Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,

sekretoriaujant Erikai Andrulienei, dalyvaujant ieškovo BUAB „Ledora“ atstovams V. A. ir adv. G. Žičkui, atsakovo IĮ ,,Dano studija“ atstovui savininkui D. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB ,,Ledora“ ieškinį atsakovui IĮ ,,Dano studija“ dėl 14 368,75 Lt skolos, 6 proc. dydžio procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškinyje nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2013-02-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-645-124/2013, inicijuotoje UAB „Ledora“ direktoriaus V. V., nuspręsta UAB „Ledora“ iškelti bankroto bylą (nutartis įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2013-04-25 priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1367/2013, kur Šiaulių apygardos teismo 2013-02-28 nutartis palikta nepakeista), įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Šilkuva“ (leidimo Nr. 26a); įgaliotas asmuo V. A.

Išanalizavus bankroto administratoriui perduotus dokumentus paaiškėjo, jog įmonė turi keletą skolininkų, vienas iš kurių - IĮ „Dano studija“. Minėta skola atsirado iš 2012-02-08 Statybų rangos sutarties (toliau - Sutartis), pagal kurią IĮ „Dano studija“ įsipareigojo Rimuošės dvaro korpuso B patalpose atlikti meninius sienos apdailos darbus, o UAB „Ledora“ įsipareigojo už juos sumokėti 28 737,50 Lt. P. S. IĮ „Dano studija“ buvo pervestas 14 368,75 Lt avansinis mokėjimas, tačiau nei atliktų darbų perdavimo - priėmimo akto, nei sąskaitos už suteiktas paslaugas ar kitų dokumentų, liudijančių, kad IĮ „Dano studija“ savo įsipareigojimus pagal Sutartį įvykdė tarp BUAB „Ledora“ dokumentų nerasta, o buhalterinės apskaitos dokumentuose IĮ „Dano studija“ sumokėta 14 368,75 Lt suma nurodyta kaip įsiskolinimas BUAB „Ledora“. Turėdamas tokius duomenis BUAB „Ledora“ administratorius raštu kreipėsi į IĮ „Dano studija“ su 2013-05-17 Raginimu dėl įsiskolinimo apmokėjimo BUAB „Ledora“, kuriame nurodė iki 2013-06-15 skolą padengti.

Po raginimo pateikimo iš IĮ „Dano studija“ sulaukta dviejų raštų. 2013-06-12 rašte teigiama, kad IĮ „Dano studija“ darbus pagal Sutartį yra atlikusi, todėl BUAB „Ledora“ turi pasirašyti atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktą. 2013-06-19 raštu IĮ „Dano studija“ informavo, kad laiko, jog BUAB „Ledora“ sutinka su atliktų darbų kokybe ir kiekiais bei pridėjo 2013-06-20 PVM sąskaitą-faktūrą 14 368,75 Lt sumai ir 2013-06-20 Pažymą Nr. 2013/06 apie atliktų darbų ir išlaidų vertę.

Susisiekus su buvusiu BUAB „Ledora“ vadovu išsiaiškinta, kad darbai IĮ „Dano studija“ BUAB „Ledora“ iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo perduoti, todėl likusi suma pagal Sutartį nesumokėta, o sumokėtasis avansas IĮ „Dano studija“ laikytas kaip skola, nes darbai nebuvo atlikti ir tinkamai perduoti kaip numatyta Sutartyje ir įstatymuose.

Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Ledora“ sumokėjo avansą, tačiau IĮ „Dano studija“ neatliko ir neperdavė darbų, sumokėtas avansas BUAB „Ledora“ turi būti grąžintas kaip įgytas be pagrindo. IĮ „Dano studija“ nevykdant šios prievolės geranoriškai, ginant tiek bankrutuojančios įmonės, tiek ir jos kreditorių interesus, yra reiškiamas šis ieškinys.

Bankroto administratoriui perėmus įmonės buhalterinius dokumentus, su jais susipažinus, nustatyta, kad tarp BUAB „Ledora“ (užsakovo) ir IĮ „Dano studija“ (rangovo) buvo susiklostę statybos rangos teisiniai santykiai. CK 6.2 str. kaip vieną iš prievolės atsiradimo pagrindų nurodo sandorį, 6.4 str. numato pareigą kreditoriui ir skolininkui elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu, 6.38 str. numato pareigą prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, 6.200 str. 1 d. numato, kad sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai. Taigi ieškovas ir atsakovas sudarydami Sutartį, jos pagrindu vienas kito atžvilgiu sukūrė abipuses prievoles, kurias privalėjo vykdyti tinkamai ir sąžiningai, nustatyta tvarka ir terminais.

Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 str. 1 d.). 2012-02-08 Sutarties 4 str. 1 p. buvo numatyta, kad Sutartyje nurodyti darbai turi būti atlikti iki 2012-03-05, t. y. apytikriai per vieną mėnesį nuo sutarties pasirašymo. Tiesa, Sutartyje taip pat numatyta, kad darbai pradedami tik gavus avansinį mokėjimą, o užsakovui laiku neįvykdžius šių savo finansinių įsipareigojimų darbų atlikimo terminai atitinkamai pratęsiami (Sutarties 3 str. 2 p., 4 str. 1 p.). Iš turimų dokumentų matyti, kad avansinis mokėjimas IĮ „Dano studija“ buvo atliktas kiek pavėluotai, t. y. 2012-04-03. Nepaisant to, remiantis aukščiau cituotomis Sutarties sąlygomis, per mėnesį nuo atlikto avansinio mokėjimo (t. y. iki apytikriai 2012-05-01) rangovas turėjo Sutartyje numatytus darbus atlikti ir tinkamai perduoti užsakovui, taip pat už atliktus ir perduotus darbus išrašyti sąskaitą. Šie rangovo įsipareigojimai (laiku ir tinkamai atlikti darbus, laiku ir tinkamai informuoti užsakovą apie atliktų darbų etapus bei apie atliktų darbų perdavimo - priėmimo datą, pateikti užsakovui atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktus, ne vėliau kaip prieš 15 dienų raštu pranešti užsakovui apie numatomą darbų užbaigimą ir pan.) buvo įtvirtinti ir Sutarties 5 str. 1.2 - 1.5 str.

CK 6.655 str. 1 d. numato, kad užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino. Rangos sutartyje taip pat gali būti numatytas avanso sumokėjimas. Šiuo atveju Sutartyje šalys numatė, kad bendra darbų kaina yra 28 737,50 Lt, iš kurių 50 proc. yra sumokama iš anksto (avansiniu mokėjimu). Sutarties 3 str. 1 p. taip pat nurodyta, kad prieš rangovui pateikiant sąskaitą už atliktus darbus turi būti pasirašyti atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktai, t. y. užsakovui turi būti laiku ir tinkamai perduotas darbų rezultatas. Papildomai paminėtina, kad atsakovas yra PVM mokėtojas, todėl jo veiklai taikomas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas. PVMĮ 79 str. 2 d. aiškiai numato, kad PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas, o teikiant ilgalaikes paslaugas (t. y. paslaugas, kurios teikiamos tam tikrą tęstinį laikotarpį (telekomunikacijų, nuomos ar kt.), taip pat ilgą laiką tiekiant elektros energiją, dujas, šilumos ir kitų rūšių energiją, PVM sąskaita faktūra gali būti išrašoma už visą per mėnesį suteiktų paslaugų arba patiektų prekių kiekį ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos arba patiektos prekės, 10 dienos. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. taip pat numato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.

Atsakovas ieškovo neinformavo apie darbų pabaigą, neperdavė atliktų darbų Sutarties ir įstatymų nustatyta tvarka. Dėl darbų perdavimo, perdavimo - priėmimo akto pasirašymo kreiptasi tik po to, kai ieškovo bankroto administratorius pareikalavo grąžinti už darbus, kurie taip ir nebuvo atlikti ir perduoti, sumokėtą avansą, t. y. praėjus daugiau kaip metams nuo to, kada darbai faktiškai turėjo būti užbaigti ir perduoti. Iki tol į ieškovą nebuvo kreiptasi nei dėl darbų perdavimo, nei dėl likusios sumos pagal Sutartį sumokėjimo, įstatymų nustatyta tvarka ir terminais ieškovui nepateikta sąskaita, kas leidžia teigti, kad atsakovas savo įsipareigojimų atlikti darbus Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais faktiškai neatliko, todėl neįgijo teisės į Sutartyje už darbus numatytą užmokestį, įskaitant ir dalį, sumokėtą kaip avansinis mokėjimas. Vadinasi, atsakovas ieškovo sumokėtą avansą įgijo nepagrįstai, neįvykdęs sutartinių įsipareigojimų, už kuriuos avansas buvo sumokėtas. Atitinkamai, kaip avansas sumokėta suma ieškovui grąžintina atsakovui neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų.

Nors ieškinio reikalavimo teisinį vertinimą ir kvalifikavimą atlieka teismas ir jam šalių nurodytas teisinis reikalavimų pagrindas nėra privalomas (ieškinyje privalo būti nurodomas tik faktinis reikalavimo pagrindas), tačiau ieškovas mano, kad jo reikalavimo priteisti iš atsakovo 14 368,75 Lt teisinis pagrindas yra nepagrįstas atsakovo praturtėjimas. Šiuo atveju avanso sumokėjimo teisinis pagrindas buvo Sutartis, tačiau esminis momentas tas, jog avansas mokėtas kaip išankstinis atsiskaitymas už būsimus darbus. Atsakovui darbų pagal Sutartį neatlikus ir neperdavus ieškovui Sutarties ir įstatymu numatyta tvarka, avanso sumokėjimo pagrindas (apmokėjimas už darbų pagal Sutartį atlikimą) išnyko.

Atsižvelgiant į išdėstytą teigtina, kad atsakovui neįvykdžius Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (laiku ir tinkamai atlikti bei perduoti darbus), ieškovas neturėjo prievolės atsiskaityti už Sutartyje numatytus darbus. Kadangi dalis užmokesčio už būsimus darbus atsakovui sumokėta iš anksto, pastarajam nevykdant savo prievolių laikytina, jog pinigines lėšas jis įgijo be teisinio pagrindo, t. y. nepagrįstai praturtėjo, gavo apmokėjimą už darbus, kurių faktiškai neatliko. Atsakovui nesutinkant grąžinti nepagrįstai gautos 14 368,75 Lt sumos, ji iš ieškovo priteistina teismo tvarka.

Įstatymas numato pareigą skolininkui (atsakovui) mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Jos vadinamos procesinėmis palūkanomis ir skaičiuojamos tuo atveju, jei byloje yra pareikštas reikalavimas jas skaičiuoti. Pastarųjų paskirtis - skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdu atsiskaityti su kreditoriumi ir taip išvengti prievolės jas mokėti. Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 str. 2 d.), kurią kreditorius įgyja teisę reikalauti. Procesinės palūkanos pradedamos skaičiuoti po bylos iškėlimo nuo teismo priteistos sumos. Tuo atveju, jei abi bylos šalys yra verslininkai ar juridiniai asmenys, CK 6.210 str. 2 d. numato fiksuoto dydžio - 6 proc. metines palūkanas. Tokio dydžio procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo visos ieškovui priteistos sumos, ir reikalaujama.

Tuo pačiu ieškovas prašė teismo areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis ieškinio sumai, o piniginių lėšų esant nepakankamai - areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Turto arešto mastas - 14 368,75 Lt.

Atsižvelgdami į išdėstytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus ieškovas teismo prašė:

1. Priteisti iš atsakovo IĮ „Dano studija“ ieškovo BUAB „Ledora“ naudai 14 368,75 Lt.

2. Priteisti iš atsakovo IĮ „Dano studija“ ieškovo BUAB „Ledora“ naudai 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bendros priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesines palūkanas).

3. Priteisti iš atsakovo ieškovo naudai visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Šaukti liudytojais:

E. K. (gyv. (duomenys neskelbtini);

V. V. (duomenys neskelbtini).

5. Areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis ieškinio sumai, o piniginių lėšų esant nepakankamai - areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.

Ieškovas savo reikalavimus atsakovui grindė rašytiniais ir šiais įrodymais:

Liudytojas E. K. parodė teismui, kad dirbo ieškovo bendrovėje direktoriumi. Nurodė, kad atsakovo darbų pradžia pagal sudarytą sutartį nusikėlė, dėl to atsakovui ir vėliau buvo sumokėtas avansas. Po to jo santykiai su rangovu nutrūko, o pastarasis nesirūpino, jog būtina priduoti darbus. Pripažino, kad atsakovas laikytinas subrangovu, toks esą jis buvo tik vienas, tačiau ir tokiu atveju jie turėjo veikti pagal Statybos įstatymą. Kadangi atsakovui nerūpėjo darbų pridavimas, tai ir jam kaip vadovui tas irgi nerūpėjo. Teigė, kad negali patvirtinti ar atsakovas visus darbus atliko. Nurodė, kad jis dirbo bendrovės vadovu iki 2012 metų lapkričio mėnesio. Parodė, kad priežiūrą turėjo vykdyti darbuotojas V. V., nes jis turėjo tam atestatą, o ar jis kontroliavo subrangovą (atsakovą) jis negali pasakyti. Ar atsakovas kurį laiką negalėjo dirbti jis neprisimena, nes jie į jį nesikreipė. Teigė, kad kiti rangovai darbus priduodavo ir etapais, tol kol jis buvo direktorium atsakovo atlikti darbai jam nebuvo priduoti.

Liudytojas V. V. parodė teismui, kad direktoriumi ieškovo bendrovėje tapo nuo 2012-11-01. Anksčiau toje pačioje bendrovėje dirbo tiekėju. Apie bendrovės santykius su atsakovo įmone jis nieko nežino, o atsakovo atstovą pamatė pirmą kartą tik tada kai jis 2013 metų gegužės mėnesį kreipėsi į jį dėl atliktų darbų priėmimo - perdavimo akto pasirašymo, tačiau jis atsisakė jį pasirašyti atbuline data. Nurodė, kad negali patvirtinti ar atsakovas atliko visus darbus pagal sutartį. Tai, jog atsakovas susitarė su užsakovu (K. P.), jis mano, kad galėjo būti atliekami ir kiti darbai pagal statybos rangos sutartį. Patvirtino, kad iš užsakovo K. P. nusiskundimų dėl subrangovo darbo jis negirdėjo. Atsakovas į jį nesikreipė dėl likusios nesumokėtos pinigų sumos. Be to jį nustebino, kad atsakovas prašo pasirašyti aktą už avansą, o ne už visą sumą.

Liudytojas K. P. parodė teismui, kad žodiniu susitarimu leido rangovui ,,Ledora“ samdyti subrangovus. Jis priekaištų subrangovui ,,Dano studija“ neturi. Nurodė, kad atsakovas vėlavo pradėti darbus dėl įvairių priežasčių, be to dalį darbų broko padarė ir ,,Ledora“. Jis neturi priekaištų atsakovui dėl darbų kokybės, o kada pasirašė pažymą, tai kalbėjo su atsakovo atstovu, kuris teigė, kad yra problemos dėl apmokėjimo už atliktus darbus. Mano, kad yra nelikęs ieškovui skoloje, tačiau tiksliai neprisimena. Pasirašydamas su atsakovu pažymą siekė patvirtinti, kad darbai atlikti. Nurodė, kad tarp jo ir atsakovo vyko derybos dėl apmokėjimo už atliktus darbus, tačiau susitarimas nebuvo pasiektas.

Liudytojas V. V. parodė teismui, kad dirbo ieškovo bendrovėje statybos darbų vadovu, o ne techniniu prižiūrėtoju ir kas vykdė techninę priežiūrą ieškovui vykdant darbus Rimuošės dvare jis nežino. Išeidamas iš darbo jis visus dokumentus perdavė V. V., o tarp jų turėjo būti ir statybos žurnalas. Teigė, kad ragino atsakovą ne kartą pradėti darbus, nežiūrint į tai, jog kai kuriose vietose jie dar negalėjo dirbti. Nurodė, kad atsakovas jam atliktų darbų neperdavė, nors pagal sutartį turėjo. Jam nutraukiant darbo santykius su bendrove, Rimuošės dvare statybos darbų buvo atlikta maždaug 10 procentų.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai pakartojo ieškinyje nurodytus motyvus ir prašė teismo ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.

Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą nurodydamas, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka ir tai nori pagrįsti žemiau išdėstytomis aplinkybėmis.

IĮ „Dano studija“ Statybų rangos sutartimi 2012-02-08 įsipareigojo UAB „Ledora“ Rimuošės dvaro korpuso B patalpose savo medžiagomis ir priemonėmis atlikti meninės apdailos darbus. Pagal šios sutarties 3 str. 2p. užsakovas įsipareigojo sumokėti 50 procentų avansą nuo bendros sumos ne vėliau kaip per 5 d. d. iki darbų pradžios. Nors darbai turėjo būti atlikti iki 2012-03-05, tačiau bendrovė „Ledora“, pažeisdama įsipareigojimą dėl avansinio mokėjimo, pinigus (14 368,75 Lt.) pervedė tik 2012-04-03. IĮ „Dano studija“ negalėjo laiku pradėti darbų, nes dėl kitų padaryto broko buvo pastebėta, jog objekte iš sienų ir lubų sunkiasi vanduo, todėl net vėliau pradėjus darbus, juos vis tiek keletą kartų reikėjo stabdyti, laukiant, kol bus ištaisyti defektai ir išdžius patalpos. Visos šalys suprato, kad sutartyje numatytu laiku atlikti visų darbų nebus jokios galimybės, tačiau atsakovas, atsižvelgdamas į realią situaciją, padarė viską, kad darbai būtų atlikti kiek galima greičiau ir kokybiškai. Šiuo metu darbai yra pilnai atlikti, ir jie neprarado savo vertės, ką patvirtina duomenys apie tai, jog sutartis nebuvo keičiama (ar nutraukiama) ir dėl atliktų darbų negauta jokių pretenzijų. Galima pažymėti, kad dėl anksčiau išdėstytų priežasčių iš anksto darbų pabaigos numatyti nebuvo galima. Rugsėjo - spalio mėnesį baigiant darbus IĮ „Dano studija“ sužinojo, kad statinio užsakovas ūkininkas K. P. dėl netinkamos darbų kokybės (tai susiję su kitų statybininkų darbu) nutraukia mokėjimus UAB „Ledorai“, ko pasėkoje ši bendrovė neįvykdė ir likusių piniginių įsipareigojimų atsakovo atžvilgiu. Kurį laiką dar buvo tikėtasi, kad defektai bus ištaisyti ir UAB „Ledora“ toliau vykdys įsipareigojimus, tačiau to nesulaukus, buvo priimtas sprendimas likusios sumos prašyti iš ūkininko K. P. tiesiogiai, o UAB „Ledorai“ priduoti darbų dalį, atitinkančią pervestų pinigų sumą. Šiam veiksmui ūkininkas K. P. neprieštaravo. Buvo bandoma susisiekti su UAB „Ledora“ direktoriumi V. K., susitikimas buvo atidėliojamas, vėliau pranešta, kad jis nebe direktorius, o įmonė bankrutuojanti. IĮ „Dano studijai“ neliko nieko kito kaip laukti bankroto administratoriaus paskyrimo. Apie jokius procesinius veiksmus IĮ „Dano studija“ informuota nebuvo. Balandžio mėn. apie susidariusią padėtį informavome VMI. Apie bankroto bylą ir paskirtą administratorių IĮ „Dano studija“ sužinojo tik iš gauto raginimo sumokėti skolą.

Kadangi IĮ „Dano studija“ darbus, numatytus „Statybos rangos sutartyje 2012 02 08“ yra atlikusi, todėl 2013-06-12 raštu prašė BUAB „Ledorą“ suderinti aplinkybes ir laiką dėl „Atliktų darbų priėmimo - perdavimo akto“ pasirašymo. UAB „Ledora“, remiantis „Statybos rangos sutartyje 2012-02-08“ 6 straipsnio 1.6. punktu, įsipareigojo pasirašyti ant darbų perdavimo akto per penkias darbo dienas nuo akto pateikimo arba nurodyti neatitikimus. BUAB „Ledora“ jokių pretenzijų nepateikė, papildomos ar detalizuotos informacijos apie atliktus darbus ar naudotas medžiagas nepareikalavo. Todėl per sutartyje numatytą laikotarpį negavus jokių BUAB ,,Ledora“ pretenzijų IĮ „Dano studija“ 2013-06-19 pripažino, kad BUAB ,,Ledora“ sutinka su atliktų darbų kokybe ir kiekiais.

Iš to, kas nurodyta atsiliepime, IĮ ,,Dano studija“ daro tokias išvadas:

1. Gauti pinigai naudoti pagal paskirtį.

2. Rimuošės dvaro korpuso B meninės apdailos darbai atlikti (tai liudija Rimuošės dvaro užsakovas - savininkas ūkininkas K. P.).

3. Dėl terminų neatitikimo darbai prasmės neprarado.

4. „Statybos rangos sutartyje 2012-02-08“ 2 straipsnio 3 punkte nurodyta: darbų bendrai kainai įtakos negali turėti darbų atlikimo terminų pažeidimas.

5. Iki šios bylos niekas jokių pretenzijų dėl kokybės ar terminų nepareiškė, tuo remiantis laikome, kad įsipareigojimai atlikti kokybiškai ir laiku.

6. Įmonė yra PVM mokėtoja. Sąskaitos išrašymas nemokiam klientui reikštų papildomus nuostolius, bei komplikuotų galimybę atsiskaitymo reikalauti iš statinio užsakovo K. P..

7. Atsakovo nuomone dėl susidariusios situacijos kalta UAB „Ledora“. Nesugebėjo laiku perduoti tenkintinos kokybės patalpas, tapo nemoki, vengė ir vilkino priimti atliktus darbus.

Atsakovas mano, kad būtų tikslinga šioje byloje liudytoju apklausti ūkininką K. P., kuris yra Rimuošės dvaro savininkas ir tikrasis statybų užsakovas. UAB „Ledora“ jo atžvilgiu turėjo rangovo įsipareigojimų, tame skaičiuje ir dėl IĮ ,,Dano studija“ atliekamų darbų. Nurodytas asmuo turi visą informaciją apie atliktus darbus ir jų eigą, o taip pat jam žinomos visos aplinkybės, susijusios su atsiradusiomis problemomis.

Atsakovas prašė teismo ieškovo ieškinį atmesti.

Atsakovas pateikė teismui rašytinius ir šiuos įrodymus, pagrindžiančius savo atsikirtimus:

Liudytojas L. N. parodė teismui, kad pagal susitarimą kartu su atsakovu kaip mokslo draugu ir turėdamas verslo liudijimą atliko meninio apipavidalinimo darbus Rimuošės dvare. Teigė, kad jie negalėjo laiku pradėti darbų, nes tam nebuvo sudarytos sąlygos. Dėl esamos padėties kalbėjo su visais ieškovo vadovais. Nurodė, kad atsakovas ir jam liko skolingas už kartu atliktus darbus, nes pastarajam nesumokėjo ieškovas. Teigė, kad darbus statybos objekte baigė 2012 metų spalio pabaigoje ar 2012 metų lapkričio pradžioje, kadangi tikslios datos neprisimena.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pakartojo atsiliepime į ieškinį nurodytus atsikirtimus ir prašė teismo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Dėl šalių sudarytos statybos rangos sutarties atitikimo viešosios teisės nuostatoms.

Statybų rangos sutartiniams teisiniams santykiams be privatinės teisės didžiulę įtaką daro ir viešoji teisė. Nors tokiu atveju pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis statybas, yra Lietuvos Respublikos Statybos įstatymas, tačiau patį statybų procesą reglamentuoja didelė gausa poįstatyminių teisės aktų: LAND (Lietuvos aplinkos apsaugos normatyviniai dokumentai); rekomendacijos; Respublikinės statybos normos; statybos taisyklės (vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.05:2002 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai“ nuostatomis, statybos taisyklių įregistravimo suvestinę skelbia Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija); taip pat statybos techniniai reglamentai, kiti poįstatyminiai teisės aktai, tvirtinami aplinkos ministro įsakymais, Vyriausybės ir kitų vykdomosios valdžios institucijų. Tokia gausa teisės aktų, reguliuojančių statybų procesą, daro didžiulę įtaką statybos rangos sutartinių santykių dalyviams.

Byloje nustatyta, kad 2012 m. vasario 8 d. ieškovas ir atsakovas sudarė statybos rangos sutartį dėl Rimuošės dvaro korpuso B patalpose meninio sienų apipavidalinimo darbų atlikimo (9-11 b.l.). Šios sutarties 1 punkte šalys nurodė sutarties objektą ir darbų atlikimo vietą. Iš paminėto seka, kad nors užsakovu nurodytas ieškovas, tačiau faktišku darbų užsakovu buvo Rimuošės dvaro savininkas ūkininkas K. P.. Šią aplinkybe šis asmuo patvirtino ir teismo posėdžio metu duodamas parodymus kaip liudytojas. Taip pat ir kiti ieškovo liudytojai duodami parodymus teigė, kad šalis siejo subrangos santykiai. Todėl darytina išvada, kad ginčo šalys ne tik laikytinos statybos rangos sutarties dalyviais, bet tuo pačiu pripažįstant, kad tai generalinio rangovo, bei subrangovo teisiniai santykiai.

Be to minėtoje sutartyje detaliai net neįvardijami šalių įsipareigojimai, susiję su tuo, kad darbų eigoje bus laikomasi ir kitokių normatyvinių statybos techninių dokumentų, nors tokia abstrakti nuostata nurodyta prie atsakovo įsipareigojimų (sutarties 5 str. 1d. 1.3 p).

Atsižvelgiant į tai, pastebėtina, kad statybos rangos sutarties šalys, sudarydamos statybos rangos sutartį, detaliai net neaptarė esminių klausimų, tokių kaip darbų atlikimo pagrindas (darbo projekto pateikimas), atliekamų darbų kokybės kriterijai, atliekamų darbų kokybę patvirtinančių dokumentų vedimas ir jų pateikimas ir t. t. Iš to seka, kad sutarties šalys tinkamai neapibrėžė tarpusavio įsipareigojimų apimties. Dėl to pripažintina, jog sutarties šalys sudarydamos statybos rangos sutartį neatsižvelgė į pagrindines viešosios teisės nustatytas taisykles, kas vėliau sudarė sąlygas atsirasti jų konfliktui. Būtina pabrėžti ir atriboti tai, jog pareigų, kurias nustato viešoji teisė, pažeidimas nesuteikia šalims teisės remtis civilinės atsakomybės nuostatomis kilus ginčui dėl jų tinkamo įvykdymo ar neįvykdymo.

Dėl rangovo ir subrangovo sutartinių santykių vertinimo privatinės teisės aspektu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.681 straipsnyje formuluojamas statybos rangos sutarties apibrėžimas. Jame nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.

Konkrečios statybos rangos sutarties šalių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti įstatymų, reglamentuojami statybos rangos sutartimi. Taip yra ir su rangovo teise statybos darbams atlikti pasitelkti trečiuosius asmenis.

Kaip nustatyta CK 6.650 str. 1 dalyje, rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas. Taigi rangos sutartyje šalys gali numatyti galimybę rangovui pa­sitelkti trečiuosius asmenis statybos darbams atlikti, kurią įgyvendindamas rangovas sudaro subrangos sutartį su pasirinktu trečiuoju asmeniu - subrangovu, o pats tampa generaliniu rangovu. Sudaręs subrangos sutartį generalinis rangovas tampa dviejų savarankiškų sutarčių dalyviu, kurio tinkamas teisių ir reikalavimų įgyvendinimas pagal vieną sutartį turi tiesioginės įtakos jo įsipareigojimų pagal kitą sutartį vykdymui. Kitaip tariant, rangovo įsipareigojimų vykdymas bei atsakomybė tiesiogiai priklauso nuo to, kaip savo įsipareigojimus rangovo atžvilgiu vykdo subrangovas. Pabrėžtina, kad subrangovui, sudarančiam sutartį su generaliniu rangovu, taikomi tie patys reikalavimai kaip ir generaliniam rangovui, t. y. konkrečius statybos darbus atlikti kokybiškai, laiku bei laikantis statinio norminiuose dokumentuose nustatytų reikalavimų.

Šių reikalavimų neįgyvendinimas arba netinkamas įgyvendinimas siejamas su subrangovo atsakomybe generaliniam rangovui bei pastarojo atsakomybe užsakovui. Rangos sutarties atžvilgiu subrangovas yra tarsi generalinio rangovo sudėtinė, struktūrinė dalis, už kurios veikimą visa atsakomybė tenka generaliniam rangovui. Tai generalinis rangovas privalo organizuoti, paskirstyti ir kontroliuoti subrangovų atliekamus darbus, tuo tarpu subrangovai yra visiškai atskaitingi rangovui už visus savo atliekamus veiksmus ar neveikimą bei jų sukeltas pasekmes. Vertinant generalinio rangovo galimybes apriboti dėl subrangovų veiklos jam tenkan­čią atsakomybę, reikėtų atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Generalinio rangovo ir subrangovo atsakomybės santykis aptartas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 8 d. civilinės bylos Nr. 3K-3-334/ 2005 nutartyje, kurioje Teismas yra nurodęs, kad vertinant, ar subrangovui tenka atsakomybė už netinkamos kokybės statybos darbus, svarbu įvertinti ne tik subrangos sutarties nuostatas, bet ir faktiškai susiklosčiusias aplinkybes bei atsakyti į tokius klausimus: ar subrangos sutartyje buvo nustatyti šalių įsipareigojimai dėl statybos darbų kokybės, kokie konkretūs įsipareigojimai teko kiekvienai iš šalių, kokios buvo realios šalių galimybės tinkamai įgyvendinti subrangos sutartyje nustatytus įsipareigojimus dėl statybos darbų kokybės, kaip buvo įgyvendinama šalių bendradarbiavimo pareiga. Šie klausimai gali būti vertinami kaip orientyras šalims sudarant, o vėliau ir vykdant subrangos sutartį, kuriais vadovaujantis generaliniam rangovui atsakomybė nekiltų arba bent jau būtų apribota.

Kaip teismas jau yra nurodęs būtent pirmiausia, keltinas klausimas dėl ieškovo atsakomybės užsakovui, tai yra ūkininkui K. P., o tik po to svarstytinas klausimas dėl subrangovo atsakomybės generaliniam rangovui. Iš bylos duomenų matyti, kad tikrasis užsakovas ūkininkas K. P. jokių reikalavimų ar pretenzijų ieškovui dėl atliktų statybos rangos darbų nėra pareiškęs. Iš to seka, kad ieškovo pretenzija ir ieškinio reikalavimas atsakovui reiškiami vien formaliai, neįvertinus visų faktinių aplinkybių. Pastebėtina, kad ieškovas tokia teisę turėdamas ja turi naudotis tinkamai ir pagrįstai. Pirmiausia, ne dėl atsakovo, o dėl paties ieškovo netinkamai atlikto sutartinio įsipareigojimo, tai yra vėliau sumokėjus avansą, atsakovas buvo įpareigotas pavėluotai pradėti darbus (sutarties 3 str. 2d.). Antra, iš byloje gautų įrodymų seka, kad ir tuomet atsakovas negalėjo laikų pradėti darbų, nes dėl ieškovo netinkamai atliktų darbų jis negalėjo laiku pradėti vykdyti savo įsipareigojimų. Trečia, ieškovas nepateikė teismui ne tik statybos žurnalo, bet ir visą statybos darbų atlikimo laikotarpį nebuvo paskyręs techninio prižiūrėtojo, kas laikytina esminių įsipareigojimų pažeidimu. Ketvirta, atsakovo ir tikrojo užsakovo ūkininko K. P. teismui pateikta pažymą apie darbų atlikimą patvirtina, jog atsakovas savo įsipareigojimą pagal 2012-02-08 statybos rangos sutartį įvykdė tiesiogiai užsakovui K. P., o ne ieškovui. Todėl ieškovo nurodytas atsakovo formalus įsipareigojimų pažeidimas pagal 2012-02-08 sutarties nuostatas nelaikytinas pakankamu įrodymu, suteikiančiu ieškovui pagrindą reikšti reikalavimą atsakovui dėl 14 368,75 Lt grąžinimo.

Ginčo atveju svarbu vadovautis CK 6.691 straipsnyje įtvirtinta statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo pareiga, kurios tinkamas įgyvendinimas, t. y. geranoriškas šalių kooperavimasis vykdant sutartį sudaro tinkamas sąlygas abiem statybos rangos, taip pat ir subrangos, sutarties šalims tinkamai įgyvendinti savo sutartinius įsipareigojimus. Būtent šalių bendradarbiavimas daugiausia lemia ir generalinio rangovo pareigos kontroliuoti subrangovo atliekamų statybos darbų įgyvendinimą. Kaip nurodyta minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, vertinant, kam - subrangovui ar generaliniam rangovui - tenka atsakomybė už netinkamos kokybės statybos darbus, svarbūs ne tik šalių sutartyje nustatyti įsipareigojimai ir jų realus įgyvendinimas ar neįgyvendinimas, bet ir realios galimybės įgyvendinti konkrečius įsipareigojimus. Tą patį galima pasakyti ir apie generalinio rangovo pareigą kontroliuoti subrangovo atliekamus statybos darbus - jei subrangovui vykdant statybos darbus generaliniam rangovui buvo sudarytos tinkamos sąlygos įgyvendinti šią pareigą. Būtent ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad subrangovas būtų jam trukdęs kontroliuoti kaip atliekami darbai pagal dvišalį susitarimą. Taigi subrangovo įsipareigojimo vykdymas, taip pat ir jo atsakomybė priklauso ne tik nuo jo paties veiksmų, bet ir nuo generalinio rangovo bendradarbiavimo su subrangovu statybos darbų metu. Kalbant apie bendrąją bendradarbiavimo pareigą svarbu atkreipti dėmesį, kad praktikoje galioja prezumpcija, jog subrangovas tinkamai bendradarbiavo su generaliniu rangovu.

Todėl generalinis rangovas, siekdamas minėtą prezumpciją paneigti dėl netinkamo subrangovo bendradarbiavimo, privalo įrodyti subrangovo netinkamą bendradarbiavimą su generaliniu rangovu siekiant rezultato.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad generalinio rangovo pareiga kontroliuoti subrangovo atliekamus statybos darbus yra tęstinio pobūdžio ir privalo būti tinkamai įgyvendinama visą statybos darbų vykdymo laikotarpį. Nė vienas iš buvusių ieškovo vadovų nepateikė teismui jokių įrodymų ir nenurodė faktinių aplinkybių patvirtinančių atsakovo prisiimto įsipareigojimo netinkama vykdymą, apart to, kad nebuvo pasirašytas atliktų darbų aktas.

Pastebėtina, kad ginčo šalys subrangos sutartyje nenustatė papildomo generalinio rangovo (ieškovo) įsipareigojimo kontroliuoti subrangovo atliekamus statybos darbus, jų atlikimo metu. Todėl visos iš to kylančios pasekmės tenka ieškovui. Be to pagal subrangos sutartį rangovas nenumatė, kad subrangovas gali reikšti pretenzijas rangovui (ieškovui) dėl pastarojo netinkamo įsipareigojimų įgyvendinimo. Šias dvi nuostatas įtraukus į rangovo pasiūlytą subrangos sutartį, rangovas (ieškovas) būtų turėjęs galimybę išvengti ne tik būsimo reikalavimo, bet ir netinkamo jo įgyvendinimo.

Pažymėtina, kad visos susitariančios šalys, sudaromose sutartyse nustatydamos ati­tinkamas sąlygas ir tinkamai jas įgyvendindamos, gali ne tik sureguliuoti savo tarpusavio santy­kius taip, kad tai kuo geriau atitiktų jų interesus, bet ir išvengti nereikalingų ginčų, susijusių su šalių atsakomybe už rezultatą vykdant statybos darbus.

Dėl atsakovo prievolės ieškovui pagal šalių dvišalę sutartį .

Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas būtent dėl statybos rangos sutartyje neaptartų jos sąlygų vykdymo – ieškovas nurodo, kad atsakovas statybos darbų neatliko, nes jų neperdavė ieškovui, nors pastarasis ir atliko dalinį apmokėjimą už atliekamus darbus, o tuo pačiu ir įvykdė rangos sutartimi prisiimtą įsipareigojimą. Atsakovas savo atsikirtimų pagrindu nurodo, kad darbus atliko tinkamai, tačiau ieškovas neįvykdė rangos sutarties, kadangi atsisakė pasirašyti darbų priėmimo – perdavimo aktą ir liko nesumokėta visa sutarties kaina už atliktus darbus.

Kaip teismas jau yra konstatavęs, nors šalių sudaryta statybos rangos sutartis neatitinka viešosios teisės normų reikalavimų, tačiau šalių santykiams taikytinos ir privatinės teisės nuostatos, kurios įpareigoja šalis vykdant jų sudarytą sutartį bendradarbiauti (CK 6. 691 str.).

Remiantis šalių atstovų paaiškinimais, byloje esančiais įrodymais teismas daro išvadą, kad net neatsižvelgiant į sutarties turinį abi šalys netinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą. Pirmiausia, ieškovas buvo įsipareigojęs paskirti Techninį prižiūrėtoją ir nors buvę jo vadovai E. K. ir V. V. duodami parodymus teigė, kad tokiu asmeniu buvo V. V., tačiau pastarasis irgi liudijęs teisme nurodė, kad jo pareigos buvo statybos vadovo, o ne techninio prižiūrėtojo. Todėl pripažintina, jog tokio specialisto ieškovas iš vis nebuvo paskyręs. Antra, ieškovas nepateikė teismui įrodymų kurie patvirtintų, kad atsakovas visiškai neatliko sutartyje numatytų darbų tikrajam užsakovui ūkininkui K. P., o pastarasis duodamas parodymus teisme teigė priešingai ir nurodė, kad atsakovas savo įsipareigojimą jam įvykdė visiškai ir dėl to jis neturi jam jokių priekaištų. Trečia, tuo pačiu ieškovas nesudarė teismui galimybės bylos nagrinėjimo metu atlikti atsakovo atlikto darbo įvertinimą, kas leistų konstatuoti, jog pastarasis pažeidė bendruosius tokių sutartinių santykių reikalavimus. Svarbu ir tai, kad subrangovui atlikus sutartyje numatytus darbus ir tikrajam užsakovui juos priėmus, nors ir nebuvo pasirašytas atliktų darbų priėmimo perdavimo aktas, tačiau ūkininkas K. P. atliktu darbu naudojasi ir atskiro reikalavimo nei ieškovui, nei atsakovui nereiškia. Ketvirta, ieškovas nepateikė teismui į bylą statybos žurnalo, nors liudytojas V. V. teigė, jog šis dokumentas jam išėjus iš darbo liko bendrovėje, tačiau bankroto administratoriaus atstovas teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus nurodė, kad tarp jam perduotų dokumentų šio žurnalo nėra (57 b.l.). Penkta, pažymėtina, kad ieškovas kaip gen. rangovas ir ūkininkas K. P., kaip tikrasis užsakovas pasirašė visų Kaimo turizmo sodyboje ,,Rimošės dvaras“ Šniūraičių k., atliktų darbų aktą (58-59 b.l.). Šis teisinis faktas leidžia teismui daryti išvadą, kad šis aktas apima ir atsakovo atliktus darbus pagal ginčo šalių 2012-02-08 sudarytą Statybos rangos sutartį, kadangi jame nurodytas ir meninis sienų bei lubų apipavidalinimas. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo ieškovui reikalauti iš atsakovo sumokėto avanso grąžinimo.

Atskirai pastebėtina, kad nors teismas negali nustatyti ar subrangovas, vykdydamas statybos rangos sutartį nukrypo nuo norminių statybos techninių dokumentų reikalavimų, tačiau darytina neabejotina išvadą, jog subrangovui atlikus statybos darbus tikrasis užsakovas juos vienašališkai priėmė ir jais naudojasi, kas leidžia daryti kitą ir išvadą, jog jis sutiko su atliktų darbų rezultatu (15 b.l.). Be to šią aplinkybę patvirtina ir atsakovo 2013-06-19 raštas ieškovui, kuriuo jis ieškovui nurodo, kad tikrasis užsakovas sutiko su rangovo atliktu darbu (29 b.l.). Pažymėtina, kad tokiu atsakovas turėjo teisę ne tik 2013-06-20 išrašyti ieškovui PVM sąskaitą - faktūrą serija DS Nr. 00072, bet ją įtraukti į buhalterinę apskaitą tuo pačiu sumokėdamas valstybei PVM (16 b.l.). Ieškovas leistinais įrodymais nepaneigė ir atsakovo 2013-06-20 pasirašytos pažymos apie atliktus darbus ir jų išlaidų vertę (17 b.l.). Visos šios aukščiau nurodytos aplinkybės vadovaujantis prievolių teisės nuostatomis nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovas laikytinas ieškovo skolininku dėl sutartinės prievolės pažeidimo. Atskirai pastebėtina, kad būtent ieškovas pasiūlė atsakovui savo redakcijos statybos rangos sutarties tekstą, todėl ir aiškinant iš jos kylančias prievoles, jam tenka prisiimti iš to kylančias pasekmes (CK 6. 193 str.).

Dėl atliktų darbų priėmimo - perdavimo akto.

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas sietinas ne tik su 2012-02-08 statybos rangos sutarties tinkamu vykdymu ar 2013-06-20 atsakovo pateiktos ieškovui PVM sąskaitos – faktūros apmokėjimu, bet ir su tarp šalių nepasirašytu atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktu. Todėl teismas plačiau pasisako ir dėl šio dokumento, siekiant ateityje išvengti papildomų ginčų tarp šalių.

T. C. kodekso normos (CK 6.644 str. 1 d., 6.681 str.), tiek byloje esanti šalių pasirašyta Statybos rangos sutartis nustato, kad subrangovas (atsakovas) tik atlikęs tam tikrą darbą savo rizika pagal užsakovo (ieškovo) užduotį ir perdavęs šio darbo rezultatą užsakovui, įgyja teisę reikalauti apmokėjimo. Bylos atveju subrangovas nekelia reikalavimo ieškovui sumokėti likusią atliktų darbų kainą, o priešingai laiko šią sumą savo komerciniais nuostoliais.

Statybos rangos sutarties esmę sudaro tai, kad rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pagal užsakovo užduoti atlikti tam tikrą darbą ir jo rezultatą perduoti užsakovui, o užsakovas privalo priimti darbų rezultatą ir už jį apmokėti (CK 6. 681 str. 1d.). Jos tikslas yra sukurti ir perduoti darbų rezultatą. Atliktų darbų priėmimas yra įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus (CK 6. 694 straipsnis). Tokiu būdu, atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktas yra pagrindinis įrodymas, patvirtinantis, jog rangovas sutarties sąlygas yra įvykdęs.

Darbų perdavimas ir priėmimas nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.662 straipsnis), tiek specialiosiose (CK 6.694 straipsnis). Pagal abiejų straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo užsakovo pareigą priimti rangovo perduodamus darbus 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „Ekama“ v. UAB „Versenta“; bylos Nr. 3K-3-413/2005, taip pat 2005 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Sigeta“ v. UAB „Kriautė“; bylos Nr. 3K-3-597/2005. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kuriais užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis).

Atsakovas nurodė, kad jau 2012 metų spalio mėnesį baigė visus meninio apipavidalinimo darbus pagal su ieškovu 2012-02-08 sudarytą sutartį dėl statybos rangos darbų, tačiau tuo metu užsakovo (ieškovo) finansinė padėtis jau buvo bloga. Todėl iškilo atliktų darbų priėmimo perdavimas klausimas. Atsakovui siekiant suderinti atliktų darbų priėmimo perdavimo datą, jis buvo informuotas, kad pasikeitė įmonės vadovai. Liudytojas V. V. duodamas parodymus teismo posėdyje nurodė, kad priekaištų atsakovui ar nusiskundimų dėl jo atlikto darbo neturi, o be to subrangovas neprašė ir likusios pinigų sumos už atliktus darbus. Liudytojas K. P. duodamas parodymus irgi nurodė, kad atsakovo atliktų darbų priėmimas perdavimas vėlavo, kadangi ieškovas nebuvo tinkamai atlikęs savo darbų pagal rangos sutartį, dėl ko ir atsakovas negalėjo laiku pradėti savo darbo. Teismui ištyrus šalių byloje pateiktus įrodymus ir įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad užsakovas (ieškovas) nepagrįstai atsisakė priimti rangovo (atsakovo) perduodamus darbo rezultatus, kurie buvo atlikti pavėluotai, tačiau ne dėl atsakovo kaltės (14 b.l.). Pastebėtina, kad atsakovas irgi sutiko su ta aplinkybe, jog jis taip pat neorganizavo darbų perdavimo - priėmimo, nors tiek pagal įstatymą, tiek pagal sutartį (sutarties 5 str. 1d. 1.4. ir 1.5. punktas), tai padaryti yra jam tenkanti pareiga.

Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtose nutartyse ne kartą buvo analizuoti reikalavimai atliktų darbų aktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005, buvo akcentuota užsakovo pareiga priimti rangovo perduodamus darbus; 2007 m. sausio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007, buvo nurodyta, kad atliktų darbų priėmimo perdavimo akte yra informacija apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas). Atliktų darbų akte yra nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai. Pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį rangovas praneša apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą ir tada privaloma nedelsiant pradėti jų priėmimą. Darbų atlikimo aktas yra įstatyme įtvirtintas dokumentas, kuriame surašomi faktinio pobūdžio duomenys apie svarbias bylai aplinkybes. Ta prasme darbų priėmimo - perdavimo aktas yra įrodymų šaltinis apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti

ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtintos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 4 dalis). Kadangi rangos santykiuose atliktų darbų priėmimas ir perdavimas nustatytas įforminti rašytiniu aktu, tai tokios aplinkybės turi būti įrodinėjamos šia leistina įrodinėjimo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007). Remiantis byloje esančiais įrodymais ir aukščiau paminėtu darytina išvadą, kad šalys savanoriškai atsisakė vykdyti tiek įstatymu, tiek sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir nebėra suinteresuotos jos tolimesniu vykdymu.

Ieškovo atstovo argumentas dėl to, kad atsakovas yra neįvykdęs įsipareigojimo perduoti ieškovui, o ne tikrajam užsakovui atliktus darbus, atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovas tiek iki bankroto bylos jam iškėlimo, tiek ir po to, įskaitant ir esamą momentą, gali kartu su atsakovu ir tikruoju užsakovu atlikti darbų priėmimą perdavimą, dalyvaujant ir ieškovo kreditorių atstovui. Toks ieškovo reikalavimas atsakovui būtų pagrįstas tik tokiu atveju jeigu atsakovas ne tik būtų neatlikęs darbų pagal rangos sutartį, bet ir jų neperdavęs tikrajam užsakovui ūkininkui K. P.. O kaip jau anksčiau minėta, ieškovas nepateikė teismui tinkamų įrodymų, kad atsakovas būtų iš vis neperdavęs pagal rangos sutartį atliktų darbų.

Aptartais motyvais teismui nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį. Ieškiniu prašomas priteisti iš atsakovo 14 368,75 Lt įsiskolinimas neatitiktų teisingumo principų ir būtų atsakovo turtinių teisių pažeidimas. Todėl ieškovo ieškinys atmestinas visiškai kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Teismas netenkindamas ieškovo pagrindinio reikalavimo, tuo pačiu toliau nepasisako dėl išvestinių ieškovo reikalavimų (dėl įstatyminių palūkanų), kadangi jie savaime netenka teisinės prasmės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atmetus ieškinį priteistinos tik tos bylinėjimosi išlaidos kurios yra patvirtintos rašytiniais įrodymais, tai yra iš ieškovo priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą. Iki sprendimo įsiteisėjimo paliktina galioti atsakovo atžvilgiu taikyta laikinoji apsaugos priemonė pagal 2013-07-17 nutartį, o jam įsiteisėjus ji panaikintina. Minėta nutartis naikintina, neatsižvelgiant į tai, jog iš Centrinės hipotekos įstaigos 2013-08-01 gautas pranešimas apie turto arešto akto išregistravimą.

Šios aukščiau paminėtos ir priteisiamos su bylinėjimusi susijusios išlaidos, išieškotinos iš bankroto byloje administravimui skirtų lėšų. Tokia teismo išvada remiasi ta nuostata, jog nagrinėjama bylą buvo iškelta pagal ieškovo ieškinį, jau po bankroto bylos iškėlimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1d. 3p., 96 str. 2 d., 260-270 str.,

nusprendžia:

1. Ieškovo BUAB ,,Ledora“ ieškinį atsakovui Individuliai įmonei ,,Dano studija“ dėl 14 368,75 Lt (keturiolikos tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimt aštuonių litų 75 ct) avanso grąžinimo ir 6 proc. dydžio įstatyminių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atmesti.

2. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš ieškovo BUAB „Ledora“ (į/k 300144587) 12,60 Lt (dvyliką litų) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

3. Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013-07-17 nutartimi atsakovo IĮ ,,Dano studija“ (į/k 300112162) atžvilgiu taikytą laikinąją apsaugos priemonę - atsakovo piniginių lėšų areštą.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šiaulių apylinkės teisme.

Teisėjas Jonas Stubrys