- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-03
- Bylos Nr.
- I-205-422/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- O. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, A. A., K. I.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo – Kybartų pataisos namai pasibaigė po reorganizavimo), tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, A. A. (A. A.) ir K. I. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN, Pataisos namai, atsakovės atstovas), 1700 Eur turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėja skunde (b. l. 73–77) bei jos atstovė teismo posėdžių metu nurodė, kad A. A. (A. A.), kalėdamas Pataisos namuose ir veikdamas kartu K. I. (šioje byloje tretieji suinteresuoti asmenys) bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kalinčiais Pataisos namuose, 2017 m. sausio 25 d. 14.33 val. paskambino pareiškėjai ir apgaulės būdu sukčiaudami išviliojo iš jos 1700 Eur. Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-551-971/2018 pripažino A. A. (A.) ir K. I. kaltais, įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d.
Pareiškėjos ir jos atstovės nuomone, Pataisos namų neteisėtais veiksmais buvo sudaryta galimybė A. A. ir Pataisos namuose kalintiems jo bendrininkams padaryti nusikaltimą, dėl kurio nukentėjo pareiškėja. Tvirtino, jog Pataisos namai neužtikrino, nesiėmė tinkamų ir pakankamų priemonių, kad juose kalintys asmenys nesinaudotų draudžiamais turėti mobiliaisiais telefonais, SIM kortelėmis, t. y. nedarytų nusikaltimų, todėl valstybė turi atlyginti kalinčių asmenų veiksmais padarytą žalą pareiškėjai. Dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) O. S. buvo padaryta 1700 Eur turtinė žala ir 2000 Eur neturtinė žala.
Tvirtino, kad pareiškėjos gaunamos pajamos yra labai mažos. Ji turėjo ilgą laiką taupyti, kad sutaupytų prarastą pinigų sumą, todėl, ją praradus apgaulės būdu, patyrė didelį stresą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nemigą. Pažymėjo, jog pareiškėja iki šiol tebejaučia nejaukumo, beviltiškumo ir galimo nuolatinio pavojaus jausmą, bijo atsiliepti į telefono skambučius, kalbėtis su žmonėmis. Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos teko kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas, todėl patyrė papildomų nepatogumų ir pan. Dėl šio įvykio metu patirto streso parą laiko pareiškėja negalėjo kalbėti, buvo išvežta į Kauno klinikinę ligoninę, iki šiol vartoja raminamuosius vaistus. Turtinė žala, nors ir yra priteista, tačiau iki šiol nėra atlyginta, todėl pareiškėja ir dėl to patiria išgyvenimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovė 2018 m. gruodžio 10 d. pateikė teismui prašymą, kuriame atsisakė skundo reikalavimo dėl 1700 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės (b. l. 127).
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pataisos namai su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 87–91) nurodė, kad Pataisos namai ėmėsi tinkamų ir pakankamų priemonių tam, kad užkardintų draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų, tame tarpe ir mobiliųjų telefonų bei jų priedų, patekimą į Pataisos namų teritoriją: Pataisos namuose įrengtas bagažo rentgeno kontrolės prietaisas, kuriuo tikrinami į ilgalaikius pasimatymus atvykstančių asmenų turimi daiktai, iš laisvės nuteistiesiems siunčiami laiškai, siuntiniai, banderolės su spauda; pastoviai vykdoma į pataisos namus įeinančių (išeinančių) asmenų, pareigūnų kontrolė, tikrinant metalo detektoriumi, esant reikalui, atliekant jų kratas; prie pataisos namų teritorijos veikia vaizdo stebėjimo kameros, rengiamos pasalos asmenims, vykdantiems draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų permetimus, sulaikyti; nuteistųjų gyvenamosiose patalpose vykdomos kratos, pastovūs gyvenamųjų patalpų apėjimai; 2017 metais įdiegta radijo ryšio trukdymo įranga, skirta blokuoti bepiločių skraidyklių valdymą. Tvirtino, jog 2017 metais buvo atliktos 2428 planinės ir neplaninės kratos bei apžiūros, užfiksuoti 64 draudžiamų turėti daiktų permetimo atvejai, paimta 883 mobiliojo ryšio telefonai ir 666 SIM kortelės. Per 2018 metus 9 mėn. Pataisos namuose atliktos 2249 planinės ir neplaninės kratos bei apžiūros, užfiksuoti 69 permetimo atvejai, paimta 680 mobiliojo ryšio telefonų ir 683 SIM kortelės. Mano, kad Pataisos namai veikė pagal teisės aktus ir ėmėsi visų įmanomų ir reikalingų veiksmų, siekdami užkardinti draudžiamų daiktų patekimą į Pataisos namų teritoriją, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurių pagrindu atsirastų pareiga atlyginti pareiškėjos prašomą jai priteisti žalą. Pareiškėjos patirta žala priteistina iš nusikalstamą veiką padariusių asmenų – A. A. (A. A.) ir K. I., o ne iš valstybės, atstovaujamos Pataisos namų, nes tarp Pataisos namų teisėtų veiksmų ir pareiškėjos patirtos žalos yra pernelyg nutolęs priežastinis ryšys.
Į teismo posėdį neatvyko tretieji suinteresuoti asmenys, apie teismo posėdį jiems pranešta, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTĮ 77 str.).
Motyvuojamoji dalis
Byla dėl turtinės žalos atlyginimo nutrauktina, pareiškėjos skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja jai padarytą neturtinę žalą kildina iš Pataisos namų pareigūnų neteisėtų veiksmų, neužkardinus nuteistiesiems draudžiamo turėti daikto – mobilaus telefono patekimo į pataisos įstaigos režimo teritoriją, dėl kurio panaudojimo jai buvo padaryta 1700 Eur turtinė ir 2000 Eur neturtinė žala.
Pareiškėjos atstovė 2018 m. gruodžio 10 d. padavė teismui prašymą (b. l. 127), kuriame atsisako reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 str. 2 d.). Pareiškėjos prašymas pateiktas įstatymo nustatytu terminu (iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį), skundo dėl turtinės žalos atlyginimo atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, todėl jos atsisakymas nuo skundo dėl turtinės žalos atlyginimo priimtinas ir administracinė byla dėl 1700 Eur turtinės žalos atlyginimo nutrauktina (ABTĮ 50 str. 2 d., 103 str. 4 p., 104 str.).
Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-106-397/2018 (b. l. 3-13) nustatyta, jog A. A., kalėdamas Kybartų pataisos namuose, veikdamas bendrininkų grupe su K. I. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais Kybartų pataisos namuose kalinčiais asmenimis 2017 m. sausio 25 d. apie 14.33 val. paskambinę nukentėjusiajai O. S. apgaule įgijo pinigų, t. y. prisistačius nukentėjusiosios giminaite, kuri tariamai sužalojo kitą moterį, paskui perdavus ragelį gydytoju prisistačiusiam asmeniui, už sužalotos moters gydymą pareikalavo 1700 Eur, kurių atvažiuosianti paimti sužalotos moters giminaitė. A. A., tęsdamas bendrininkų pradėtą nusikalstamą veiką, mobiliojo ryšio telefono trumposiomis žinutėmis K. I. nurodė nukentėjusiosios O. S. namų adresą, kada ir kur atvyks taksi automobilis, kam ir kiek pervesti apgaule įgytų pinigų, o K. I. 2017 m. sausio 25 d. nuvykusi į O. S. namus (duomenys neskelbtini), ir prisistačiusi tariamai sužalotos moters giminaite, vardu M., iš nukentėjusiosios O. S. apgaule įgijo 1700 eurų savo ir bendrininkų naudai, t. y. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (b. l. 3–33).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Tam, kad būtų konstatuotas atsakovo veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog Alytaus PN pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 112 straipsnio 2 dalies ir 114 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 7 punkto bei Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau - ir Instrukcija), nuostatos (ginčui aktualios aktų redakcijos), pagal kurias pataisos įstaigos pareigūnai privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę (be kita ko, ir nuteistiesiems neleistinų turėti daiktų nepatekimą) bei jų apsaugą.
BVK 112 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus šio Kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, leidžiama su savimi turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede „Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti masto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše“ mobilieji telefonai ir jų priedai nenurodyti.
Pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą akivaizdu, kad nuteistieji neturi teisės su savimi turėti mobiliųjų telefonų ir jų priedų, o šio draudimo laikymąsi privalo užtikrinti pataisos namų pareigūnai.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad buvo imtasi priemonių užkardant draudžiamųjų turėti nuteistiesiems daiktų patekimą į Pataisos namus: organizuojami įeinančių (išeinančių) į Pataisos namus asmenų ir daiktų patikrinimai metalo detektoriumi, esant reikalui atliekamos kratos; asmenų, einančių į pasimatymus, daiktai, drabužiai, avalynė, iš laisvės gaunami siuntiniai, paštas tikrinami bagažo patikros prietaisu; prie pataisos namų teritorijos veikia vaizdo stebėjimo kameros; rengiamos pasalos asmenims, vykdantiems draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų permetimus, sulaikymui; nuteistųjų gyvenamosiose patalpose vykdomos kratos, pastovūs gyvenamųjų patalpų apėjimai ir pan. Pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad 2017 metais buvo atliktos 2428 planinės ir neplaninės kratos bei apžiūros, užfiksuoti 64 draudžiamų turėti daiktų permetimo atvejai, paimta 883 mobiliojo ryšio telefonai ir 666 SIM kortelės, už bandymą neteisėtai perduoti nuteistiesiems arba gauti medžiagų, dirbinių ir daiktų iš šių asmenų pradėta 11 ikiteisminių tyrimų (b. l. 92–97). Šie duomenys patvirtina, kad Pataisos namai ėmėsi priemonių, siekdami užtikrinti, kad mobilieji telefonai, jų priedai nepatektų bausmę atliekantiems asmenims.
Tačiau nagrinėjamu atveju, nustačius faktą, kad Pataisos namuose kalėjęs A. A., pasinaudodamas mobiliuoju telefonu, kartu su nenustatytais, taip pat šioje kalinimo įstaigoje laisvės atėmimo bausmę atliekančiais asmenimis, iš pareiškėjos apgaulės būdu išviliojo 1700 eurų, nusikalstama veika buvo padaryta prisijungus prie Pataisos namus aptarnaujančių bazinių stočių ( b. l. 21, baudžiamosios bylos Nr. I -551-917/2018 1 t., b. l. 66-67, 153-154, 2 t., b. l. 22, 24, 27) (I t., b. l. 11) ( t. y. nuteistieji turėjo mobiliuosius telefonus, nors pagal Taisyklių 18 priedą laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji neturi teisės jų turėti), darytina išvada, jog atsakovo atstovo panaudotos užkardymo priemonės ir atitinkami veiksmai, kurie buvo taikomi, siekiant užkirsti mobiliųjų telefonų ir SIM kortelių patekimą nuteistiesiems, nebuvo pakankami, todėl šiuo aspektu konstatuotinas atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumas, kaip būtina sąlyga atsakovės deliktinei atsakomybei kilti.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tokia įstatymo leidėjo nustatyta bausmės paskirtis lemia sustiprintą pozityvią valstybės institucijų pareigą užtikrinti visuomenės apsaugą nuo nusikalstamų nuteistų asmenų, laikomų bausmės atlikimo vietose, veiksmų ir jos vykdymui kelia aukštesnius reikalavimus. Todėl aukščiau nurodytos aplinkybės yra pakankamos, kad teismas konstatuotų, jog Lietuvos valstybė, atstovaujama Kybartų pataisos namų, netinkamai vykdė savo bendras ir teisės aktuose numatytas pareigas taip, kaip pati teisės aktuose nustatė, todėl elgėsi nerūpestingai, t. y. neteisėtai (CK 6.246 str. 1 d.).
Pareiškėja jai padarytą neturtinę žalą vertino 2000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovo.
Pareiškėjos patirtą neturtinę žalą pagrindžia į bylą pateikti medicininiai dokumentai, patvirtinantys, jog pareiškėja patyrė stresą dėl byloje aptariamo įvykio, jai svaigo galva, buvo sutrikusi kalba, jai skirti vaistai (b. l. 153–158), tai įrodo dėl byloje vertinamo įvykio pareiškėjos patirtus dvasinius išgyvenimus, sveikatos sutrikimus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėja įvykio metu buvo garbaus amžiaus, prieš tai persirgusi išeminiu insultu, todėl minėto įvykio sukeltos pasekmės galėjo būti pavojingos jos sveikatai.
Pasisakant dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų ir pareiškėjai atsiradusios žalos, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio byloje (žr. 2019 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-864-662/2019), yra nurodęs, kad pagal CK 6.247 str. pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė teisinė atsakomybė.
Nagrinėjamu bylos atveju atsakovo neteisėtas neveikimas, neužtikrinant, kad nuteistieji <...> neturėtų mobiliųjų telefonų ir SIM kortelių, buvo neabejotina žalingų pasekmių pareiškėjai atsiradimo sąlyga. Sprendžiant, ar atsakovės atstovo neteisėtas neveikimas nėra pernelyg nutolęs nuo kilusių pasekmių, svarbu yra tai, kad mobilieji telefonai ir SIM kortelės patenka į atsakovės atstovo valdomą pataisos namų teritoriją ne dėl vienkartinio ar trumpalaikio jo pareigos prižiūrėti, kad mobilieji telefonai nepatektų į pataisos namų teritoriją, neatlikimo, o dėl to, kad atsakovės atstovas negali užtikrinti, kad mobiliojo ryšio telefonai iš viso nepatektų į pataisos namų teritoriją, o patekus, jais nebūtų galima naudotis. (b. l. 78–84).
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog valstybei nesiėmus visų pagrįstų priemonių užkirsti kelią nurodytam pavojui, kad atitinkamos visuomenės narių (potencialių nukentėjusiųjų) teisės būtų veiksmingai apsaugotos, valstybė privalo prisiimti ir dėl to kilusias neigiamas pasekmes (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-375-856/2016).
Taigi nagrinėjamu atveju priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos (neveikimo) ir atsiradusios žalos pobūdis lemia, kad Lietuvos valstybės atsakomybė yra dalinė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. birželio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2013 pažymėjo, jog byloje vis dėlto nustačius VĮ Marijampolės pataisos namų pareigūnų neteisėtą neveikimą, taikytina atsakovo Lietuvos valstybės dalinė, o ne solidarioji atsakomybė (CK 6.271 straipsnio 1, 4 dalys), nes akivaizdu, kad įstaigos pareigūnų neteisėtas neveikimas (jei bus nustatytas) tik netiesiogiai galėjo turėti įtakos žalos atsiradimui, priešingai nei S. N. nusikalstami veiksmai, kuriais tiesiogiai buvo padaryta žala ieškovėms.
Iš bylos duomenų matyti, jog teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu (Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-106-397/2018 (b. l. 3-13) pripažino pareiškėjai teisę į civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, perduodamas šį klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. preliminariu sprendimu (civilinė byla Nr. e2-30323-800/2018) solidariai iš A. A. ir K. I. buvo priteista pareiškėjai 1700,00 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1700,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-11-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų reikalavusi iš nuteistųjų asmenų neturtinės žalos atlyginimo, tačiau šios aplinkybės, teismo nuomone, negali sudaryti pagrindo reikalauti didesnės atsakomybės iš Pataisos namų, juolab nustačius, kad pataisos namų pareigūnų neteisėtas neveikimas tik netiesiogiai turėjo įtakos žalos atsiradimui.
Be to, teismo nuomone, konkrečiu atveju ir pačios pareiškėjos (nukentėjusiosios) neatsakingas elgesys, atiduodant pinigus nepažįstamai moteriai, nepabandžius susisiekti su giminaite, tariamai sužalojusia kitą moterį, ar jos artimaisiais, taip pat lėmė žalos atsiradimą (CK 6.253 str. 5 d). Tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. 2019 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-864-662/2019).
Įvertinus byloje nurodytų aplinkybių visumą, nustačius, kad Pataisos namai ėmėsi priemonių mobiliųjų telefonų patekimo į pataisos namus užkardymui, tačiau šios priemonės buvo nepakankamos, kad žalos atsiradimui turėjo įtakos ir pačios pareiškėjos veiksmai, atsižvelgiant į jos garbų amžių, sveikatos būklę, į situacijos, kurios metu buvo įvykdytas nusikaltimas emocinį foną (staigi, stresinė situacija), į subjekto, patyrusio nusikalstamos veikos pasekmes ypatumus, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, skundas tenkinamas iš dalies, pareiškėjai O. S. iš atsakovės priteistina 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl kitos reikalavimų dalies skundas atmestinas kaip nepagrįstas, remiantis pirmiau išdėstytais argumentais (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Pareiškėja skundu prašė iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismui nepateikė duomenų apie tai, kad jų patyrė, todėl prašymas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 2 dalimi, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 103 straipsnio 4 punktu, 104 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Bylą dėl 1700 Eur turtinės žalos iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atlyginimo nutraukti.
Pareiškėjos O. S. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjai O. S. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1000 Eur (tūkstantį eurų ) neturtinės žalos atlyginimą.
Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos administracinį teismą.