Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „General Financing“ atskirąjį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-500-522/2014 pagal ieškovo UAB „General Financing“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo atsakovei S. D..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

Ieškovas UAB „General Financing“ kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti atsakovę pateikti teismui pasirašytą ir 2014-02-04 pasiimtą sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo Nr. 10253908, ir leisti ieškovui pasidaryti šio dokumento, priklausančio ieškovui, kopiją, arba patvirtintą sutikimo dėl asmens duomenų tvarkymo pasirašymo faktą, jeigu popierinis sutikimo dokumentas jau sunaikintas. Nurodė, kad ieškovo pagrindinė veikla yra vartojimo kreditų teikimas. UAB „General Financing“ veikia griežtai reglamentuojamoje finansų rinkoje, jo veiklą prižiūri Lietuvos bankas, todėl jam ypač svarbu savo veikloje laikytis įstatymų reikalavimų bei saugoti visus reikalingus dokumentus, pagrindžiančius teisėtą veiklos vykdymą. S. D., 2014-02-04 atvykusi į klientų aptarnavimo skyrių, esantį prekybos centre „IKEA“, išreiškė savo valią gauti vartojimo kreditą. Tam, kad ieškovas galėtų teisėtai gauti duomenis apie atsakovę iš atitinkamų institucijų ir įvertinti jos mokumą, ieškovas paprašė pateikti jos sutikimą tvarkyti jos duomenis. Atsakovė pasirašė dokumentą Nr. 10253908, t.y. sutikimą tvarkyti asmens duomenis. Atlikus mokumo vertinimą, kreditas atsakovei nebuvo suteiktas. Ši aplinkybė sukėlė atsakovės bei jos vyro R. D. pasipiktinimą ieškovu. S. D. su vyru R. D. kreipėsi su skundais į įvairias institucijas, dėl ko šiuo metu yra tiriama UAB „General Financing“ veikla ir galimai SODRA gali nutraukti su UAB „General Financing“ duomenų teikimo sutartį, dėl ko būtų patirti veiklos nuostoliai (LR CPK 145 str. 9 d., 147 str. 3 d., 152 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Širvintų rajono apylinkės teismas 2014-05-14 nutartimi nutarė UAB „General Financing“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos S. D. atžvilgiu netenkinti ir grąžinti UAB „General Financing“ 2014-05-08 mokėjimo nurodymu Nr. 5213 sumokėtą 27 Lt dydžio žyminio mokesčio užstatą. Nurodė, kad žyminį mokestį, remdamasi teismo nutartimi, grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos. Teismas konstatavo, kad CPK 147 str. 3 d. nustato, jog paduodamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, ieškovas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu ir pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę ieškovo interesams. Ieškovas to nepadarė. Be to, nepakanka duomenų išvadai padaryti, kad toks įpareigojimas laikytinas laikinąja apsaugos priemone CPK 145 str. 1 d. 12 p. prasme. S. D. 2014-02-04 pasirašytą sutikimą, kaip rašytinį įrodymą, UAB „General Financing“, pareiškus ieškinį, galėtų prašyti teismą išreikalauti CPK 198 str. - 199 str. nustatyta tvarka. LR CPK 80 str. 5 d. ir 82 str. numato, kad už pareiškimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, mokamas 288 Lt žyminis mokestis. Duomenų, kad toks žyminis mokestis sumokėtas, byloje nėra (LR CPK 80 str. 5 d., 82 str.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas UAB „General Financing“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas:

- panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2014-05-14 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo dienos;

išnagrinėti UAB „General Financing“ prašymą iš esmės ir pritaikyti atsakovei LR CPK 145

str. 1 d. 12 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę: įpareigoti atsakovę pateikti teismui pasirašytą ir 2014-02-04 pasiimtą sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo Nr. 10253908, ir leisti ieškovui pasidaryti šio dokumento, priklausančio ieškovui, kopiją, arba patvirtintą sutikimo dėl asmens duomenų tvarkymo pasirašymo faktą, jeigu popierinis sutikimo dokumentas jau sunaikintas. Nurodė, kad dėl atsakovės elgesio savavališkai paėmus pareiškėjui priklausantį dokumentą (sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo) bei atsakovės tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimo asmens duomenų inspekcijai, ieškovui gresia dideli finansiniai nuostoliai bei ieškovo veiklos apribojimas, nes Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, formaliai įvertinusi aplinkybes, gali sustabdyti duomenų teikimą. Ieškovo nurodytų SODROS veiksmų didelę tikimybę pagrindžia faktas, jog praktikoje jau yra buvę atvejų, kai SODRA dėl panašaus pobūdžio skundo apribojo duomenų teikimą finansų įstaigai. 2010 m. gegužės mėn. SODRA buvo sustabdžiusi duomenų teikimą ir ieškovas dėl to patyrė didelę žalą. Ieškovas pažymėjo, jog, kol nėra SODROS sprendimo dėl duomenų teikimo sustabdymo, ieškovas nežino tikslaus savo patirtų nuostolių dydžio, todėl rinks papildomus įrodymus ir kreipsis į teismą su ieškiniu, kai bus nustatytas nuostolių dydis. Be to, esminę reikšmę ieškovui turi laikinųjų apsaugos priemonių skubus pritaikymas, kadangi tik tokios priemonės galėtų užkirsti kelią didelės finansinės žalos pareiškėjui atsiradimui. Ieškovui atgavus jam priklausantį atsakovės pasirašytą sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo Nr. 10253908 ar bent pasidarius jo kopiją, didelės žalos būtų išvengta, todėl ieškovas pareiškė šį prašymą nelaukdamas, kol kils žala ir bus galutinai paruoštas ieškinys. Pritaikant prašomą laikinąją apsaugos priemonę būtų užtikrintas toks teisinis režimas, kuris garantuotų abiejų proceso šalių teisių ir teisėtų interesų gynimo pusiausvyrą. Laikinoji apsaugos priemonė niekaip neapribotų atsakovės teisių ir nesuvaržytų jos veiksmų laisvės, ji nepatirtų jokių neigiamų padarinių, atvirkščiai – atsakovė būtų apsaugota nuo dar didesnės žalos padarymo. Atsižvelgiant į tai, jog konkretus žalos dydis nėra aiškus ir tiesiogiai priklauso nuo to, ar bus skubiai pritaikyta ir įvykdyta laikinoji apsaugos priemonė, laikytina, kad minimalus ieškovo patirtos žalos dydis šiai dienai yra 2000 Lt, todėl, jeigu nebus padaryta didesnės žalos, minimalus pateikiamo ieškinio dydis bus 2000 litų. Vadovaujantis LR CPK 147 str. 3 dalimi, paduodamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovas privalo sumokėti pusės LR CPK 80 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą (LR CPK 80 str., 147 str. 3 d.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek bet kurioje civilinio proceso stadijoje (LR CPK 144 str. 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog CPK 147 str. 3 d. nustato, kad paduodamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, ieškovas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu ir pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę ieškovo interesams, tuo tarpu ieškovas neįvykdė procesinės pareigos įrodyti grėsmę ieškovo interesams ir teisinį pagrindą taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo.

Apeliantas, nei teikdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo, nei teikdamas atskirąjį skundą, nepateikė įrodymų, kodėl S. D. 2014-02-04 pasirašytą sutikimą, kaip rašytinį įrodymą, būtina išreikalauti iki ieškinio pateikimo, o ne UAB „General Financing“ pareiškus ieškinį, išreikalauti CPK nustatyta tvarka.

Tai, kad įstatymų leidėjas numatė galimybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo, savaime nereiškia besąlygiško laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas konstatuoja, jog ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių realią grėsmę dėl būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo.

Pažymėtina, jog proporcingumo principas reikalauja taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios būtų pakankamos užtikrinti byloje pareikštus reikalavimus ir neapsunkintų proceso dalyvio, kurio atžvilgiu yra taikomos, labiau negu būtina būsimo sprendimo įvykdymo užtikrinimo tikslui pasiekti. UAB „General Financing“ deklaratyvūs teiginiai, kad laikinoji apsaugos priemonė niekaip neapribotų atsakovės teisių ir nesuvaržytų jos veiksmų laisvės, kad atsakovė nepatirtų jokių neigiamų padarinių, savaime nesudaro teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pateikimo.

Įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas principas, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi, kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju ieškovas teismui nepateikė įrodymų, kurie sudarytų teisinį pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pateikimo.

Konstatuotina, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamoje nutartyje yra objektyviai ir teisingai įvertintos ir išnagrinėtos visos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui iki ieškinio padavimo reikšmingos aplinkybės.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ieškovas UAB „General Financing“ 2014-09-04 pateikė Širvintų rajono apylinkės teismui ieškinį dėl pažeistos dalykinės reputacijos ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovei S. D. (civilinė byla Nr.2-973-94/2014, teisminio proceso Nr. 2-44-3-00847-2014-9). Pažymėtina, jog minėtu ieškiniu ieškovas nepareiškė prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl kritiškai vertintini apelianto argumentai, jog esminę reikšmę ieškovui turi laikinųjų apsaugos priemonių skubus pritaikymas ir tik tokios priemonės galėtų užkirsti kelią didelės finansinės žalos ieškovui atsiradimui.

Apeliacinės instancijos teismas nevertina atskirojo skundo argumentų, susijusių su šalių tarpusavio santykiais, kaip teisiškai nereikšmingų, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą iki ieškinio pateikimo.

Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio procesinio sprendimo, negu yra skundžiama nutartis, jeigu ją skundžia tik viena iš šalių (LR CPK 313 str., 338 str.), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tikslinga pašalinti pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus apie tai, kad CPK 80 str. 5 d. ir 82 str. numato, kad už pareiškimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, mokamas 288 Lt žyminis mokestis, kad duomenų, kad toks žyminis mokestis sumokėtas byloje nėra, nes šiuo atveju netaikomos CPK 80 straipsnio 5 dalies nuostatos, kurios yra susijusios su prašymais taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo nacionaliniam ar užsienio arbitražui arba užsienio teismams.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties priėmimo metu iš esmės tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Širvintų rajono apylinkės teismo 2014-05-14 nutartį, kuri iš esmės yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų esminių pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina iš esmės nepakeista. Tai, kad yra šalinama dalis pirmosios instancijos nutarties argumentų, nesudaro teisinio pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, nes įstatymas draudžia formaliais pagrindais naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį (LR CPK 144 str. –148 str., 177 str. – 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartį iš esmės nepakeistą.