Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-29611-800/2018 ir ieškovo V. J. pareiškimu dėl visų Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniam teismui perduota Kauno apylinkės teismo civilinė byla, kurioje reiškiamas nušalinimas visiems Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjams.

Nušalinimo pareiškime nurodyta, kad šiuose teismuose dirbantys asmenys pažeidžia pareiškėjo procesines bei žmogaus teises.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Tinkama teisės į nešališką teismą užtikrinimo garantija yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normų, reglamentuojančių nušalinimo institutą, taikymas. CPK 64 straipsnis reglamentuoja, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas, negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai teisėjui (teisėjams) nušalinti išvardinti CPK 65 ir 66 straipsniuose. Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš bylą pradedant nagrinėti iš esmės (CPK 68 straipsnio 2 dalis).

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pabrėžiama, kad nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo, tendencingumo nebuvimą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies kontekste gali būti nagrinėjamas dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr. EŽTT 1989 m. gegužės 24 d. sprendimą byloje Hauschildt prieš Daniją, peticijos Nr. 10486/83). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr. EŽTT 1998 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Gautrin ir kiti prieš Prancūziją, peticijos Nr. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimą byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96). Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryšiais (žr., pvz., EŽTT 2005 m. liepos 15 d. sprendimą byloje Mežnarić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 71615/01, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-916/2017).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo nušalinti visus Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teismo teisėjus teigdamas, jog kyla pagrįstų abejonių dėl šių teismų teisėjų šališkumo, tačiau nenurodo konkrečių teisėjų veiksmų.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pareiškėjui ne kartą buvo išaiškinusi, jog tam, kad būtų nušalinti visi apylinkės teismo ir apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitos apygardos veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui, neužtenka nurodyti deklaratyvius teiginius dėl galimo teisėjų šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus apylinkės teismo ir apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu.

Iš bylos medžiagos nėra pagrindo spręsti, kad visi Kauno apylinkės teismo ir/ar Kauno apygardos teismo teisėjai elgiasi šališkai pareiškėjo atžvilgiu ar yra suinteresuoti bylos baigtimi, netinkamai atlieka veiksmus, kurie objektyviam stebėtojui leistų manyti, jog byla negalės būti nešališkai išnagrinėta. Pastebėtina, jog pareiškėjas nušalinimą visiems minėtų teismų teisėjams pareiškė dar iki bylos paskyrimo nagrinėti konkrečiam teisėjui.

Nagrinėjamu atveju nesant argumentų, kuriais būtų įrodinėjami visų Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai, t. y. nesant nurodytam nė vienam iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, darytina išvada, kad pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. 2SP-29611-800/2018 gali būti išnagrinėta Kauno apylinkės teisme ir Kauno apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 3 dalimi ir 69 straipsnio 1 dalimi, Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

ieškovo V. J. nušalinimo pareiškimo ir prašymo perduoti bylą nagrinėti kitam apylinkės teismui, veikiančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, netenkinti.