. ir 3.1.4. punktų nuostatas, kurios numato, kad „Paskolų komiteto funkcijos: 3.1.1. gavęs unijos darbuotojo paruoštą paskolos teikimą ir prie jo pridėtus dokumentus, atlieka paskolos paraiškos ir kitų paskolai gauti reikalingų dokumentų analizę; 3.1.3. siūlo kredito unijos valdybai paskolų išmokėjimo ir grąžinimo sąlygas ir tvarką; 3.1.4. trūkstant reikalingų duomenų ir juos pagrindžiančių dokumentų ar nustačius kitus trūkumus, nurodo paskolos teikimą paruošusiam kredito unijos darbuotojui gauti sprendimo priėmimui reikalingus dokumentus ir pašalinti nustatytus trūkumus, 2011 m. vasario 28 d. Unijos valdybos protokolu Nr. P-374 bei paskolų komiteto protokolu Nr. PK-106 patvirtintų „Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ skolininko būklė vertinimo tvarkos“ 2 dalies 2.7 papunktį, kuriame nurodyta, kad „kredito unijos darbuotojai, atliekantys paskolų suteikimo procedūras, ir valdymo organų, nariai, priimantys sprendimus dėl paskolų suteikimo (toliau kartu vadinami kreditavimo specialistais), turi rūpintis skolininko patikimumu. Tik įvertinus galimus suteiktos paskolos grąžinimo rizikos faktorius galima priimti sprendimą, kokio dydžio paskola ir kokiam terminui galėtų būti suteikta paskolos prašančiam asmeniui“, 2.8 papunktį, kuriame nurodyta, kad „apie skolininką turi būti surinkta kuo daugiau informacijos, reikalingos sprendimui dėl paskolos išdavimo priimti“, 2.9 papunktį, kuriame nurodyta, kad „vertinant skolininko prašymą, rekomenduojama tikrinti, ar teisingi paties skolininko pateikti duomenys“ bei 2.13 papunktį, kuriame nurodyta, kad „sprendimas suteikti paskolą priimamas tada, kai visapusiškai įvertinamas skolininko mokumas, turtas, siūlomas paskolos užtikrinimas bei kiti veiksniai, galintys nulemti paskolos gražinimą“.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamoji K. R. yra tinkamas BK 229 straipsnio subjektas, kadangi kaip kredito unijos paskolų komiteto pirmininkė, savo einamų pareigų laikotarpiu turėjo įgaliojimus kredito unijos vardu priimti sprendimus pritarti paskolų suteikimui, o tokie sprendimai taip pat turėjo įtakos trečiųjų asmenų interesams, nes be Paskolų komiteto pritarimo paskolos negalėjo būti išduodamos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38-788/2019).
Kredito unija yra kredito įstaiga, turinti licenciją ir besiverčianti indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu, jų skolinimu, taip pat turinti teisę verstis kitų įstatyme nustatytų finansinių paslaugų teikimo ir prisiimanti su tuo susijusią riziką bei atsakomybę. Taigi, kredito unijų veiklai keliami ne mažiau griežti reikalavimai nei kitoms licencijuojama veikla besiverčiančioms kredito įstaigoms, jų veikla yra griežtai kontroliuojama Lietuvos banko. Kredito unija savo veiklą turi organizuoti ir vykdyti taip, kad jos veikla būtų stabili ir patikima. Finansų sektoriuje sėkmingai veiklai itin svarbios ir tokios aplinkybės kaip finansų įstaigos patikimumas, autoritetas ir gera reputacija. Todėl nepagrįstas ir neatsakingas elgesys su kredito unijos piniginėmis lėšomis neabejotinai paveikia ne tik kiekvieno kredito unijos nario turtinius interesus, bet kartu turi įtakos kredito unijos sėkmingai veiklai. Atsižvelgiant į tai, kad pažeisdama teisės aktų reikalavimus K. R. netinkamai atliko savo pareigas išduodant paskolas ir jos priimtas sprendimas įtakojo nepagrįstą paskolų didelėmis sumomis išdavimą, dėl to neabejotinai buvo sumenkintas Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ autoritetas ir prestižas bei sukeltas nepasitikėjimas šia kredito unija, kaip įstaiga, sugebančia skaidriai, patikimai ir saugiai administruoti bei tvarkyti jai patikimas pinigines lėšas, dėl ko ši kredito unija patyrė didelę neturtinę žalą.
K. R. nusikalstama veika vertintina kaip neatsargus nusikaltimas, padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi ji turėjo numatyti, kad dėl formalaus savo pareigų vykdymo paskolos bus išduotos ir tokiems asmenims, kurie nepajėgs jų grąžinti bei dėl to bus padaryta turtinė žala kredito unijai, ir toks formalus pareigų vykdymas neabejotinai pakenks kredito unijos reputacijai.
Esant nustatytoms aplinkybėms, byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, jog K. R., būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, būdama laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 6 d. iki 2013 m. vasario 26 d. Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) (iki 2012 m. rugsėjo 24 d. pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, toliau – Unija), paskolų komiteto nare, netinkamai atliko eitas valstybės tarnautojui prilygintas kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ paskolų komiteto nario pareigas, t. y. 2012 m. balandžio 23 d., 2012 m. balandžio 27 d. ir 2012 m. gegužės 28 d., Klaipėdoje, formaliai patikrinusi pateiktus dokumentus ir pasitikėdama jai pateikta informacija, nesigilindama į sprendžiamus klausimus, nepagrįstai patvirtino finansinės skolininko būklės įvertinimo rezultatus bei nepagrįstai priėmė sprendimus pritarti paskolų išdavimui UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiuos sprendimus, pasirašytus ir kitų paskolos komiteto narių E. B. ir D. A., perdavė Unijos valdybai, kuriai nutarus suteikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1000000 Lt (289620,02 Eur) paskolą su 9 procentų dydžio metinėmis palūkanomis žemės sklypo pirkimui, paskolos terminas - 60 mėnesių, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdant sutartinių įsipareigojimų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 540000 Lt (156394,81 Eur) paskolą su 9 procentų dydžio metinėmis palūkanomis akcijų pirkimui (verslo), paskolos terminas – 2016 m. rugpjūčio 17 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1340000 Lt (388 090,82 Eur) paskolą su 10 procentų dydžio metinėmis palūkanomis nekilnojamojo turto įsigijimui, paskolos dalies akcininkui grąžinimui ir apyvartinėms lėšoms, paskolos terminas - 120 mėnesių, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdant sutartinių įsipareigojimų, Unija prisiėmė nepaprastai didelę riziką, lėmusią reikšmingų nuostolių atsiradimą, taip K. R. sumenkino Unijos autoritetą bei prestižą ir sukėlė nepasitikėjimą Unija, kaip kredito įstaiga, dėl to Unija patyrė didelę žalą. Atsižvelgiant į išdėstyta konstatuojama, kad K. R. kaltė įrodyta. Jos veika kvalifikuojama pagal BK 229 straipsnį.
Aprašant kaltinimą, kaltinamajame akte nurodyta, kad K. R. kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 straipsnio 1 dalyje padarymu. Atsižvelgiant į tai, kad BK 229 straipsnis neturi dalių, todėl teismas laiko tai prokuroro rašymo apsirikimu, kuris kaltinimo esmės nekeičia.
Be to, aprašant kaltinimą, kaltinime akte buvo nurodyta, kad kaltinamosios K. R. ankstesnė pavardė buvo R.. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji K. R. parodė, kad ji niekada nebuvo „R.“, tai patvirtina ir byloje esantys asmens duomenys apie kaltinamąją (t. 9, b.l. 1-5). Atsižvelgiant į išdėstytą, iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad kaltinamosios K. R. ankstesnė pavardė buvo „R.“.
Dėl bausmės skyrimo
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.
Kaltinamosios K. R. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamoji K. R. padarė neatsargų nusikaltimą, padarytą dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi ji turėjo numatyti, kad dėl formalaus savo pareigų vykdymo paskolos bus išduotos ir tokiems asmenims, kurie nepajėgs jų grąžinti bei dėl to bus padaryta turtinė žala kredito unijai, ir toks formalus pareigų vykdymas neabejotinai pakenks kredito unijos reputacijai. Jos atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. K. R. teisiama pirmą kartą, bausta administracine tvarka. Atsižvelgiama ir į tai, jog nuo nusikaltimų padarymo praėjo aštuoni metai, kaltinamasis aktas surašytas tik 2019 m. gruodžio 27 d., ikiteisminis tyrimas šioje byloje užsitęsė pernelyg ilgai, per šį laikotarpį kaltinamoji K. R. naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir į BK 54 straipsnio nustatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajai paskyrus BK 229 straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią alternatyvią bausmių rūšį – baudą, savo dydžiu mažesnę nei įstatymu numatytas vidutinis šios bausmės dydis. Baudos dydis parenkamas vadovaujantis nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusia BK 47 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies 5 punkto redakcija (2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija), kai buvo numatyta, jog už neatsargų nusikaltimą skiriamos baudos dydis yra iki 75 MGL. Baudos dydis skaičiuojamas pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusį 2006 m. gruodžio 7 d. LR įstatymu Nr. X-963 nustatytą minimalų gyvenimo lygį 130 Lt per mėnesį vienam Lietuvos Respublikos gyventojui (atitinka 37,66 Eur).
Dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino.
Baudžiamojo proceso tikslas ir paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas bei tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnis). BPK 3 straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Viena iš tokių aplinkybių yra baudžiamosios atsakomybės senaties termino suėjimas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Senaties terminus reglamentuoja BK 95 straipsnis, kuriame nustatyta, kad praėjus tam tikram laiko tarpui nuo nusikaltimo padarymo, apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas. Tokia nuostata įstatyme įtvirtinta atsižvelgiant į bausmės paskirtį, nes praėjus ilgesniam laikui nuo nusikaltimo padarymo paskirta bausmė nepasiektų įstatyme numatytų tikslų.
BK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, kuriems praėjus apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas. Tais atvejais, kai yra aišku, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai yra suėję ir asmeniui nebus galima pritaikyti baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos, baudžiamasis procesas, kaip nustatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutraukiamas. Senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo momento ir jo trukmė priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies bei sunkumo, o konkretūs baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, numatyti BK 95 straipsnio 1 dalyje. Jie skaičiuojami nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos (BK 95 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad jeigu veika yra tęstinė, senaties terminai skaičiuojami nuo paskutinės veikos padarymo. Trunkamiesiems nusikaltimams senatis skaičiuojama nuo kaltininko veikos pabaigos.
Kaltinamoji K. R. padarė vieną neatsargų nusikaltimą. BK 95 straipsnio 1 dalies b punkte (2010 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. XI-901 (nuo 2010 m. birželio 29 d.) redakcija) nustatyta, kad asmeniui, padariusiam neatsargų nusikaltimą, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję aštuoneri metai. BK 95 straipsnio 5 dalies 1 punkte yra nurodyta, kad bylos nagrinėjimo metu senaties eiga sustoja laikotarpiui kai teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauką ar bylos nagrinėjimą atideda dėl kaltinamojo ar jo gynėjo nedalyvavimo. Šioje teisės normoje nėra nurodyta, kad bylos nagrinėjimo metu senaties eiga sustoja laikotarpiui, kai teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauką ar bylos nagrinėjimą atideda dėl kaltinamojo ar jo gynėjo nedalyvavimo, kai jie neatvyksta be pateisinamos priežasties. Teismo nuomone, negalima plečiamai aiškinti teisės normų turinio. Tokia pozicija yra išdėstyta ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-95-177/2016). Taigi, laikytina, kad BK 95 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu atveju senatis sustoja, neatsižvelgiant į tai, dėl kokių priežasčių teisiamajame posėdyje nedalyvavo kaltinamasis ar jo gynėjas, netgi, jeigu jos ir yra pateisinamos, kaip šios baudžiamosios bylos atveju –kaltinamoji į teisiamuosius posėdžius neatvyko dėl ligos.
Kaltinamosios nusikalstama veika yra tęstinio pobūdžio. Tokiais atvejais nusikaltimo padarymo laikas yra visas laikas, per kurį asmuo darė baudžiamajame įstatyme numatytą veiką, o apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas nuo paskutinės veikos padarymo. Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika baigta 2012 m. gegužės 28 d. K. R. apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas pagal BK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus formalius terminus suėjo 2020 m. gegužės 28 d. (BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis). Tačiau esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad laikotarpiui nuo 2020 m. balandžio 21 d. (kai neatvyko į teisiamąjį posėdį kaltinamoji) iki 2020 m. birželio 8 d. (kai kaltinamoji atvyko į teisiamąjį posėdį), iš viso 48 dienos, ir dėl to bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, todėl senaties eiga tuo laikotarpiu (48 dienoms) sustojo. Dėl šių aplinkybių, kaltinamosios atžvilgiu taikytina BK 95 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostata dėl senaties termino eigos sustojimo, senaties suėjimo terminas prasitęsė 48 dienoms, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 28 d. (iki 2020 m. liepos 15 d.). Šis laikotarpis vertinamas kaip bylos nagrinėjimo vilkinimas ir dėl to šis laikotarpis pripažintinas stabdančiu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties eigą (BK 95 straipsnio 5 dalies 1 punkto (2010 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. XI-901 (nuo 2010 m. birželio 29 d.) redakcija).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog K. R.apkaltinamojo nuosprendžio senatis pagal BK 229 straipsnį nuosprendžio paskelbimo dieną nėra suėjusi.
K. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus bausmės vykdymą. (t. 8, b. l. 185-188).
Civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
K. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje, ir paskirti jai 35 MGL (1318,10 eurų (vieno tūkstančio trijų šimtų aštuoniolikos eurų 10 centų)) dydžio baudą,
Nustatyti, kad 35 MGL (1318,10 eurų) bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Išaiškinti, kad bauda turi būti mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 6801). Mokėjimo kvitą būtina pateikti į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.
K. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.