- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-21
- Bylos Nr.
- e2S-1925-880/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18047-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.2.6.12.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Linas Zinkevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl sprendimo išaiškinimo civilinėje byloje Nr. e2-1126-727/2022.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. S. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) priimto sprendimo byloje Nr. APS-100-6739. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašė: 1) pripažinti, kad ieškovo atleidimas iš darbo nuo 2021 m. kovo 19 d, pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį yra neteisėtas, negrąžinti darbuotojo į buvusią darbovietę, priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ieškovo naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, 2) pripažinti laikotarpius 2020 m. rugpjūčio 30 d., nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 25 d., nuo 2020 m. lapkričio 23 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d., nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 19 d., nuo 2021 m. sausio 23 d. iki 2021 m. sausio 31 d. ir 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. kovo 19 d. prastovomis ne dėl darbuotojo kaltės, priteisti iš atsakovės ieškovo naudai už šiuos laikotarpius vidutinį darbo užmokestį; 3) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 3 962,30 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų; 4) žalos atlyginimo iš ieškovo atsakovės naudai nepriteisti; 5) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai netesybas už neatsiskaitymą laiku bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesutikdama su ieškovo reikalavimais, ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą bei pateikė byloje priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo nuo 2021 m. kovo 19 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį teisėtu, priteisti iš ieškovo 3 300 Eur žalos (nuostolių) atlyginimo atsakovo naudai, atmesti kitus darbuotojo DGK reikštus reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 11 d. nutartimi ieškovo ieškinį tenkino: įpareigojo išieškoti ieškovo naudai iš atsakovės 4250 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio už nepagrįstai fiksuotus nedraudiminius laikotarpius, 3962,30 Eur (į rankas) neišmokėtų dienpinigių, 3300 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų; pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo pas atsakovę neteisėtu, laikyti, kad darbo sutartis nutraukta šiuo teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; išieškoti ieškovo naudai iš atsakovės 12100 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki šio teismo sprendimo priėmimo ir po 50 Eur už kiekvieną darbo dieną iki visiško sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už metus (skaičiuojant nuo atleidimo dienos). Išieškoti ieškovo naudai iš atsakovės 700 Eur bylinėjimosi išlaidų; išieškoti iš atsakovės 531 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Atsakovės priešieškinį teismas atmetė.
Šalies argumentai
3. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė prašymą dėl 2022 m. vasario 11 d. sprendimo išaiškinimo, dalyje, kurioje teismas nustatė išieškoti ieškovo naudai iš atsakovės po 50 Eur už kiekvieną darbo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, nurodant nuo kada suma turi būti pradedama skaičiuoti bei išaiškinant, ar ši suma nesidubliuoja su teismo priteista 12100 Eur kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką.
4. Prašyme nurodė, jog antstolė Aurelija Puodžiukienė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė raginimą sumokėti 37112,30 Eur skolą bei 294,64 Eur vykdymo išlaidų. Atsakovės nuomone, antstolė netinkamai aiškina teismo sprendimą dalyje dėl 50 Eur priteisimo už kiekvieną darbo dieną iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skaičiuodama, jog ši suma skaičiuojama nuo 2021 m. kovo 19 d., t. y., dienos, nuo kurios teismas pripažino, jog D. S. atleidimas nebuvo teisėtas ir pagrįstas. Teismo sprendimas buvo priimtas 2022 m. vasario 11 d., todėl, pareiškėjo nuomone, dalis dėl 50 Eur už kiekvieną darbo dieną turėtų būti skaičiuojama būtent nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, nes už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 19 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos jau paskaičiavo teismas, priteisdamas vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį. Kitokiu atveju, turėtų būti laikytina, jog teismas kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką priteisė du kartus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. birželio 6 d. nutartimi atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo dėl 2022 m. vasario 11 d. sprendimo išaiškinimo netenkino. Nutartyje nurodė, kad:
5.1. Tokio turinio aiškinimo, kurio prašo atsakovė prašyme, teismas atlikti negali ir nemato tam jokio teisinio pagrindo. Teismas sprendimo dalyje dėl 50 Eur priteisimo ieškovui iš atsakovės už kiekvieną darbo dieną iki visiško sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už metus (skaičiuojant nuo atleidimo dienos) aiškiai nurodė laikotarpį, už kurį yra skaičiuojama, t. y. nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už metus. Todėl akivaizdu, jog ši sprendimo rezoliucinė dalis yra aiškiai suprantama, ir ją aiškiai supranta vykdomąjį dokumentą vykdymui priėmęs asmuo.
5.2. Teismas papildomai nurodė, jog sprendimo dalis dėl po 50 Eur priteisimo ieškovui iš atsakovės už kiekvieną darbo dieną iki visiško sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už metus, akivaizdžiai nesidubliuoja su ieškovui priteista 12100 Eur kompensacija už priverstinės pravaikštos laikotarpį, nes tai yra skirtingos teisinės prigimties sankcijos, pagal įstatymą tenkančios darbdaviui, kaip jo neteisėtai realizuoto darbuotojo atleidimo veiksmų neteisėtumo pasekmė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovė „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismo išvados, kuriomis remiantis buvo atsisakyta tenkinta prašymą dėl sprendimo išaiškinimo, yra nepagrįstos ir prieštarauja paties sprendimo turiniui ir įstatymo reikalavimams. Pats teismas 2022 m. vasario 11 d. sprendime nurodė, jog tiek 12100 Eur suma, tiek 50 Eur už kiekvieną darbo dieną iki visiško sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už metus, yra priteisima pagal tą pačią DK 218 str. 4 d. normą už priverstinės pravaikštos laiką, todėl teismo argumentas, jog tai skirtingos teisinės prigimties sankcijos, yra nepagrįstas.
6.2. Kompensacija už priverstinės pravaikštos laikotarpį yra apribota įstatymo leidėjo ir negali būti priteisiama už ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, jog už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 19 d. (dienos, kai buvo nutraukta darbo sutartis) iki 2022 m. vasario 11 d. (teismo sprendimo priėmimo dienos), teismas sprendimu priteisė 12100 Eur kompensaciją ieškovui už priverstinės pravaikštos laikotarpį, todėl, atsakovo nuomone, dalis dėl 50 Eur už kiekvieną darbo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo, turi būti skaičiuojama nuo 2022 m. vasario 11 d. iki 2022 m. kovo 19 d., nes teismas jau priteisė kompensaciją už 11 mėnesių, priešingu atveju, būtų laikytina, jog teismas priteisė kompensaciją už priverstinės pravaikštos laikotarpį du kartus.
Atsiliepimas
7. Ieškovas D. S. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad:
7.1. Atsakovė, skųsdama nutartį, kvestionuoja būtent 2022 m. vasario 11 d. nutarties turinį, o ne nutarties argumentus. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi atmetė atsakovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. sprendimo ir sprendimą paliko nepakeistą, vadinasi, sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas jau yra išspręstas.
7.2. Nors teismas ir atsisakė išaiškinti 2022 m. vasario 11 d. sprendimą, tačiau nutartyje aiškiai išdėstė argumentus, kuriais remdamasis paskaičiavo ieškovo naudai priteistiną pinigų sumą, todėl klausimų dėl minėto sprendimo vykdymo nekyla ir negali kilti. Sprendimo išaiškinimas būtų perteklinis veiksmas, atsižvelgiant dar ir į tai, jog įstatymas numato teismo teisę, bet ne pareigą papildomai aiškinti savo sprendimus.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl teismo sprendimo išaiškinimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas - patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinio sprendimo išaiškinimo institutą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 278 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu sprendimas (nutartis) yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę byloje dalyvaujančių asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Ši nuostata suprantama taip, kad sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, kai yra neaiškiai, nesuprantamai arba nevienareikšmiai suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to gali kilti keblumų sprendimą vykdyti.
11. Pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį ir nusistovėjusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismo sprendimo aiškinimas negali pakeisti jo turinio. Teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar peržengti byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (CPK 278 str. 1 d.). Teismas neturėtų aiškinti sprendimo (nutarties) motyvuojamosios dalies, nes tai reikštų naujų motyvų surašymą (motyvuojamosios dalies papildymą); tokie veiksmai yra negalimi po to, kai teismo sprendimas (nutartis) yra surašytas ir pasirašytas bylą nagrinėjusių teisėjų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-183/2006; Nr. 3K-7-242/2009; Nr. 3K-3-381/2010; Nr. 3K-3-712/2013; Nr. 3K-3-35-701/2015). Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., kovo 28 d. nutarimai).
12. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos išanalizavęs atsakovo pateiktą prašymą dėl teismo procesinio sprendimo išaiškinimo, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo ginčijamoje nutartyje padaryta išvada, jog teismo sprendimas yra visiškai aiškus, nes sprendimo dalyje dėl po 50 Eur priteisimo ieškovui iš atsakovės už kiekvieną darbo dieną iki visiško jo (sprendimo) įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už metus (skaičiuojant nuo atleidimo dienos) teismas aiškiai nurodė laikotarpį, už kurį yra skaičiuojama ši suma, t. y. nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už metus. Todėl akivaizdu, jog ši sprendimo rezoliucinė dalis yra aiškiai suprantama.
13. Šiuo atveju atsakovas pateikdamas prašymą siekė teismo išdėstytų motyvų bei argumentų platesnio išdėstymo, jų papildymo, tačiau teismas to aiškindamas sprendimą daryti negali.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2022 m. vasario 11 d. sprendimo rezoliucinės dalies formuluotė yra aiški, konkreti, nedviprasmiška ir vienareikšmiška, suformuluota aiškiai. Tiek prašyme dėl sprendimo išaiškinimo, tiek atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl sprendimo vykdymo metu kilusių neaiškumų, negali pagrįsti 2022 m. vasario 11 d. sprendimo rezoliucinės dalies neaiškumo ar neišsamumo ir būtinybės išaiškinti sprendimą. Atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad sprendimo vykdymo metu kilę neaiškumai ar ginčai sprendžiami ne per sprendimo išaiškinimo institutą, tačiau CPK VI dalyje įtvirtintą sprendimų vykdymo institutą („Vykdymo procesas“). Tuo tarpu, sprendimo išaiškinimas šiuo atveju prieštarautų sprendimo išaiškinimo esmei (tikslui).
15. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau šioje nutartyje nurodytų aplinkybių visuma, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovės prašymo dėl sprendimo išaiškinimo, procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.