- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-26
- Bylos Nr.
- 2A-330-357/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė, Egidijus Mockevičius, Vilija Valantienė
- Atsakovas
- IĮ „Dano studija“
- Kategorijos
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Bartašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Ledora“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6221-772/2013 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Ledora“ ieškinį atsakovui IĮ „Dano studija“ dėl rangos sutarties pagrindu kilusios piniginės prievolės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas nurodo, kad BUAB „Ledora“ ir atsakovas IĮ „Dano studija“ 2012-02-08 sudarė statybų rangos sutartį, pagal kurią IĮ „Dano studija“ įsipareigojo (duomenys neskelbtini) dvaro korpuso B patalpose atlikti meninius sienos apdailos darbus, o UAB „Ledora“ įsipareigojo už juos sumokėti 28 737,50 Lt. Pagal Sutartį IĮ „Dano studija“ buvo pervestas 14 368,75 Lt avansinis mokėjimas, tačiau nei atliktų darbų perdavimo - priėmimo akto, nei sąskaitos už suteiktas paslaugas ar kitų dokumentų, liudijančių, kad IĮ „Dano studija“ savo įsipareigojimus įvykdė nerasta, o buhalterinės apskaitos dokumentuose IĮ „Dano studija“ sumokėta 14 368,75 Lt suma nurodyta kaip įsiskolinimas BUAB „Ledora“. Turėdamas tokius duomenis BUAB „Ledora“ administratorius raštu kreipėsi į IĮ „Dano studija“ su 2013-05-17 Raginimu dėl įsiskolinimo apmokėjimo BUAB „Ledora“, kuriame nurodė iki 2013-06-15 skolą padengti. Po raginimo pateikimo iš IĮ „Dano studija“ sulaukta dviejų raštų. 2013-06-12 rašte teigiama, kad IĮ „Dano studija“ darbus pagal Sutartį yra atlikusi, todėl BUAB „Ledora“ turi pasirašyti atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktą. 2013-06-19 raštu IĮ „Dano studija“ informavo, kad laiko, jog BUAB „Ledora“ sutinka su atliktų darbų kokybe ir kiekiais bei pridėjo 2013-06-20 PVM sąskaitą-faktūrą 14 368,75 Lt sumai ir 2013-06-20 Pažymą Nr. 2013/06 apie atliktų darbų ir išlaidų vertę. Susisiekus su buvusiu BUAB „Ledora“ vadovu išsiaiškinta, kad darbai IĮ „Dano studija“ BUAB „Ledora“ iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo perduoti, todėl likusi suma pagal Sutartį nesumokėta, o sumokėtasis avansas IĮ „Dano studija“ laikytas kaip skola, nes darbai nebuvo atlikti ir tinkamai perduoti kaip numatyta Sutartyje ir įstatymuose. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Ledora“ sumokėjo avansą, tačiau IĮ „Dano studija“ neatliko ir neperdavė darbų, sumokėtas avansas BUAB „Ledora“ turi būti grąžintas kaip įgytas be pagrindo, taip pat turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimu netenkino ieškovo BUAB ,,Ledora” reikalavimo atsakovo individuliai įmonei ,,Dano studija“ dėl 14 368,75 Lt avanso grąžinimo ir 6 proc. dydžio įstatyminių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Iš ieškovo į valstybės biudžetą priteisė 12,60 Lt (dvyliką litų) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodė, kad sprendimui įsiteisėjus, panaikinamos Šiaulių apylinkės teismo 2013-07-17 nutartimi atsakovo IĮ ,,Dano studija“ atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės - atsakovo piniginių lėšų areštas.
Teismas nustatė, kad faktišku darbų užsakovu buvo (duomenys neskelbtini) dvaro savininkas ūkininkas K. P.. Todėl darė išvadą, kad ginčo šalys ne tik laikytinos statybos rangos sutarties dalyviais, bet pripažino, kad tai generalinio rangovo, bei subrangovo teisiniai santykiai. Užsakovas jokių reikalavimų ar pretenzijų ieškovui dėl atliktų statybos rangos darbų nėra pareiškęs, ieškovo pretenzija ir ieškinio reikalavimas atsakovui reiškiami vien formaliai, neįvertinus visų faktinių aplinkybių. Dėl ieškovo netinkamai atlikto sutartinio įsipareigojimo, vėliau sumokėjus avansą, atsakovas buvo įpareigotas pavėluotai pradėti darbus (sutarties 3 str. 2 d.), dėl ieškovo netinkamai atliktų darbų jis negalėjo laiku pradėti vykdyti savo įsipareigojimų. Ieškovas nepateikė teismui statybos žurnalo, visą statybos darbų atlikimo laikotarpį nebuvo paskyręs techninio prižiūrėtojo, kas laikytina esminių įsipareigojimų pažeidimu. Atsakovo ir tikrojo užsakovo ūkininko K. P. teismui pateikta pažyma apie darbų atlikimą patvirtina, jog atsakovas savo įsipareigojimą pagal 2012-02-08 statybos rangos sutartį įvykdė tiesiogiai užsakovui K. P., o ne ieškovui. Ieškovo nurodytas atsakovo formalus įsipareigojimų pažeidimas pagal 2012-02-08 sutarties nuostatas nelaikytinas pakankamu įrodymu, suteikiančiu ieškovui pagrindą reikšti reikalavimą dėl 14 368,75 Lt grąžinimo. Be to, kad nepasirašytas atliktų darbų aktas, nei vienas iš buvusių ieškovo vadovų nepateikė teismui įrodymų ir nenurodė faktinių aplinkybių patvirtinančių atsakovo prisiimto įsipareigojimo netinkamą vykdymą. Ginčo šalys subrangos sutartyje nenustatė papildomo generalinio rangovo (ieškovo) įsipareigojimo kontroliuoti subrangovo atliekamus statybos darbus. Teismas sprendė, kad visos iš to kylančios pasekmės tenka ieškovui, pagal subrangos sutartį rangovas nenumatė, kad subrangovas gali reikšti pretenzijas rangovui (ieškovui) dėl pastarojo netinkamo įsipareigojimų įgyvendinimo. Šalys savanoriškai atsisakė vykdyti tiek įstatymu, tiek sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir nebuvo suinteresuotos sutarties tolesniu vykdymu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas BUAB „Ledora“apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. K. P. buvo užsakovas, ieškovas yra generalinis rangovas, o atsakovas – subrangovas, tačiau tarpusavio teisės ir pareigos susiklosto savarankiškai, priešingu atveju generalinio rangovo egzistavimas santykiuose apskritai neturėtų jokios teisinės reikšmės. Dėl to generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams - už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu (CK 6.650 str. 3, 4 d.). Kitaip tariant, ieškovo ir atsakovo tarpusavio santykiai yra atskiri nuo užsakovo ir ieškovo santykių, užsakovo ir subrangovo nesieja jokie sutartiniai teisiniai santykiai ar įsipareigojimai, todėl jie vienas kito atžvilgiu neturi jokių teisių ir pareigų (išskyrus bendrąją pareigą elgtis taip, kad nebūtų padaryta žala kitam asmeniui (CK 6.263 str. 1 d.), vienas kitam neatsako, jei pažeidžia savo įsipareigojimus santykiuose su generaliniu rangovu. Tai, kad užsakovas teigia neturintis atsakovui pretenzijų, kad užsakovas priima atsakovo atliktus darbus, nereiškia, kad tokio užsakovo elgesio pasekmės galioja ieškovui kaip generaliniam rangovui. Be to, K. P. nebuvo suteikti ir jokie įgaliojimai veikti ieškovo vardu (CK 2.140 str.), todėl net jei jis BUAB „Ledora" vardu būtų priėmęs kokius nors darbus, priėmęs sąskaitas, pasirašęs už ieškovą kokius nors dokumentus ar pan., toks jo elgesys ieškovui nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Priešingas ginčijamame teismo sprendime pateikiamas aiškinimas visiškai neatitinka aukščiau cituotų rangos teisinių santykių, taip pat atstovavimo teisinių santykių reglamentavimo, t. y. teismas netinkamai aiškino ir taikė bylai aktualias teisės normas, todėl sprendimas negali būti laikomas teisingu ir teisėtu (CPK 263 str.).
2. Teismas nepakankamai dėmesio skyrė nagrinėjamos bylos esmei - ieškovo ir atsakovo santykių analizei ir kvalifikavimui. Bylos tinkamam išsprendimui pirmiausia buvo svarbu tai, kad atsakovas, net jei ir atliko darbus, jų ieškovui tinkamai neperdavė. CK 6.655 str. 1 d. numato, kad užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino. Rangos sutartyje taip pat gali būti numatytas avanso sumokėjimas. Šiuo atveju sutartyje šalys numatė, kad bendra darbų kaina yra 28 737,50 Lt, iš kurių 50 proc. yra sumokama iš anksto (avansiniu mokėjimu). Sutarties 3 str. 1 p. taip pat nurodyta, kad prieš rangovui pateikiant sąskaitą už atliktus darbus turi būti pasirašyti atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktai, t. y. užsakovui turi būti laiku ir tinkamai perduotas darbų rezultatas. Atsakovas yra PVM mokėtojas, todėl jo veiklai taikomas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas ir 79 str. 2 d. aiškiai numato, kad PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas, o teikiant ilgalaikes paslaugas (t. y. paslaugas, kurios teikiamos tam tikrą tęstinį laikotarpį (telekomunikacijų, nuomos ar kt.), taip pat ilgą laiką tiekiant elektros energiją, dujas, šilumos ir kitų rūšių energiją, PVM sąskaita faktūra gali būti išrašoma už visą per mėnesį suteiktų paslaugų arba patiektų prekių kiekį ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos arba patiektos prekės, 10 dienos. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. taip pat numato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.
3. Sprendime užfiksuota, kad atsakovas teigia darbus atlikęs 2012 m. spalio - lapkričio mėnesiais, tačiau bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad atsakovas būtų siekęs atliktus darbus perduoti įstatymų ir sutarties nustatyta tvarka. CK 6.694 str. 1 d. numato, kad darbų priėmimas pradedamas gavus rangovo (šiuo atveju subrangovo) pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą. Atsakovui apie tai nepranešus (šią aplinkybę patvirtino byloje apklausti buvę ieškovės vadovai), darbų perdavimo - priėmimo procedūros nebuvo pradėtos. Atsakovas teigia mėginęs susitikti su ieškovo vadovu, susitarti dėl dalies darbų pridavimo, tačiau susitikimas buvo atidedamas iki kol sužinota apie bankroto bylos iškėlimą ieškovui. Šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai byloje nepateikti, jei ieškovas iš tiesų būtų vengęs priimti atsakovo atliktus darbus, pastarasis turėjo galimybę pasinaudoti įstatyme numatyta taisykle ir ieškovui pateikti vienašalį darbų perdavimo aktą (CK 6.694 str. 4 d.), tačiau tai nebuvo padaryta . Atsakovas ilgą laiką net po tariamos darbų pabaigos nerodė jokios iniciatyvos nei dėl darbų pridavimo, nei dėl sąskaitų išrašymui, o į paskutinį įmonės vadovą kreipėsi tik 2013 m. gegužės mėn. po administratoriaus raginimo grąžinti avansą, ir siekė, kad šis darbų perdavimo aktus pasirašytų atgaline data. Tik buvusiam įmonės direktoriui atsisakius tai padaryti, nes įmonei jau buvo iškelta bankroto byla, išsiuntė darbų perdavimo aktus, sąskaitą ir pan.
4. Dokumentai buvo išrašyti jau po bankroto bylos iškėlimo, po to, kai gavo raginimą grąžinti pinigus, siekiant pateisinti gautą avansą. Juridinės reikšmės jie neturi, todėl atsakovas neturėjo teisės remtis, o teismas negalėjo pripažinti jų kaip patvirtinančių jam perduotų sumų pagrįstumą. Nesant darbų perdavimą patvirtinančių dokumentų darytina išvada, kad atsakovas savo įsipareigojimų atlikti darbus sutartyje nustatyta tvarka ir terminais faktiškai neatliko (darbų perdavimo aktas tiek pagal įstatymą, tiek pagal sutartį yra būtinas tinkamam sutarties įvykdymui patvirtinti), todėl neįgijo teisės į sutartyje už darbus numatytą užmokestį, įskaitant ir dalį, sumokėtą kaip avansinis mokėjimas. Kadangi dalis užmokesčio už būsimus darbus atsakovui sumokėta iš anksto, pastarajam nevykdant savo prievolių laikytina, jog pinigines lėšas jis įgijo be teisinio pagrindo, t. y. nepagrįstai praturtėjo, gavo apmokėjimą už darbus, kurių faktiškai neatliko.
5. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, teismų praktikoje akcentuojama, kad teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, privalo įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi pateikti savo teisinius argumentus dėl kiekvieno iš jų ir apskritai dėl įrodymų sąsajumo, leistinumo bei pakankamumo. Jei to nepadaroma, teismo sprendimas negali būti pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu. Šiuo atveju teismas apskritai nevertino to, kad atsakovas neteikė priešieškinio dėl visos sumos pagal sutartį priteisimo ir nepateikė sąskaitos visai pagal sutartį numatytai sumai, nors teigia visus darbus atlikęs. Taip pat sprendime visiškai neatsižvelgta į V. V. paaiškinimus, jog su juo dėl dokumentų atgaline data pasirašymo bandyta susitarti, vėliau mėginta tartis su bankroto administratoriumi, į atsakovo atstovo paaiškinimus, jog sąskaita išrašyta tik po bankroto bylos iškėlimo ir tik tam, kad pateisintų iš ieškovo gautą pinigų sumą (dėl to išrašytos sąskaitos suma ir buvo identiška sumai, gautai kaip avansas) ir jos nereikėtų grąžinti. Dėl darbų priėmimo ir likusių sumų sumokėjimo atsakovas nurodė taręsis su K. P., t. y. pripažino, kad apeidamas, ignoruodamas sutarties su BUAB „Ledora“ sąlygas, joje esančius įsipareigojimus atsakovas pradėjo bendradarbiauti tiesiogiai su galutiniu užsakovu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas turėjo konstatuoti, kad tarp atsakovo ir K. P. susiklostė faktiniai rangos santykiai, K. P. iš atsakovo darbus priėmė, pasirašė tai patvirtinančius dokumentus, todėl ir sąskaitas už atliktus darbus atsakovas turėtų išrašyti ne ieškovui, su kuriuo pasirašytos sutarties sąlygas ignoravo, pažeidė, nutraukė bendradarbiavimą, bet K. P.. Teismui tinkamai neatlikus minėtos pareigos, nebuvo atskleista bylos esmė, nepagrįstai teigta, kad ieškovas pažeidė bendradarbiavimo pareigą, kad darbai atlikti, perduoti ir sąskaita išrašyta tinkamai, t. y. priimtas iš esmės neteisingas ir nepagrįstas sprendimas.
6. Teismas itin daug dėmesio skyrė atsakovo ir K. P. santykiams, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo vertino K. P. elgesį, susitarimus su atsakovu, sprendimas galimai turi įtakos ir jo teisėms bei pareigoms. Teismui pripažinus, kad K. P. veiksmai lemia teisinių pasekmių ieškovui atsiradimą, šis įgyja teisę iš K. P. reikalauti atlyginti neturint įgaliojimų atliktais veiksmais padarytą žalą, todėl K. P. turėjo būti įtrauktas į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų. Situacija, kuomet teismas sprendžia dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų, vertinama kaip absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), todėl ir šiuo pagrindu teismo sprendimas turėtų būti naikinamas.
Atsiliepimas
Atsakovas IĮ „Dano studija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas išvadas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Sutartyje yra punktas, teigiantis, kad terminių pažeidimas negali turėti įtakos kainai. Tuo remiantis ieškovo teiginys, kad dėl terminų pažeidimo atlikti darbai neturi prasmės ir vertės, yra niekinis. Atsakovo nuomone, ieškovas niekuo neįrodė, kad meninės apdailos darbai pagal rangos sutartį su UAB „Ledora“ yra neatlikti. Ieškovo motyvai, kad IĮ „Dano studija“ laiku neperdavė atliktų darbų paremtas tuo, kad BUAB „Ledora“ nerado jokių tai patvirtinančių dokumentų. Atsakovas nurodė, kad tai liudija įrašai „Statybos darbų žurnale“. Ieškovas nurodė, kad šio dokumento neranda, IĮ „Dano studija" paaiškina, kad tai lėmė generalinio rangovo UAB „Ledora“ veiksmai. Atsakovas akivaizdžiai įrodo, kad įsipareigojimai UAB „Ledoros“ atžvilgiu įvykdyti, o visos aplinkybės lėmusios terminų pažeidimus atsirado dėl UAB „Ledora“ netinkamo įsipareigojimų vykdymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
Apeliacijos objektą šioje byloje sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo generalinio rangovo pareikštas ieškinys dėl subrangovo netinkamo rangos sutarčių vykdymo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 327 str. 1 d. 1 p., 329 str. 2 d. 2 p.).
Pažymėtina, kad vienas absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų yra atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), yra susijęs su asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principo įgyvendinimu. Teismų praktikoje nurodyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatymo sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje - nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius teismo sprendimas sukėlė šiam asmeniui. Taigi kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, būtina nustatyti, ar neįtrauktiems į bylą asmenims teismo sprendimu nustatytos arba panaikintos teisės ar pareigos, arba kitaip keičiama jų teisinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-382/2013).
Byloje nustatyta, kad apeliantas BUAB „Ledora“ su atsakovu IĮ „Dano studija“ sudarė subrangos sutartį. Teisiniai rangos santykiai lemia, kad šioje byloje dalyvaujančiu asmeniu turėjo būti įtrauktas užsakovas, su kurio teisėmis ir pareigomis susijęs ginčo išsprendimo rezultatas. Apeliantas skunde pagrįstai nurodo, kad ieškovo (generalinio rangovo) ir atsakovo (subrangovo) tarpusavio teisės ir pareigos susiklosto savarankiškai, priešingu atveju, generalinio rangovo egzistavimas santykiuose apskritai neturėtų jokios teisinės reikšmės. Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams - už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad užsakovo ir subrangovo tarpusavio reikalavimus riboja CK 6.650 str. 3, 4 d. nuostatos, kitaip tariant, ieškovo ir atsakovo tarpusavio santykių įvertinimas galimas išsprendus šalių įsipareigojimų įvykdymo pasekmes ir teisių bei pareigų atsiradimo vienas kito atžvilgiu pagrindus. Todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų bylos aplinkybių ir neįvertino užsakovo procesinės padėties civilinėje byloje. Nėra byloje pateiktų įrodymų - užsakovo ir generalinio rangovo sudarytos sutarties, kas leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų faktinių aplinkybių, neištyrė visų būtinų įrodymų. Teismui šioje byloje pripažinus, kad užsakovo veiksmai lėmė neigiamų teisinių pasekmių generalinam rangovui atsiradimą, šis įgyja teisę iš užsakovo reikalauti nuostolių atlyginimo, o tai neabejotinai susiję su užsakovo teisėmis ir pareigomis. Teismo sprendimu buvo konstatuota, jog subrangovui atlikus statybos darbus tikrasis užsakovas K. P. vienašališkai juos priėmė ir jais naudojasi, kas leidžia daryti išvadą, jog jis sutiko su subrangovo atliktų darbų rezultatu (29 b. l.), todėl byloje būtina nustatyti, kodėl darbų perdavimo aktas nepateiktas generaliniam rangovui ir kokiu teisiniu pagrindu užsakovas buvo įgaliotas priimti subrangovo atliktų darbų rezultatą. Taigi, neįtraukus užsakovo dalyvaujančiu byloje asmeniu, buvo nuspręsta dėl jo teisių ir pareigų ir atimta galimybė ginčyti tokį teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 327 str. 1 d. 1 p., 329 str. 2 d. 2 p.).
Panaikinus apskųstą teismo sprendimą dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo ir perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.